Navigation path

Left navigation

Additional tools

Dažnai užduodami klausimai apie „Erasmus+“

European Commission - MEMO/13/1008   19/11/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Strasbūras ir Briuselis, 2013 m. lapkričio 19 d.

Dažnai užduodami klausimai apie „Erasmus+“

(taip pat žr. IP/13/1110)

Kas yra „Erasmus+“?

„Erasmus+“ yra nauja 2014–2020 m. Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Ja pakeičiamos kelios dabartinės visus švietimo sektorius apimančios ES programos: Mokymosi visą gyvenimą programa („Erasmus“ – aukštasis mokslas, „Leonardo da Vinci“ – profesinis mokymas, „Comenius“ – mokyklinis ugdymas ir „Grundtvig“ – suaugusiųjų švietimas), taip pat programa „Veiklus jaunimas“ ir penkios tarptautinės programos („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ bei Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programa). Pagal programą „Erasmus+“ taip pat bus pradėta remti sporto (visų pirma mėgėjų) veikla.

Pagal programą „Erasmus+“ gerokai (40 proc.) padidinamas ES finansavimas žinioms kaupti ir įgūdžiams ugdyti, atsižvelgiant į švietimo ir mokymo svarbą ES ir nacionalinėse politikos darbotvarkėse. Šia programa siekiama skatinti žmonių asmeninį tobulėjimą ir didinti jų galimybes gauti darbą.

Naujoji programa grindžiama sėkminga tokių dabartinių programų kaip „Erasmus“ įgyvendinimo patirtimi, tačiau jos poveikis bus dar didesnis. Programa grindžiama prielaida, kad investicijos į visų piliečių – kad ir koks būtų jų amžius ar socialinė padėtis – švietimą ir mokymą padės jiems išnaudoti savo potencialą.

Kas bus remiama pagal programą „Erasmus+“?

Programa „Erasmus+“ siekiama gerinti kvalifikacijos ir įgūdžių kokybę ir tinkamumą. Du trečdaliai programos lėšų 2014–2020 m. bus skirta stipendijoms daugiau kaip 4 mln. žmonių, kurie galės studijuoti, mokytis, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje (plg. su 2,7 mln. 2007–2013 m.). Užsienyje bus galima praleisti nuo kelių dienų iki vienų metų.

Programa „Erasmus+“ skirta studentams, mokytojams, praktikantams, savanoriams, jaunimo lyderiams ir mėgėjų sporto srities darbuotojams. Be to, bus remiama švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regionų lygmens valdžios institucijų bei NVO partnerystė, taip pat valstybių narių reformos, kuriomis siekiama modernizuoti švietimą ir mokymą, skatinti naujoves bei verslumą ir didinti įsidarbinimo galimybes.

Bus labiau remiamos IT platformos, internetu jungiančios mokyklas ir kitus mokymo paslaugų teikėjus, pavyzdžiui, „e-Twinning“.

Programa „Erasmus+“ padės įveikti tokias tarptautines problemas kaip susitarimai dėl varžybų baigties ir dopingas ir kartu stiprinti europinį aspektą sporto sektoriuje. Pagal programą taip pat bus remiami tarpvalstybiniai projektai, kuriuose dalyvauja mėgėjų lygmens sporto organizacijos ir kuriais, pavyzdžiui, sprendžiami gero valdymo, socialinės įtraukties, dvikryptės karjeros ir visų amžiaus grupių fizinio aktyvumo klausimai.

Kuo programa „Erasmus+“ skirsis nuo dabartinių programų?

Naujoji programa yra platesnio užmojo ir strategiškesnė, tačiau išsaugomi pagrindiniai tikslai – gerinti įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, taip pat remti švietimui, mokymui ir jaunimui skirtų sistemų modernizavimą.

Pagal programą „Erasmus+“ bus kuriama įvairių švietimo sektorių ir darbo rinkos sąveika. Tai, kad bus tik viena programa, reiškia, kad supaprastės jos įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, bus išvengta fragmentacijos ir veiklos dubliavimo.

Numatytos kelios naujos programos ypatybės:

paskolų garantijų sistema pagal visą magistrantūros studijų programą užsienyje besimokantiems studentams, padėsianti jiems įgyti gebėjimų, būtinų daug žinių reikalaujančiose darbo vietose;

žinių sąjungos – aukštojo mokslo įstaigų ir įmonių partnerystės projektai, kurių tikslas – pateikti naujų mokymo programų, mokymosi galimybių ir kvalifikacijų ir kartu remti kūrybiškumą, inovacijas ir verslumą;

vadinamosios sektorių įgūdžių sąjungos – profesinio švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų ir įmonių partnerystės projektai, skirti įsidarbinimo galimybėms remti ir įgūdžių spragoms mažinti plėtojant naujas konkretiems sektoriams skirtas mokymo programas ir naujoviškus profesinio mokymo metodus;

pagal programą sujungiamos atskiros dabartinės programos, kuriomis daug dėmesio skiriama aukštojo mokslo tarptautiniam aspektui: aukštojo mokslo srityje bus užtikrinta judumo į trečiąsias šalis ir iš jų galimybė, be to, bus galima vykdyti gebėjimų stiprinimo projektus bendradarbiaujant su aukštojo mokslo įstaigomis trečiosiose šalyse.

Kokių naujovių pagal programą „Erasmus+“ numatyta studentams?

Įvairiais būdais bus padidintos galimybės pasinaudoti programa. Pavyzdžiui, pagal programą „Erasmus+“ bus labiau remiami studentai, norintys geriau išmokti kalbą prieš vykdami į pagal programą skirtą universitetą ar praktikos vietą. Be to, bus skatinama pasitelkiant informacines technologijas kurti lanksčius mokymosi metodus, pavyzdžiui, nuotolines arba ištęstines studijas.

„Erasmus+“ stipendijomis bus tvirčiau tenkinami konkretūs poreikiai (pavyzdžiui, dengiamos pragyvenimo išlaidos paskirties šalyje) ir labiau remiami nepalankesnėje padėtyje esantys, neįgalūs ir iš atokiausių regionų kilę studentai. Šalys gali papildyti ES stipendijas nacionalinių ar regioninių biudžetų lėšomis.

Paskolų garantijos padės labiau remti studentus, norinčius visą magistro studijų laikotarpį praleisti kitoje Europos šalyje. Garantijos visų pirma bus naudingos nepalankesnėje padėtyje esantiems studentams, kurie dėl nacionalinių stipendijų ar paskolų trūkumo anksčiau negalėjo studijuoti užsienyje.

Remdamosi naująja „Erasmus“ chartija aukštojo mokslo institucijos sudarys griežtesnius tarpusavio susitarimus, kuriuose bus nurodomos minimalios reikalaujamos studentų kalbos žinios ir pateikiama išsamios informacijos apie apgyvendinimą ir vizas – tai padės studentams įgyti kokybiško mokymosi patirties.

Ar pagal programą „Erasmus+“ teikiamų stipendijų dydis skirtingose šalyse suvienodės?

Taip. Siekiama geriau suderinti ES stipendijų nustatymo kriterijus, tačiau kartu siekiama užtikrinti galimybę lanksčiai atsižvelgti į nevienodą stipendijų poreikį ir kitus finansavimo šaltinius skirtingose šalyse. Be ES stipendijų, nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos studentams gali skirti papildomų lėšų.

ES stipendijos dydis visų pirma priklausys nuo paskirties šalies.

Programą „Erasmus+“ įgyvendinančios šalys bus suskirstytos į tris grupes pagal pragyvenimo išlaidas. Visi studentai, vykstantys studijuoti į tai pačiai grupei priklausančias šalis (kuriose pragyvenimo išlaidos tokios pačios), vidutiniškai gaus apie 200–450 EUR mėnesines stipendijas. Stipendijos sumą kiekvienoje šalyje nustatys nacionalinė agentūra, atsakinga už „Erasmus+“ stipendijų tvarkymą. Nacionalinė agentūra atsižvelgs į stipendijų paklausą ir kitus finansavimo šaltinius. Ji, pavyzdžiui, gali savo aukštojo mokslo institucijoms nurodyti minimalios ir maksimalios stipendijos dydį, jeigu bendro finansavimo lėšų galima gauti tik kai kuriuose regionuose ar institucijose.

Studentai, vykstantys į šalis, kuriose pragyvenimo išlaidos didesnės, gaus vidutinę stipendiją ir dar bent 50 EUR per mėn. (tačiau iš viso ne daugiau kaip 500 EUR per mėn.). Vykstantieji į šalis, kuriose pragyvenimo išlaidos mažesnės, gaus vidutinę stipendiją, iš kurios bus atimta bent 50 EUR per mėnesį (tačiau stipendija nebus mažesnė negu 150 EUR per mėn.). Studentai iš atokiausių regionų ir atokiausių programos šalių gaus didesnes ES stipendijas.

Jų dydis taip pat priklausys nuo to, ar studentai užsienyje planuos studijuoti ar stažuotis. Stažuotojai be studijoms skirtos ES stipendijos dar gaus 100–200 EUR per mėn., nes dažnai jie neturi galimybių nuomotis pigesnio studentams skirto būsto ar valgyti studentams skirtose valgyklose ir pan. Jeigu regioninė ar vietos institucija prisidės prie skiriamų lėšų, sumą nustatys nacionalinė agentūra arba aukštojo mokslo institucija.

Taip pat numatytos specialios priemonės, skirtos studentams iš nedideles pajamas gaunančių šeimų. Atsižvelgdamos į nacionaliniu lygmeniu šiai tikslinei grupei jau numatytą paramą, be įprastinės ES stipendijos, nacionalinės institucijos gali nuspręsti į užsienį studijuoti vykstantiems studentams iš ES biudžeto papildomai skirti po 100–200 EUR per mėn.

Galiausiai ypatingų poreikių turintys studentai gali gauti didesnę ES stipendiją, kuri padėtų padengti papildomas jų išlaidas.

Ar studentai galės gauti programos „Erasmus+“ stipendiją, jeigu jau gavo „Erasmus“ stipendiją pagal ankstesnę Mokymosi visą gyvenimą programą?

Taip. Nuo šiol pagal programą „Erasmus+“ studijuoti ir mokytis užsienyje bus galima daugiau nei vieną kartą.

Kiekviename studijų etape (bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros) studentai galės studijuoti ir (arba) mokytis užsienyje iš viso ne ilgiau kaip 12 mėnesių, nepriklausomai nuo to, ar jie vyksta studijuoti, ar stažuotis. Atskirų laikotarpių užsienyje trukmė gali būti įvairi: pavyzdžiui, du kartai po 6 mėn. arba trys kartai po 4 mėn. Tačiau aukštojo mokslo institucijos gali teikti pirmenybę tiems studentams, kurie dar nė karto nestudijavo arba nesimokė užsienyje.

Jeigu studentai jau dalyvavo „Erasmus“ mainuose pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir kreipsis dėl „Erasmus+“ stipendijos per tą patį studijų etapą, į tai bus atsižvelgiama. Pavyzdžiui, jei studentas pagal Mokymosi visą gyvenimą programą 6 mėn. jau dalyvavo „Erasmus“ magistrantūros studijų mainuose dar nebaigęs šių studijų, jis gali gauti „Erasmus+“ judumo stipendiją ne daugiau negu 6 mėnesiams. Tačiau per doktorantūros studijas jis pagal programą „Erasmus+“ galės gauti paramą iki 12 mėnesių, nes tai jau bus tolesnis jo studijų etapas.

Pagal programą „Erasmus+“ sprendžiant dėl ne ilgesnio negu 12 mėn. studijų ar stažuotės laikotarpio trukmės tuo pačiu aukštojo mokslo etapu, į kitą patirtį, įgytą užsienyje, pavyzdžiui, gavus „Leonardo da Vinci“ stipendiją, išvykus pagal Mokymosi visą gyvenimą programą arba savanoriaujant pagal programos „Veiklus jaunimas“ Europos savanorių tarnybos paprogramę, atsižvelgiama nebus.

Ar pagal programą „Erasmus+“ judumas ir toliau bus vienas pagrindinių tikslų?

Taip. Judumui skatinti ir toliau bus skiriama daugiausia „Erasmus+“ biudžeto lėšų (du trečdaliai). Be to, kad daug dėmesio bus skiriama studentų judumui, bus padidinta parama bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojams, taip pat jaunimo darbuotojams dėl galimos jų įtakos – labiau tikėtina, kad ji bus sisteminga, jeigu grįžę į savo įstaigą jie patys praktiškai pritaikys užsienyje įgytas žinias.

Kaip programa „Erasmus+“ padės spręsti jaunimo nedarbo problemą?

Programa „Erasmus+“ padės jaunimui gerinti tokius bendruosius įgūdžius kaip užsienio kalbų žinios, bendravimas, mokėjimas prisitaikyti, gyventi ir dirbti su kitų tautybių ir kultūrų žmonėmis – tai padės mažinti jaunimo nedarbą.

Programa padės bendradarbiauti universitetams ir darbdaviams ir užtikrinti, kad studentų mokymo programos padėtų įgyti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Be to, ji padės mokslo įstaigoms ir jaunimo organizacijoms užmegzti glaudesnius ryšius su įmonėmis. Pagal programą taip pat bus remiamos prioritetinių sričių – pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių ir geresnio profesinio rengimo ir mokymo siejimo su darbo rinka – politikos reformos.

Pagal „Erasmus+“ taip pat daug dėmesio skiriama savišvietai. Patirtis rodo, kad darbdaviai teigiamai vertina savišvietos būdu, pavyzdžiui, dalyvaujant savanoriškoje veikloje, įgytus įgūdžius. Iš tiesų 75 proc. asmenų, dalyvavusių Europos savanorių tarnybos veikloje, teigė, kad dėl šios patirties jų karjeros perspektyvos pagerėjo.

Tyrimai taip pat rodo, kad dalį studijų laiko užsienyje praleidę studentai dažniau nei kiti gauna darbą užsienyje.

Kokių dar priemonių imasi Komisija, kad padidintų studentų ir jaunimo judumą?

Finansavimas – svarbu, tačiau siekiant paversti judumą realia galimybe visiems, vien pinigų nepakaks. Taip pat turime pašalinti nacionalines ir regionines kliūtis, pavyzdžiui, gerinti galimybes susipažinti su informacija, užtikrinti, kad nacionalines paskolas ir stipendijas būtų galima naudoti tarptautinėms studijoms, ir gerinti studijų bei mokymosi užsienyje rezultatų pripažinimą.

2011 m. birželio mėn. ES švietimo ministrai įsipareigojo pašalinti studijų arba mokymosi užsienyje kliūtis. Siekdama stebėti pažangą, padarytą įgyvendinant šią darbotvarkę, Komisija kartu su valstybėmis narėmis sukūrė vadinamąją judumo suvestinę, kuri padeda stebėti kiekvienos ES valstybės narės rezultatus. Jie bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis.

Valstybės narės taip pat susitarė dėl tikslų, susijusių su aukštųjų mokyklų studentų ir profesinių mokyklų moksleivių judumu. Iki 2020 m. bent 20 proc. ES aukštojo mokslo įstaigų absolventų tam tikrą su aukštuoju mokslu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį turėtų būti praleidę užsienyje. Profesinio švietimo sektoriuje iki 2020 m. daugiau negu 6 proc. 18–34 metų amžiaus pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų tam tikrą mokymosi laikotarpį turėtų būti praleidę užsienyje.

Kam reikalingas naujas ES požiūris į švietimą ir mokymą?

Nuo tada, kai sukurtos dabartinės programos, pasaulis gerokai pasikeitė. ES ekonomika atsigauna po didžiulių sukrėtimų. Beveik 6 mln. ES jaunuolių yra bedarbiai, tačiau 36 proc. darbdavių sunkiai randa reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Įgūdžių spragos Europoje kelia susirūpinimą: beveik 20 proc. penkiolikmečių skaitymo įgūdžiai nepakankami, o 73 mln. suaugusiųjų turi žemą kvalifikaciją arba jos neturi iš viso.

Europos darbo rinka taip pat kinta. Daugėja darbo vietų, kuriose reikalaujama aukštos kvalifikacijos. Ir priešingai – nekvalifikuotiems darbuotojams skirtų vietų vis mažiau. Manoma, kad iki 2020 m. beveik 35 proc. visų darbo vietų reikės aukštos kvalifikacijos (aukštojo išsilavinimo arba jį atitinkančios kvalifikacijos). Vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių dalį iki 40 proc. (šiuo metu jų – beveik 36 proc.). „Erasmus+“ gali padėti žmonėms įgyti naujų įgūdžių studijuojant ar mokantis užsienyje, o švietimo ir mokymo įstaigoms – siekti naujovių ir modernizacijos.

Kitas svarbus švietimo tikslas – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį nuo dabartinės 12,7 proc. iki mažiau nei 10 proc. Siekiant šio tikslo pagal programą „Erasmus+“ bus remiamas švietimo ir mokymo, įskaitant mokyklinį ugdymą (nuo ankstyvojo iki vidurinio) ir pirminį profesinį rengimą, modernizavimas. Organizuojant jaunimo mainus ir savanorišką veiklą taip pat bus remiamas neformalusis mokymasis.

Bendradarbiaujant ir palaikant partnerystę su įmonėmis galima užtikrinti tinkamas mokymo programas ir užpildyti įgūdžių spragas. Todėl pagal naująją programą bus skatinama įvairių sektorių partnerystė šiuo klausimu.

Koks bus programos poveikis suaugusiųjų švietimo srityje?

Pavienių besimokančių suaugusiųjų judumas bus remiamas tik pagal strateginės partnerystės projektus.

Tačiau mokytojai ir suaugusiųjų švietimo srityje dirbantys asmenys toliau galės asmeniškai įgyti trumpalaikės ir ilgalaikės mokymosi patirties užsienyje. Trys dabartiniai darbuotojų judumo skatinimo veiksmai (mokymas darbo vietoje, asistentų praktika ir vizitai bei mainai) bus sujungti į vieną. Strateginės partnerystės projektai padės modernizuoti suaugusiųjų švietimo organizacijas.

Taip pat pradės veikti Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE).

Kas yra naujasis atvirosios prieigos reikalavimas?

Atvirosios prieigos reikalavimas padės užtikrinti, kad visa mokymo medžiaga, sukurta panaudojant „Erasmus+“ lėšas, būtų prieinama visiems – laikomasi principo, kad viešosiomis lėšomis apmokėta medžiaga turėtų duoti naudos visuomenei. Programos „Erasmus+“ stipendiją gavęs asmuo turės suteikti galimybę visuomenei susipažinti su mokomąja medžiaga, pasitelkdamas atvirąsias licencijas ir atviruosius švietimo išteklius.

Kurios šalys gali dalyvauti „Erasmus+“?

ES valstybės narės;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją;

Europos laisvosios prekybos erdvės (ELPA) šalys, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą;

Šveicarijos Konfederacija, jei ji pasirašė konkretų tarptautinį susitarimą;

šalys, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, jeigu sudarytas dvišalis susitarimas.

ES valstybės narės savaime yra „Erasmus+“ programos šalys. Kitos pirmiau pateikto sąrašo šalys gali tapti vadinamosiomis programos šalimis, jeigu tenkina konkrečias administracines sąlygas ir įsteigia nacionalinę agentūrą, atsakingą už programos valdymą.

Visos kitos pasaulio šalys yra vadinamosios šalys partnerės, daugelis jų prisideda prie tam tikrų veiksmų arba joms taikomos konkrečios sąlygos.

Pagrindiniai „Erasmus+“ duomenys (2014–2020 m.)

Bendras biudžetas

14,7 mlrd. EUR1

Kas gauna paramą?

Daugiau negu 4 mln. žmonių

Aukštasis mokslas

2 mln. studentų

Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokantys ir gamybinę praktiką atliekantys asmenys

650 000 asmenų

Darbuotojų judumas

800 000 dėstytojų, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų, taip pat švietimo srities ir jaunimo darbuotojų

Savanorių ir jaunimo mainų programos

Daugiau negu 500 000 jaunuolių

Magistrantūros studijų paskolų garantijų sistema

200 000 studentų

Jungtinės magistrantūros studijos

Daugiau negu 25 000 studentų

Strateginė partnerystė

25 000 partnerystės projektų, vienijančių 125 000 mokyklų, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų ir įmonių

Žinių sąjungos

Daugiau negu 150 sąjungų, įsteigtų 1 500 aukštojo mokslo įstaigų ir įmonių

Sektorių įgūdžių sąjungos

Daugiau negu 150 sąjungų, įsteigtų 2 000 profesinio rengimo ir mokymo paslaugas teikiančių įstaigų ir įmonių

Mokyklos

Naudodamiesi platforma „e-Twinning“ internetu bendradarbiaus daugiau negu 200 000 mokytojų iš daugiau negu 100 000 mokyklų

1 :

Veiksmams su trečiosiomis šalimis (šalimis partnerėmis) finansuoti bus skirta papildomų lėšų, tačiau atitinkamas sprendimas tikriausiai bus priimtas 2014 m.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website