Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2013 m. kovo 27 d.

Klausimai ir atsakymai. Žalioji knyga dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos programos

Kokie yra pagrindiniai šios politikos programos tikslai?

Svarbiausi šios politikos programos tikslai — vystant pažangiąsias technologijas ir laikantis išlaidų veiksmingumo principo mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinti energijos tiekimą, remti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.

Kas pasikeitė nustačius 2020 metų tikslus?

Vieni svarbiausių pokyčių buvo ekonomikos pokyčiai, nauji technologijų srities pokyčiai, susiję su naujų rūšių energijos gamyba, kainų pokyčiai ir mokslinių tyrimų srities pokyčiai.

Kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos programos?

  1. Pirma, investicijų ciklai yra ilgi, todėl artimiausiu metu finansuojama infrastruktūra vis dar bus naudojama 2030 m. ir vėliau. Todėl investuotojams reikia suteikti tikrumo dėl tikslų ir būsimos politikos.

  2. Antra, aiškiau apibrėžus 2030 metų tikslus padidės mažo anglies dioksido kiekio technologijų paklausa, bus sparčiau vykdomi moksliniai tyrimai, plėtra ir diegiamos inovacijos ir taip sudaromos palankios sąlygos kurti konkurencingą ekonomiką ir saugią energetikos sistemą, o kartu gali atsirasti naujų užimtumo ir ekonomikos augimo galimybių.

  3. Trečia, iki 2015 m. pabaigos planuojama sudaryti tarptautinį susitarimą dėl kovos su klimato kaita. Kad galėtų kartu su kitomis šalimis aktyviai kovoti su klimato kaita, ES iki to laiko turės susitarti įvairiais klausimais, pavyzdžiui, kokių tikslų šioje srityje turėtų būti pasiekta ES lygmeniu iki 2030 m.

Kokie yra ES 2020 m. klimato ir energetikos srities tikslai?

Dabartinė politikos programa grindžiama trimis pagrindiniais tikslais, kurie turi būti pasiekti Europos Sąjungoje iki 2020 m.:

  1. 20 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m.,

  2. 20 proc. suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių,

  3. 20 proc. sumažinti suvartojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su kiekiu, kuris buvo prognozuotas iki susitariant dėl 2020 m. klimato ir energetikos srities tikslų).

Tikslų įgyvendinimo pažanga

  1. 2011 m. ES išmetamųjų ŠESD kiekis buvo maždaug 16 proc. mažesnis nei 1990 m., nors BVP nuo 1990 m. išaugo 48 proc.

  2. 2010 m. iš atsinaujinančių išteklių pagaminta 12,7 proc. suvartojamos energijos, palyginti su 8,5 proc. 2005 m.

  3. Pirminės energijos daugiausia buvo suvartojama 2005–2006 m. — maždaug 1825 mln. tonų naftos ekvivalentu. Tuomet pamažu jos buvo vartojama vis mažiau ir 2011 m. suvartota 1730 mln. tonų naftos ekvivalentu.

Kokiais pagrindiniais klausimais bus konsultuojamasi?

Žaliojoje knygoje suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti savo nuomonę įvairiais 2030 m. politikos programai svarbiais klausimais, pavyzdžiui:

  1. Ko galima pasimokyti iš esamos politikos programos įgyvendinimo patirties?

  2. Kokie klimato ir energetikos srities tikslai galėtų būti nustatyti 2030 metams?

  3. Kaip galima suderinti įvairias politikos priemones?

  4. Kokia politika būtų tinkamiausia ES konkurencingumui skatinti ir energijos tiekimui užtikrinti?

  5. Kaip gali būti atsižvelgta į skirtingus valstybių narių pajėgumus?

Kokios pagrindinės išvados dėl 2030 metų pateikiamos Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. ir Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane?

Pagal Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. ir Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane pateiktus scenarijus:

  1. ES išmetamųjų ŠESD kiekis turėtų būti sumažintas 40 proc., palyginti su 1990 m., kad iki 2050 m. ŠESD kiekį pavyktų sumažinti 80–95 proc., o tai atitinka pramoninių valstybių grupei nustatytą ŠESD mažinimo normą, kad būtų pasiektas tarptautiniu mastu sutartas tikslas neleisti pasaulio klimatui atšilti 2 °C;

  2. patikimiausios priemonės ES energetikos sistemai pertvarkyti yra atsinaujinančių išteklių energijos dalies ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, taip pat tobulesnės bei pažangesnės energetikos infrastruktūros kūrimas;

  3. prognozuojama, kad energijos kainos iki 2030 m. didės nepriklausomai nuo to, ar pavyks gerokai sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ar ne. Tai daugiausia lemtų investicijos į energetikos sistemą, kurių reikėtų bet kuriuo atveju.

Daugiau informacijos galima rasti IP/13/272.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site