Navigation path

Left navigation

Additional tools

„Kūrybiška Europa“. Dažnai užduodami klausimai

European Commission - MEMO/13/1009   19/11/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

INFORMACINS PRANEŠIMAS

Briuselis ir Strasbūras, 2013 m. lapkričio 19 d.

„Kūrybiška Europa“. Dažnai užduodami klausimai

(taip pat žr. IP/13/1114)

Kas yra programa „Kūrybiška Europa“?

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ bus remiami Europos kino, kultūros ir kūrybos sektoriai, kad jie galėtų labiau prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. 2014–2020 programos vykdymo metams skirta 1,46 mlrd. EUR1 – bus paremta dešimtys tūkstančių menininkų, kultūros ir audiovizualinio sektorių specialistų bei organizacijų, dirbančių scenos meno, vaizduojamosios dailės, leidybos, filmų, televizijos, muzikos, tarpdisciplininio meno šakų, paveldo ir vaizdo žaidimų pramonės sektoriuose. Finansavimas leis jiems plėsti ir populiarinti savo veiklą visos Europos mastu ir išsiugdyti skaitmeniniam amžiui reikalingus įgūdžius. Siekiant padėti populiarinti Europos kultūros kūrinius kitose šalyse, ši programa taip pat sudarys sąlygas užtikrinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę.

Kodėl Europai reikia programos „Kūrybiška Europa“?

ES ekonomikoje kultūrai tenka svarbus vaidmuo. Tyrimai rodo, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose sukuriama apie 4,5 proc. ES BVP ir beveik 4 proc. darbo vietų (8,5 mln. darbo vietų, o jeigu atsižvelgiama į jų poveikį kitiems sektoriams – dar daugiau). Europa pirmauja pasaulyje kūrybos sektoriaus produktų eksporto srityje. Kad būtų išlaikyta ši pozicija, reikia investuoti į šių sektorių pajėgumus vykdyti veiklą užsienyje.

Programoje „Kūrybiška Europa“ atsižvelgiama į šiuos poreikius ir ji leis investuoti į sritis, kurių poveikis bus didžiausias.

Naujoje programoje atsižvelgiama į iššūkius, kylančius dėl globalizacijos ir skaitmeninių technologijų, kurios keičia kultūros kūrinių kūrimo, platinimo ir prieinamumo būdus, pajamų srautus ir verslo modelius. Šie pokyčiai kultūros ir kūrybos sektoriui taip pat atveria naujų galimybių. Šia programa siekiama padėti pasinaudoti tomis galimybėmis, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų atneštų naudos, būtų kuriamos naujos darbo vietos ir atsirastų daugiau tarptautinių karjeros galimybių.

Kokios šalys gali teikti paraiškas dėl finansavimo pagal programą „Kūrybiška Europa“?

Paraiškas dėl programos „Kūrybiška Europa“ galės teikti 28 valstybės narės, jeigu jos atitiks konkrečias sąlygas, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija), ES šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės (Juodkalnija, Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas) ir kaimyninės šalys (Armenija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, Alžyras, Egiptas, Marokas, Tunisas, Jordanija, Libanas, Libija, Palestina, Sirija ir Izraelis). Norėdamos dalyvauti programoje ES nepriklausančios šalys turi sumokėti prisijungimo mokestį. Jo dydis priklauso nuo BVP (bendrojo vidaus produkto), atsižvelgiant į programos biudžetą.

Ar gali paraiškas teikti atskiri asmenys?

Atskiri asmenys negali teikti paraiškų dėl programos „Kūrybiška Europa“, bet pagal kultūros organizacijų pateiktus projektus finansavimą gaus apie 250 000 pavienių menininkų, kultūros ir audiovizualinio sektoriaus specialistų. Tai gerokai ekonomiškesnis būdas pasiekti rezultatų ir ilgalaikį poveikį. Komisija mano, kad įgyvendinant pagal programą „Kūrybiška Europa“ remiamus projektus, jos tiesioginį ir netiesioginį poveikį pajus milijonai žmonių.

Kas konkrečiai bus remiama pagal programą „Kūrybiška Europa“?

Iš esmės visi finansuojami projektai bus tarpvalstybinio pobūdžio. Didžioji biudžeto dalis bus skirta subsidijoms pagal atskirus projektus. Tačiau pagal programą taip pat bus remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama panašių tikslų, kaip antai Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos ir penki Europos apdovanojimai (ES kultūros paveldo / „Europa Nostra“ apdovanojimai, ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimai, ES literatūros premija, muzikos atlikėjų apdovanojimai „European Border Breakers Awards“ ir ES apdovanojimai „Prix MEDIA“).

Su kokiais sunkumais susiduriama įgyvendinant šią programą?

Šiuo metu kultūros ir kūrybos sektoriai neišnaudoja visų bendrosios rinkos teikiamų galimybių. Vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria šis sektorius – tai rinkos susiskaidymas dėl skirtingų kultūrinių tradicijų ir kalbų. Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos, 3 abėcėlės ir apie 60 oficialiai pripažintų regioninių ir etninių mažumų kalbų. Ši įvairovė yra margos Europos mozaikos dalis, tačiau ji apsunkina rašytojų pastangas pritraukti kitų šalių skaitytojus, trukdo teatrų ar kino teatrų lankytojams pamatyti užsienio kūrėjų darbus, o muzikantams – pritraukti naujų klausytojų.

Praeito mėnesio „Eurobarometro“ apklausa (IP/13/1023) parodė, kad tik 13 proc. europiečių lankosi kitų Europos šalių atlikėjų koncertuose ir tik 4 proc. eina į kitų Europos šalių teatrų spektaklius. Sutelkiant dėmesį paramai, kuri skirta auditorijai plėsti, ir šių sektorių galimybėms daugiau tiesiogiai bendrauti su auditorijomis, pvz., įgyvendinant medijų raštingumo iniciatyvas arba naudojant naujas sąveikias internetines priemones, atsiranda galimybių visuomenei susipažinti su daugiau kitų šalių autorių kūrinių.

Kuo programa „Kūrybiška Europa“ skirsis nuo dabartinių programų „Kultūra“, MEDIA ir MEDIA Mundus? Ar šių programų pavadinimai išnyks?

Programoje „Kūrybiška Europa“ bus suderintos šiuo metu atskiros Europos kultūros ir audiovizualinio sektorių finansavimo sistemos – bus sukurta vieno langelio principu veikianti sistema, kuria galės naudotis visi kultūros ir kūrybos sektoriai. Tačiau joje ir toliau bus atsižvelgiama į ypatingus audiovizualinio sektoriaus ir kitų kultūros bei kūrybos sektorių poreikius įgyvendinant konkrečias paprogrames „Kultūra“ ir MEDIA. Jos bus grindžiamos sėkminga dabartinių programų „Kultūra“ ir MEDIA įgyvendinimo patirtimi, leisiančia prisitaikyti prie būsimų iššūkių. Į paprogramę MEDIA bus įtraukta dabartinė programa MEDIA Mundus, kuria remiamas Europos ir tarptautinių specialistų bendradarbiavimas ir Europos filmų platinimas tarptautiniu mastu.

Viena bendra programa leis maksimaliai išnaudoti įvairių sektorių sąveiką ir padidinti našumą.

Programa „Kūrybiška Europa“ turės tarpsektorinių veiksmų kryptį. Ką jie aprėps?

Jie aprėps nuo 2016 m. pradėsiančią veikti finansinių garantijų priemonę, kurią administruos Europos investicijų fondas. Ši priemonė leis smulkiems subjektams paprasčiau gauti bankų paskolas. Siekiant turėti labiau pagrįstų politikai formuoti skirtų įrodymų pagal tarpsektorinių veiksmų kryptį taip pat bus finansuojami tyrimai, analizės ir geresni duomenų rinkimo būdai. Audiovizualinio, kultūros ir kūrybos sektoriaus bendradarbiavimą skatins eksperimentinių projektų finansavimas. Bus finansuojami ir programos „Kūrybiška Europa“ centrai, konsultuojantys paraiškų teikėjus.

Kaip programa „Kūrybiška Europa“ bus administruojama?

Programa „Kūrybiška Europa“ bus paprastesnė, lengvai atpažįstama ir prieinama tikslinė priemonė Europos kultūros ir kūrybos sektorių specialistams, nepriklausomai nuo meno rūšies. Ją įgyvendinant bus teikiama parama tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Bus ir toliau naudojama dabartinė administravimo sistema dalyvaujant Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai.

1 :

1,46 mlrd. EUR, atsižvelgiant į numatomą infliaciją. Ši suma atitinka 1,3 mlrd. EUR 2011 m. fiksuotomis kainomis.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website