Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. lapkričio 19 d.

Dažniausiai užduodami klausimai apie 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP)

Šiame informaciniame pranešime apžvelgiama nauja 2014–2020 metų laikotarpio Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa; paaiškinamos šiandien Europos Parlamento priimtos nuostatos dėl DFP bendros struktūros, galimų skirti sumų, būsimo biudžeto finansavimo ir koregavimo mechanizmų. Taip pat pateikiama naudingų lentelių ir diagramų.

Ši apžvalga papildo pranešimą spaudai apie svarbiausius būsimo biudžeto elementus.

Kas yra daugiametė finansinė programa?

Daugiametėje finansinėje programoje nustatytos didžiausios metinės sumos (viršutinės ribos), kurias ES gali panaudoti įvairiose politikos srityse („išlaidų kategorijos“) per ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį. Būsima DFP aprėpia septynerius metus – nuo 2014 m. iki 2020 m.

Pati DFP nėra ES biudžetas septyneriems metams. Tai finansinio programavimo ir biudžetinės drausmės metmenys, kurie leidžia iš anksto numatyti ES išlaidas. DFP taip pat sudaro sąlygas ES vykdyti bendrą įvairių sričių politiką per laikotarpį, kuris būtų tiek ilgas, kad išryškėtų konkretūs rezultatai. Daugiametėje finansinėje programoje nustatyta, kiek ir kokiose srityse ES turėtų investuoti per septynerius metus. Taigi DFP yra ir politinių prioritetų išraiška, ir biudžeto planavimo priemonė. Pagal šiuos metmenis priimamas metinis biudžetas. Norint išsaugoti tam tikrą rezervą nenumatytiems poreikiams, metinis biudžetas dažniausiai nesiekia DFP išlaidų viršutinių ribų.

Dėl ko konkrečiai šiandien balsavo Europos Parlamentas?

Šiandien Europos Parlamentas pritarė reglamentui, kuriuo nustatoma DFP, ir balsavo dėl daugelio su DFP susijusių nuostatų. Kaip reikalaujama Sutartyje, daugiametę finansinę programą turi vieningai priimti Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą (kuriam reikia absoliučios visų narių balsų daugumos).

DFP rinkinį, už kurį šiandien balsuota, sudaro šie dokumentai:

  1. DFP reglamentas: taisyklės ir nuostatos, kuriomis sukonkretinami viso DFP mechanizmo struktūra ir veikimas.

Žr. http://www.consilium.europa.eu/media/2060418/st11655.en13.pdf

  1. Tarpinstitucinis susitarimas: pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį priimto susitarimo tikslas — laikytis biudžeto disciplinos, pagerinti metinio biudžeto sudarymo procedūrą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais ir užtikrinti patikimą finansų valdymą. Susitarime išsamiau paaiškinamos kai kurios DFP reglamento nuostatos, kaip antai tvarka, pagal kurią sutelkiamos specialiosios lankstumo priemonės.

http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/13/st11/st11298.en13.pdf

  1. Deklaracijos dėl:

    • nuosavų išteklių;

    • viešųjų išlaidų, susijusių su į ES veiksmų taikymo sritį patenkančiais klausimais, efektyvumo gerinimo;

    • lyčių aspekto integravimo;

    • jaunimo nedarbo ir mokslinių tyrimų stiprinimo;

    • nacionalinių valdymo deklaracijų;

    • DFP peržiūros ir (arba) persvarstymo.

DFP sudaro ne tik dokumentai, už kuriuos balsuota šiandien, bet ir sprendimas dėl ES nuosavų išteklių (įplaukų į ES biudžetą) ir atskirų finansavimo programų teisinis pagrindas, kuriuo nustatomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir lėšų paskirstymo kriterijai.

Ar jau patvirtintos visos naujos finansavimo programos?

Ne. Iki galo nepriėmus DFP reglamento, dar neįmanoma teisiškai patvirtinti atskirų finansavimo programų, nes joms numatytas finansines orientacines sumas lems galutinis susitarimas dėl DFP.

Tačiau nuo 2011 m. lygiagrečiai vykusiose derybose dėl daugelio programų jau pasiektas politinis susitarimas.

Taigi daugeliu atvejų programose tereikia nurodyti galutinius skaičius. Dėl kitų programų tebevyksta derybos.

Derybų dėl atskirų sektorių pažanga apžvelgiama adresu http://ec.europa.eu/budget/mff/programmes/index_en.cfm

Ar jau priimtas sprendimas dėl nuosavų išteklių?

Sprendimas dėl nuosavų išteklių ir su juo susijusios įgyvendinimo priemonės dar tebesvarstomi. Sprendimą priims Taryba po to, kai EP bus pateikęs nuomonę, veikiausiai 2014 m. Jis įsigalios tik po to, kai jį ratifikuos visos valstybės narės laikydamosi savo konstitucinių reikalavimų. Patirtis rodo, kad tai gali užtrukti vienus dvejus metus, tačiau pagal Sutarties 311 straipsnį būtinas oficialus nacionalinių parlamentų dalyvavimas, nes sprendimu dėl nuosavų išteklių nustatomos septynerių metų laikotarpiu teisiškai privalomos įmokos į ES biudžetą. Kai sprendimas įsigalios, jis bus taikomas atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d. Nors Nuosavų išteklių sprendimas apima tą patį laikotarpį kaip ir DFP, abu šie teisės aktai nėra susiję tarpusavyje.

Ar dabartinė DFP nebus keičiama iki 2020 m.?

Kaip veikia 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, Komisija apsvarstys 2016 m., visapusiškai atsižvelgdama į tuometinę ekonominę situaciją ir naujausias makroekonomines projekcijas.

Ar lėšų gavėjai bus finansuojami pagal naująsias programas nuo 2014 m. sausio mėn.?

Politinis tikslas – užtikrinti, kad naujosios programos galėtų būti pradėtos įgyvendinti kuo greičiau 2014 m. pradžioje. Ar tai įvyks, labai priklausys nuo derybų pažangos ir kiekvienos finansavimo programos valdymo būdų ypatumo.

Kokia DFP struktūra ir turinys?

Daugiametė finansinė programa suskirstyta į šešias išlaidų kategorijas, atitinkančias įvairias ES veiklos sritis:

1. Pažangus ir integracinis augimas

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui apima mokslinius tyrimus ir inovacijas; švietimą ir mokymą; transeuropinius energetikos, transporto ir telekomunikacijų tinklus; socialinę politiką; įmonių plėtrą ir kt.

1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda apima regioninę politiką, kuria siekiama padėti mažiausiai išsivysčiosioms ES šalims ir regionams pasitempti, stiprinti visų regionų konkurencingumą ir plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą.

2. Tvarus augimas ir gamtos ištekliai apima bendrą žemės ūkio politiką, bendrą žuvininkystės politiką, kaimo plėtrą ir aplinkos priemones.

3. Saugumas ir pilietybė apima teisingumą ir vidaus reikalus, sienų apsaugą, imigracijos ir prieglobsčio politiką, visuomenės sveikatą, vartotojų apsaugą, kultūrą, jaunimą, piliečių informavimą ir dialogą su piliečiais.

4. Europos vaidmuo pasaulyje apima visus ES išorės veiksmus („užsienio politiką“), tokius kaip paramą vystymuisi arba humanitarinę pagalbą. „ES kaip pasaulinio masto veikėjos“ veiklą finansuoja ir Europos plėtros fondas, tačiau jis nėra ES biudžeto dalis, todėl DFP jo neapima.

5. Administravimas apima visų Europos institucijų administravimo išlaidas, pensijas ir europinių mokyklų išlaikymą.

6. Kompensacijos – laikina pinigų srauto priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad Kroatija, kuri į ES įstojo 2013 m. liepos mėn., per pirmuosius metus nuo stojimo nemokėtų į biudžetą daugiau, nei iš jo gaus.

Ko siekiama vadinamosiomis „viršutinėmis ribomis“?

„Viršutinės ribos“ yra didžiausios DFP nustatytos metinės sumos. Jomis ribojamos pinigų sumos, kurias galima skirti iš ES biudžeto šioms šešioms politikos sritims ir bendrai per visą 2014–2020 m. laikotarpį. Išlaidų viršutinės ribos yra dviejų rūšių:

1. Metinė viršutinė riba kiekvienai išlaidų kategorijai, išreikšta įsipareigojimų asignavimais (teisiškai įpareigojančiu pasižadėjimu skirti lėšų, kurios nebūtinai išmokamos tais pačiais metais, bet gali būti skiriamos per kelerius finansinius metus);

2. Bendra metinė viršutinė riba:

įsipareigojimų asignavimams: ji atitinka kiekvienos išlaidų kategorijos viršutines sumos ribas,

mokėjimų asignavimams: ji atitinka faktines sumas, kurias leista išmokėti konkrečiais metais. (Paprastai biudžete numatytos sumos atitinka kiekvienai kategorijai skirtų mokėjimų sumą.) Metinius mokėjimų asignavimus būtina visiškai padengti metų įplaukomis.

Bendra viršutinė riba taip pat išreikšta prognozuojamų ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) nuošimčiu. Šis nuošimtis kasmet patikslinamas pagal naujausias BNP prognozes, siekiant įsitikinti, ar ES bendras numatomas mokėjimų lygis neviršija maksimalios nuosavų išteklių sumos, kurią ES gali surinkti per metus (1,23 % ES BNP).

Kaip bus užtikrinta išlaidų kokybė?

Štai keli finansavimo kokybės užtikrinimo būdai:

  • aiškus finansavimo orientavimas į rezultatus visose politikos srityse padės pasiekti augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų;

  • politikos ir programų supaprastinimas leis jomis patogiau naudotis ir sumažins galimą klaidų skaičių;

  • Europa Sąjunga ir valstybės narės toliau griežtai kontroliuos ES finansavimą, o ES finansinių interesų apsauga bus dar labiau sustiprinta, be kita ko, pasitelkiant ES kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir būsimą Europos prokuratūrą;

  • sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fondo efektyvumas bus susietas su ekonomikos valdymu, siekiant skatinti valstybes nares laikytis pagal Europos semestrą teikiamų ES rekomendacijų;

  • naujos finansinės priemonės gali padidinti ES finansavimo poveikį, kaip svertas pritraukdamos privatų kapitalą;

  • naujas veiklos rezervas skatins vykdant projektus siekti puikių rezultatų, nes sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fonduose numatyta už tai atlyginti.

Kas atsitinka, jei susiklosto nenumatytos aplinkybės?

Pagal naująją DFP bus galima lanksčiau reaguoti netikėtai pasikeitus aplinkybėms.

Lankstumas mokėjimų aspektu: tam tikromis sąlygomis ir neviršijant DFP nustatytų bendrųjų viršutinių ribų, nepanaudoti mokėjimų asignavimai ir maržos gali būti perkelti iš vienų finansinių metų į kitus. Tokį perkėlimą privaloma kompensuoti atitinkamai mažinant n-1 metų mokėjimų viršutinę ribą.

Lankstumas asignavimų augimui ir užimtumui aspektu: įsipareigojimų asignavimai, kurie liks nepanaudoti 2014–2017 m., sudarys papildomą rezervą 2016–2020 m. papildomoms išlaidoms augimo ir užimtumo (ypač jaunimo užimtumo) srityje.

Specialus lankstumas jaunimo užimtumo ir mokslinių tyrimų srityse: siekiant sutelkti kuo daugiau lėšų ten, kur jų labiausiai reikia, iki 2,1 mlrd. EUR gali būti panaudota 2014–2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir iki 400 mln. EUR moksliniams tyrimams, programai Erasmus ir MVĮ.

Lankstumas teikiant pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims: valstybės narės papildomai galės iki 1 mlrd. EUR savanoriškai skirti pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims.

Nenumatytų atvejų rezervas: tai nenumatytomis aplinkybėmis naudojama priemonė, kai nelieka kitos išeities; ji sieks 0,03 % ES BNP.

Kaip ir anksčiau, skirtumas tarp biudžete numatytų mokėjimų asignavimų ir metinės mokėjimų viršutinės ribos, taip pat skirtumas tarp biudžete numatytų įsipareigojimų asignavimų ir kiekvienoje išlaidų kategorijoje nurodytų išlaidų viršutinės ribos teikia tam tikrą veiksmų laisvę, jei atsiranda nenumatytų poreikių ir ekstremalių situacijų; tačiau atitinkamos DFP viršutinės ribos negali būti viršytos.

Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, praplėsta galimybė įsikišti naudojant tam tikras specialias priemones, pavyzdžiui, neatidėliotinos pagalbos rezervą. Joms leidžiamos maksimalios sumos padidintos ir leidžiama į kitus metus perkelti nepanaudotas sumas. Toliau išvardyti lankstumo mechanizmai nelaikomi DFP dalimi, ir jų lėšos galėtų būti sutelktos nepaisant išlaidų viršutinių ribų:

  • Neatidėliotinos pagalbos rezervas (iki 280 mln. EUR per metus) yra skirtas humanitarinei pagalbai, civilinių krizių valdymui ir apsaugos operacijoms trečiosiose šalyse, siekiant greitai reaguoti į nenumatytus įvykius. Pavyzdžiui, neatidėliotinos pagalbos rezervas buvo panaudotas 2012 m. po tokių įvykių kaip konflikto protrūkis Sirijoje, konfliktai Malyje ir sausra Sahelyje.

  • Solidarumo fondo (iki 500 mln. EUR per metus) tikslas – skirti neatidėliotiną finansinę pagalbą įvykus didelei nelaimei valstybėje narėje arba šalyje kandidatėje. Jo lėšos panaudotos, pavyzdžiui, po 2009 m. žemės drebėjimo Italijos Abrucų (Abruzzo) regione arba 2012 m. potvynių Vokietijoje. Pagalbą skirsto šalis gavėja. Skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos būtiniausiai infrastruktūrai atstatyti, pagrindinėms būtinosios pagalbos tarnyboms aprūpinti, laikinam apgyvendinimui suteikti, valymo darbams arba kovai su tiesioginiu pavojumi sveikatai.

  • Lankstumo priemonė (iki 471 mln. EUR per metus) skirta finansuoti aiškiai apibrėžtas išlaidas, kurių negalima padengti iš ES biudžeto, neviršijant DFP nurodytos didžiausios metinės išlaidų sumos. Pavyzdžiui, lankstumo priemonė panaudota 2009 m. prisidedant prie energetikos projektų finansavimo pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą ir prie branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo Bulgarijoje.

  • Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (150 mln. EUR per metus) siekia padėti darbuotojams reintegruotis į darbo rinką po to, kai jie buvo atleisti iš darbo dėl esminių pasaulinės prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, t. y. dėl gamybos perkėlimo į kitas šalis, finansų ir ekonomikos krizės. Pavyzdžiui, jo lėšomis buvo paremti Belgijos darbuotojai po General Motors gamyklos Antverpene uždarymo.

Nuosavi ištekliai

Kaip DFP bus finansuojama ateityje?

2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tam tikrų nuosavų išteklių sistemos pakeitimų, taikytinų 2014–2020 m. laikotarpiu. Tačiau dabartinė sistema galioja, kol bus oficialiai priimtas ir ratifikuotas naujas Tarybos sprendimas dėl nuosavų išteklių. Pagal kitą nuosavų išteklių sprendimą veikiausiai bus taikomi tokie principai (pasibaigus teisėkūros procedūrai galimi pakeitimai):

iš esmės perimama dabartinė finansavimo sistema;

tradicinių nuosavų išteklių (muitų) surinkimo išlaidos (kurias pasilieka valstybės narės) bus sumažintos nuo 25 % iki 20 %, o tai reiškia, kad 80 % surinktos sumos bus įplaukos į ES biudžetą;

labiau (bet tik nežymiai) racionalizuota finansinio koregavimo sistema.

Be to, siekiant persvarstyti nuosavų išteklių sistemą įsteigiama aukšto lygio grupė. Remdamasi jos darbo rezultatais, Komisija įvertins, ar nauja nuosavų išteklių sistemos reforma yra tinkama.

ES nuosavi ištekliai yra ES įplaukos. Metinės įplaukos turi visiškai padengti metines išlaidas. ES biudžetas negali būti deficitinis. Įvairios nuosavų išteklių rūšys ir jų apskaičiavimo metodas aprašyti Tarybos sprendime dėl nuosavų išteklių. Jame taip pat nustatyta, kad didžiausia metinė nuosavų išteklių suma, kurią ES gali surinkti per metus, yra 1,23 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių:

Tradiciniai nuosavi ištekliai tai daugiausia importo iš ES nepriklausančių šalių muitai ir cukraus mokesčiai. ES valstybės narės 25 % sumos pasilieka surinkimo sąnaudoms padengti.

Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) pagrįsti nuosavi ištekliai: kiekviena valstybė narė sumoka vienodą suderintos PVM bazės dalį – 0,3 %.

BNP pagrįsti nuosavi ištekliai: kiekviena valstybė narė savo BNP standartinį nuošimtį perveda Europos Sąjungai. Nors ši sistema buvo sumanyta tam, kad padengtų tik tą visų išlaidų likutį, kuriam nepakako kitų nuosavų išteklių, ji tapo didžiausiu ES biudžeto įplaukų šaltiniu.

Kiti įplaukų šaltiniai (apie 1 %) – mokesčiai ir kiti atskaitymai nuo ES darbuotojų darbo užmokesčio, bankinės palūkanos, ES nepriklausančių šalių įnašai į tam tikras programas, palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos.

Finansinio koregavimo mechanizmai

Finansinio koregavimo mechanizmais siekiama pakoreguoti tam tikrų valstybių narių įnašus, kurie laikyti pernelyg dideliais, palyginti su jų nacionaliniu turtu. Dabar galiojanti finansinio koregavimo sistema naujosiomis nuostatomis bus šiek tiek racionalizuota. Dabartinė tvarka bus taikoma iki tol, kol nebus iki galo priimtas ir ratifikuotas sprendimas dėl nuosavų išteklių. Kai sprendimas bus priimtas, valstybės narės, kurios turi teisę į koregavimą, gaus atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuotą kompensaciją.

Dabartiniai koregavimo mechanizmai (2007–2013 m.).

JK permoka: Jungtinei Karalystei sugrąžinama 66 % skirtumo tarp jos įmokos ir to, ką ji gauna iš ES biudžeto. Jungtinės Karalystės permokos grąžinimo išlaidas padengia visos ES valstybės narės proporcingai savo daliai ES bendrosiose nacionalinėse pajamose. Tačiau Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Švedija, kurios savo įmokas į biudžetą laikė pernelyg didelėmis, moka tik 25 % joms tenkančios JK permokos kompensavimo dalies.

Vienkartinės išmokos: Nyderlandų ir Švedijos metinės BNP pagrįstos įmokos į ES biudžetą bendrai sumažinamos atitinkamai 605 ir 150 mln. EUR.

Sumažintas PVM pareikalavimo tarifas Austrijai (0,225 %), Vokietijai (0,15 %), Nyderlandams ir Švedijai (0,1 %).

Būsimi koregavimo mechanizmai (2014–2020 m.), jei bus patvirtinti:

Jungtinės Karalystei ir toliau bus grąžinama permoka.

Danijos, Nyderlandų ir Švedijos metinė BNP pagrįsta įmoka bus bendrai sumažinta atitinkamai 130, 695 ir 185 mln. EUR. Austrijos metinė BNP pagrįsta įmoka bus sumažinta 30 mln. EUR 2014 m., 20 mln. EUR 2015 m. ir 10 mln. EUR 2016 m.

Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai nustatomas 0,15 % dydžio sumažintas PVM pareikalavimo tarifas.

Daugiau informacijos

Šiandienos pranešimas spaudai: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-1096_lt.htm

2014–2020 m. daugiametės finansinės programos svetainė ir atskirų ES finansavimo programų svetainė

Kiekvienos programos sumos dabartinėmis ir 2011 m. kainomis

Šalims numatytos sumos pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir sanglaudos politiką

Informacinis pranešimas MEMO/13/1006 su Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso vaizdo pranešimo tekstu

Informacinis pranešimas MEMO/13/79 apie daugiametę finansinę programą


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website