Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

informacinis pranešimas

Briuselis, 2013 m. birželio 14 d.

Valstybės narės pritarė ES ir JAV deryboms dėl prekybos ir investicijų

Šiandieninis Tarybos sprendimas dėl derybinių nurodymų (įgaliojimų) atvėrė Europos Komisijai kelią pradėti oficialias dvišales prekybos derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Pritarusios dvišalių derybų idėjai, valstybės narės apibrėžė tikslus, kurių Komisija ES vardu turėtų siekti šiose derybose.

Ko šiose derybose sieks ES?

Bus siekiama išplėsti ES ir JAV tarpusavio prekybą ir investicijas panaudojant dar nepaliestą iš tiesų transatlantinės rinkos potencialą. Tikimasi, kad dėl susitarimo bus lengviau patekti į JAV rinką, bus labiau suderintos ES ir JAV reguliavimo taisyklės ir padėtas pagrindas pasauliniams standartams nustatyti, todėl bus kuriama daugiau darbo vietų ir augs ekonomika. Jeigu bus sudarytas toks didelio masto susitarimas, tikimasi, kad visiškai jį įgyvendinus kasmet vidutinis Europos namų ūkis dėl to papildomai gautų 545 eurų pajamų, o nauda mūsų ekonomikai būtų 0,5–1 % didesnis BVP (119 mlrd. eurų per metus).

Kalbant konkrečiau – bus siekiama pašalinti muitus ir kitus prekybos prekėmis apribojimus, taip pat liberalizuoti komercines paslaugas, užtikrinti kuo didesnę apsaugą, aiškumą ir vienodas sąlygas Europos investuotojams JAV, didinti galimybes patekti į Amerikos viešojo pirkimo rinkas. Nereikalingų reguliuojamųjų prekybos apribojimų pašalinimas Europos Sąjungai yra vienas svarbiausių klausimų, taip pat norima užtikrinti griežtesnę europietiškų geografinių nuorodų apsaugą, supaprastinti muitinės formalumus ir apsvarstyti konkurencijos taisykles.

Vienas iš labiausiai abiem šalims rūpimų tikslų – tvarus vystymasis. Sieksime užtikrinti, kad susitarime būtų laikomasi tarptautinių aplinkos apsaugos ir darbo susitarimų bei standartų ir skatinama griežta aplinkos ir vartotojų apsauga bei darbo sauga. Neketiname skatinti prekybos ar investicijų tokių standartų sąskaita.

Kokios ekonominės naudos tikimasi?

Didelio masto ir visapusiška transatlantinė prekyba bei investicijų partnerystė, visiškai įgyvendinus susitarimo sąlygas, galėtų būti ekonomiškai labai naudinga ir Europos Sąjungai (119 mlrd. eurų per metus), ir JAV (95 mlrd. eurų per metus).

Nauda ES ir JAV nebūtų gauta kitų pasaulio šalių sąskaita. Priešingai, ES ir JAV tarpusavio prekybos liberalizavimas turėtų teigiamai paveikti pasaulinę prekybą ir pajamas – dėl to kitų pasaulio šalių BVP galėtų padidėti beveik 100 mlrd. eurų. Kai kurių prekybos sąnaudų sumažinimas bus naudingas ir kitiems partneriams, nes ES ir JAV galės kartu stengtis nustatyti geresnes prekybos taisykles ir siekti, kad ateityje tarp jų būtų mažiau reglamentavimo skirtumų. Dėl ES ir JAV svarbos pasaulinėje ekonomikoje jų partneriai taip pat turės paskatų pereiti prie naujų transatlantinių standartų. Tai gali būti naudinga daugiau pasaulio šalių, nes jų ekonomika vis labiau tarpusavyje susijusi, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasaulinės vertės grandinės tampa vis sudėtingesnės.

Mūsų ekonomikos tyrimas (MEMO/13/211) rodo, kad ES eksportas į JAV padidėtų 28 % – tai prilygsta 187 mlrd. eurų vertės ES prekių ir paslaugų eksportui. ES ir JAV prekyba su kitomis pasaulio šalimis taip pat padidėtų daugiau kaip 33 mlrd. eurų. Iš viso dėl papildomos dvišalės prekybos tarp abiejų blokų bei dėl intensyvesnės prekybos su kitais partneriais bendras ES eksportas padidėtų 6 %, o JAV – 8 %. Tai reikštų, kad ES ir JAV gamintojai papildomai parduotų prekių ir paslaugų už 220 mlrd. ir 240 mlrd. eurų atitinkamai.

Ar ES dėl šio prekybos susitarimo turės paaukoti savo aukštus standartus?

Jokiu būdu ne. Derybose dėl prekybos ir investicijų visuomet siekiame bendro tikslo tvariomis priemonėmis užtikrinti naudą mūsų visuomenėms, piliečiams ir bendrovėms. Taip bus ir per šias derybas su JAV.

Todėl bet kokia ekonominė nauda, kurios gali atnešti šis susitarimas, turi būti siekiama laikantis galiojančių aukštų aplinkos, sveikatos ir saugos, privatumo, vartotojų ir darbuotojų teisių standartų. Mūsų griežti apsaugos standartai nebus derybų objektas. Prekybos ir investicijų pažangos nebus siekiama mūsų pagrindinių vertybių sąskaita ir dėl jos neturi nukentėti mūsų teisė reglamentuoti taip, kaip, ES nuomone, yra tinkama.

Kokie pagrindiniai įgaliojimai suteikti?

Derybiniuose nurodymuose labai plačiai apibrėžtos temos ir per derybas siektini tikslai. Iš esmės įgaliota derėtis dėl trijų pagrindinių sričių: patekimo į rinką, reglamentavimo suvienodinimo ir prekybos taisyklių, atsižvelgiant į bendrus pasaulinius uždavinius.

1. Patekimas į rinką

Muitai. Susitarimo tikslas – kiek įmanoma panaikinti visus transatlantinei prekybai pramonės ir žemės ūkio produktais taikomus muitus, taikant specialų režimą didžiausios rizikos produktams. Šiuo metu transatlantiniai muitų tarifai yra palyginti maži ir, PPO duomenimis, vidutiniškai siekia 5,2 % (ES) ir 3,5 % (JAV). Tačiau atsižvelgiant į didelį ES ir JAV prekybos mastą, dėl muitų vis dar patiriama nemažų sąnaudų.

Kilmės taisyklės. Bus siekiama atsižvelgiant ir į ES gamintojų interesus suderinti ES ir JAV kilmės taisyklių metodiką, kad būtų paprasčiau prekiauti.

Prekybos apsaugos priemonės. ES nori užmegzti nuolatinį dialogą su JAV dėl antidempingo ir antisubsidinių priemonių, bet dėl to neturi nukentėti ES teisės naudoti tokias priemones laikantis atitinkamų PPO taisyklių.

Paslaugos. Abi šalys turėtų atverti savo paslaugų sektorius bent tiek, kiek jos tai padarė pagal kitus ligšiolinius prekybos susitarimus. Tuo pačiu abi šalys stengsis atverti savo paslaugų rinkas naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto. ES taip pat nori pasiekti, kad Europos profesinės kvalifikacijos galėtų būti pripažintos ir už Atlanto, ir kad ES bendrovės ir jų pavaldžiosios įmonės galėtų veikti JAV tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vietos bendrovės. Tiek į susitarimo paslaugų, tiek į investicijų skyrius turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl subfederalinės valdžios lygmens.

Investicijos. Norima pasiekti aukščiausio lygio liberalizavimą ir investicijų apsaugą, dėl kurių abi šalys jau yra susitarusios pagal kitus prekybos susitarimus. ES remsis valstybių narių patirtimi ir geriausia dvišalių investicijų susitarimų sudarymo praktika. ES norėtų į susitarimą įtraukti apsaugos nuo ekspropriacijos garantijas, laisvo lėšų pervedimo taisyklę, nešališkų ir teisingų sąlygų taisyklę ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ES įmonėms, investuojančioms JAV. Į derybinius nurodymus įtraukta investicijų apsauga, įskaitant investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą. Taip pat įtrauktos atitinkamos apsaugos priemonės, siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo sistema ir užtikrinti teisę reglamentuoti.

Viešasis pirkimas. Europos bendrovių, kurių veikla priklauso nuo viešojo pirkimo, indėlis į ES BVP yra 25 % arba 31 mln. darbo vietų. Taigi, atvėrus kelius į visų lygmenų viešojo vyriausybinio pirkimo rinkas ir nediskriminuojant Europos bendrovių, būtų sukurta daug naujų verslo galimybių. Tai taip pat reiškia, kad ES siektų didesnio viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo ir kad būtų panaikinti vietos operacijų reikalavimai.

2. Reglamentavimo klausimai ir netarifinės kliūtys. Labiau integruotos transatlantinės rinkos kūrimas

Reglamentavimas – didžiausią potencialią ekonominę naudą turinti šių prekybos ir investicijų derybų sritis.

Šiandien pagrindinė prekybos kliūtis transatlantinės prekybos santykiuose yra ne muitų tarifai, o kliūtys užsienio šalies teritorijoje, pavyzdžiui, automobiliams taikomi skirtingi saugos arba aplinkosaugos standartai. Šiuo metu produktus abiejose Atlanto pusėse norintys parduoti gamintojai dažnai turi mokėti dvigubą mokestį ir laikytis dvejopų procedūrų, kad jų produktai būtų patvirtinti. Šiuo prekybos susitarimu siekiama mažinti nereikalingas įmonių sąnaudas ir tuo pačiu išlaikyti aukštą sveikatos, saugos, vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį.

Atsižvelgdamos į tai abi šalys siekia didelio masto susitarimo dėl sanitarijos ir fitosanitarijos (sveikatos ir higienos standartų, pavyzdžiui, maisto produktų), taip pat dėl techninių prekybos kliūčių mažinimo.

Drauge derybininkai sieks konkrečių sektorių, pavyzdžiui, chemijos, automobilių, IRT, farmacijos produktų ir kitų su sveikata susijusių sektorių, pvz., medicinos prietaisų, reglamentavimo atitikties.

Reikia vienodinti ne tik prekybos prekėmis reglamentavimą. Pavyzdžiui, derantis dėl finansinių paslaugų reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti bendrąsias bendradarbiavimo rizikos ribojimo srityje nuostatas. Abiejų pusių suinteresuotosios šalys nurodė sritis, kuriose susiduria su didžiausiomis kliūtimis.

Kadangi ne visus reglamentavimo neatitikimus galima pašalinti iš karto, šalys numato susitarti dėl lankstumo nuostatų, kad nustačius aiškiai apibrėžtus tikslus ir terminus, ilgainiui būtų galima palaipsniui glaudžiau derinti reglamentavimo aspektus. Dėl to bus ne tik galima pašalinti esamas kliūtis, bet ir išvengti jų atsiradimo ateityje.

3. Bendrų pasaulinės prekybos problemų sprendimas ir atsiveriančių galimybių išnaudojimas XXI-ajame amžiuje

Atsižvelgdami į transatlantinės partnerystės mastą ir poveikį pasaulinės prekybos srautams, derybininkai aptars sritis, kurios peržengia dvišalės prekybos ribas ir kartu padeda stiprinti daugiašalę prekybos sistemą.

Intelektinės nuosavybės teisės. ES ir JAV yra pasiryžusios išlaikyti ir skatinti aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį. Atsižvelgiant į atitinkamų jų sistemų veiksmingumą, ketinama ne siekti derinimo, tačiau nustatyti kai kurias konkrečias problemas, su kuriomis susijusius neatitikimus reikėtų šalinti pirmiausia. Europos Sąjungai šioje srityje itin svarbus geografinių nuorodų klausimas, todėl derybose ketiname pateikti konkrečių idėjų, kaip užtikrinti tinkamą geografinių nuorodų apsaugą.

Prekyba ir tvarus vystymasis. Vadovaudamosi savo jau esamuose prekybos susitarimuose įtvirtintomis nuostatomis, abi šalys ketina bendradarbiauti socialiniais ir aplinkosauginiais prekybos ir tvaraus vystymosi klausimais.

Kiti pasaulinės svarbos uždaviniai ir galimybės. Kad šis susitarimas taptų tikru XXI-ojo amžiaus susitarimu, kuriuo skatinami glaudesni ekonominiai ryšiai, abi jo šalys pasiryžusios spręsti su muitais ir prekybos palengvinimu, konkurencija ir valstybės įmonėmis, žaliavomis ir energija, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei skaidrumu susijusių prekybos srities aspektų modernizavimo ir supaprastinimo klausimus. Tam, pavyzdžiui, reikėtų įsipareigoti konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis prieš imantis priemonių, turinčių įtakos prekybai ir investicijoms.

Koks kompromisas rastas dėl garso ir vaizdo paslaugų?

Garso ir vaizdo paslaugų sektoriuje jokių išimčių nėra. Europos Komisija neseniai paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl skaitmeninės terpės ateities (IP/13/358). Kadangi šios srities ES teisės aktus dar reikia parengti, susitarta, kad derėtis dėl garso ir vaizdo paslaugų šiuo metu dar neįgaliojama, bet Komisija vėliau turės galimybę paprašyti Tarybos papildomų derybinių nurodymų.

Įgaliojimų tekste sakoma, kad „Komisija, siekdama skaidrumo, reguliariai informuos Prekybos politikos komitetą apie derybų eigą. Komisija, kaip numatyta Sutartyse, gali Tarybai teikti rekomendacijas dėl galimų papildomų derybinių nurodymų arba bet kurio kito klausimo, kuriems taikomos tokios pačios priėmimo procedūros, įskaitant balsavimo taisykles, kaip ir dėl šių įgaliojimų.“

Koks valstybių narių, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės vaidmuo šiose derybose?

Šiandien Taryba Komisijai pateikė derybų ES vardu gaires. Kai derybos bus baigtos, ir Europos Parlamentas, ir Taryba pirmiausia turės patvirtinti jų rezultatus ir tik tada jie taps privalomi Europos Sąjungai.

Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės ir Parlamentas per visą derybų laiką neturės žodžio teisės. Komisija palaikys nuolatinį ryšį su valstybėmis narėmis Taryboje ir nuolat informuos Europos Parlamentą apie pažangą derybose, atsižvelgdama į tai, kad būtent šios institucijos turės tarti galutinį žodį dėl viso susitarimo.

Komisija šio susitarimo temomis taip pat skaidriai bendraus su pilietinės visuomenės atstovais. Vis dėlto bus paisoma ir tam tikro prekybos derybų konfidencialumo, kurio reikia tam, kad nebūtų trukdoma siekti ES tikslų šiame susitarime – juk galų gale siekiama sukurti daugiau darbo vietų europiečiams.

Ar įgaliojimų tekstas paskelbtas viešai?

Derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės įgaliojimai yra riboto naudojimo dokumentas – to reikia siekiant apginti ES interesus ir išlaikyti dideles galimybes pasiekti gerų rezultatų. Pradedant žaidimą niekas iš karto varžovui neatskleidžia savo strategijos, ES taip pat ne. Tačiau Europos Komisija gerai suvokia kuo didesnio derybų proceso skaidrumo Europos piliečiams poreikį ir teikia atitinkamą informaciją (informacinė santrauka).

Kada prasidės derybos?

Dabar Komisija yra gavusi leidimą pradėti derybas ir pasirengusi tai padaryti tučtuojau, kai tik bus pasirengusi JAV vyriausybė. Praktiškai tai reiškia, kad derybos oficialiai bus pradėtos dar iki vasaros.

Kaip gauti informuojamas apie derybas?

Reguliariai atnaujinama informacija apie derybų eigą teikiama Komisijos interneto svetainėje. Joje pateikiamos naujausios už prekybą atsakingo ES Komisijos nario kalbos, kvietimai į suinteresuotųjų šalių renginius, poveikio tyrimai. Jei norite informacijos gauti nuolat ir iš karto, prenumeruokite mūsų Twitter @EU_TTIP_team.

Kur rasti daugiau informacijos apie konkrečias temas?

Dažnai užduodamų klausimų apie Transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimą skyrelyje pateikiami atsakymai į su vartotojais, aplinkos ir sveikatos apsauga, genetiškai modifikuotais organizmais, hormonais, kino pramone, investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu, duomenų privatumu, Dohos vystymosi derybų raundu ir daugybe kitų temų susijusius klausimus apie derybas.

Prekybos generalinio direktorato interneto svetainėje sukurtas specialus derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės puslapis, jis bus nuolat atnaujinamas.

Daugiau informacijos

Komisijos nario K. De Guchto spaudos konferencija apie derybinius įgaliojimus

Derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės interneto svetainė

Dažnai užduodami klausimai apie Transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimą

Aukšto lygio grupės darbo kūrimo ir ekonomikos augimo klausimais galutinė ataskaita (PDF), 2013 m. vasario 11 d.

ES ir JAV prekybos santykiai

Pilietinės visuomenės dialogo susitikimai


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website