Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

PRANEŠIMAS

2013 m. kovo 13 d., Briuselis

Dažnai užduodami klausimai apie oro transporto keleivių teisių peržiūrą

Kaip yra dabar?

ES garsėja transporto politika, kuria užtikrinamos ir puoselėjamos keleivių teisės. 2005 m. vasario mėn. įsigaliojusiame ES oro transporto keleivių teisių reglamente 261/20041 nustatyta minimali pagalba ir kompensacija keleiviams, kurie nepriimami į lėktuvą arba kurių skrydžiai atidedami ar atšaukiami.

Naujosios taisyklės labai paveikė oro vežėjų elgesį – sumažėjo atsisakymo priimti į lėktuvą ir komercinių skrydžių atšaukimo atvejų (taigi ir visų su tuo susijusių pasekmių keleiviui) ir užtikrintos sąžiningos sąlygos keliautojams.

Keleivių teises reglamentuojančių ES taisyklių taikymas aštuonerius metus nuo reglamento įsigaliojimo vis gerėjo, tačiau įstatymo galios neturinčių veiksmų (tokių kaip gairės ar savanoriški susitarimai) galimybės jau išseko, tad norint, kad keleivių teisės būtų deramai taikomos praktikoje, dabar reikia persvarstyti pačius teisės aktus.

Kokios pagrindinės problemos?

Nors ES teisėje įtvirtinta daug keleivių teisių, pagrindinė problema yra ta, kad oro vežėjai ne visada jų paiso, o tai erzina keleivius. Tai pasakytina ne tik apie Reglamente 261/2004 įtvirtintas teises, bet ir Monrealio konvencijos bei Reglamento 2027/972 nuostatas dėl oro vežėjų atsakomybės dėl pamesto, sugadinto arba vėluojančio bagažo.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikus apklausas nustatyta3:

  1. 75 % apklaustų keleivių, turėjusių problemų dėl skrydžio atidėjimo ar atšaukimo, buvo pasiūlytas alternatyvus maršrutas ir jie galėjo įgyvendinti savo kelionės planus.

  2. Kita vertus, maisto, gaivinamųjų gėrimų ir apgyvendinimas keleiviams buvo pasiūlyta mažiau kaip 50 % atvejų.

  3. Tik nedidelė dalis apklaustųjų, turėjusių teisę į piniginę kompensaciją, ją gavo (iš Danijoje apklaustųjų 2–4 %).

  4. Be to, iš Vokietijoje atlikos apklausos paaiškėjo, kad iš savo nepasitenkinimą išreiškusių keleivių 20 % iš oro vežėjo negavo jokio atsakymo.

Yra keturios pagrindinės nepakankamo keleivių teisių užtikrinimo priežastys:

  1. Teisinis neaiškumas. Dėl apibrėžčių stygiaus Reglamente 261/2004 ir jo nuostatų neaiškumo keleivių teisės nėra tiksliai nustatytos, todėl taikant teisės aktą būta nenuoseklumo ir standartų nevienodumų.

  2. Skundų nagrinėjimas. Keleiviams sunku išsireikalauti, kad būtų paisoma jų teisių, nes oro vežėjai yra prastai apsibrėžę skundų nagrinėjimo tvarką arba nėra jokios skundų nagrinėjimo institucijos, į kurią būtų galima kreiptis.

  3. Sankcijos. Nenuosekli arba nepakankamai veiksminga nacionalinių institucijų sankcijų politika nesuteikia pakankamų paskatų laikytis taisyklių.

  4. Neproporcingos finansinės išlaidos. Tam tikros reglamente nustatytos prievolės tam tikromis aplinkybėmis oro vežėjams gali būti pernelyg didelė našta (pvz., apgyvendinimas neribotam laikui esant išskirtinėms aplinkybėms).

Ką siūlome?

Pasiūlyme išaiškinti labai svarbūs ES teisės aspektai, keliantys sunkumų tiek keleiviams, tiek oro vežėjams. Taip pat nustatoma naujų reikiamų keleivių teisių. Siekiant užtikrinti, kad būtų labiau paisoma visų keleivių teisių, sukuriama veiksminga skundų nagrinėjimo tvarka ir sustiprinama vykdymo užtikrinimo, stebėjimo ir sankcijų skyrimo politika. Be to, užtikrinama, kad prievolės būtų finansiškai realistiškos. Taip pat pasiūlyta priemonių kainų skaidrumui didinti ir keleivių apsaugai oro vežėjo bankroto atveju gerinti.

1: Teisinio neaiškumo šalinimas

Informacija apie atidėtą ar atšauktą skrydį

Galiojančiu Reglamentu 261/2004 oro vežėjai įpareigojami suteikti informaciją keleiviams apie jų teises, tačiau nereikalaujama operatyviai informuoti apie patį įvykį. Pasiūlyme numatyta aiški pareiga nedelsiant teikti keleiviams operatyvią informaciją apie atidėtą ar atšauktą skrydį.

Oro vežėjas privalo informuoti keleivius apie padėtį kuo greičiau, bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo numatyto išvykimo laiko.

Apie planuojamą išvykimo laiką keleiviai privalo būti informuoti, kai tik tokia informacija gaunama.

Ypatingos aplinkybės

Terminas „ypatingos aplinkybės“ yra labai svarbus, nes šiomis aplinkybėmis oro vežėjai neprivalo mokėti kompensacijų keleiviams. Reglamente 261/2004 šis terminas nėra aiškiai apibrėžtas.

Dabar išaiškinta, kokio tipo aplinkybės gali būti laikomos ypatingomis. Komisijos pasiūlyme „ypatingos aplinkybės“ apibrėžtos kaip aplinkybės, kurios yra nebūdingos atitinkamo oro vežėjo vykdomai įprastai veiklai ir faktiškai jam nepavaldžios. Be to, pateikiama ypatingų aplinkybių pavyzdžių – tai stichinės nelaimės arba streikai, tačiau techninės problemos, nustatytos atliekant reguliarią orlaivio techninę priežiūrą, ypatingomis aplinkybėmis nelaikytinos. Toks aiškumas bus naudingas tiek oro vežėjams, tiek keleiviams.

Skrydžio atidėjimas ilgam laikui ir laukimas perone

Šiuo metu keleiviai turi teisę į pagalbą, jei skrydis atidedamas 2, 3 ar 4 valandoms (atsižvelgiant į skrydžio atstumą). Remiantis Europos Teisingumo Teismo sprendimu, kompensacijos galima reikalauti, jei skrydis atidedamas bent 3 valandoms (išskyrus atidėjimą dėl ypatingų aplinkybių).

Atidėjus skrydį keleiviams visų pirma turi būti teikta aiški informacija ir, kol jie laukia, jais turi būti tinkamai pasirūpinta. Todėl pasiūlyme, be naujų informavimo reikalavimų (žr. pirmesnį skirsnį), sugriežtinama prievolė pasirūpinti keleiviais ir pasiūlyti jiems pagalbą – ji taikoma, jei skrydis atidedamas dviem ir daugiau valandų.

Vis dėlto oro uoste įstrigusiems keleiviams paprastai labiausiai norisi kuo greičiau grįžti namo ar pasiekti numatytą kelionės tikslą. Todėl finansinės kompensacijos klausimu pasiūlyme įtvirtinamas Teismo sprendimas – jis virsta reglamento tekstu, tačiau nustatoma, kad kompensacija priklauso keleiviams, priverstiems laukti penkias ar daugiau valandų visų ES vidaus skrydžių ir trumpų (mažiau kaip 3 500 km) tarptautinių skrydžių atveju. Likusių tarptautinių skrydžių, trumpesnių nei 6000 km, laukimo terminas yra 9 valandos, o ilgesnių kaip 6000 km – 12 valandų. Taip siekiama oro vežėjams suteikti pakankamai laiko problemai išspręsti ir paskatinti juos ne atšaukti, o vykdyti skrydį. Trijų valandų terminas paprastai būna per trumpas atsarginėms dalims ar pakaitiniam orlaiviui atskraidinti, ypač jei gedimas pastebimas ne tame oro uoste, kuriame yra oro vežėjo bazė. Tad esamos nuostatos skatina keleiviams nenaudingą skrydžių atšaukimo politiką (nes per tokį trumpą laiką problemos išspręsti nepavyksta).

Dabartinės pagalbos taisyklės keleiviams, laukiantiems skrydžio perone, t. y. pačiame orlaivyje, taikomos implicitiškai. Pavyzdžiui, keleiviai turi teisę gauti gaivinamųjų gėrimų ir (arba) maisto; be to, jie turi teisę atsisakyti skrydžio, jei tenka laukti bent 5 valandas. Pasiūlyme šios teisės apibrėžiamos aiškiai, be to, įvedama ir naujų – jei perone tenka laukti ilgiau kaip valandą, keleiviai įgyja teisę į oro kondicionavimą, naudojimąsi tualetu, medicininę pagalbą ir geriamąjį vandenį. Be to, kad keleiviai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise atsisakyti skrydžio, jei orlaivis vėluoja išskristi bent 5 valandas, bet kuris keleivis gali pareikalauti būti išlaipintas.

Alternatyvus maršrutas

Pagal dabartines nuostatas keleiviams gali tekti ilgai laukti jiems pasiūlytų kitų to paties oro vežėjo skrydžių. Nėra aiškiai nustatyta, kokiais atvejais oro vežėjas turi leisti keleiviams pasinaudoti kitų oro vežėjų skrydžiais, ir dėl to yra kilę daug oro vežėjų ir keleivių ginčų.

Pasiūlymu šie neaiškumai panaikinami – nustatoma, kad jei oro vežėjas per 12 valandų negali keleiviui pasiūlyti kito savo skrydžio, jis privalo pasiūlyti alternatyvų maršrutą kitų oro vežėjų lėktuvais arba, jei yra tokia galimybė, kitomis transporto priemonėmis.

Jungiamieji skrydžiai

Kol kas nėra aiškiai apibrėžtos keleivio teisės į pagalbą ar kompensaciją, jei dėl pirmojo skrydžio atidėjimo jis pavėluoja į jungiamąjį skrydį. Pasiūlyme jos aiškiai apibrėžtos – jei vidinis ES skrydis arba trumpas (mažiau kaip 3500 km) tarptautinis skrydis pavėluoja daugiau kaip dvi valandas, keleiviai įgyja teisę į pagalbą, o jei pavėluojama 5 valandas, jiems priklauso kompensacija. Jei skrydis tarptautinis ir atstumas yra mažesnis kaip 6000 km, kompensacija priklauso po 9 valandų, o jei ilgesnis kaip 6000 km, po 12 valandų.

2. Naujos teisės

Skrydžio laiko pakeitimas

Kol kas nėra aišku, ar keleiviai, kurių skrydžio laikas pakeistas, turi tokias pačias teises kaip atidėto ar atšaukto skrydžio keleiviai. Pasiūlyme aiškiai nustatyta, kad teisės yra tos pačios, jei skrydžio laikas pakeistas likus mažiau kaip 2 savaitėms iki numatyto skrydžio laiko.

Klaidingas pavardžių rašymas

Pasiūlyme numatyta, kad keleivis gali likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki skrydžio pareikalauti, kad būtų nemokamai pataisytos jo pavardėje padarytos rašybos klaidos.

Politika keleivio neatvykimo atveju (dalinis bilieto naudojimas atgaliniam skrydžiui)

Atsižvelgiant į keleivių skundus, pasiūlyme nustatyta, kad negali būti atsisakyta priimti keleivį į atgalinį jo biliete nurodytą skrydį dėl to, kad jis nepasinaudojo išvykimo skrydžiu.

Naujos taisyklės dėl blogai prižiūrėto bagažo:

  1. Judėjimo įranga

    Dėl Monrealio konvencijoje nustatytų atsakomybės ribų dažnai oro vežėjai gali už pamestą ar apgadintą riboto judumo keleivių judėjimo įrangą sumokėti mažesnę kompensaciją, negu toji įranga iš tikrųjų verta. Taigi pasiūlyme nustatyta, kad oro vežėjai be jokio papildomo mokesčio privalo keleiviui registruojantis į skrydį sudaryti galimybę nurodyti faktinę judumo įrangos vertę ir taip padidinti oro vežėjo atsakomybės ribą iki faktinės vertės.

  2. Muzikos instrumentai

    Dažnai muzikantai nežino, kokiomis sąlygomis bus skraidinami jų pažeidžiami ir dažnai labai brangūs muzikos instrumentai. Pasiūlyme numatyta, kad mažus muzikos instrumentus oro vežėjai privalo leisti vežtis lėktuvo salone, o didelių instrumentų gabenimo sąlygos krovinių skyriuje turi būti aiškiai nurodytos.

  3. Skundų teikimas

    Pasiūlyme numatyta, kad oro vežėjai turi pateikti formas, kurias užpildę keleiviai galėtų oro uoste pateikti skundus, o oro vežėjai juos privalo priimti kaip galiojančius (taip keleiviai gali lengvai pateikti skundą per Monrealio konvencijoje griežtai nustatytą skundų pateikimo laikotarpį).

  4. Nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos

    Šiuo metu nė viena institucija nėra atsakinga už Monrealio konvencijoje nustatytų su bagažu susijusių keleivių teisių užtikrinimą. Todėl siūloma, kad pagal Reglamentą Nr. 261/2004 paskirtos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos būtų atsakingos ir už kompensavimo už blogai prižiūrėtą bagažą taisyklių taikymą.

  5. Skaidrumas

    Pasiūlyme numatyta naujų skaidrumo reikalavimų, susijusių su informacija apie rankinį bagažą ir registruotą bagažą: tiek rezervuodami skrydį, tiek oro uostuose keleiviai turi būti tiksliai informuoti apie bagažui taikomus apribojimus ir visus papildomus mokesčius už bagažą.

3. Vykdymo užtikrinimas, skundų nagrinėjimas ir sankcijos

Stebėsena ir sankcijos

Už keleivių teisių taikymą ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos (NVUI) taiko skirtingą sankcijų politiką bei skirtingai interpretuoja tam tikras reglamento dalis. Pasiūlymu sustiprinamas NVUI veiklos koordinavimas ir informacijos mainai padedant Komisijai. Pastaroji taip pat gali pareikalauti atlikti tyrimą. NVUI turi atlikti ir prevencinį vaidmenį – ne tik reaguoti į skundus, bet ir nuolat stebėti oro vežėjų politiką. Jos taip pat teiks techninę pagalbą skundų nagrinėjimo įstaigoms, atsakingoms už pavienių keleivių skundus.

Skundų nagrinėjimas ir asmens teisių užtikrinimas

Keleiviai dažnai nežino, kaip pateikti skundą oro vežėjui, arba šis į jų skundus nereaguoja.

Pasiūlyme numatyta, kad oro vežėjai turės nurodyti aiškią skundų nagrinėjimo tvarką (internetinė forma, e. pašto adresas). Be to, jie turės per nustatytą terminą atsakyti keleiviams (per vieną savaitę atsiųsti patvirtinimą, kad skundas gautas, o oficialų atsakymą pateikti per du mėnesius).

Kilus ginčui, keleiviai galės kreiptis į neteisminio ginčų nagrinėjimo įstaigą, kuri pabandys (paprastai ir nebrangiai) jų ginčą išspręsti.

Nemokumas

Nors teoriškai visos keleivių teisės turi būti taikomos, jei skrydis atšaukiamas dėl oro vežėjo nemokumo, praktiškai pastarasis retai kada gali jas užtikrinti, ypač teisę į alternatyvų maršrutą.

Nacionalinės institucijos bus paragintos koordinuoti savo veiksmus, kad oro vežėjų finansinė padėtis būtų tinkamai stebima ir, jei reikia, būtų koordinuotai sustabdoma jo veikla taip siekiant kuo labiau sumažinti poveikį keleiviams. ES oro transporto asociacijos bus paragintos formalizuoti dabartinius savanoriškus susitarimus dėl kitų oro vežėjų pasiūlomų skrydžių oro vežėjo nemokumo atveju ir skatinti tokią praktiką. Bus skatinama siūlyti įvairesnių ir sistemiškesnių atitinkamų draudimo produktų visoje ES, taip pat teikti daugiau sistemiškesnės informacijos apie kredito kortelėmis grindžiamas kompensacijos sistemas ar panašius produktus, padedančius keleiviams apsisaugoti nuo oro vežėjų nemokumo pagal nacionalinę teisę.

Komisija įdėmiai stebės, kaip taikomos šios priemonės. Nuo šio teksto priėmimo praėjus dvejiems metams Komisija įvertins jo taikymą ir veiksmingumą.

Kainų skaidrumas

Kainų skaidrumas pasiūlymuose tiesiogiai neaptariamas, tačiau tai yra labai svarbus apsaugos, nustatytos ES teisės aktuose4, elementas. Vienas iš liberalizuotos Europos aviacijos rinkos kertinių ramsčių yra bendrovių laisvė nustatyti kainas. Dėl to egzistuoja konkurencija ir gausu nebrangių oro susisiekimo paslaugų. Vis dėlto ši laisvė nėra absoliuti – taikomos kainų skaidrumo taisyklės.

Šios taisyklės vis dar nėra taikomos pakankamai. Valstybės narės vykdo kasdienę kainų skaidrumo taisyklių, naudingų keleiviams, taikymo užtikrinimo veiklą, siekdamos, kad visuose ES teisės aktuose nustatytos taisyklės būtų tinkamai taikomos. Vis dėlto vykdymo užtikrinimo srityje reikėtų daugiau bendradarbiauti. Šiuo metu Komisija svarsto galimybę imtis koordinuotų veiksmų, kuriais paskatintų šioje srityje atsiliekančius orlaivių operatorius pasitempti ir užtikrintų, kad jie atitiktų keleiviui naudingus kainų skaidrumo reikalavimus.

4. Neproporcinga finansinė našta

Pagalbos ribos

Pagal dabartines taisykles oro vežėjai privalo neribotą laiką aprūpinti keleivius gaiviaisiais gėrimais, užtikrinti maitinimą ir apgyvendinimą. Tai gali kelti grėsmę jų finansiniam išlikimui (pvz., krizė dėl ugnikalnio pelenų). Pagalbos mastas nėra apribotas net didelio oro vežėjui nepavaldaus eismo sutrikdymo atveju. Pasiūlyme numatyta, kad ypatingomis aplinkybėmis oro vežėjas privalo suteikti apgyvendinimą trims naktims. Šis apribojimas netaikomas riboto judumo keleiviams, juos lydintiems keleiviams, vaikams be palydos, nėščiosioms ir asmenims, turintiems specialių gydymo poreikių.

Nenumatytų atvejų planai

Pirma minėto reikalavimo apgyvendinti keleivius ypatingomis aplinkybėmis apribojimo poveikis sušvelninamas kitais būdais – jau minėta prievole greičiau pasiūlyti keleiviams alternatyvų maršrutą ir reikalavimu, kad oro uostai, oro vežėjai bei kiti oro uosto naudotojai parengtų nenumatytų atvejų planus, kad būtų pasirūpinta dėl masinio eismo sutrikimo oro uoste užstrigusiais keleiviais.

Regioniniai skrydžiai

Oro vežėjams, vykdantiems nedidelio masto regioninius skrydžius, t. y. mažais orlaiviais nedideliais atstumais, Reglamente nustatyti įpareigojimai gali būti pernelyg brangūs, palyginti su jų pajamomis. Pasiūlyme numatyta prievolės apgyvendinti keleivius netaikyti, jei skrydis yra trumpesnis kaip 250 km ir vykdomas mažesniu kaip 80 sėdimųjų vietų orlaiviu. Tačiau ir šis apribojimas netaikomas riboto judumo keleiviams, juos lydintiems keleiviams, vaikams be palydos, nėščiosioms ir asmenims, turintiems specialių medicininių poreikių.

Ekonominės naštos pasidalijimas

Dabar tam tikros nacionalinės nuostatos gali sutrukdyti oro vežėjams išsiieškoti žalos atlyginimą iš trečiųjų šalių, atsakingų už skrydžių sutrikdymą. Pasiūlyme numatyta, kad nacionalinės teisės nuostatos negali sutrukdyti oro vežėjams siekti gauti kompensacijų iš atsakingų trečiųjų šalių. Ši nuostata nedaro poveikio keleiviams, kurie turi ryšį tik su atsakingu oro vežėju.

IP/13/219

Oro keleivių teisių santrauka

10 pagrindinių keleivių teisių (pridėtame Pranešime pateikiama išsamesnė informacija)

10 pagrindinių teisių (dabartinė padėtis)

Naujasis pasiūlymas

1. TEISĖ NEDISKRIMINUOJAMAI NAUDOTIS TRANSPORTU

Visi keleiviai turi lygias teises naudotis transportu ir yra visų pirma saugomi nuo diskriminacijos dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar negalios.

Nieko keisti nereikia

2. Teisė naudotis transportu ir gauti pagalbą neįgaliems ir riboto judumo keleiviams nepatiriant papildomų išlaidų

Keliaudami bet kokios rūšies transportu riboto judumo keleiviai turi teisę gauti nemokamą pagalbą, kad jų galimybės keliauti būtų tokios pačios kaip ir kitų piliečių.

  • jokių riboto judumo piliečių teisių į pagalbą apribojimų

  • pamestos arba apgadintos judumo įrangos visos vertės (jei ji nurodyta registruojantis) kompensavimas

3. teisė gauti informaciją prieš sumokant už kelionę ir įvairiais kelionės etapais, visų pirma JEI KELIONĖ SUTRIKDOMA

Keleiviai turi teisę laiku ir tinkamai gauti teisingą informaciją apie bilieto kainą, savo teises ir kelionės aplinkybes prieš kelionę, taip pat kelionės metu ir jai pasibaigus, jei kelionė sutrikdoma.

Keleiviai geriau informuojami apie sutrikdymo faktą, apie sutrikdymo pobūdį ir apie savo teises. Oro vežėjas privalo informuoti keleivius apie padėtį kuo greičiau, bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo numatyto išvykimo laiko, ir apie numatomą išvykimo laiką, kai tik ši informacija sužinoma.

Užsisakydami skrydį ir oro uoste keleiviai bus informuojami apie taikomus bagažo (tiek rankinio, tiek registruojamo) apribojimus.

4. Teisė atsisakyti kelionės (susigrąžinti pinigus), jei kelionė sutrikdoma

Jei kelionė ilgam atidedama, atšaukiama arba jei atsisakoma įlaipinti, keleiviai turi teisę susigrąžinti visus už bilietą sumokėtus pinigus.

Aiškiai nustatyta teisė atsisakyti kelionės laukiant skrydžio orlaivyje: išlaukęs 5 valandas keleivis turi teisę atsisakyti kelionės ir susigrąžinti visus už bilietą sumokėtus pinigus. Tai apima teisę būti išlaipintam.

5. Teisė reikalauti, kad būtų vykdoma transporto sutartis (VEŽIMAS kitu maršrutu ar naujo bilieto pardavimas), jei kelionė sutrikdoma

Jei kelionė ilgam atidedama, atšaukiama arba jei atsisakoma keleivius įlaipinti, jie turi teisę kuo greičiau gauti alternatyvią transporto paslaugą arba jiems patogiausią kelionę užsisakyti iš naujo. Aiškią ir nedviprasmišką galimybę rinktis vežėjas turi pasiūlyti vos kelionei sutrikus.

Įtvirtinama keleivių teisė rinktis iš trijų galimybių: susigrąžinti pinigus, nedelsiant keliauti alternatyviu maršrutu arba užsisakyti kitą skrydį kitą datą. Dėl skraidinimo alternatyviu maršrutu nustatyta, kad jei vežėjas negali pats pasiūlyti kitų skrydžių per 12 valandų, jis privalo pasiūlyti alternatyvius kitų oro vežėjų skrydžius arba kelionę kitomis transporto priemonėmis, jei yra galimybė.

6. Teisė gauti pagalbą, jei skrydis ilgam atidedamas arba dėl jungiamojo skrydžio

Kol laukia atidėtos kelionės tęsinio arba kol bus parinktas kitas kelionės maršrutas, įstrigę keleiviai turi teisę iškart gauti minimalią pagalbą terminale arba stotyje ir (arba) transporto priemonėje.

  • Aiškiau nustatytos keleivių teisės (į priežiūrą ir (arba) pagalbą), jei jie pavėluoja į jungiamąjį skrydį

  • Prioritetas teikiamas teisei į priežiūrą. Ši teisė daugiau nebesiejama su skrydžio nuotoliu; nustatyta, kad priežiūra turi būti suteikta po 2 valandų laukimo

  • Aiškiai nustatyta teisė į priežiūrą laukiant orlaivyje (jei keleiviai laukia orlaivyje ilgiau kaip valandą, oro vežėjas privalo nemokamai sudaryti sąlygas pasinaudoti tualetu, suteikti geriamojo vandens, turi užtikrinti tinkamą orlaivio salono vėsinimą arba šildymą ir pasirūpinti, kad prireikus būtų suteikta medicininė pagalba).

  • Oro uostai, oro vežėjai ir kiti oro uosto naudotojai turi parengti nenumatytų atvejų planus, kaip bus rūpinamasi oro uoste įstrigusiais keleiviais masinio eismo sutrikdymo atvejais (įskaitant oro vežėjo nemokumą).

7. TEISĖ Į KOMPENSACIJĄ

Tam tikromis sąlygomis, jei kelionė ilgam atidedama arba atšaukiama, ir visada, jei atsisakoma vežti, keleiviai turi teisę į standartinę piniginę kompensaciją už patirtus nepatogumus. Kiekvienai transporto rūšiai nustatyta atitinkamo dydžio kompensacija, atsižvelgiant į laiką, sugaištą dėl

kelionės sutrikdymo, į kelionės atstumą ir (arba) į bilieto kainą.

Teisė į kompensaciją, jei skrydis atidedamas ilgam laikui, įtvirtinta įrašant ją reglamento tekste. Atidėjimo trukmė, nuo kurios atsiranda teisė į kompensaciją, pailginama nuo trijų iki penkių valandų visiems ES vidaus skrydžiams ir trumpiems tarptautiniams skrydžiams (taip siekiama paskatinti vykdyti skrydžius, o ne juos atidėti). Likusių tarptautinių skrydžių atidėjimo trukmė yra 9 arba 12 valandų.

Įvedama nauja teisė į kompensaciją dėl pakeisto skrydžio laiko (jei apie tai pranešama likus mažiau kaip dviem savaitėms iki skrydžio).

Paaiškinama teisė į kompensaciją, jei pavėluojama į jungiamąjį skrydį: priklausomai nuo aplinkybių, keleivis gali iš oro vežėjo reikalauti kompensacijos už atidėtą skrydį.

Labiau įtvirtintos su atsisakymu skraidinti susijusios keleivių teisės, teisė pareikalauti ištaisyti netiksliai užrašytą pavardę ir teisė pasinaudoti atgaliniu bilietu, net jei keleivis neskrido pirmyn.

8. Teisė reikalauti vežėjo atsakomybės už keleivius ir jų bagažą

Pagal tarptautines konvencijas ir ES teisę vežėjai atsako už keleivius ir jų bagažą. Jei keleivis miršta ar susižeidžia arba jei kyla problemų dėl bagažo, taip pat tam tikrais atvejais, kai kelionė atidedama, keleiviams gali priklausyti kompensacija, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į jų patirtą žalą. Priklausomai nuo taikomos teisės, tokios kompensacijos dydis gali būti ribojamas.

Sugriežtintas bagažo taisyklių taikymas ir nustatytos konkrečios muzikos instrumentų taisyklės: nacionalinės institucijos turės užtikrinti, kad būtų taikomos kompensacijos už blogai prižiūrėtą bagažą taisyklės ir naujos muzikos instrumentų taisyklės – oro vežėjas nebegalės atsisakyti jų vežti, nebent tai būtų būtina dėl saugos priežasčių ar orlaivio techninių ypatybių.

9. Teisė pasinaudoti sparčia ir prieinama skundų nagrinėjimo sistema

Keleiviai turi teisę pateikti skundą vežėjams, jei yra jais nepatenkinti. Jei per tam tikrą laiką atsakymo iš vežėjo negauna arba jei tas atsakymas jų netenkina, keleiviai turi teisę pateikti skundą kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, o ji skundą turi išnagrinėti per pagrįstą laiką. ES ir nacionalinėje teisėje numatytos ir neteisminės bei teisminės procedūros (pvz., alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, nacionalinės arba Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo teisme procedūros).

  • Oro vežėjai privalo suteikti veiksmingų priemonių, kad keleiviai galėtų pateikti skundus. Nors keleiviai turi pateikti skundą per 3 mėnesius nuo išvykimo datos, oro vežėjai taip pat yra įpareigoti atsakyti per nustatytą laikotarpį (per vieną savaitę patvirtinti, kad skundas gautas, ir per du mėnesius pateikti oficialų atsakymą).

  • Keleiviai galės kreiptis į neteisminę skundų nagrinėjimo įstaigą, kuri jų skundus išnagrinės per pagrįstą laiką ir kuriai padės nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos.

10. VISŲ ES KELEIVIŲ TEISIŲ TAIKYMO IR VEIKSMINGO VYKDYMO UŽTIKRINIMO TEISĖ

Keleiviai turi teisę tikėtis, kad ES taisykles vežėjai deramai taikys, o nacionalinės priežiūros institucijos užtikrins veiksmingą jų įgyvendinimą.

  • Pasiūlymu sustiprinamas nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų veiklos koordinavimas ir informacijos mainai padedant Komisijai. Pastaroji taip pat gali pareikalauti, kad nacionalinės institucijos atliktų (jungtinį) tyrimą.

1 :

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, OL L46/1, 2004 2 17.

2 :

1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru (OL L 285, 1997 10 17, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002 (OL L 140, 2002 5 30, p. 2).

3 :

Tyrimų duomenis pateikė Verbraucherzentrale Brandenburg, Danijos Vartotojų reikalų taryba, Which? ir JK Civilinės aviacijos organizacija (daugiau informacijos Poveikio vertinimo dokumente).

4 :

Kainų skaidrumas reglamentuojamas 2008 m. rugsėjo 24 d. Reglamentu 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija).


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site