Navigation path

Left navigation

Additional tools

ES jaunimo nedarbo mažinimo priemonės

European Commission - MEMO/13/464   28/05/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2013 m. gegužės 28 d.

ES jaunimo nedarbo mažinimo priemonės

Kaip yra dabar?

2013 m. kovo mėn. 27 ES šalyse 5,7 mln. jaunuolių buvo bedarbiai, iš jų 3,6 mln. – euro zonoje. 27 ES valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis buvo 23,5 %, o euro zonoje – 24 %; per mėnesį šie rodikliai buvo daugmaž stabilūs, bet palyginti su 2012 m. kovo mėn. jie padidėjo atitinkamai 0,9 ir 1,5 procentinio punkto. 2013 m. kovo mėn. mažiausias jaunimo nedarbas užfiksuotas Vokietijoje ir Austrijoje (po 7,6 %), Nyderlanduose (10,5 %), o didžiausias – Graikijoje (59,1 % 2013 m. sausio mėn.), Ispanijoje (55,9 %), Italijoje (38,4 %) ir Portugalijoje (38,3 %).

* 2013 m. sausio mėn. ** 2013 m. vasario mėn. *** 2012 m. 4 ketvirtis

(Šaltinis – Eurostatas)

Kaip ES sprendžia jaunimo nedarbo problemą?

2012 m. liepos mėn. konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis buvo siekiama užtikrinti, kad jaunimo užimtumas išliktų politikos darbotvarkės prioritetu visose valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbas yra ypač didelis.

Europos Komisija 2012 m. gruodžio mėn. pasiūlė Jaunimo užimtumo priemonių paketą, kad padėtų valstybėms narėms tikslingai spręsti jaunimo nedarbo ir socialinės atskirties problemas suteikiant jaunimui darbo, švietimo ir mokymo galimybių (žr. IP/12/1311 ir MEMO/12/938). Į šį paketą įtrauktos tokios priemonės:

  • pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos imtis Jaunimo garantijų iniciatyvos,

  • stažuočių kokybės sistema,

  • Europos gamybinės praktikos aljansas.

2013 m. balandžio 22 d. ES Ministrų Taryba priėmė Rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (žr. MEMO/13/152). Europos Komisija ragina valstybes nares iš karto sukurti reikiamas struktūras, kad Jaunimo garantijų sistema kuo greičiau pradėtų veikti. Komisija netrukus pateiks kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms diegti Jaunimo garantijų sistemas.

Kas yra Jaunimo garantijų iniciatyva?

Remiantis Austrijos ir Suomijos patirtimi, Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visiems jaunesniems kaip 25 m. asmenims per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo programos baigimo arba darbo netekimo būtų pateiktas deramas darbo pasiūlymas arba būtų pasiūlyta tolesnio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės galimybė. Jaunimo garantijų iniciatyvos diegimas yra viena iš būtiniausių ir skubiausių reformų, kuriomis siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir padėti susirasti darbą baigus mokslus.

Kaip Jaunimo garantijų iniciatyva gali būti finansuojama?

Jaunimo garantijų iniciatyvą valstybės narės turės finansuoti mokesčių mokėtojų lėšomis, tačiau ši kaina bus daug mažesnė negu nieko neveikimo kaina.

Pirma, išlaidos priklauso nuo nacionalinių aplinkybių – jos bus mažesnės tose valstybėse narėse, kuriose gerai išvystytos pagalbinės priemonės (pvz., valstybinių užimtumo tarnybų darbuotojai gerai pasirengę padėti jaunimui). Antra, tai priklauso nuo to, kaip sistema parengta ir įgyvendinta. Trečia, šios išlaidos bus didesnis tose šalyse, kuriose nedirba, nesimoko ir praktikos neatlieka didelė dalis jaunuolių arba kuriose didelis jaunimo nedarbas.

2012 m. liepos mėn. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, bendros Jaunimo garantijų programų parengimo euro zonoje išlaidos sudarytų 0,45 % euro zonos BVP (21 mlrd. eurų). Tačiau šias išlaidos reikėtų lyginti su tuo, kiek nuostolių būtų patirta dėl nedarbo, neveiklumo ir prarastos gamybos. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofund“) vertinimu, darbo neturintiems jaunuoliams išmokėta pašalpų, negautų pajamų ir mokesčių suma prilygsta 1,21 % BVP, t. y. per metus ES patiria 153 mlrd. eurų nuostolių. Be to, patiems jaunuoliams ilgas nedarbas tokiame amžiuje gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių. Šiems jaunuoliams ne tik kyla didesnis pavojus darbo neturėti ir ateityje, bet gresia ir atskirtis, skurdas ir sveikatos problemos.

ES gali teikti valstybėms narėms finansinę paramą iš Europos socialinio fondo (ESF). Atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvą, į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio ESF reglamento pasiūlymą įtrauktas specialus ESF investicijų prioritetas, skirtas tvariai nedirbančio, nesimokančio ir praktikos neatliekančio jaunimo integracijai į darbo rinką, todėl valstybės narės, kuriose didelis jaunimo nedarbas, turėtų priskirti jaunus bedarbius bei nesimokančius ir praktikos neatliekančius jaunuolius konkrečiai tikslinei grupei, kuriai reikia skirti ESF finansavimą.

Veiklos, kurią galima remti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą ESF lėšomis, pavyzdžiai

Priemonės

Veiklos, kurią galima remti ESF lėšomis, pavyzdžiai:

Aprėpties strategijos ir svarbiausi elementai

[8-9 JG rek.]

  • Valstybinių užimtumo tarnybų darbuotojų apsilankymai mokyklose

  • Valstybinių užimtumo tarnybų rengiami kursai mokytojams

  • Specializuotų jaunimo tarnybų, kaip valstybinės užimtumo tarnybos padalinių arba privačių rangovų, kūrimas

  • Spaudinių platinimas jaunimo centruose arba jaunimo renginiuose

  • Interneto ir socialinės žiniasklaidos naudojimas

  • Duomenų rinkimo sistemos

  • Reklaminės akcijos

Padėti individualiai planuoti veiksmus

[10 JG rek.]

  • Valstybinių užimtumo tarnybų darbuotojų mokymas

  • Sutartys su specializuotais partneriais

Siūlyti mokyklos nebaigusiems ir žemos kvalifikacijos jaunuoliams galimybių grįžti į švietimo ir mokymo sistemą ar studijuoti pagal antros mokymosi galimybės programas, įgyti trūkstamą kvalifikaciją bei tobulinti skaitmeninius įgūdžius

[11-13 JG rek.]

  • Mokymo ir antros galimybės programos

  • Kalbų mokymas

  • Konsultavimas ir papildomas mokymas, siekiant sugrąžinti jaunimą į švietimo arba mokymo sistemą ir jį joje išlaikyti

  • Parama pažeidžiamam jaunimui įgyti reikalingą kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą

  • Mokymasis darbo vietoje ir gamybinė praktika

  • Skaitmeninių įgūdžių mokymas

  • Mokymo pašalpos

Raginti mokyklas ir užimtumo tarnybas skatinti jaunimo verslumą bei savarankišką darbą, nuolat teikti konsultacijas šiais klausimais

[14 JG rek.]

  • Užimtumo tarnybų darbuotojų ir mokytojų mokymo kursai

  • Verslumo mokymo programų rengimas ir diegimas vidurinėje mokykloje

  • Mokymo kursai jauniems bedarbiams

Skirti tikslines ir gerai suplanuotas darbo užmokesčio ir įdarbinimo subsidijas, skatinant darbdavius priimti jaunimą į gamybinę praktiką arba į darbą, ypač labiausiai nuo darbo rinkos atskirtą jaunimą

[17 JG rek.]

  • Samdos kreditai, kuriais skatinama priimti jaunimą į darbą ar gamybinę praktiką (ESF parama subsidijų kreditams turėtų būti papildoma aktyvinimo priemonėmis, pvz., praktiniu mokymu ir t. t.)

Skatinti užimtumą ir darbo jėgos judumą sudarant jaunimui galimybes sužinoti apie darbo pasiūlymus, stažuotes, gamybinę praktiką ir paramą įvairiose vietovėse bei suteikti tinkamą paramą tiems, kurie persikėlė į tas vietoves

[18 JG rek.]

  • EURES centrų veikla (ESF parama EURES daugiausiai skatinamas įdarbinimas ir susijusios informacijos teikimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis)

  • Informacinės kampanijos

  • Parama konsultantus rengiančioms savanoriškoms organizacijoms

  • Parama jaunimo organizacijoms, dirbančioms su jaunais darbuotojais migrantais

Užtikrinti daugiau verslo steigimo paramos paslaugų

[19 JG rek.]

  • Užimtumo tarnybų bendradarbiavimas, verslo rėmimas ir finansavimo paslaugų teikėjai (pvz., regioninės darbo mugės ir ryšių užmezgimo renginiai)

  • Parama naujoms MVĮ

  • Savarankiško darbo parama

  • Verslo įgūdžių mokymas, skirtas, pavyzdžiui, bedarbiams, kartu su verslumo dotacijomis

Tobulinti paramos jaunuoliams, nebedalyvaujantiems aktyvavimo iniciatyvose ir nebegalintiems gauti pašalpų, mechanizmus

[20 JG rek.]

  • Parama jaunimo organizacijoms ir jaunimo tarnybomis

  • Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, kurios palaiko ryšius su jaunimu

  • Stebėjimo sistemų kūrimas

  • Užimtumo ir mokymosi rėmimo paslaugos

Stebėti ir vertinti visus veiksmus ir programas, kuriomis padedama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad būtų galima parengti labiau faktais paremtą politiką ir veiksmus, atsižvelgiant į tai, kokios priemonės veiksmingos bei kur ir kodėl jos veiksmingos

[23 JG rek.]

  • Ekonomiškai veiksmingų iniciatyvų nustatymas

  • Kontroliniai bandymai

  • Analizės centrų kūrimas

  • Politikos modelių ir bandomųjų veiksmų rengimas, politikos krypčių bandymas ir integravimas (socialinės inovacijos ir eksperimentavimas)

Skatinti visų šalių, kovojančių su jaunimo nedarbu, abipusio mokymosi veiklą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, kad būtų pagerintas būsimų Jaunimo garantijų iniciatyvų rengimas ir įgyvendinimas

[24 JG rek.]

  • Naudojimasis Europos jaunimo užimtumo tinklu (iš ESF remiamas tarptautinis bendradarbiavimas organizacijoms keičiantis patirtimi ES lygmeniu, teikiant ESF techninę paramą Komisijos lygmeniu)

Didinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamas užimtumo tarnybas, dalyvaujančias rengiant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvas, gebėjimus, kad būtų pašalintos visos vidinės ir išorinės kliūtys, susijusios su politika ir tokių iniciatyvų plėtojimo būdais

[25 JG rek.]

  • Mokymo ir seminarų rengimas

  • Mainų programų rengimas ir komandiravimas į kitas organizacijas, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu

Be to, 2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba pasiūlė imtis 6 mlrd. eurų vertės Jaunimo užimtumo iniciatyvos, pirmiausia siekiant paremti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kai ji bus patvirtinta. Jaunimo užimtumo iniciatyvai turėtų būti skirta bent 3 mlrd. eurų ESF lėšų (o valstybės narės raginamos skirti dar daugiau nei ESF), dar 3 mlrd. eurų turėtų būti skirti pagal naują specialią biudžeto eilutę, skirtą jaunimo paramos priemonėms, įskaitant ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, finansuoti. Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimu turėtų būti galima naudotis visuose regionuose, kur jaunimo nedarbas didesnis kaip 25 %. 2013 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė naudojimosi taisykles (žr. IP/13/217), kad valstybės narės galėtų pradėti naudotis Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansiniais ištekliais iš karto, kai tik įsigalios naujoji 2014–2020 m. biudžeto programa.

Kas yra stažuočių kokybės sistema?

Be to, kad siekiama padėti jaunimui rasti darbą, pagal Jaunimo užimtumo priemonių rinkinį taip pat pradėtos konsultacijos su Europos socialiniais partneriais dėl stažuočių kokybės sistemos, kad jaunimas saugiomis sąlygomis galėtų įgyti kokybiškos darbo patirties ir būtų išvengta to, kad bendrovės išnaudotų stažuotojus kaip pigią darbo jėgą.

Neseniai atlikus išsamią stažuočių tvarkos valstybėse narėse apžvalgą (žr. IP/12/731) patvirtinta, kad jauniems stažuotojams atliekant praktiką iškyla įvairių problemų daugumoje ES valstybių narių. Šios problemos daugiausia susijusios su tuo, kad trūksta kokybiško mokymosi turinio, mažas atlyginimas arba jis iš viso nemokamas, prastos kitos darbo sąlygos (pvz., nėra tinkamo socialinio draudimo, viršvalandžiai, nevienodos sąlygos ir t. t.). Dėl šių problemų bei skirtingų nacionalinių stažuočių reglamentavimo teisės aktų palyginti nedaug jaunuolių vyksta stažuotis į kitas ES šalis.

Socialiniams partneriams nusprendus nepradėti derybų šiuo klausimu, Komisija ketina iki 2013 m. pabaigos pateikti savo pasiūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos.

Kas yra Europos gamybinės praktikos aljansas?

Veiksmingos profesinio švietimo ir mokymo sistemos, ypač tos, kuriose yra ir geros mokymosi darbo vietoje programos, sudaro palankesnes sąlygas jaunimui baigus mokslus rasti vietą darbo rinkoje. Dėl šios priežasties Jaunimo užimtumo priemonių pakete taip pat numatyta sukurti Europos gamybinės praktikos aljansą siekiant, kad visoje ES būtų daugiau galimybių atlikti kokybišką gamybinę praktiką. Aljanso veikloje dalyvaus suinteresuoti valdžios institucijų, verslo ir socialinių partnerių, profesinio švietimo ir mokymo teoretikų ir praktikų, jaunimo atstovai. Jis bendrai koordinuos vykdomus veiksmus, informuos apie sėkmingai veikiančių gamybinės praktikos programų naudą ir sėkmingus jų įgyvendinimo būdus bei jų rengimo metodiką. Aljansas turėtų pradėti veikti šių metų liepą.

2012 m. Taryba konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose septynioms valstybėms narėms rekomendavo gerinti gamybinės praktikos, o trims – profesinio rengimo padėtį. Tačiau ir kitose valstybėse narėse gamybinės praktikos sistemos veikimą galima gerokai patobulinti ir geriau panaudoti tuo tikslu skiriamą ESF finansavimą.

Kaip judumas gali būti naudingas jaunimui?

Pastebimas labai didelis atotrūkis tarp šalių, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias ir mažiausias. 2013 m. kovo mėn. mažiausias jaunimo nedarbas užfiksuotas Vokietijoje ir Austrijoje (po 7,6 %), Nyderlanduose (10,5 %), o didžiausias – Graikijoje (59,1 % 2013 m. sausio mėn.), Ispanijoje (55,9 %), Italijoje (38,4 %) ir Portugalijoje (38,3 %).

Bet iš naujausios Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemos apžvalgos matyti, kad Europoje vis dar yra apie 2 mln. laisvų darbo vietų. Iš dalies taip yra dėl to, kad darbo ieškantys asmenys neturi darbdaviams reikalingos kvalifikacijos. Dabar, kai nedarbas didelis, o padėtis įvairiose valstybėse narėse labai nevienoda, darbo jėgos judumas gali būti svarbus veiksnys mažinant nedarbą šalyse, patiriančiose ekonomikos nuosmukį, ir padedant tinkamos kvalifikacijos darbuotojams užpildyti laisvas darbo vietas kitose valstybėse narėse.

Vis dėlto, ar ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje, ar ne, turi nuspręsti patys piliečiai.

Ką siūlo Komisija, kad būtų sudarytos palankesnės jaunimo judumo sąlygos?

2012 m. lapkričio mėn. Europos Komisija nusprendė patobulinti ir modernizuoti Europos darbo judumo tinklą EURES (žr. IP/12/1262, MEMO/12/896, MEMO/12/897). Tuo siekiama, kad darbo ieškantys asmenys galėtų lengviau rasti darbdavius, kuriems reikia tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant tiems sektoriams ir profesijoms, kur labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, bei turėtų būti geriau remiamos tikslinės jaunimo judumo programos.

2014–2020 m. 4 mln. gyventojų, daugiausia jaunimo, turėtų gauti studijų, mokymo arba savanoriavimo užsienyje stipendijas pagal naują programą „Erasmus visiems“. Pagal dabartines ES judumo programas panašias stipendijas gauna tik 2,5 mln. žmonių. Pasisėmę tarptautinės patirties piliečiai įgyja geresnę kvalifikaciją ir daugiau galimybių įsidarbinti. Tikimasi, kad bendras programos „Erasmus visiems“ biudžetas bus apie 14,5 mlrd. eurų – 40 % daugiau, nei skirta panašioms dabartinėms programoms.

Pagal esamą Mokymosi visą gyvenimą programą remiamas besimokančiųjų judumas vykdant programas „Erasmus“ (aukštasis mokslas), „Leonardo da Vinci“ (profesinis rengimas), „Comenius“ (pedagogai) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų švietimas). Pagal programas „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ kasmet įmonėse ir kitose organizacijose padedama įsidarbinti apie 140 000 žmonių (žr. IP/12/379).

Ar nėra „protų nutekėjimo“ rizikos?

Nors ir tiesa, kad tos šalys, iš kurių darbuotojas išvyksta į užsienį, artimuoju laikotarpiu nukenčia, padėtis vis tik geresnė, negu kad jis būtų niekur neišvykęs ir likęs bedarbis. Kol išvykęs darbuotojas turi darbą užsienyje, jis gali padėti savo šalies ekonomikai siųsdamas namo pinigų perlaidas. Praktika rodo, kad pagerėjus ekonominei padėčiai darbuotojai masiškai grįžta į savo šalį, kad pritaikytų įgytus įgūdžius. Akivaizdus šio reiškinio pavyzdys – lenkų darbuotojų, po 2004 m. atvykusių dirbti į Jungtinę Karalystę, bet dabar grįžusių atgal į Lenkiją, statistika.

Kokią papildomą paramą galima skirti iš ES struktūrinių fondų?

Komisijos iniciatyva 2012 m. vasario mėn. aštuoniose valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias (Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Slovakijoje), įsteigtos veiksmų grupės, sudarytos iš valstybių narių ir Komisijos pareigūnų, kad panaudotų ES struktūrinių fondų lėšas (tarp jų ir Europos socialinio fondo), kurių dar liko pagal 2007-2013 m. programavimo laikotarpį, jaunimo užimtumo galimybėms remti ir sudaryti lengvesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą.

Veiksmų grupės pasiekė, kad iki 2013 m. pradžios būtų sparčiau skirta arba perskirstyta apie 16 mlrd. ES lėšų. Šios lėšos padės apie 780 000 jaunuolių ir 55 000 mažųjų ir vidutinių įmonių, jomis bus paremtos ir kitos ekonomikos augimą skatinančios priemonės. Toliau pateikiami konkretūs veiksmų grupių iki šiol perskirstyto finansavimo pavyzdžiai.

Airija

25 mln. eurų perskirta integruotai programai Youthreach, pagal kurią mokyklos nebaigusiems ir mokslo baigimo atestato ar profesinio parengimo negavusiems jaunuoliams organizuojami mokymo, rengimo kursai ir suteikiamos darbo praktikos galimybės . Šiomis lėšomis iki 2013 m. pabaigos bus galima finansuoti 3700 klausytojų vietų.

Vykdant Airijos darbo vietų kūrimo veiksmų planą, 2012 m. gruodžio mėn. įsteigtas Darbo rinkos švietimo ir rengimo fondas, kad iki 6500 ilgai darbo neturėjusių asmenų galėtų lankyti įgūdžių mokymo kursus. Šiam fondui skirta 20 mln. eurų, jį bendrai finansuos ESF. Viena iš keturių šio fondo veiklos krypčių skirta jaunesniems kaip 25 metų asmenims. Daugiau kaip 1000 jų galės lankyti 62 atskirus kursus 87-iose šalies vietose.

Slovakija

Perskirsčius ESF lėšas, 2012 m. lapkričio mėn. pradėti du nacionaliniai projektai (70 mln. eurų), kuriais padedama kurti darbo vietas jaunesniems kaip 29 metų asmenims privačiajame ir savivaldos sektoriuose tuose regionuose, kuriuose nedarbas didžiausias (siekiama sukurti 13 000 naujų darbo vietų). Iki šiol projektai įgyvendinami sėkmingai, aktyviausiai galimybes įsidarbinti jaunimui siūlo labai mažos įmonės ir MVĮ. Iki 2013 m. kovo mėn. sukurta daugiau nei 4200 naujų darbo vietų (skirta 22,8 mln. eurų).

Lietuva

Įgyvendinami visi planuoti ESF veiksmai: patvirtinta nauja priemonė (3 mln. eurų vertės), skirta didinti paskolų naujoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims patrauklumą, netrukus bus baigtas projektas, pagal kurį apie 6000 jaunuolių įgyja pirmajam darbui reikalingą kvalifikaciją. Jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 35,1 % 2010 m. iki 26,4 % 2012 m.

Vienas projektas perorientuotas ir pagal jį siūlomos profesinio rengimo programos maždaug 6000 jaunuolių. Projekto biudžetas – apie 6 mln. eurų. Jis pradėtas įgyvendinti 2012 m. rugpjūčio mėn. ir bus baigtas 2013 m. rugpjūčio mėn. Šios priemonės įgyvendinimo lygis (profesinis mokymas) yra 48,58 %. Projekte dalyvauja 4851 asmenų, iš jų įsidarbino 59,4 %.

Projektas, pagal kurį jaunuoliams suteikiami pirmajam darbui reikalingi įgūdžiai, buvo pratęstas, jam papildomai skirta 6 mln. eurų, paramos sulauks apie 6000 jaunų žmonių. Visas biudžetas dabar yra apie 36 mln. eurų. Projektas pradėtas įgyvendinti 2011 m. liepos mėn. ir bus baigtas 2013 m. lapkričio mėn. Projekto įgyvendinimo lygis – 64,72 %. Dalyvių skaičius iki šiol – 4382.

Patvirtinta nauja priemonė (jos vertė – 3 mln. eurų), kuria siekiama didinti paskolų naujoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims patrauklumą.

Neseniai patvirtinta ir kita ESF priemonė „Parama pirmam darbui“ (9,3 mln. eurų); pagal ją dabartinė sumažintų socialinio draudimo įmokų, taikomų pirmajam darbui, sistema keičiama darbo užmokesčio dotacijomis. Jos biudžetas – apie 9 mln. eurų. Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. rugpjūčio mėn. ir bus baigtas 2015 m. rugsėjo mėn. Numatomas dalyvių skaičius – 20 000. Iki 2013 m. balandžio 18 d. gautos 4858 paraiškos. Kompensacijos bus pradėtos mokėti 2013 m. birželio 1 d., greičiausiai bus išmokėta visa numatyta suma.

Patvirtinta nauja papildoma priemonė, skirta jaunimo užimtumui ir motyvacijai skatinti. Bus pradėti dar du projektai (apie 580 000 eurų vertės), abu jie susiję su savanoriška veikla.

Graikija

2012 m. pabaigoje iš esmės pakeitus programas, 2013 m. sausio mėn. pritarta nacionaliniam jaunimo veiksmų planui, kuriam numatyta skirti 517 mln. eurų ES lėšų. Pagal šį planą siekiama skatinti jaunimo užimtumą, mokymą ir verslumą, tikslinė grupė – beveik 350 000 jaunuolių. Pasak Graikijos valdžios institucijų, pagal jau pradėtas vykdyti naująsias iniciatyvas (joms skirta apie 47 mln. eurų ES lėšų) jauni (iki 35 metų) darbo neturintys asmenys laikinai priimami dirbti pagal bendruomenines darbo programas kultūros sektoriuje, taip pat teikiama parama su skurdu ir socialine atskirtimi kovojančioms socialinėms struktūroms įdarbinant nedirbantį jaunimą. Be to, baigiama pasirengti įgyvendinti šias veiksmų plano dalis (ES finansavimas – beveik 146 mln. eurų):

  • patekimo į darbo rinką kuponas – mokymas ir penkių mėnesių darbas įmonėse; ši programa skirta 45 000 bedarbių jaunuolių iki 29 metų;

  • mišrus teorinis ir praktinis mokymas darbo vietoje tūkstančiui jaunų darbo neturinčių jūreivių; amžiaus riba ta pati. Šias programas tikimasi pradėti įgyvendinti 2013 m. birželio mėn.;

  • programų peržiūra 2012 m., kuria siekiama skirti papildomą 1,2 mlrd. eurų paramą MVĮ likvidumo reikmėms.

Latvija

Profesinio parengimo neturintiems ir naują darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją įgyti norintiems jaunuoliams remti skirta 11 mln. eurų. Visa darbo neturinčių jaunuolių, kuriems skiriama ES parama, dalis padidės nuo 24 % iki 40 %, o profesinio mokymo dalyvių skaičius padvigubės. Programos įgyvendinamos.

Portugalija

Pagal nacionalinę iniciatyvą Impulso Jovem iš esmės pakeistos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos programos. Perskirstyta 143 mln. ES fondų lėšų. Jos skirtos priemonėms, dėl kurių iki 2015 m. pabaigos bus suteikta naujų galimybių 90 000 jaunuolių, o 200 mln. ES lėšų skirta 4500 MVĮ paremti. Tarp priemonių numatyti užimtumo pasai, susiję su stažuotėmis pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, taip pat parama samdant 18–30 m. asmenis – darbdaviams kompensuojamos darbuotojų socialinio draudimo išlaidos. Jaunimo stažuotėms remti iš Madeiros Europos regioninės plėtros fondo veiksmų programos atitinkamai ESF veiksmų programai buvo pervesta 10 mln. eurų. 2013 m. vasario mėn. programos apimtis buvo išplėsta, nustačius didesnes reikalavimų atitikimo kriterijų ribas ir įtraukus į ją papildomų regionų. Iki 2013 m. balandžio mėn. pabaigos programoje dalyvavo 7500 jaunuolių.

Ispanija

2012 m. per 286 mln. eurų ESF lėšų perskirstyta su jaunimu susijusiems veiksmams finansuoti. Iš jų 135 mln. eurų skirta valstybinei užimtumo tarnybai, kad ji padėtų jaunimui rasti darbą. Europos regioninės plėtros fondo srityje jau įgyvendintos arba netrukus bus priimtos kelios priemonės, kurių bendra vertė – 1027 mln. eurų. Pavyzdžiui, steigiami penki apyvartiniai fondai, kad novatoriškos MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų, tarp jų ir apyvartinių (iš ERPF iš viso skiria 372 mln. eurų ); nauja pagalbos schema, pagal kurią specialiomis paskolomis, kurioms iš ERPF iš viso skirta 446 mln. eurų, remiamas pramonės pertvarkymas ir strateginiai pramonės sektoriai; padidinta parama žemės ūkio maisto pramonės MVĮ, vykdančioms veiklą regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas didžiausias; švietimo ir mokymo infrastruktūros statyba ir renovavimas; šiai priemonei iš ERPF skirta iš viso 208 mln. eurų.

Italija

2011 m. gruodžio mėn. pradėta didelės apimties prioritetų nustatymo programa; padedant veiksmų grupei jau vykdomas trečiasis jos etapas. Rengiamas Sicilijai skirtas finansavimo ir galimybių įsidarbinti didinimo planas, kuriuo galėtų pasinaudoti apie 50 000 jaunuolių; naujos švietimo programos 65 300 studentų šalies pietuose ir 13 000 naujų mobilumo galimybių („Erasmus“ ir „Leonardo“); „mokesčių kredito“ programa, kuria darbdaviai skatinami įdarbinti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tarp jų ir jaunimą, bei 600 mln. eurų veiklai, kuria remiami jauni verslininkai, mokslininkai, praktikantai arba nedirbantis, nesimokantis ir praktikos neatliekantis jaunimas.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website