Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Sunkių sužalojimų eismo įvykiuose prevencijos strategija. Dažnai užduodami klausimai

Commission Européenne - MEMO/13/232   19/03/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

2013 m. kovo 19 d., Briuselis

Sunkių sužalojimų eismo įvykiuose prevencijos strategija. Dažnai užduodami klausimai

Iki šiol ES labai daug nuveikė gerindama kelių eismo saugą. Per paskutinį strategijos laikotarpį (2001–2010 m.) žūčių skaičius ES keliuose iš viso sumažėjo 43 %. Priartėta prie strateginio tikslo – iki 2010 m. per pusę sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių, tačiau jis dar nėra visiškai įgyvendintas. Kiekvienam eismo įvykyje žuvusiam asmeniui tenka maždaug dešimt sunkiai sužeistų. Be to, sunkių sužalojimų skaičiaus mažinimo pažanga nėra tokia įspūdinga. Valstybių narių pateikti duomenys rodo, kad nuo 2001 m. iki 2010 m. sunkių sužalojimų skaičius sumažėjo tik 36 %. Be žmonių kančių, kurias sukėlė tokie sužalojimai, patirtos socialinės-ekonominės išlaidos sudarė maždaug 2 % metinio ES BVP.

Sužalojimų strategija

Todėl Europos Komisija šiandien paskelbė dokumentą dėl sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose. Jame numatyti tolesni išsamios ES sunkių sužalojimų eismo įvykiuose strategijos kūrimo žingsniai:

  1. pateikiama bendra sunkių sužalojimų eismo įvykiuose apibrėžtis,

  2. nurodoma, kaip valstybės narės turėtų tobulinti duomenų apie rimtus eismo įvykius rinkimą, ir

  3. pasiūlomas principas, pagal kurį turi būti nustatomi ES lygmens planiniai sunkių sužalojimų eismo įvykiuose skaičiaus mažinimo tikslai.

Pastangos mažinti sunkių sužalojimų skaičių. Dabartinė situacija

Apskaičiuota, kad kasmet kelių eismo įvykiuose sunkiai sužalojama maždaug 250 000 žmonių. Palyginti 2012 m. eismo įvykiuose gyvybės neteko 28 000 asmenų.

Dažniausiai pasitaikantys sunkūs sužalojimai eismo įvykiuose yra galvos ir smegenų sužalojimai, po jų seka kojų ir stuburo sužalojimai. Daugelis sunkių sužalojimų sukelia visą gyvenimą kamuojančius skausmus arba nuolatinę negalią. Ypač dažnai eismo įvykiuose sunkiai sužalojami labiau pažeidžiami eismo dalyviai, pavyzdžiui, pėstieji, dviratininkai, motociklininkai arba tam tikrų amžiaus grupių, visų pirma senyvo amžiaus, eismo dalyviai. Sunkūs sužalojimai eismo įvykiuose miestų teritorijose patiriami dažniau nei kaimo keliuose.

Ką galima padaryti?

Mažinant žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių labiausiai sėkmę laidavo į rezultatus orientuotas modelis. Jo laikytasi viena po kitos įgyvendintose dviejose dešimties metų ES kelių saugos strategijose. Sėkminga kryptingų veiksmų mažinant žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių patirtis aiškiai rodo, kad būtų galima daug pasiekti vykdant panašaus modelio sunkių, nors ir ne mirtinų, sužalojimų eismo įvykiuose prevenciją. Tačiau tam reikia aiškių ir tikslių duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti sunkių sužalojimų mastą, pobūdį ir sudėtines priežastis, taip pat stebėti tolesnių veiksmų poveikį.

Duomenų apie sužalojimus problema

Kadangi nėra bendrų apibrėžčių ir plačiai paplitę atvejai, kai apie sužalojimus nepranešama arba pranešima netiksliai, informacija apie sunkių sužalojimų mastą ir pobūdį yra nepakankama, netiksli ir neišsami. Gali būti, kad bendras kelių eismo įvykiuose sunkiai sužalotų asmenų skaičius yra gerokai didesnis negu šiuo metu žinoma.

Šiandien valstybės narės naudoja skirtingas, dažnai nemedicinines sunkių sužalojimų apibrėžtis, taip pat taiko skirtingus duomenų rinkimo metodus. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse sunkiai sužalotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, kurį reikia gydyti ligoninėje, kitose – kaip asmuo, turintis praleisti ligoninėje daugiau nei 24 valandas, o kai kurių valstybių narių nacionalinės apibrėžtys grindžiamas diagnozių sąrašu.

Šiuo metu apie sunkius sužalojimus dažnai pateikiami klaidingi pranešimai arba iš viso nepranešama. Klaidos įsivelia dėl to, kad vietoje atlikti policijos vertinimai paprastai būdavo vienintelis būdas nustatyti sužalojimo sunkumo laipsnį, įvedamą į kelių eismo saugos duomenų bazes. Daugeliu atvejų šie vertinimai vėliau nėra sutikrinami su ligoninių įrašais. Apie didelę dalį nemirtinų sužalojimų eismo įvykiuose iš viso nepranešama (pavyzdžiui, kai policija apie eismo įvykius neinformuojama). Kai kurie sužalojimai įvardijami kaip sunkūs, nors jie tokie nėra. Tyrimai parodė, kad realiai pranešama tik apie 70 % sunkių sužalojimų.

Ši žinių spraga turi būti užpildyta. Tik geriau suvokus situaciją galima veiksmingiau parengti veiksmus ir politiką, kurie padėtų sumažinti sunkių sužalojimų skaičių ir ilgalaikes jų pasekmes. Geriau suprasti sužalojimų eismo įvykiuose tendencijas reikia ir tam, kad būtų galima daryti palyginimus tarptautiniu mastu.

Ką siūlome?

Šiandien Komisija numatė 3 veiksmus, kurie leis sukurti išsamią ES sužalojimų prevencijos strategiją.

1. Bendra sužalojimų kelių eismo įvykiuose apibrėžtis

Bendra sunkių sužalojimų apibrėžtis yra būtina veiksmingos intervencijos sąlyga. Kol nebus suderinta sunkių sužalojimų apibrėžtis, nebus galima iki galo suprasti sunkių sužalojimų problemos masto ir tikrojo pobūdžio. Taip pat nebus galima daryti prasmingų palyginimų.

Siekdama pradėti spręsti šį klausimą, Komisija pasiūlė valstybėms narėms aptarti bendros apibrėžties variantus. Tai įvyko 2012 m. birželio mėn. aukšto lygio grupės kelių eismo saugumo klausimais, kurią sudaro ES valstybėms narėms atstovaujantys kelių saugos ekspertai, susitikime. Ieškant bendros apibrėžties galimybių labiausiai linkta prie jau egzistuojančios traumų skalės MAIS (angl. Maximum Abbreviated Injury Score1). 2013 m. sausio mėn. posėdžiavusi Aukšto lygio grupė šiam pasirinkimui pritarė.

Kas yra MAIS traumų skalė?

MAIS yra pasauliniu mastu pripažinta medicinos specialistų naudojama traumų skalė. Ji yra objektyvus ir patikimas duomenų rinkimo pagrindas. Sužalojimo laipsnis nustatomas ligoninėje, naudojant išsamų klasifikavimo raktą. Laipsniai gali būti nuo 1 iki 6; 3­–6 laipsnio sužalojimai laikomi sunkiais. MAIS sistema taip pat suteikia galimybę klasifikuoti smulkiau.

Šios konkrečios klasifikavimo sistemos naudojimas pranašus tuo, kad ji labai pagrįsta ir patikima. Naudojant išsamios klasifikacijos raktą sumažinama neprofesionalios diagnozės rizika, tai pat gerokai sumažinama klaidingų pranešimų rizika. Be to ji leidžia atlikti palyginimą tarptautiniu mastu. Kai kurios valstybės narės jau pradėjo taikyti šį metodą sužalojimams kelių eismo įvykiuose klasifikuoti. Ši sistema yra tvirtai nusistovėjusi ir medicinos darbuotojų plačiai naudojama, tad nėra reikalo kurti naujų sistemų.

Taigi valstybės narės galėtų teikti duomenis tiek apie lengvus, tiek apie sunkius sužalojimus, nurodydamos sužalojimo sunkumo laipsnį pagal MAIS.

2. Patikimų duomenų apie sunkius sužalojimus rinkimas

Svarbiausias uždavinys – gauti tikslesnį bendrą sunkius sužalojimus eismo įvykiuose patyrusių asmenų skaičių, taip pat geriau įgyti geresnį supratimą apie konkrečius sužalojimus. Labai svarbu laikytis bendros sunkių sužalojimų apibrėžties, tačiau duomenims veiksmingai rinkti gali būti naudojamos ir skirtingos pranešimų teikimo sistemos.

Aukšto lygio grupė kelių eismo saugumo klausimais nustatė tris pagrindinius variantus, kaip pagerinti informacijos teikimą valstybėse narėse:

  1. Ligoninių duomenys. Naudodamas naują sunkių sužalojimų eismo įvykiuose apibrėžtį, vertinimą paprastai atliks medicinos personalas ligoninėje. Iš ligoninės informacija bus perduota kelių eismo įvykių duomenų bazei. Šį variantą lengva pritaikyti ir juo užtikrinamas duomenų apie sužalojimus tikslumas ir patikimumas. Tačiau tokiu atveju nebus pateikiama papildomos informacijos apie eismo įvykių priežastis ir ypatumus, esančios policijos ataskaitose.

  2. Bendri policijos ir ligoninių duomenys. Norint gauti išsamiausią vaizdą, reikėtų susieti atitinkamus duomenis iš policijos ir ligoninių. Komisija šiam variantui teikia pirmenybę, nes jį pasirinkus gaunama išsamiausia informacija.

  3. Nacionaliniai koeficientai. Kaip laikiną priemonę galima rinktis minimalistinį variantą – toliau teikti policijos ataskaitomis paremtus pranešimus, bet dar taikyti nacionalinį koregavimo koeficientą siekiant gauti tikroviškesnį bendro sužalojimų skaičiaus įvertinimą.

Svarbiausia, toks lankstumas reikštų, kad 2014 m. visos valstybės narės galės rinkti duomenis taikydamos vieną iš šių trijų metodų ir laikydamosi bendros sunkių sužalojimų apibrėžties, o pirmą duomenų rinkinį pateikti 2015 m.

3. Tikslų nustatymas

Strateginis ir realistiškai ambicingas sunkių sužalojimų prevencijos tikslas papildytų dabartinę ES kelių eismo saugos strategiją, kaip numatyta 2011­–2020 m. Komisijos politinėse gairėse. ES masto tikslus valstybės narės galėtų papildyti priimdamos atitinkamus nacionalinius tikslus. Valstybės narės taip pat galėtų pačios nustatyti dar didesnius tikslus arba papildomus tikslus, pavyzdžiui, susijusius su konkrečiomis kelių eismo dalyvių grupėmis, regionais ar eismo situacijomis.

Remdamasi informacija, gauta sutarus dėl bendros apibrėžties ir įdiegus duomenų rinkimo sistemas, Komisija siūlys numatyti tikslus ES lygmeniu, pvz., 2015–2020 m. laikotarpiui. Taip pat bus galima pradėti nagrinėti, kuriose srityse galima būtų imtis veiksmų, siekiant sumažinti eismo įvykių sunkumo laipsnį, o ateityje imtis konkrečių priemonių.

Kiek kainuoja kelių eismo įvykiai?

Sunku tiksliai įvertinti visas išlaidas, susijusias su kelių eismo įvykiais. Į jas įeina ne tik gydymo, reabilitacijos, neįgaliųjų adaptacijos, draudimo ir socialinės paramos sistemų išlaidos, bet ir ekonominis poveikis netenkantiems darbo jėgos visuomenei bei darbdaviams. Taip pat nukenčia sužalotųjų asmenų šeimos nariai, jei jiems tenka tapti slaugytojais. Anot dažniausiai cituojamo vertinimo, ES bendros išlaidos sudaro maždaug 2 % metinio ES BVP2. 2012 m. tai sudarė maždaug 250 mlrd. EUR.

Tolesni veiksmai

2013 m. birželio mėn. transporto ministrai aptars Komisijos sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose strategijos modelį. Kiekviena valstybė narė nuspręs, kuris duomenų rinkimo ir pranešimų teikimo metodas jai labiausiai tinka. Jos galės pradėti taikyti naują bendrąją apibrėžtį ir duomenų rinkimo tvarką 2014 m.

Komisija galės šiuos duomenis paskelbti 2015 m. Remdamasi stipria politine (Tarybos ir Europos Parlamento) parama, grindžiama gauta informacija, Komisija siūlys numatyti tikslus ES lygmeniu, pvz., 2015–2020 m. laikotarpiui. Taip pat bus galima pradėti nagrinėti, kuriose srityse būtų galima imtis veiksmų, siekiant sumažinti eismo įvykių sunkumo laipsnį, o ateityje imtis konkrečių priemonių.

Kokios priemonės bus siūlomos?

Kol kas dar anksti priimti sprendimą dėl konkrečių priemonių. Pirmas žingsnis būtų surinkti patikimus duomenis ir informaciją apie problemos mastą ir pobūdį. Naudojant daugiau ir palyginamų duomenų, būsimų veiksmų bus galima veiksmingai imtis prioritetinėse srityse. Pagrindinės sritys galėtų būti tokios:

  1. Susidūrimo poveikis. Reikia papildyti vykdomą eismo įvykių prevencijos darbą – sutelkti dėmesį į priemones ir būdus, kuriais būtų galima sumažinti neišvengiamų sužalojimų sunkumo laipsnį. Tai įgyvendinama pritaikant tiek transporto priemones, tiek infrastruktūrą.

  2. Pirmosios pagalbos ir avarinės tarnybos. Per pirmąją valandą po susidūrimo gauta pagalba yra lemiama mažinant sunkių pasekmių riziką. Apskaičiuota, kad laiką nuo eismo įvykio momento iki pagalbos tarnybų atvykimo sumažinus nuo 25 iki 15 minučių, mirčių skaičius sumažėtų trečdaliu3.

  3. Išsamus sužalojimų eismo įvykiuose tyrimas. Tai padėtų kurti saugos priemones ir geriau suprasti sudėtines priežastis. Sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose skaičiui mažinti skirti veiksmai ir politika turi būti grindžiami faktais.

Ar bus parengtas koks nors teisės akto dėl sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose pasiūlymas?

Nereikėtų daryti prielaidos, kad visose tokios strategijos srityse reikalingi ES lygmens teisės aktai. Veikiau, kaip ir visų eismo saugos priemonių atveju, atsakomybe bus dalijamasi ir bus reikalingas daugelio suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Taip pat bus reikalingas tinkamas teisės aktų, sąmoningumo ugdymo, vykdymo užtikrinimo, inžinerijos, bendradarbiavimo ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių keitimosi žiniomis, pavyzdžiui, per Europos kelių eismo saugumo observatoriją, kompleksas bei mokslinių tyrimų parama.

Daugiau informacijos

IP/13/236

http://ec.europa.eu/transport/road_safety/topics/serious_injuries/index_en.htm

1 :

Europos Komisija pripažįsta, kad AIS (ir visos jos versijos) yra Association for the Advancement of Automotive Medicine (AAAM), autorinių teisių savininkės, nuosavybė. Vadinamoji AIS (angl. Abbreviated Injury Scale) šiame Komisijos tarnybų dokumente minima tik informavimo tikslais. 

2 :

Pasaulinė sveikatos organizacija, Pasaulinė sužalojimų keliuose prevencijos ataskaita, 2004 m.

3 :

Rocío Sánchez-Mangas, Antonio García-Ferrrer, Aranzazu de Juan, Antonio Martín Arroyo, The probability of death in road traffic accidents. How important is a quick medical response?, 2010 m.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site