Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. gegužės 30 d.

Nauja, pertvarkyta bendra žuvininkystės politika. Klausimai ir atsakymai

Pagrindinis pertvarkytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais tvari žuvininkystė. Vykdant naująją politiką bus sudarytos sąlygos žuvų ištekliams atsikurti iki tvaraus lygio ir bus sustabdyta netausi žvejyba. ES piliečiams bus užtikrintas ilgalaikis, stabilus ir saugus sveikų maisto produktų tiekimas. Siekiama, kad žuvininkystės sektorius vėl suklestėtų; numatoma panaikinti jo priklausomybę nuo subsidijų ir atverti naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pakrančių vietovėse galimybių. Naujosios politikos tvarumo tikslams remti bus galima pasinaudoti ES finansine parama, kuri bus teikiama iš siūlomo įsteigti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (IP/11/1495).

Kodėl reikia naujos politikos?

Europos žuvininkystės politiką būtina kuo skubiau pertvarkyti. Žvejybos laivais vis dar sužvejojama daugiau žuvų, negu jų gali saugiai atsikurti. Žvejybos sektoriaus ateitis yra neaiški.

Todėl Europos Komisija 2011 m. pasiūlė šią politiką pertvarkyti iš esmės. Reforma siekiama nustatyti sąlygas, kad būtų galima užtikrinti geresnę žuvų, žuvininkystės, taip pat joms būtinos jūros aplinkos ateitį. Pertvarkyta BŽP padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, o pati žuvininkystės politika bus įgyvendinama siekiant gerų sektoriaus ekonominių rezultatų, integracinio augimo ir didesnės sanglaudos pakrančių regionuose.

Tausumas – BŽP reformos pagrindas. Tausi žvejyba reiškia, kad žvejojant nekeliamas pavojus išteklių reprodukcijai, taip pat užtikrinama, kad ilgai būtų sužvejojama daug žuvų. Todėl sužvejojamą žuvų kiekį būtina valdyti. Pagal naują BŽP ištekliai turi būti naudojami užtikrinant tausų žvejybos lygį, kuris apibrėžiamas kaip didžiausias žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti išlaikant žuvų populiaciją produktyviausio dydžio. Toks lygis vadinamas didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Šis tikslas, kurį pasaulis turėtų pasiekti 2015 m., nustatytas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje ir patvirtintas 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvarios plėtros. Pagal naują BŽP iki 2015 m. kai kurių žuvų ištekliams ir vėliausiai iki 2020 m. visų žuvų ištekliams bus nustatytas su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu suderinamas žvejybos lygis.

Apskaičiuota1, kad taip naudojamų išteklių padaugėtų maždaug 70 %, todėl būtų sužvejojama daugiau žuvų, padidėtų pajamos ir įgulų atlyginimai.

Be to, žvejojant tausiai žvejybos sektorius taps nepriklausomas nuo viešosios paramos. Bus lengviau skaidriomis sąlygomis išlaikyti stabilias kainas, o tai akivaizdžiai bus naudinga vartotojams.

Kokie yra pagrindiniai naujos politikos elementai?

Daugiametis ekosisteminis valdymas

Norint Europoje atkurti gyvybingą žvejybos ūkį reikia efektyviau saugoti jūrų aplinką. ES žuvininkystė bus valdoma pagal daugiamečius planus, grindžiamus ekosistemų ir atsargumo principais, siekiant, kad žvejyba mažiau paveiktų jūrų ekosistemą. Taip bus apsaugomi ištekliai ir padidės ilgalaikis sužvejojamų žuvų kiekis.

Ateityje daugiamečiai valdymo planai turės būti sudaromi ne vienam ištekliui, o visai žuvininkystės veiklai – taip mažiau planų apims daugiau išteklių ir bus užtikrinamas tausumas. Be to, ištekliai bus valdomi naudojantis Tarybos nustatomomis žvejybos galimybėmis ir kitomis apsaugos bei techninėmis priemonėmis iš siūlomų priemonių paketo.

Draudimas išmesti žuvis į jūrą

Apskaičiuota, kad kaip nepageidautinos atgal į jūrą išmetama 23 % visų sužvejotų žuvų (vykdant tam tikrų rūšių žvejybą – daug daugiau!). Tokia nepriimtina praktika bus nuosekliai išgyvendinta nustačius konkretų įgyvendinimo grafiką (nuo 2015 m. iki 2019 m.), derinamą su tam tikromis papildomomis priemonėmis. Žvejai privalės į krantą iškrauti visas sužvejotas komercinių rūšių žuvis. Nustatyto dydžio neatitinkančių žuvų paprastai parduoti žmonėms vartoti nebus galima.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų žvejybos laivuose būtų tinkama įranga, kad būtų galima registruoti visą žvejybos ir apdorojimo veiklą ir taip stebėti, kaip laikomasi prievolės iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis.

Dėl šio draudimo išmesti žuvis duomenys apie žuvų išteklius bus patikimesni, išteklius bus galima geriau valdyti ir efektyviau naudoti. Be to, tai paskata žvejams vengiant nepageidaujamų žuvų tinkluose naudoti technines priemones, pavyzdžiui, selektyviuosius žvejybos įrankius,.

Žvejybos laivyno pajėgumo valdymas

Valstybės narės turės užtikrinti, kad laivyno pajėgumas (laivų skaičius ir dydis) derėtų su žvejybos galimybėmis. Nustačiusi, kad tam tikroje laivyno dalyje turimas perteklinis pajėgumas, valstybė narė turi parengti jo sumažinimo veiksmų planą. Jei valstybė narė laivyno pajėgumo nesumažina iki reikiamo dydžio, gali būti sustabdytas pagal Europos finansinę priemonę teikiamas finansavimas.

Parama smulkiajai žvejybai

Smulkiosios žvejybos laivynas pagal laivų skaičių sudaro 77 % viso ES laivyno, tačiau vidutinis jo poveikis ištekliams yra mažesnis – tik 8 % pagal talpą (laivų dydį) ir 32 % pagal variklio galingumą. Smulkioji pakrančių žvejyba dažname Europos pakrančių regione atlieka svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį. Todėl jai reikia konkrečios paramos. Pertvarkytoje BŽP numatoma iki 2022 m. pratęsti valstybių narių teisę riboti žvejybą arčiau kaip 12 jūrmylių nuo kranto. Būsimame žuvininkystei skirtame finansiniame instrumente bus numatytos smulkiesiems žvejams naudingos priemonės, kurios padės vietos ekonomiką pritaikyti prie pokyčių.

Tvarios akvakultūros kūrimas

Geresnė akvakultūros reguliavimo sistema paskatins Europos Sąjungoje gaminti ir tiekti daugiau jūros gėrybių, sumažins priklausomybę nuo žuvų importo ir paskatins pakrančių bei kaimo vietovių augimą. Iki 2014 m. valstybės narės parengs nacionalinius strateginius planus, kuriais bus numatyta pašalinti administracines kliūtis ir palaikyti žuvų auginimo ūkiuose aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius standartus. Bus įsteigta nauja Akvakultūros patariamoji taryba, kuri teiks rekomendacijas su šiuo sektoriumi susijusiais klausimais. Akvakultūros plėtra akivaizdžiai yra ES lygmens klausimas, nes strategijų pasirinkimas nacionaliniu lygmeniu gali turėti įtakos akvakultūros plėtrai kaimyninėse valstybėse narėse.

Mokslinių žinių gerinimas

Patikima ir naujausia informacija apie jūros išteklių būklę yra labai svarbi norint priimti gerus valdymo sprendimus ir veiksmingai įgyvendinti pertvarkytą BŽP. BŽP priemonėse nustatytos valstybėms narėms skirtos pagrindinės šios srities taisyklės ir prievolės. Valstybėms narėms bus patikėta rinkti, kaupti duomenis apie žuvų išteklius, laivynus ir žvejybos poveikį jūros baseino lygmeniu ir tais duomenimis dalytis. Šiai veiklai koordinuoti bus sukurtos nacionalinės mokslinių tyrimų programos.

Decentralizuotas valdymas

Pagal naująją BŽP daugiau sprendimų priims patys sektoriaus atstovai, be to, bus aiškiai nustatyti kiekvienos su šiuo sektoriumi susijusios šalies vaidmenys bei prievolės. Briuselis nebevykdys mikrolygmens valdymo – ES teisės kūrėjai nustatys tik bendrą sistemą, pagrindinius principus ir standartus, bendruosius tikslus bei veiklos rodiklius ir terminus. Tuomet valstybės narės parengs rekomendacijas dėl įgyvendinimo priemonių ir bendradarbiaus regionų lygmeniu. Visų susijusių valstybių narių susitarimu šios rekomendacijos gali būti įtrauktos į visiems susijusiems žvejybos laivams taikomas taisykles.

Nauja rinkos politika: sektoriui – daugiau galių, o vartotojams – daugiau informacijos

Nauja rinkos politika siekiama padidinti šio ES sektoriaus konkurencingumą ir rinkų skaidrumą, taip pat sudaryti vienodas sąlygas visiems Sąjungos rinkoje parduodamiems produktams.

Šiuo metu galiojanti intervencijos tvarka bus modernizuota ir supaprastinta: kainoms nukritus žemiau tam tikro lygio gamintojų organizacijos galės supirkti žuvininkystės produktus ir juos saugoti, kad galėtų pateikti rinkai vėliau. Taikant tokią sistemą bus galima palaikyti rinkos stabilumą.

Be to, gamintojų organizacijoms teks svarbesnis vaidmuo kolektyvinio valdymo, stebėsenos ir kontrolės srityse. Taikant naujus rinkodaros standartus, susijusius su ženklinimu etiketėmis, kokybe ir atsekamumu, vartotojams teikiama informacija taps aiškesnė, todėl jie galės labiau remti tausią žuvininkystę. Pateikti tam tikrą informaciją etiketėse bus privaloma, o kiti teiginiai galės būti pateikiami savanoriškai.

Tarptautinės atsakomybės prisiėmimas

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, daugelis pasaulio žuvų išteklių yra naudojami visu pajėgumu arba pereikvojami. Būdama didžiausia pasaulio žuvininkystės produktų importuotoja, ES pasaulyje turi laikytis tokios pačios politikos, kaip ir savo teritorijoje. Išorės žuvininkystės politika turėtų būti neatsiejama BŽP dalis. Todėl tarptautinėse ir regioninėse organizacijose ES skatins laikytis žuvų išteklių bei jūrų biologinės įvairovės tausojimo ir apsaugos principų. Ji išvien su pagrindiniais savo partneriais kovos su neteisėta žvejyba ir sieks mažinti perteklinį laivynų pajėgumą.

Dvišaliais žuvininkystės susitarimais su ne ES šalimis Europos Sąjunga sieks tausumo, gero valdymo ir skatins laikytis demokratijos principų, žmogaus teisių ir teisės normų. Dabartinius susitarimus pakeis tausios žvejybos partnerystės susitarimai, kuriais bus užtikrinama, kad žuvų ištekliai būtų žvejojami tik remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir tik tie, kurių šalis partnerė negali ar nenori žvejoti pati. Pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus šalims partnerėms bus atsilyginta už teisę naudotis jų žuvų ištekliais, o už tausios žuvininkystės politikos įgyvendinimą joms bus teikiama finansinė parama.

Ar numatytos naujos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo taisyklės?

Pasiūlymas atitinka naują ES kontrolės tvarką, taikomą nuo 2010 m. 2, ir į jį įtraukti pagrindiniai BŽP taisyklių laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tvarkos elementai. Kadangi įvedama prievolė į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis ir jokių žuvų neišmesti atgal į jūrą, Komisija siūlo nustatyti tam tikrų stebėsenos ir kontrolės prievolių, visų pirma dokumentuoti visą žvejybos veiklą, ir atlikti bandomuosius žvejybos kontrolės technologijų, kuriais prisidedama prie tausios žvejybos, projektus.

Kada reforma įsigalios?

Dėl naujosios politikos jau susitarta politiniu lygmeniu, todėl reforma bus baigta, o pertvarkyta politika – oficialiai patvirtinta ateinančiais mėnesiais. Naujoji politika įsigalios 2014 m. sausio 1 d. Naujos taisyklės (pavyzdžiui, prievolė iškrauti visas sužvejotas žuvis) bus įgyvendinamos palaipsniui, nes sektorius turi prisitaikyti ir sulaukti rezultatų. Tačiau reformai įgyvendinti nustatyti aiškūs terminai.

Daugiau informacijos

BŽP reformos svetainė http://ec.europa.eu/fisheries/reform/proposals/index_lt.htm

1 :

Prie Komisijos reglamento dėl bendrosios žuvininkystės politikos pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas.

2 :

Tarybos reglamentai Nr. 1005/2008 ir Nr. 1224/2009.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website