Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. gruodžio 10 d.

Pertvarkyta bendra žuvininkystės politika. Klausimai ir atsakymai

Pagrindinis pertvarkytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais tvari žuvininkystė. Vykdant naująją politiką bus sudarytos sąlygos žuvų ištekliams atsikurti iki tvaraus lygio ir bus sustabdyta netausi žvejyba. ES piliečiams bus užtikrintas ilgalaikis, stabilus ir saugus sveikų maisto produktų tiekimas. Siekiama, kad žuvininkystės sektorius vėl suklestėtų; numatoma atverti naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pakrančių vietovėse galimybių ir panaikinti sektoriaus priklausomybę nuo subsidijų. Naujosios politikos tvarumo tikslams remti bus galima pasinaudoti ES finansine parama, kuri bus teikiama iš siūlomo įsteigti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Kodėl reikia naujos politikos?

Europos žuvininkystės politiką būtina kuo skubiau pertvarkyti. Žvejybos laivais vis dar sužvejojama daugiau žuvų, negu jų gali saugiai atsikurti. Žvejybos sektoriaus ateitis yra neaiški.

Todėl Europos Komisija 2011 m. pasiūlė šią politiką pertvarkyti iš esmės. Reforma siekiama nustatyti sąlygas, kad būtų galima užtikrinti geresnę žuvų, žuvininkystės, taip pat joms būtinos jūros aplinkos ateitį. Pertvarkyta BŽP padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, o pati žuvininkystės politika bus įgyvendinama siekiant gerų sektoriaus ekonominių rezultatų, integracinio augimo ir didesnės sanglaudos pakrančių regionuose.

Kokie yra pagrindiniai naujosios politikos elementai?

Tausumas – reformos pagrindas

Tausi žvejyba reiškia, kad žvejojant nekeliamas pavojus išteklių reprodukcijai, o žvejams užtikrinamas maksimalus laimikis. Laikantis tausios žvejybos lygio sužvejotas laimikis vadinamas didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Taip turi būti žvejojami ištekliai pagal naująją BŽP. Su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu suderinamos žvejybos tikslas, kurį pasaulis turėtų pasiekti, kur įmanoma, iki 2015 m., nustatytas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje ir patvirtintas 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvarios plėtros. Pagal naująją BŽP toks žvejybos lygis kai kurių žuvų ištekliams bus nustatytas iki 2015 m., o visų žuvų ištekliams – vėliausiai iki 2020 m.

Apskaičiuota, kad taip tausiai naudojamų išteklių labai padaugėtų, todėl būtų sužvejojama daugiau žuvų ir padidėtų pajamos iš žvejybos.

Be to, tausiai žvejojant būtų lengviau stabilizuoti kainas skaidriomis sąlygomis, o tai akivaizdžiai būtų naudinga vartotojams.

Daugiametis ekosisteminis valdymas

Žuvininkystė ir toliau bus valdoma pagal daugiamečius planus. Tačiau dabartinius atskiriems ištekliams skirtus planus pakeis žvejybos rajonų planai. Į mažesnį skaičių planų bus įtraukta daugiau žuvų išteklių, todėl bus lengviau užtikrinti tausumą. Pagal šiuos planus Taryba nustatys metines žvejybos galimybes. Be to, į planus gali būti įtraukta kitų siūlomame priemonių rinkinyje numatytų išteklių išsaugojimo ir techninių priemonių.

Norint Europoje žuvininkystės ūkio gyvybingumą reikia efektyviau saugoti jūrų aplinką. ES žuvininkystė bus valdoma vadovaujantis ekosistemų ir atsargumo principais, siekiant, kad žvejyba mažiau paveiktų jūrų ekosistemą. Taip bus apsaugoti jūrų ištekliai.

Draudimas išmesti žuvis į jūrą

Apskaičiuota, kad 23 % visų sužvejotų žuvų (vykdant tam tikrų rūšių žvejybą – daug daugiau) išmetama atgal į jūrą, nes jos nepageidautinos. Tokia nepriimtina praktika bus nuosekliai išgyvendinta nustačius konkretų įgyvendinimo grafiką (nuo 2015 m. iki 2019 m.), derinamą su tam tikromis papildomomis priemonėmis. Žvejai privalės į krantą iškrauti visas sužvejotas komercinių rūšių žuvis. Likusių nustatyto dydžio neatitinkančių žuvų paprastai parduoti žmonėms vartoti negalima.

Dėl šio draudimo duomenys apie žuvų išteklius bus patikimesni, išteklius bus galima geriau valdyti ir efektyviau naudoti. Be to, tai paskata žvejams vengiant nepageidaujamų žuvų tinkluose naudoti technines priemones, pavyzdžiui, selektyviuosius žvejybos įrankius.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų žvejybos laivuose būtų tinkamos įrangos, kad būtų galima tiksliai registruoti visą veiklą, siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis.

Žvejybos laivyno pajėgumo valdymas

Valstybės narės turės užtikrinti, kad laivyno pajėgumas (laivų skaičius ir dydis) derėtų su žvejybos galimybėmis. Nustačiusi, kad tam tikroje laivyno dalyje turimas perteklinis pajėgumas, valstybė narė turi parengti jo sumažinimo veiksmų planą. Jei valstybė narė laivyno pajėgumo nesumažina iki reikiamo dydžio, gali būti sustabdytas pagal Europos finansinę priemonę teikiamas finansavimas.

Decentralizuotas valdymas

Pagal naująją BŽP daugiau sprendimų priima patys sektoriaus atstovai, be to, aiškiai nustatomi kiekvienos su šiuo sektoriumi susijusios šalies vaidmenys bei prievolės. Briuselis nebevykdys valdymo mikrolygmeniu – ES teisės kūrėjai nustatys bendrą sistemą, principus ir standartus, bendruosius tikslus, veiklos rodiklius ir terminus. Tuomet valstybės narės bendradarbiaus regionų lygmeniu ir rengs faktines įgyvendinimo priemones. Visų susijusių valstybių narių susitarimu jų rekomendacijos gali būti įtrauktos į visiems susijusiems žvejybos laivams taikomas taisykles.

Parama mažos apimties žvejybai

Mažos apimties žvejybos laivai sudaro 77 % visų ES laivų, tačiau vidutinis jų poveikis ištekliams yra mažesnis – tik 8 % pagal talpą (laivų dydį) ir 32 % pagal variklio galingumą. Mažos apimties priekrantės žvejyba dažname Europos pakrančių regione atlieka svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį. Todėl jai reikia konkrečios paramos. Pertvarkytoje BŽP numatoma iki 2022 m. pratęsti valstybių narių teisę riboti žvejybą arčiau kaip 12 jūrmylių nuo kranto.

Tvarios akvakultūros kūrimas

Geresnė akvakultūros reguliavimo sistema paskatins Europos Sąjungoje gaminti ir tiekti daugiau jūros gėrybių, sumažins priklausomybę nuo žuvų importo ir prisidės prie pakrančių bei kaimo vietovių augimo. Iki 2014 m. valstybės narės parengs nacionalinius strateginius planus, kuriuose bus numatyta sudaryti geresnes sąlygas akvakultūros sektoriui, pašalinti administracines kliūtis ir palaikyti žuvų auginimo ūkiuose aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius standartus. Bus įsteigta nauja Akvakultūros patariamoji taryba, kuri teiks rekomendacijas su šiuo sektoriumi susijusiais klausimais. Akvakultūros plėtra akivaizdžiai yra ES lygmens klausimas, nes strategijų pasirinkimas nacionaliniu lygmeniu gali turėti įtakos akvakultūros plėtrai kaimyninėse valstybėse narėse.

Mokslinių žinių gerinimas

Patikima informacija ir žinios apie mūsų žvejybos rajonus ir jūros išteklių būklę yra labai svarbios norint priimti gerus valdymo sprendimus ir veiksmingai įgyvendinti pertvarkytą BŽP. Valstybėms narėms bus patikėta rinkti, kaupti duomenis apie žuvų išteklius, laivynus ir žvejybos poveikį visam jūros baseinui ir tais duomenimis dalytis. Politikos priemonės bus priimamos vadovaujantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. Šiai veiklai koordinuoti bus sukurtos nacionalinės mokslinių tyrimų programos.

Nauja rinkos politika: sektoriui – daugiau galių, o vartotojams – daugiau informacijos

Nauja rinkos politika siekiama padidinti šio ES sektoriaus konkurencingumą ir rinkų skaidrumą, taip pat sudaryti vienodas sąlygas visiems Sąjungos rinkoje parduodamiems produktams.

Šiuo metu galiojanti intervencijos tvarka bus modernizuota ir supaprastinta: kainoms nukritus žemiau tam tikro lygio gamintojų organizacijos galės supirkti žuvininkystės produktus ir juos saugoti, kad galėtų pateikti rinkai vėliau. Taikant tokią sistemą bus galima palaikyti rinkos stabilumą.

Be to, gamintojų organizacijoms teks svarbesnis vaidmuo kolektyvinio valdymo, stebėsenos ir kontrolės srityse. Taikant naujus rinkodaros standartus, susijusius su ženklinimu etiketėmis, kokybe ir atsekamumu, vartotojams teikiama informacija bus aiškesnė, todėl jie galės labiau remti tausią žuvininkystę. Pateikti tam tikrą informaciją etiketėse bus privaloma, o kita informacija galės būti pateikiama savanoriškai.

Tarptautinės atsakomybės prisiėmimas

Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, daugelis pasaulio žuvų išteklių yra naudojami visu pajėgumu arba pereikvojami. Būdama didžiausia pasaulio žuvininkystės produktų importuotoja, ES pasaulyje turi laikytis tokios pačios politikos, kaip ir savo teritorijoje. Išorės žuvininkystės politika turėtų būti neatsiejama BŽP dalis. Todėl tarptautinėse ir regioninėse organizacijose ES skatins laikytis žuvų išteklių bei jūrų biologinės įvairovės tausojimo ir apsaugos principų. Ji išvien su pagrindiniais savo partneriais kovos su neteisėta žvejyba ir sieks mažinti perteklinį laivynų pajėgumą.

Dvišaliais žuvininkystės susitarimais su ne ES šalimis Europos Sąjunga sieks tausumo, gero valdymo ir skatins laikytis demokratijos principų, žmogaus teisių ir teisės normų. Dabartinius susitarimus pakeis tausios žvejybos partnerystės susitarimai, kuriais bus užtikrinama, kad žuvų ištekliai būtų žvejojami tik remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir tik tie, kurių šalis partnerė negali ar nenori žvejoti pati. Pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus šalims partnerėms bus atlyginama už teisę naudotis jų žuvų ištekliais, o už tausios žuvininkystės politikos įgyvendinimą joms bus teikiama finansinė parama.

Ar numatyta naujų kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklių?

Pasiūlymas dera su nauja ES kontrolės tvarka, taikoma nuo 2010 m. – į jį įtraukti pagrindiniai BŽP taisyklių laikymosi kontrolės ir užtikrinimo elementai. Tačiau, kad būtų sudarytos sąlygos įsigalioti prievolei iškrauti visas sužvejotas žuvis, bus padaryta reikiamų teisės aktų nuostatų dėl techninių priemonių ir kontrolės pakeitimų. Kadangi įvedama prievolė į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis, Komisija siūlo nustatyti tam tikrų stebėsenos ir kontrolės prievolių, visų pirma dokumentuoti visą žvejybos veiklą, ir įgyvendinti bandomųjų žvejybos kontrolės technologijų, kuriomis prisidedama prie tausios žvejybos, projektų.

Kada reforma įsigalios?

Dėl naujosios politikos jau oficialiai susitarė Taryba ir Parlamentas, todėl pertvarkyta BŽP bus taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d. Naujos taisyklės (pavyzdžiui, prievolė iškrauti visas sužvejotas žuvis) bus pradėtos taikyti palaipsniui, nes sektorius turi prisitaikyti ir sulaukti rezultatų. Tačiau reformai įgyvendinti nustatyti aiškūs terminai.

Daugiau informacijos

BŽP reformos svetainė http://ec.europa.eu/fisheries/reform/proposals/index_lt.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website