Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT EL ET HU PL SK SL RO

Europos Komisija

PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. balandžio mėn. 25 d.

Balandžio mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys. Pagrindiniai sprendimai

KLIMATO POLITIKA

SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ

UŽIMTUMAS

ENERGETIKA

APLINKA

TEISINGUMAS

TRANSPORTAS

SVEIKATA IR VARTOTOJŲ POLITIKA

MOKESČIAI IR MUITŲ SĄJUNGA

1

CY

1

1

DE

1

1

DK

1

EE

1

EL

1

1

ES

1

1

1

HU

1

IE

1

IT

1

LT

1

LU

1

NL

1

PL

1

RO

1

SI

1

SK

1

UK

1

1

Europos Komisija mėnesiniu sprendimų dėl pažeidimų rinkiniu imasi teisinių veiksmų prieš netinkamai įpareigojimų pagal ES teisę besilaikančias valstybes nares. Šiais su daugeliu sektorių susijusiais sprendimais siekiama užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma piliečių ir įmonių labui.

Šiandien Komisija priėmė 141 sprendimus, įskaitant 20 pagrįstų nuomonių ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui perduotas bylas. Toliau pateikiama pagrindinių sprendimų santrauka. Daugiau informacijos apie pažeidimų procedūrą žr. MEMO/12/12.

  1. Teisingumo Teismui perduotos bylos

  1. Gyvūnų gerovė. Komisija duoda GRAIKIJĄ ir ITALIJĄ į Teismą dėl dedeklių vištų narvams taikomo draudimo nesilaikymo

Šiandien Europos Komisija nusprendė paduoti Graikiją ir Italiją į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes jos netinkamai įgyvendina Direktyvą 1999/74/EB, kuria draudžiami nepagerinti narvai (bateriniai narvai).

Politinis sprendimas uždrausti nepagerintus narvus priimtas 1999 m. Graikija ir Italija turėjo per dvylika metų užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie naujos sistemos, ir įgyvendinti Direktyvą. 2012 m. sausio 1 d. pagal Direktyvą 1999/74/EB reikalaujama, kad visos dedeklės vištos būtų laikomos pagerintuose narvuose, kuriuose būtų papildomai erdvės lizdams, kapstymuisi ir laktoms, arba alternatyviose sistemose. Taigi galima naudoti tik tokius narvus, kuriuose kiekvienai vištai tenka bent 750 cm² narvo ploto, yra lizdas, pakratų, laktų ir nagų dilinimo priemonių, kad būtų patenkinti vištų biologiniai ir elgsenos poreikiai.

(Daugiau informacijos: IP/13/366 - F. Vincent - tel. +32 229 87166 - mob. tel. +32 498 987166)

  1. Senatvės išmokos. Komisija duoda SLOVAKIJĄ į Teismą, nes ji atsisakė mokėti senatvės išmokas pensininkams užsienyje

Europos Komisija padavė Slovakiją į ES Teisingumo Teismą, nes ji atsisakė mokėti senatvės – vadinamąją kalėdinę – išmoką kitose ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje gyvenantiems pensininkams ir taip pažeidė pagal ES teisę nustatytus socialinės apsaugos koordinavimo įpareigojimus.

Pagal ES teisę teisės gauti senatvės išmoką negalima taikyti tik jei pensininkas gyvena toje valstybėje narėje, kurioje dėl išmokos kreipiasi. Dėl šios taisyklės pensininkai gali persikelti į kitą valstybę narę neprarasdami pensijos.

(Daugiau informacijos: IP/13/364 - J. Todd - tel. +32 229 94107 - mob. tel. +32 498 994107)

  1. Apmokestinimas. Komisija duoda ISPANIJĄ į Teismą dėl diskriminacinio nekilnojamojo turto apmokestinimo

Europos Komisija nusprendė paduoti Ispaniją į ES Teisingumo Teismą dėl diskriminacinių nekilnojamojo turto apmokestinimo taisyklių, dėl kurių Ispanijoje negyvenantys asmenys negali naudotis tomis pačiomis mokesčių lengvatomis kaip jos gyventojai.

Pagal Ispanijos teisės aktus kapitalo prieaugiui, gaunamam parduodant nuolatinį gyvenamą būstą, mokesčiai netaikomi, jei lėšos panaudojamos kitam būstui, kur asmuo nuolat gyventų, pirkti. Tačiau ši nuostata taikoma tik Ispanijos gyventojams, taigi kiti asmenys diskriminuojami ir jiems gali tekti mokėti daug didesnius mokesčius.

Praktiškai tai reiškia, kad jei Ispanijoje gyvenantis asmuo parduoda būstą, kuriame nuolat gyvena, kad įsigytų naują būstą kitoje valstybėje narėje ir ten persikeltų, gali būti apmokestinamas pardavus būstą įgytas kapitalo prieaugis. O jei būtų atvirkščiai – jei šis asmuo liktų Ispanijoje ir joje įsigytų naują būstą, mokestis taikomas nebūtų.

Komisija mano, kad tai yra kliūtis laisvam apskritai asmenų, savarankiškai dirbančių asmenų ir kitų darbuotojų judėjimui, ir todėl tai – ES sutarčių nuostatų pažeidimas. Bylos perdavimas ES Teisingumo Teismui yra paskutinis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas.

(Daugiau informacijos: IP/13/365 - E. Traynor - tel. +32 229 21548 - mob. tel. +32 498 983871)

  1. Pagrįstos nuomonės

  1. Jūrų politika. Komisija reikalauja, kad JUNGTINĖ KARALYSTĖ ir RUMUNIJA priimtų nacionalines priemones dėl laivams taikomų pranešimo formalumų

Europos Komisija pareikalavo, kad Jungtinė Karalystė ir Rumunija į nacionalinę teisę perkeltų reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (Direktyva 2010/65/ES). Tai turėjo būti padaryta iki 2012 m. gegužės 19 d. Nors 2012 m. liepos mėnesį Rumunijai ir Jungtinei Karalystei buvo išsiųsti oficialūs pranešimai, šios dvi valstybės narės Komisijai nepranešė apie visas būtinas nacionalines priemones. Priimti su Direktyvos nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę susijusias priemones svarbu siekiant supaprastinti ir suderinti jūrų transportui taikomas administracines procedūras.

Todėl Komisija kiekvienai iš šių valstybių narių pateikia pagrįstą nuomonę (tai antrasis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas). Jeigu per du mėnesius Komisija negaus priimtinų atsakymų, ji šias valstybes nares galės paduoti į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: H. Kearns - tel. +32 229 87638 - mob. tel. +32 498 98 7638)

  1. Efektyvus energijos vartojimas pastatuose. Komisija prašo, kad SLOVĖNIJA ir ISPANIJA priimtų nacionalines priemones dėl efektyvaus energijos vartojimo pastatuose

Šiandien Komisija išsiuntė pagrįstas nuomones Slovėnijai ir Ispanijai reikalaudama, kad jos praneštų Komisijai apie savo Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo priemones. Direktyva 2010/31/ES turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2012 m. liepos 9 d. Pagal Direktyvą valstybės narės privalo nustatyti ir taikyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir jau pastatytiems pastatams, užtikrinti, kad pastatų energinis naudingumas būtų sertifikuojamas, ir reikalauti, kad būtų periodiškai tikrinamos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos. Be to, pagal Direktyvą iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad iki 2021 m. visi nauji pastatai būtų vadinamieji beveik nulinės energijos pastatai. Jei Slovėnija ir Ispanija per du mėnesius nesilaikys savo teisinių įpareigojimų, Komisija galės jas paduoti į Teisingumo Teismą.

2012 m. rugsėjo mėnesį Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš 24 valstybes nares, kurios Komisijai nepranešė apie nacionalines Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Nuo tada dauguma valstybių narių pranešė Komisijai apie Direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, bet Italija, Graikija, Portugalija ir Bulgarija – ne, tad 2013 m. sausio mėn. joms išsiųstos pagrįstos nuomonės.

Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/energy/infringements/index_en.htm

(Daugiau informacijos: M. Holzner - tel. +32 229 60196 - mob tel.. +32 498 982280)

    Vaiko priežiūros atostogos. Komisija reikalauja, kad BELGIJA laikytųsi ES taisyklių

Europos Komisija pareikalavo, kad Belgija suderintų savo teisės aktus su ES teisės aktais dėl vaiko priežiūros atostogų, kai ši šalis jai nepranešė apie tinkamas Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Komisijos reikalavimas išdėstytas pagrįstoje nuomonėje (tai antrasis iš trijų ES pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapų). Direktyva dėl vaiko priežiūros atostogų kiekvienam iš dirbančių tėvų suteikiama teisė į mažiausiai keturių mėnesių atostogas gimus vaikui arba jį įvaikinus, nors dėl pajamų per atostogas sprendžia valstybės narės. Bent vienas mėnuo iš keturių negali būti perkeliamas kitam iš tėvų, t. y. jei juo nepasinaudojama, jis bus prarastas. Taip skatinama, kad šias atostogas imtų ne tik motinos, bet ir tėvai.

Belgija iki šiol nėra Direktyvos visapusiškai perkėlusi. Visų pirma Belgijos valdžios institucijos vis dar turi suderinti nacionalinius teisės aktus Valonijos regione ir dėl kariškiams taikomų taisyklių su ES taisyklėmis. Atitiktį Europos Sąjungos taisyklėms Belgija turi užtikrinti per du mėnesius. Jei tai nebus padaryta, Komisija gali perduoti Belgijos bylą ES Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: M. Andreeva - tel. +32 229 91382 - mob. tel. +32 498 991382)

  1. Pensijos. Komisija reikalauja, kad KIPRAS atsižvelgtų į Kipro pedagogų darbo Graikijoje laikotarpius

Europos Komisija pareikalavo, kad suteikdamas teisę į pensiją ir ją apskaičiuodamas Kipras atsižvelgtų į Kipro pedagogų išdirbtą laiką Graikijoje. Šiuo metu Kipro valdžios institucijos suteikdamos teisę į pensiją ir ją apskaičiuodamos atsisako atsižvelgti į Graikijoje išdirbtą laikotarpį ir Graikijoje bei Kipre dirbusiems pedagogams nesuteikia dalinės pensijos. Šių valdžios institucijų teigimu, tai atsisakoma daryti todėl, kad speciali Kipro pareigūnų pensijų tvarka nėra numatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatas.

Pagal Sutartį reikalaujama susumuoti visus darbo laikotarpius ir išlaikyti darbuotojo migranto darbo stažo tęstinumą socialinės apsaugos atžvilgiu, o taikant Kipro teisės aktus gaunamas priešingas rezultatas, nes pagal juos teisės prarandamos ir darbuotojo darbo stažas nutrūksta. Vis dėlto pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką nacionalinių sistemų koordinavimas taikomas visuose teisės aktuose, susijusiuose su aštuoniomis tradicinėmis socialinės apsaugos sritimis: koordinuojamos bendrosios ir specialiosios socialinės apsaugos sistemos (susijusios arba nesusijusios su įmokomis) ir sistemos, kai darbdavių įpareigojimai yra susiję su socialinės apsaugos sritimis. Komisijos sprendimas išdėstytas pagrįstoje nuomonėje. Kipras turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi siekiant visapusiškos atitikties taisyklėms. Jei to nebus padaryta, Komisija galės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: J. Todd - tel. +32 229 94107 - mob. tel. +32 498 994107)

  1. Aplinka. Komisija reikalauja, kad KIPRAS suderintų savo teisės aktus dėl teisės kreiptis į teismą su ES normomis

Europos Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad Kipro teisės aktai, kuriais reglamentuojama teisė kreiptis į teismą aplinkos klausimais, neatitinka ES standartų. Pagal ES teisės aktus valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų galima naudotis administracinio ir teisminio peržiūrėjimo procedūros teise su tam tikrų projektų ir planų poveikio aplinkai vertinimu susijusiais atvejais. Taip siekiama sudaryti galimybę tokiose procedūrose veiksmingai dalyvauti visuomenei ir NVO. Įvertinus šios srities Kipro teisės aktus Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad esami teisės aktai gali per daug suvaržyti tam tikrų NVO teisę kreiptis į teismą.

Nepaisant atsiųsto oficialaus pranešimo ir Kipro ketinimo iš dalies pakeisti savo teisės aktus, Komisijai nebuvo pranešta apie jokius Kipro teisės pakeitimus. Todėl šiai šaliai išsiųsta pagrįsta nuomonė (tai antrasis ES pažeidimo procedūros etapas). Kipras turi atsakyti per du mėnesius. Jei ši šalis neužtikrins atitikties ES teisei, Komisija gali perduoti bylą ES Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: J. Hennon - tel. +32 229 53593 - mob. tel. +32 498 953593)

  1. Apmokestinimas. Komisija reikalauja, kad DANIJA pakeistų užsienio investicijų įstaigų apmokestinimo taisykles

Europos Komisija oficialiai pareikalavo, kad Danija pakeistų dividendų, išdalijamų minimaliai apmokestinamoms užsienio investicijų įstaigoms (dan. „investeringsinstitutter med minimumsbeskatning“), apmokestinimo tvarką.

Danijoje fondams, užregistruotiems kaip minimaliai apmokestinamos investicijų įstaigos, išdalijami dividendai neapmokestinami, bet tik jei tai Danijos įstaigos.

Komisijos nuomone, Danijos apmokestinimo taisyklėmis diskriminuojamos kitų valstybių narių minimaliai apmokestinamos investicijų įstaigos. Taip apribojama laisvė teikti paslaugas ir laisvas kapitalo judėjimas, kaip nustatyta ES sutartyse. 2012 m. balandžio 30 d. Komisija Danijai išsiuntė oficialų pranešimą (pirmasis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas) ir šiandien reikalauja, kad ši šalis per du mėnesius pakeistų savo teisės aktus ir juos suderintų su ES teise (antrasis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas). Jei tai nebus padaryta, Komisija gali perduoti Danijos bylą ES Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: E. Traynor - tel. +32 229 21548 - mob. tel. +32 498 983871)

  1. Aplinka. Komisija reikalauja, kad ESTIJA patobulintų teisės aktus dėl teisės gauti aplinkos srities informaciją

Europos Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad Estijos teisės aktai, kuriais reglamentuojama teisė gauti aplinkos srities informaciją, neatitinka ES standartų. Pagal ES teisės aktus valstybės narės turi užtikrinti galimybes gauti viešųjų valdžios institucijų turimą aplinkos srities informaciją. Įvertinusi šios srities Estijos teisės aktus Komisija padarė išvadą, kad jie turi trūkumų. Pavyzdžiui, nepakankamai įpareigojama siekti, kad viešasis interesas atsvertų interesus, kuriems tarnaujama atsisakant suteikti informaciją, susijusią su vidaus ryšiais, ir nereikalaujama nurodyti medžiagą rengiančios, bet dar nebaigusios jos rengti valdžios institucijos pavadinimo bei numatomo baigimo ją rengti laiko.

Nors Estija sutinka su Komisijos vertinimu, atitinkami šios šalies teisės aktai vis dar nėra persvarstyti. Todėl Komisija siunčia pagrįstą nuomonę (tai antrasis ES pažeidimo tyrimo procedūros etapas) ir Estijai suteikia du mėnesius atsakymui pateikti. Jeigu Estijos valdžios institucijos nepateiks Komisijai priimtino atsakymo, ji gali šią šalį paduoti į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: J. Hennon - tel. +32 229 53593 - mob. tel. +32 498 953593)

  1. Jūrų saugumas. Komisija reikalauja, kad VOKIETIJA tinkamai taikytų priemones, kuriomis siekiama geresnės jos uostų apsaugos

Europos Komisija Vokietijai išsiuntė pagrįstą nuomonę reikalaudama tinkamai taikyti ES Direktyvą dėl uostų apsaugos stiprinimo (2005/65/EB) Meklenburgo-Pomeranijos žemės uostuose (ypač Rostoke). Ši žemė vis dar neatliko Direktyvoje numatyto uostų apsaugos vertinimo ir neįgyvendino planų. Šia Direktyva, kuri yra viena iš esminių jūrų saugumo srities politinių priemonių, siekiama visuose Europos uostuose užtikrinti aukšto lygio ir vienodą apsaugą. Vokietija turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi siekiant visapusiškos atitikties taisyklėms. Jei to nebus padaryta, Komisija galės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: H. Kearns - tel. +32 229 87638 - mob. tel. +32 498 98 7638)

  1. Aplinka. Komisija reikalauja, kad VOKIETIJA patobulintų teisės aktus dėl teisės kreiptis į teismą

Europos Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad Vokietijos teisės aktai, kuriais reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl aplinkai turinčių poveikį sprendimų, neatitinka ES standartų. Pagal ES teisės aktus valstybės narės turi užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys arba negalinčios visapusiškai naudotis savo teisėmis šalys, įskaitant NVO, turėtų peržiūrėjimo procedūros teisę, kad užginčytų su aplinka susijusių sprendimų teisėtumą. Įvertinusi šios srities Vokietijos teisės aktus Komisija padarė išvadą, kad jie turi įvairių trūkumų, susijusių su individualiais asmenimis ir NVO bei jų teise kreiptis į teismą, ypač dėl sprendimų pagal Direktyvą dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusių su projektais, ir dėl Taršos integruotos kontrolės ir prevencijos direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų. Neseniai Vokietija priėmė naują teisės aktą dėl teisės kreiptis į teismą, bet Komisija tebemano, kad trūkumai nepanaikinti.

Praėjusių metų spalio mėnesį Komisija Vokietijai išsiuntė pirmą oficialų pranešimą, o dabar siunčia pagrįstą nuomonę (antrasis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas) ir suteikia du mėnesius atsakymui pateikti. Jeigu Komisija negaus priimtino atsakymo, ji Vokietiją galės paduoti į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: J. Hennon - tel. +32 229 53593 - mob. tel. +32 498 953593)

  1. Klimato kaita. Komisija reikalauja, kad GRAIKIJA laikytųsi ES teisės aktų nuostatų dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

Reglamentu 842/2006 reikalaujama, kad įmonės imtųsi tam tikrų priemonių nutekėjimui iš įrangos, kurios sudėtyje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, mažinti ir dujoms surinkti pasibaigus įrangos veikimo laikui. Reglamentu taip pat nustatomos įrangos techninę priežiūrą atliekančio personalo rengimo ir sertifikavimo, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įrangos ženklinimo, šių dujų produkcijos, importo bei eksporto ataskaitų pateikimo ir kai kurių draudimų konkrečiose srityse taisyklės. Tai svarbios priemonės siekiant apriboti šių pramoninių dujų grupės išmetamųjų teršalų kiekį. Šios dujos taip pat yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tad mažinant jų kiekį padedama užkirsti kelią tolesniam visuotiniam atšilimui.

Iki šiol Graikija nenurodė Komisijai, kurios nacionalinės įstaigos turėtų sertifikuoti atitinkamas stacionarios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos, šiluminių siurblių ir stacionarių priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kurių sudėtyje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, techninę priežiūrą atliekančias įmones ir kokie bus išduosimų sertifikatų pavadinimai. Todėl Komisija šiandien siųsdama pagrįstą nuomonę (tai antrasis pažeidimo tyrimo procedūros etapas) reikalauja, kad Graikija per du mėnesius pasiektų, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Jei tai nebus padaryta, Komisija Graikiją gali paduoti į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: I. Valero Ladron - tel. +32 229 64971 - mob. tel. +32 498 96 4971)

  1. Jūrų saugumas. Komisija reikalauja, kad VENGRIJA laikytųsi laivuose sumontuotiems įrenginiams taikomų naujų standartų

Šiandien Europos Komisija pareikalavo, kad Vengrija priimtų nacionalinius teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinami naujausi ES teisės aktais įvesti laivų įrenginių standartai. Laivų įrenginių direktyva siekiama, kad ES būtų vienodai taikomi tarptautiniai laivų įrenginių standartai ir kad laivų įrenginiams laisvai judėti vidaus rinkoje būtų paprasčiau. Laiku neperkėlus Direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę trukdoma vienodai įgyvendinti šias saugos taisykles vidaus rinkoje ir daromas poveikis jūrų saugumui.

Komisijos reikalavimas išdėstytas pagrįstoje nuomonėje, kaip apibrėžta pagal ES pažeidimo tyrimo procedūrą. Jei Vengrija per du mėnesius Komisijai nepraneš, kokių visapusiškos atitikties ES teisei priemonių ji ėmėsi, Komisija gali perduoti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: H. Kearns - tel. +32 229 87638 - mob. tel. +32 498 98 7638)

  1. Energijos vidaus rinka. AIRIJA raginama laikytis ES elektros vidaus rinkos taisyklių

Šiandien Komisija išsiuntė papildomą pagrįstą nuomonę Airijai dar kartą primygtinai ją ragindama į nacionalinę teisę visiškai perkelti į trečiąjį energijos teisės aktų rinkinį įtrauktos Elektros direktyvos nuostatas. Direktyvos nuostatas valstybės narės į nacionalinę teisę turėjo visiškai perkelti iki 2011 m. kovo 3 d. Į Direktyvą įtrauktos pagrindinės nuostatos dėl tinkamo elektros rinkos veikimo, pavyzdžiui, naujos taisyklės dėl tinklų atskyrimo, nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo bei įgaliojimų sustiprinimo ir mažmeninės rinkos veikimo tobulinimo, atsižvelgiant į vartotojų interesus. Dabar Airijai išsiųsta pagrįsta nuomonė papildo 2012 m. birželį jau siųstą pagrįstą nuomonę ir joje paaiškinama Komisijos nuomonė dėl Elektros direktyvoje išdėstytų atskyrimo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Jei Airija per du mėnesius nepasieks, kad jos teisinių įpareigojimų būtų laikomasi, Komisija galės perduoti bylą Teisingumo Teismui.

2011 m. rudenį Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš 19 valstybių narių dėl į trečią teisės aktų rinkinį įtrauktų elektros ir dujų direktyvų nuostatų neperkėlimo į nacionalinę teisę. 2012 m. ir 2013 m. pradžioje 16 valstybių narių, dar nebaigusių perkelti nuostatų, išsiųstos pagrįstos nuomonės. 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje Lenkija, Slovėnija, Suomija, Bulgarija, Estija, Jungtinė Karalystė ir Rumunija buvo paduotos į Teismą. Komisija tebetikrina, ar keliose likusiose valstybėse narėse, kurios gavo pagrįstas nuomones, Direktyvų nuostatos visiškai perkeltos.

Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/energy/infringements/index_en.htm

(Daugiau informacijos: M. Holzner - tel. +32 229 60196 - mob. tel. +32 498 982280)

  1. Uostai. Komisija siunčia papildomą pagrįstą nuomonę dėl to, kad pasibaigusias uosto žemės nuomos sutartis atnaujinantiems krovinių tvarkymo operatoriams LIETUVA ir toliau taiko pirmumo teisę

Prieš šią papildomą pagrįstą nuomonę Komisija jau siuntė kitą pagrįstą nuomonę praėjusių metų birželio mėnesį. Gavusi pirmąją pagrįstą nuomonę Lietuva iš dalies pakeitė teisės aktus, kuriais reglamentuojama uosto žemės nuoma krovinių tvarkymui. Atlikus šiuos pakeitimus Lietuvoje vieša uosto žemė krovinių tvarkymo operatoriams turėtų būti nuomojama tik pritaikius konkurso procedūrą. Tačiau iš dalies pakeitus teisės aktus įsitvirtinusio krovinių tvarkymo operatoriaus pirmumo teisė paliekama, jei surengus konkursą paaiškėja, kad kiti dalyviai siūlo tokias pačias sąlygas, kaip įsitvirtinęs operatorius.

Komisijos nuomone, tokia nuostata gali lemti kitų valstybių narių operatorių, pageidaujančių įsisteigti Lietuvoje, diskriminaciją. Jeigu per du mėnesius Lietuva Komisijai nepateiks priimtino atsakymo, ji galės perduoti bylą ES Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: H. Kearns - tel. +32 229 87638 - mob. tel. +32 498 98 7638)

  1. Darbo teisė. Komisija reikalauja, kad LIUKSEMBURGAS visapusiškai taikytų darbo pagal terminuotas sutartis direktyvą

Europos Komisija pareikalavo Liuksemburgo persvarstyti savo teisės aktus, kad jais darbuotojai būtų apsaugomi nuo piktnaudžiavimo atnaujinant terminuotas darbo sutartis ir kad būtų visapusiškai laikomasi Darbo pagal terminuotas darbo sutartis direktyvos reikalavimų. Liuksemburgo universiteto dėstytojai bei mokslo darbuotojai ir pramogų sektoriaus darbuotojai nepriklauso dabartinių Liuksemburgo teisės aktų taikymo sričiai ir yra neapsaugoti nuo tokio piktnaudžiavimo. Direktyva reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad darbdaviams numačius laisvų nuolatinio darbo vietų apie tai būtų informuoti pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys asmenys.

Pagal atitinkamas Liuksemburgo taisykles numatomas tik netiesioginis pranešimas per darbo tarybą, o tiesioginis pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių asmenų informavimas nenumatytas. Ši problema itin opi mažosiose įmonėse, kuriose darbo tarybos nėra. Reikalavimas išdėstytas pagrįstoje nuomonėje, kaip apibrėžta pagal ES pažeidimo tyrimo procedūrą. Liuksemburgas per du mėnesius privalo pranešti Komisijai apie priemones, kurių ėmėsi, kad visapusiškai įgyvendintų direktyvą. Jei tai nebus padaryta, Komisija gali paduoti Liuksemburgą į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: J. Todd - tel. +32 229 94107 - mob. tel. +32 498 994107)

  1. Telekomunikacijos. Komisija reikalauja, kad NYDERLANDAI užtikrintų savo reguliavimo institucijos nepriklausomumą

Europos Komisija imasi veiksmų užtikrinti, kad Nyderlandų telekomunikacijos reguliavimo institucija ACM visiškai nepriklausomai taikytų ES telekomunikacijų taisykles televizijos programų transliavimui. Pagal 2009 m. ES telekomunikacijų reguliavimo sistemą reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos reguliuotų rinką visiškai nepriklausomai. Komisija mano, kad šiuo metu reguliuojant telekomunikacijas Nyderlanduose apribojama reguliavimo veiksmų laisvė, nes bandoma rinką tiesiogiai reguliuoti dviem būdais. Pirma, transliuotojai, kurie turi laikytis privalomojo programų siuntimo įpareigojimų, yra priversti didmena perparduoti savo televizijos programas ir jų perdavimo paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis (kad nebūtų gaunamas pernelyg didelis pelnas). Pagal antrą nuostatą ACM turi versti įmones, kurios, kaip paaiškėja, rinkoje turi daug galių, sąnaudomis pagrįstomis kainomis perparduoti programas konkurentams.

Komisijai labiausiai rūpi, kaip šios reguliavimo nuostatos įvestos. Ar tokios priemonės turėtų būti taikomos, turėtų spręsti nepriklausomos reguliavimo institucijos, o ne Nyderlandų vyriausybė. Todėl Komisija siunčia pagrįstą nuomonę (tai antrasis ES pažeidimo tyrimo procedūros etapas). Nyderlandai turi atsakyti per du mėnesius. Jeigu Komisija negaus priimtino atsakymo, ji Nyderlandus galės paduoti į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: R. Heat -, tel. +32 229 61716 - mob. tel. +32 460 750221)

  1. Aplinka. Komisija reikalauja, kad rengdama potvynių prevencijos programą LENKIJA laikytųsi aplinkos srities teisės aktų

Komisijai kelia susirūpinimą įvairūs Lenkijos Aukštutinės Vyslos potvynių prevencijos programos aplinkos srities aspektai. Nepaisant to, kad programa darys poveikį vandens telkinių ir įvairių tinklo „Natura 2000“ vietovių būklei, neatliktas joks tinkamas poveikio vertinimas atsižvelgiant į pagal ES teisę nustatytus aplinkos srities tikslus, kaip reikalaujama Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva. Apie 120 iš 410 į programą įtrauktų projektų taip pat laikomi turinčiais didelį poveikį 50 skirtingų „Natura 2000“ vietovių.

Pagal Buveinių direktyvą tokie projektai gali būti pateisinami pagrindiniais viešaisiais interesais, jei pasiūlomos kompensacinės priemonės ir atidžiai išanalizuojami alternatyvūs sprendimai, tačiau, kaip matyti, tai nėra padaryta. Susirūpinimą kelia ir su Vandens pagrindų direktyva susiję klausimai, nes vykdant programą kiltų pavojus vandens telkiniams ir taip būtų sunkiau pasiekti, kad iki 2015 m. jie taptų geros aplinkos būklės. Komisija visapusiškai remia Lenkijos pastangas sukurti potvynių prevencijos infrastruktūrą, kad nuo potvynių apsaugotų žmones ir kultūros palikimą, bet tvirtina, kad tai turi būti daroma laikantis ES aplinkos srities teisės aktų.

2012 m. lapkričio mėnesį Komisija išsiuntė Lenkijai oficialų pranešimą, tačiau kadangi ši šalis vis dar nesiėmė tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti, Komisija siunčia pagrįstą nuomonę ir suteikia Lenkijai du mėnesius atsakymui pateikti. Jei tai nebus padaryta, Komisija gali perduoti Lenkijos bylą ES Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: J. Hennon - tel. +32 229 53593 - mob. tel. +32 498 953593)

  1. Aplinka. Komisija reikalauja, kad ISPANIJA užtikrintų, kad Barranco de Sedases sąvartynas atitiktų standartus

Komisija reikalauja, kad Ispanija išvalytų Barranco de Sedases sąvartyną, esantį Fragoje, Hueskos provincijoje, Aragono regione. Sąvartynas neatitinka ES atliekų srities teisės aktais nustatytų standartų. Jis veikia be tinkamų leidimų ir turėjo būti sutvarkytas arba ne vėliau kaip 2009 m. liepos 16 d. uždarytas. 2012 m. birželio 1 d. Komisija išsiuntė Ispanijai oficialų pranešimą apie tai.

Kadangi nebuvo priimta tinkamų administracinių priemonių šiai padėčiai ištaisyti, Komisija Ispanijai siunčia pagrįstą nuomonę ir jai suteikia du mėnesius atsakymui pateikti. Jeigu Ispanijos valdžios institucijos nepateiks Komisijai priimtino atsakymo, ji gali šią šalį paduoti į ES Teisingumo Teismą.

(Daugiau informacijos: J. Hennon - tel. +32 229 53593 - mob. tel. +32 498 953593)

  1. Aplinka. Komisija reikalauja, kad JUNGTINĖ KARALYSTĖ sugriežtintų perdirbto mazuto šalinimo teisės aktus

Komisija reikalauja, kad Jungtinė Karalystė pakeistų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus naudotoms alyvoms. Pagal Jungtinės Karalystės atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus perdirbtas mazutas gali būti naudojamas kaip pirmą kartą naudojamo mazuto atitikmuo. Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad dėl šių kriterijų gali likti tam tikrų didelės koncentracijos teršalų ir kad tie teršalai gali būti išmetami degimo metu ir kelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai. Standartinėse kurą deginančiose gamyklose, kitaip nei atliekų deginimo gamyklose, ne visada yra įdiegtos deginant perdirbtą mazutą išmetamų medžiagų teršalų šalinimo technologijos. Jomis naudojantis šalinami, pavyzdžiui, sunkieji metalai, vandenilio chloridas ir halogenai.

Todėl Komisija siunčia pagrįstą nuomonę ir suteikia Jungtinei Karalystei du mėnesius atsakymui pateikti. Jei tai nebus padaryta, Komisija gali perduoti Jungtinės Karalystės bylą ES Teisingumo Teismui.

(Daugiau informacijos: J. Hennon - tel. +32 229 53593 - mob. tel. +32 498 953593)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site