Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2013 m. kovo 27 d.

Atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo pažangos ataskaita

Kokių ES atsinaujinančių išteklių energijos tikslų siekiama?

2009 m. priimtoje Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatyti privalomieji atsinaujinančių išteklių energijos tikslai. Svarbiausias jos uždavinys – iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. visos ES suvartojamos energijos būtų gaunama atsinaujinančių energijos išteklių. Kiekviena valstybė narė turi įgyvendinti jai nustatytus tikslus, susijusius su energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių vartojimu. Be to, transporto sektoriuje visos valstybės narės privalo įgyvendinti vienodą tikslą – 10 proc. suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Šiuos tikslus galima pasiekti didinant energijos dalį, gaunamą iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip vėjas (sausumos ir jūros), saulė (šilumos, fotogalvaninė ir koncentruotoji energija), hidroelektrinių, potvynių, geoterminė energija ir biomasė (įskaitant kietąjį ir skystąjį biokurą). Atsinaujinančių energijos išteklių tikslais siekiama mažinti taršą ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos sąnaudas ir įvairinti energijos tiekimą mažinant priklausomybę nuo naftos ir dujų.

Kam reikia atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo pažangos ataskaitos?

Pagal Atsinaujinančių išteklių direktyvoje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus, ataskaita turi būti parengiama kas dvejus metus. Pažangos ataskaitos tikslas – įvertinti, kokia atsinaujinančių išteklių energijos populiarinimo ir vartojimo pažanga padaryta valstybėse narėse siekiant 2020 m. tikslų. Be to, joje yra skirsnių, kuriuose rašoma apie ES vartojamo kietojo ir skystojo biokuro tvarumo schemą, taip pat apie ekonominį ir socialinį jo vartojimo poveikį ir poveikį aplinkai.

Kokia atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo padėtis ES?

Priėmus dabartinę politikos sistemą, grindžiamą teisiškai privalomais tikslais, prasidėjo sparti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra. Naujausiais Eurostato duomenimis, ES ir dauguma valstybių narių 2020 m. tikslų siekia, kaip numatyta. 2010 m. ES atsinaujinančių išteklių energijos dalis buvo 12,7 proc., o dauguma valstybių narių pasiekė direktyvoje nustatytus tarpinius 2011–2012 m. tikslus. Dėl ES tvarumo kriterijų pasakytina, kad valstybės narės biokuro schemą įgyvendina per lėtai. Šiuo metu nereikia imtis konkrečių politikos priemonių dėl galimo neigiamo poveikio, atsirandančio ES vartojant biokurą.

Ar ES pasieks savo 2020 m. tikslus?

Nors iki 2010 m. padaryta pažanga, tačiau yra priežasčių susirūpinti dėl ateities. Direktyva į nacionalinę teisę perkeliama lėčiau nei norėta, be kitų dalykų, dėl ekonomikos krizės Europoje. Orientacinė galutinių tikslų siekimo kreivė laikui bėgant tampa vis statesnė, todėl iš tiesų daugumai valstybių narių artimiausiais metais reikės labiau pasistengti. Vien dabartinių politikos priemonių daugumoje valstybių narių neužteks, norint paskatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. Kad artimiausiais metais valstybės narės nuo numatytų tikslų nenukryptų, reikės daugiau pastangų.

Ko reikia, kad 2020 m. tikslai būtų pasiekti?

Valstybės narės turėtų kuo greičiau direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ir turėtų labiau pasistengti šalindamos atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros kliūtis, t. y.

  • imtis priemonių, kad sumažintų administracinę naštą ir vilkinimą;

  • plėtoti elektros energijos tinklą ir geriau į rinką integruoti atsinaujinančių išteklių energiją;

  • pasirūpinti, kad paramos schemos būtų ne tik stabilesnės ir skaidresnės, bet ir rentabilios bei orientuotos į rinką.

Komisijos planuojamos parengti paramos schemų gairės ir šiemet numatyta reforma turėtų užtikrinti, kad tokia parama būtų rentabili ir padėtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybą integruoti į energetikos rinką.

Kokios pasekmės Europai, jei 2020 m. tikslai nebūtų pasiekti?

Jei 2020 m. tikslai nebūtų pasiekti, ES tektų spręsti kelis sudėtingus klausimus. Pirma, plati atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra yra svarbi sąlyga norint iki 2050 m. sukurti mažo anglies dvideginio kiekio technologijų ekonomiką. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu per dabartinį dešimtmetį Europoje padėti tvirtus šios srities pamatus, nes nuo šiandien priimtų sprendimų priklausys mūsų energetikos sektoriaus ateitis per artimiausius 30 metų. Antra, nepasiekus tikslų sulėtėtų trijų ES energetikos politikos uždavinių įgyvendinimo pažanga – ES liktų labai priklausoma nuo iškastinio kuro, todėl kiltų grėsmė energijos tiekimo užtikrinimo ir tvarios energetikos tikslams. Be to, jei atsinaujinančių išteklių energijos technologijos nebūtų įdiegtos pakankamu mastu, nepavyktų pakankamai sumažinti gamybos sąnaudų ir pasinaudoti atsinaujinančių išteklių energija siekiant ES konkurencingumo. Galiausiai, nepasiekus privalomųjų nacionalinių tikslų, tektų pradėti atitinkamų valstybių narių pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

Daugiau informacijos galima rasti IP/13/272


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site