Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisija imasi veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą

European Commission - MEMO/13/463   29/05/2013

Other available languages: EN FR DE ES NL IT PT HU LV MT PL SL RO

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2013 m. gegužės 29 d.

Komisija imasi veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą

Kokius sprendimus dėl perviršinio deficito procedūros Komisija šiandien priėmė?

Šiandien Komisija rekomendavo Tarybai nutraukti perviršinio deficito procedūrą (PDP) dėl penkių šalių: Italijos, Latvijos, Vengrijos, Lietuvos ir Rumunijos.

Komisija taip pat rekomendavo Tarybai pradėti PDP dėl Maltos.

Be to, Komisija priėmė rekomendacijas Tarybai pratęsti perviršinio deficito panaikinimo terminą šešioms šalims: Ispanijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai ir Slovėnijai.

Komisija rekomendavo Tarybai priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad Belgija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ir kuriuo Taryba įspėja Belgiją imtis priemonių perviršiniam deficitui panaikinti.

Perviršinio deficito procedūros pabaiga arba pradžia

Kelioms valstybėms narėms dabar taikoma perviršinio deficito procedūra?

Šiuo metu perviršinio deficito procedūra (PDP) vykdoma dėl 20 ES valstybių narių. Tai reiškia, kad iš visų ES valstybių narių ši procedūra netaikoma tik Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Liuksemburgui, Maltai, Suomijai ir Švedijai. Šiandien Komisija pasiūlė nutraukti PDP dėl Italijos, Latvijos, Vengrijos, Lietuvos ir Rumunijos. Tačiau Komisija pasiūlė pradėti PDP dėl Maltos. Taigi, jeigu Taryba atsižvelgs į Komisijos rekomendacijas, bendras šalių, kurioms taikoma PDP, skaičius sumažės iki 16.

Kada nutraukiama perviršinio deficito procedūra?

Sprendimas nutraukti perviršinio deficito procedūrą (PDP) priimamas, jeigu perviršinis deficitas yra tvariai panaikintas. Laikoma, kad tai pasiekta, kai:

  1. i) pateikti ankstesnių metų (šiuo atveju 2012 m.) duomenys patvirtina, kad deficitas nesiekia 3 proc. BVP, ir

  2. ii) Komisijos tarnybų prognozė rodo, kad per prognozės laikotarpį (dabar 2013 ir 2014 m.) deficitas neviršys 3 proc. BVP pamatinės vertės.

Tais atvejais, kai deficitas išlieka artimas pamatinei vertei, o skolos lygis išlieka mažesnis negu 60 proc. BVP, Komisija taip pat atsižvelgia į grynąsias pensijų reformų, kuriomis sukuriama privaloma visiškai finansuojama antroji pakopa, įgyvendinimo sąnaudas. Visų pirma Komisija į jas atsižvelgia, jeigu 3 proc. ribos viršijimą galima visiškai paaiškinti grynosiomis pensijų reformos sąnaudomis.

Kodėl Komisija rekomenduoja Tarybai nutraukti PDP dėl Italijos, Latvijos, Vengrijos, Lietuvos ir Rumunijos?

Italija

Italijos atžvilgiu PDP pradėta 2009 m. Italijos valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. pasiekė aukščiausią 5,5 proc. BVP lygį, po to buvo stabiliai mažinamas ir 2012 m. (Tarybos nustatytas terminas) pasiekė 3,0 proc. BVP. 2013 m. balandžio 10 d. Italijos Vyriausybės priimtoje ir gegužės 7 d. Parlamento patvirtintoje 2013–2017 m. stabilumo programoje numatyta, kad 2013 m. deficitas kiek sumažės iki 2,9 proc. BVP, o paskui 2014 m. nukris iki 1,8 proc. BVP. Remiantis prielaida, kad politika nesikeis, Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatyta, kad 2013 m. deficitas bus 2,9 proc. BVP, 2014 m. – 2,5 proc. BVP, tai yra nesieks Sutartyje nustatytos 3 proc. BVP pamatinės vertės.

Latvija

Latvijos atžvilgiu PDP pradėta 2009 m. 2009 ir 2010 m. iš dalies dėl priemonių finansų sektoriui stabilizuoti susidaręs didelis valdžios sektoriaus deficitas (atitinkamai 9,8 ir 8,1 proc. BVP), 2011 m. pradėjo sparčiai mažėti ir pasiekė 3,6 proc. BVP. 2012 m. deficitas dar sumažėjo iki 1,2 proc. BVP, taigi buvo gerokai mažesnis negu Sutartyje nustatyta 3 proc. BVP pamatinė vertė. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. iš esmės nesikeis ir liks 1,2 proc. BVP, o 2014 m. sumažės iki 0,9 proc. BVP, remiantis prielaida, kad politika nesikeis, taigi išliks gerokai mažesnis negu 3 proc. BVP pamatinė vertė.

Lietuva

Lietuvos atžvilgiu PDP pradėta 2009 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas, 2009 m. pasiekęs aukščiausią 9,4 proc. BVP lygį, 2010 m. buvo sumažintas iki 7,2 proc. BVP, 2011 m. iki 5,5 proc. BVP ir 2012 m. iki 3,2 proc. BVP. Kadangi 3,2 proc. BVP deficitas gali būti laikomas artimu 3 proc. BVP pamatinei vertei, o Lietuvos skolos santykis su BVP tvariai neviršija 60 proc. BVP pamatinės vertės, Lietuvai gali būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto nuostatos, pagal kurias vertinant perviršinio deficito padėties ištaisymą leidžiama atsižvelgti į tiesiogines grynąsias sisteminės pensijų reformos sąnaudas. Kadangi 2012 m. grynosios Lietuvos sisteminės pensijų reformos sąnaudos sudarė 0,2 proc. BVP, jomis galima paaiškinti Sutartyje nustatytos 3 proc. BVP pamatinės vertės viršijimą tais metais. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. sumažės iki 2,9 proc. BVP, 2014 m. – iki 2,4 proc. BVP, remiantis prielaida, kad politika nesikeis. Taigi prognozės laikotarpiu deficitas nesieks 3 proc. BVP pamatinės vertės.

Vengrija

Vengrijos atžvilgiu PDP pradėta 2004 m. 2012 m. įgyvendinus dideles fiskalines pastangas, valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 1,9 proc. BVP. Tokį lygį pavyko pasiekti ir dėl vienkartinių pajamų, sudarančių ¾ proc. BVP. 2013 m. Vengrijos konvergencijos programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 ir 2014 m. išliks 2,7 proc. BVP. Tačiau Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatomas 3,0 proc. BVP deficitas 2013 m., o 2014 m. – 3,3 proc. BVP; vadinasi, perviršinio deficito padėtis nebuvo tvariai ištaisyta. Paskelbus pavasario prognozę, 2013 m. gegužės 13 d. Vengrijos Vyriausybė patvirtino papildomas taisomąsias priemones, kurios bendrai sudaro maždaug 0,3 ir 0,7 proc. BVP atitinkamai 2013 ir 2014 m. Komisijos atnaujintame fiskaliniame vertinime, kuriame atsižvelgiama į šių papildomų taisomųjų priemonių poveikį, numatoma, kad 2013 ir 2014 m. deficitas bus atitinkamai 2,7 ir 2,9 proc. BVP. Taigi, tikimasi, kad prognozės laikotarpiu deficitas nesieks Sutartyje nustatytos 3 proc. BVP pamatinės vertės.

Rumunija

Rumunijos atžvilgiu PDP pradėta 2009 m. Dėl didesnės, nei tikėtasi, recesijos 2009 m. smarkiai sumažėjo valdžios sektoriaus pajamos, todėl, nepaisant pastangų sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 9 proc. BVP. Paskui deficitas buvo sumažintas iki 6,8 proc. BVP 2010 m., 5,6 proc. BVP 2011 m. ir 2,9 proc. BVP 2012 m., tai yra nesiekė Sutartyje nustatytos 3 proc. BVP pamatinės vertės. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 2,6 proc. BVP 2013 m. ir iki 2,4 proc. BVP 2014 m., remiantis prielaida, kad politika nesikeis, taigi nesieks Sutartyje nustatytos 3 proc. BVP pamatinės vertės.

Kodėl Komisija rekomenduoja Tarybai pradėti PDP dėl Maltos?

Nuo įstojimo į ES Maltai perviršinio deficito procedūra (PDP) taikyta du kartus. Pirmą kartą procedūra pradėta 2004 m. liepos mėn. ir nutraukta 2007 m. birželio mėn. Antrą kartą procedūra pradėta 2009 m. liepos mėn. ir nutraukta 2012 m. gruodžio mėn. Pagal 2013 m. balandžio mėn. Maltos valdžios institucijų pateiktus duomenis 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas Maltoje pasiekė 3,3 proc. BVP, taigi viršijo Sutartyje nustatytą 3 proc. BVP pamatinę vertę. Komisijos pranešime pagal 126 straipsnio 3 dalį, kuris teikiamas pirmuoju PDP etapu, laikoma, kad deficitas buvo artimas 3 proc. BVP pamatinei vertei, tačiau pamatinės vertės viršijimas negalėjo būti laikomas išimtiniu ar laikinu pagal Sutartį ir Stabilumo ir augimo paktą. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatyta, kad 2013 ir 2014 m. deficitas toliau viršys pamatinę vertę ir sudarys atitinkamai 3,7 ir 3.6 proc. BVP. Be to, 2012 m. skolos santykis viršijo 60 proc. BVP pamatinę vertę ir Malta nepadarė pakankamos pažangos, kad pagal pereinamojo laikotarpio1 reikalavimus atitiktų skolos mažinimo kriterijų. Todėl Komisija rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą pagal 126 straipsnio 6 dalį, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas.

Iki kada Malta turėtų panaikinti perviršinį deficitą?

Komisija rekomenduoja, kad Taryba pagal 126 straipsnio 7 dalį rekomenduotų Maltai ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį iki 2014 m. Malta turėtų pasiekti nominalų 3,4 proc. BVP deficitą 2013 m. ir 2,7 proc. BVP – 2014 m., tai atitinka metinį struktūrinio balanso pagerėjimą 0,7 proc. BVP 2013 m. ir 0,7 proc. BVP 2014 m. Šis koregavimo planas leistų iki 2014 m. sumažinti deficitą, kad jis nesiektų 3 proc. BVP pamatinės vertės, ir kartu užtikrinti, kad skolos santykis tinkamu tempu artėtų prie 60 proc. BVP pamatinės vertės.

Perviršinio deficito panaikinimo termino pratęsimas

Kurioms šalims šis terminas pratęstas? Koks yra naujasis fiskalinio koregavimo planas?

Ispanija

Komisija rekomenduoja pratęsti terminą Ispanijai dvejais metais, kad šalis esamą perviršinio deficito padėtį ištaisytų iki 2016 m. Ispanija turėtų užtikrinti 1,1 proc. BVP dydžio struktūrinio balanso pagerėjimą 2013 m., 0,8 proc. BVP – 2014 m., 0,8 proc. BVP – 2015 m. ir 1,2 proc. BVP – 2016 m., kad 2016 m. jis nesiektų 3 % BVP pamatinės vertės, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze. Atitinkami nominalaus deficito tikslai turėtų būti tokie: 6,5 proc. BVP 2013 m., 5,8 proc. BVP 2014 m., 4,2 proc. BVP 2015 m. ir 2,8 proc. BVP 2016 m.

Prancūzija

Komisija rekomenduoja pratęsti terminą Prancūzijai dvejais metais, kad šalis esamą perviršinio deficito padėtį ištaisytų ne vėliau kaip 2015 m. Prancūzija turėtų pasiekti, kad nominalus deficitas būtų 3,9 proc. BVP 2013 m., 3,6 proc. BVP 2014 m. ir 2,8 proc. BVP 2015 m., tai atitinka 1,3 proc. BVP struktūrinio balanso pagerėjimą 2013 m., 0,8 proc. BVP – 2014 m. ir 0,8 proc. BVP – 2015 m., remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze (pratęsta iki 2015 m.).

Nyderlandai

Komisija rekomenduoja pratęsti terminą Nyderlandams vienais metais, kad šalis esamą perviršinio deficito padėtį ištaisytų ne vėliau kaip 2014 m. Nyderlandai turėtų pasiekti, kad nominalus deficitas būtų 3,6 proc. BVP 2013 m. ir 2,8 proc. BVP 2014 m., tai atitinka struktūrinio balanso pagerėjimą atitinkamai maždaug 0,6 proc. BVP 2013 m. ir 0,7 proc. BVP 2014 m.

Lenkija

Komisija rekomenduoja pratęsti terminą Lenkijai dvejais metais, kad šalis esamą perviršinio deficito padėtį ištaisytų ne vėliau kaip 2014 m. Lenkija turėtų pasiekti, kad nominalus deficitas būtų 3,6 proc. BVP 2013 m. ir 3,0 % BVP 2014 m., tai atitinka metinio struktūrinio balanso pagerėjimą atitinkamai bent 0,8 ir 1,3 proc. BVP, remiantis atnaujinta Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze.

Portugalija

Komisija rekomenduoja pratęsti terminą Portugalijai vienais metais, kad šalis esamą perviršinio deficito padėtį ištaisytų iki 2015 m. Portugalijos valdžios institucijos turėtų pasiekti, kad nominalus deficitas būtų 5,5 proc. BVP 2013 m., 4,0 proc. BVP 2014 m. ir 2,5 proc. BVP 2015 m., tai atitinka 0,6 proc. BVP struktūrinio balanso pagerėjimą 2013 m., 1,4 proc. BVP – 2014 m. ir 0,5 proc. BVP – 2015 m., remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. gegužės mėn. atnaujinta Portugalijos ekonomine perspektyva.

Slovėnija

Komisija rekomenduoja pratęsti terminą Slovėnijai dvejais metais, kad šalis esamą perviršinio deficito padėtį ištaisytų iki 2015 m. Slovėnija turėtų pasiekti, kad nominalus deficitas būtų 4,9 proc. BVP 2013 m. (3,7 proc. BVP, atmetus 1,2 proc. BVP vienkartinių išlaidų dviem didžiausiems bankams rekapitalizuoti), 3,3 proc. BVP 2014 m. ir 2,5 proc. BVP 2015 m. Tai atitinka 0,75 proc. BVP metinio struktūrinio balanso pagerėjimą 2013 m., 0,5 proc. BVP – 2014 m. ir 0,5 proc. BVP – 2015 m., kad nominalus valdžios sektoriaus deficitas iki 2015 m. sumažėtų ir nesiektų 3 % BVP ribos, remiantis atnaujinta Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze.

Kokiomis sąlygomis suteikiama daugiau laiko perviršiniam deficitui panaikinti?

Daugiau laiko perviršiniam deficitui panaikinti, nesugriežtinus PDP, valstybei narei gali būti suteikta toliau nurodytomis sąlygomis.

  1. Turi būti netikėtų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį atitinkamai valstybei narei, kuriai taikoma PDP, dėl kurių nebeįmanoma laikytis perviršinio deficito panaikinimo termino.

  2. Valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių, kad laikytųsi Tarybos jai skirtos rekomendacijos ar įspėjimo.

Laikoma, kad valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, jeigu ji laikėsi Tarybos rekomendacijos ir dėl reikiamų priemonių įgyvendinimo, ir dėl biudžeto vykdymo. Jeigu nominalūs tikslai nepasiekti, nuodugniai išanalizuojamos įdėtos struktūrinės pastangos (vertinamos pagal struktūrinio balanso, t. y. biudžeto balanso, atmetus ekonominio ciklo ir vienkartinių bei laikinųjų priemonių poveikį, pokyčius), kad būtų nustatyta, ar valstybė narė ėmėsi reikiamo masto priemonių.

Jeigu valstybė narė veiksmingų priemonių ėmėsi, tačiau negali laikytis termino dėl netikėtų įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, Taryba gali nuspręsti priimti patikslintą rekomendaciją, kuria pratęsiamas perviršinio deficito panaikinimo terminas.

Koks yra pratęsimo teisinis pagrindas?

Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalis. Jame teigiama, kad Taryba, vadovaudamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti priimti patikslintą rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, jeigu veiksmingų priemonių buvo imtasi, tačiau kilo netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams.

Kokių tolesnių veiksmų bus imamasi?

Komisija rekomenduoja Tarybai nustatyti terminą, 2013 m. spalio 1 d., iki kurio Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai, Lenkija ir Slovėnija turi imtis veiksmingų priemonių (t. y. viešai paskelbti apie priemones, kuriomis turėtų būti pakankamai gerai užtikrinta tinkama pažanga siekiant panaikinti perviršinį deficitą, arba tų priemonių imtis) ir pateikti išsamią ataskaitą apie konsolidavimo strategiją, kurią šalys numatė, kad pasiektų savo atitinkamus tikslus. Portugalijai taikomos ekonomikos koregavimo programos sąlygos.

Kas atsitinka, jeigu šalys nesiima veiksmingų priemonių?

Nustačius terminą, iki kurio reikia imtis veiksmingų priemonių, Komisija įvertina priemones, kurių imtasi, ir savo išvadas perduoda Tarybai. Jeigu vertinimas yra neigiamas, Komisija rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad priemonių nesiimta (Sutarties 126 straipsnio 8 dalis). Tuomet euro zonos valstybių narių atveju Komisija, be kita ko, rekomenduoja Tarybai sugriežtinti PDP, t. y. įspėti atitinkamą valstybę narę (Sutarties 126 straipsnio 9 dalis).

Belgijai taikomos PDP sugriežtinimas

Ką Komisija rekomenduoja dėl Belgijos?

Komisija rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį, kuriuo nustatoma, kad Belgija nesiėmė veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal 126 straipsnio 7 dalį, ir priimti sprendimą pagal 126 straipsnio 9 dalį, kuriuo Belgija įspėjama, kad imtųsi priemonių perviršiniam deficitui panaikinti iki 2013 m.

Kodėl Komisija padarė išvadą, kad Belgija nesiėmė veiksmingų priemonių?

Perviršinio deficito procedūra (PDP) Belgijos atžvilgiu buvo pradėta 2009 m. ir šalies buvo paprašyta iki 2012 m. panaikinti perviršinį deficitą. Tačiau 2012 m. deficitas pasiekė 3,9 proc. BVP. Vadinasi, Belgija nepanaikino perviršinio deficito iki Tarybos rekomenduoto termino. Tai iš dalies nulėmė neatidėliotina būtinybė 2012 m. pabaigoje rekapitalizuoti bankų grupę „Dexia“ ir tai turėjo neigiamą poveikį (0,8 proc. BVP) valdžios sektoriaus deficitui. Vis dėlto net ir be šios operacijos terminas būtų buvęs praleistas.

Apskaičiuotos fiskalinės pastangos nuo 2010 m. vidutiniškai per metus sudaro 0,3 proc. BVP ir tai yra daug mažiau nei Tarybos rekomenduotas ¾ proc. BVP dydis. Be to, atlikus koregavimą atsižvelgiant į patikslinto potencialaus gamybos apimties atotrūkio ir pajamų pokyčių poveikį, pakoreguotos vidutinės fiskalinės pastangos sudaro mažiau nei pusę rekomenduoto dydžio.

Dabar tikimasi, kad dėl priemonių, nustatytų pradiniame 2013 m. biudžete ir 2013 m. kovo mėn. biudžeto kontrolės dokumente, 2013 m. deficitas sumažės ir nesieks 3 proc. BVP. Vis dėlto pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę, apsauginė riba, turinti užtikrinti, kad nebus viršyta Sutarties pamatinė vertė, yra labai menka. Be to, koregavimas kol kas netvarus. Todėl, siekiant ilgalaikio valdžios sektoriaus balanso pagerėjimo, reikia užtikrinti, kad 2013 m. deficitas būtų sumažintas iki 2,7 proc. BVP.

Koks yra naujasis Belgijos koregavimo planas?

Komisija rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad Belgija turi ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį iki 2013 m. 2013 m. Belgija turi sumažinti nominalų deficitą iki 2,7 proc. BVP. Šis nominalus pagerėjimas atitinka 1 proc. BVP struktūrinio balanso pagerėjimą 2013 m., remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze.

Ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 21 d. Belgija Komisijai turi pateikti ataskaitą, kurioje apibūdinamos priemonės, kurių imtasi siekiant laikytis šio sprendimo. Komisija įvertins šią ataskaitą, kad įvertintų pažangą siekiant panaikinti perviršinį deficitą.

Bendra informacija

Kokių tolesnių veiksmų bus imamasi?

Šiandienos rekomendacijas finansų ministrai aptars birželio 21 d. Liuksemburge įvyksiančiame ECOFIN tarybos posėdyje.

Kokios yra pagrindinės perviršinio deficito procedūros (PDP) ypatybės?

Perviršinio deficito procedūra (PDP) yra Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV, 126 straipsnis) nustatytas taisyklėmis pagrįstas procesas, kuriuo užtikrinama, kad valstybės narės ištaisytų dideles fiskalinės politikos klaidas. Nustatytos dvi pagrindinės pamatinės vertės, kurių viršijimas yra pagrindas pradėti PDP: valdžios sektoriaus deficito (3 proc. BVP) ir bendrosios valstybės skolos (60 proc. BVP). Siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų panaikintas, valstybėms narėms, kurioms taikoma PDP, teikiamos rekomendacijos, į kurias reikia atsižvelgti iki tam tikro termino.

PDP etapai išdėstyti Sutartyje ir išsamiau nurodyti Stabilumo ir augimo pakto teisės akte (Reglamentas (EB) Nr. 1467/97). PDP sudaro Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį, o ją papildo prevencinė dalis (apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1466/97), apimanti procedūras, kuriomis skatinama ekonominės politikos priežiūra ir koordinavimas ir užtikrinama pažanga siekiant fiskalinio stabilumo.

Per neseniai atliktą ES ekonomikos valdymo struktūros peržiūrą, kurią iš dalies nulėmė ekonomikos krizė, PDP buvo sustiprinta. Visų pirma vadinamuoju šešių teisės aktų rinkiniu iš esmės pertvarkyta ES ekonominės ir biudžeto politikos priežiūra (MEMO/11/898).

Ar PDP taikoma programoje dalyvaujančioms šalims?

Taip, perviršinio deficito procedūra (PDP) vykdoma dėl Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Kipro. Tačiau yra tam tikrų nuostatų, kuriomis išvengiama stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimosi. Komisija jau įgyvendino šį principą, patvirtintą gegužės 30 d. įsigaliosiančiu antrojo biudžeto priežiūros dokumentų rinkinio reglamentu (MEMO/13/196). Apskritai antrojo biudžeto priežiūros dokumentų rinkinio, kurį sudaro du reglamentai, tikslas – labiau sustiprinti biudžeto priežiūrą ir ekonominės bei biudžeto politikos koordinavimą euro zonoje. Priešingai nei PDP atveju, makroekonominio disbalanso procedūra netaikoma valstybėms narėms, kuriose taikoma koregavimo programa.

Daugiau informacijos rasite

http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/corrective_arm/index_en.htm.

1 :

Pagal 2011m. gruodžio mėn. įsigaliojusį šešių teisės aktų rinkinį, baigus esamą PDP, prieš pradedant visiškai taikyti skolos kriterijų, valstybei narei taikomas trejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį ji vis tiek turi daryti pakankamą pažangą, kad atitiktų skolos kriterijų. Jeigu atitikties pažanga įvertinama neigiamai, Komisija paprastai parengia pranešimą pagal 126 straipsnio 3 dalį ir gali būti pradėta nauja PDP. Maltai pereinamasis laikotarpis, per kurį šalis turėjo atitikti skolos mažinimo kriterijų, pasidėjo 2012 m. Komisijos vertinimu, 2012 m. Maltos įgyvendintos struktūrinės pastangos nebuvo pakankamos, kad būtų laikomasi pereinamojo laikotarpio reikalavimų.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website