Navigation path

Left navigation

Additional tools

ES sanglaudos politikos reforma siekiant kuo didesnio poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. 10 reformos veiksmų

European Commission - MEMO/13/1011   19/11/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2013 m. lapkričio 19 d.

This is an updated version of MEMO/13/878 - available in all languages

ES sanglaudos politikos reforma siekiant kuo didesnio poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. 10 reformos veiksmų

Vykdant sanglaudos politiką iš 2014–2020 m. ES biudžeto investuoti į veiklą siekiant ES lygmens ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų, taip pat kovojant su klimato kaita, energetine priklausomybe ir socialine atskirtimi valstybėse narėse, regionuose ir miestuose skirta 325 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į valstybių narių įnašą ir finansinių priemonių sverto poveikį, bendras poveikis veikiausiai viršys 500 mlrd. EUR. Pertvarkius sanglaudos politiką bus užtikrintas maksimalus šių regionų ir miestų konkrečioms reikmėms pritaikytų investicijų poveikis. Svarbiausi reformos veiksmai:

1. Investuoti į visus ES regionus ir pritaikyti paramos ir nacionalinio įnašo santykį (bendro finansavimo dalį) prie jų išsivystymo lygio:

mažiau išsivystę regionai (BVP < 75 proc. ES 27 vidurkio);

pereinamojo laikotarpio regionai (BVP 75–90 proc. ES 27 vidurkio);

labiau išsivystę regionai (BVP > 90 proc. ES 27 vidurkio).

2. Išteklius skirti svarbiausiems augimo sektoriams. Investicijos iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bus telkiamos į keturias prioritetines sritis: inovacijas ir mokslinius tyrimus, skaitmeninę darbotvarkę, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, teikiamos priklausomai nuo regiono išsivystymo (mažiau išsivysčiusiems regionams – 50 proc., pereinamojo laikotarpio – 60 proc., labiau išsivysčiusiems – 80 proc.). Šiems sektoriams bus skirta maždaug 100 mlrd. EUR, iš kurių bent 23 mlrd. bus investuoti į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų (efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos) ekonomikos. ERPF lėšos taip pat bus skirstomos pagal regiono išsivystymą (mažiau išsivysčiusiems regionams – 12 proc., pereinamojo laikotarpio – 15 proc., labiau išsivysčiusiems – 20 proc.).

Iš Sanglaudos fondo maždaug 66 mlrd. EUR bus skirti prioritetiniam transeuropiniam transporto tinklui ir svarbiems aplinkosaugos infrastruktūros projektams.

Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamos sanglaudos politikos priemonės labai padės įgyvendinti ES užimtumo srities prioritetus, pavyzdžiui, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, švietimo ir socialinės įtraukties priemones (šiam tikslui kiekvienoje valstybėje narėje bus skirta bent 20 proc. ESF lėšų). Kiek ESF lėšų skirti, bus sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės reikmes ir į iš anksto nustatytą minimalią sumą; iš viso planuojama skirti bent 70 mlrd. EUR. Naujoji Jaunimo užimtumo iniciatyva, kuriai iš ESF bus skirta bent 6 mlrd. EUR, padės įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą.

3. Nustatyti aiškius, skaidrius, išmatuojamus siekius ir tikslus, susijusius su atskaitomybe ir rezultatais. Šalys ir regionai privalės iš anksto paskelbti, kokių tikslų ketina siekti turimais ištekliais ir kaip fiksuos pažangą, daromą siekiant šių tikslų. Taip bus galima nuolat stebėti padėtį ir vertinti, kaip naudojami finansiniai ištekliai. Tai reiškia, kad artėjant laikotarpio pabaigai sėkmingai įgyvendinamoms programoms iš vadinamojo veiklos rezervo bus galima skirti papildomų lėšų.

4. Prieš skiriant lėšas, nustatyti sąlygas ir taip užtikrinti veiksmingesnes investicijas. Šios būtinosios sąlygos – tai, pavyzdžiui, pažangiosios specializacijos strategijos, kuriomis siekiama nustatyti išskirtinius pranašumus ir potencialą, verslui palankios reformos, transporto strategijos, viešųjų pirkimų sistemų, aplinkosaugos teisės aktų atitikties gerinimo priemonės, kovos su jaunimo nedarbu ir mokyklos nebaigimu strategijos, taip pat lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija strategijos.

5. Nustatyti bendrą geresnio koordinavimo ir mažesnio dubliavimo strategiją. Bendra strateginė programa – geresnio Europos struktūrinių ir investicijų fondų (trijų sanglaudos politikos fondų – ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF, taip pat Kaimo plėtros fondo ir Žuvininkystės fondo) koordinavimo pagrindas. Ja taip pat užtikrinamos geresnės sąsajos su kitomis ES priemonėmis, kaip antai programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ar Užimtumo ir socialinių inovacijų programa.

6. Sumažinti biurokratizmo ir supaprastinti ES investicijų naudojimą – nustatyti bendras visiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikytinas taisykles bei supaprastinti apskaitos taisykles nustatant tikslingesnius ataskaitų teikimo reikalavimus ir aktyviau naudojant skaitmenines technologijas („e. sanglauda“).

7. Stiprinti urbanistinį politikos aspektą – be kitų miesto teritorijoms skirtų lėšų, skirti tam tikrą sumą iš ERPF miestuose vykdomiems integruotiesiems projektams.

8. Stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad būtų lengviau įgyvendinti daugiau tarpvalstybinių projektų. Taip pat siekiama užtikrinti, kad tokios makroregioninės strategijos, kaip Dunojaus ar Baltijos jūros regiono, būtų remiamos ir pagal nacionalines bei regionines programas.

9. Užtikrinti, kad sanglaudos politika būtų geriau susieta su platesniu ES ekonomikos valdymu. Programos turės derėti su nacionalinėmis reformų programomis ir atitikti Europos semestru konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytas atitinkamas reformas. Prireikus Komisija, vadovaudamasi vadinamąja makroekonominių sąlygų išlyga, gali prašyti valstybių narių iš dalies pakoreguoti programas, kad būtų remiamos svarbiausios struktūrinės reformos. Jei nuolat ir šiurkščiai nesilaikoma ekonominių rekomendacijų, ji taip pat gali imtis tokių priemonių kaip finansavimo sustabdymas.

10. Skatinti labiau naudotis finansinėmis priemonėmis, kad pagerėtų parama MVĮ ir jų galimybės gauti paskolą. Taikant bendras taisykles, plečiant jų aprėptį ir teikiant paskatas (pavyzdžiui, nustatant didesnes bendro finansavimo normas), ES lėšomis bus remiamos paskolos, garantijos ir nuosavas ir (arba) rizikos kapitalas. Didesnis dėmesys paskoloms, o ne subsidijoms turėtų padidinti projektų kokybę ir atgrasyti nuo pernelyg didelės priklausomybės nuo subsidijų.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website