Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

2012 m. lapkričio 7 d., Briuselis

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT). DUK

Kas yra EIT?

Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT), įsteigtas Europos Komisijos iniciatyva 2008 m., yra nepriklausoma ES įstaiga, skatinanti pasaulinio lygio inovacijas, tvarų augimą ir konkurencingumą. Šis institutas, padedantis suburti geriausias aukštojo mokslo institucijas, mokslinių tyrimų centrus ir įmones, savo tikslų siekia įgyvendindamas novatorišką tarpvalstybinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės – vadinamųjų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) – koncepciją. Administracinė EIT būstinė yra Budapešte, o ŽIB veikla vykdoma septyniolikoje koordinavimo centrų visoje Europoje – nuo Barselonos iki Stokholmo ir nuo Londono iki Krokuvos. Šiuo metu veikia trys ŽIB: darnios energetikos („KIC InnoEnergy“), prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo („Climate KIC“) bei informacinės ir ryšių visuomenės („EIT ICT Labs“).

EIT. Komisijos vizija

EIT tikslas – stiprinti Europos inovacijų pajėgumus, rengiant ateities verslininkus ir užtikrinant, kad vadinamasis Europos žinių trikampis būtų tarp geriausių pasaulyje. ŽIB siekia spręsti visuomenei svarbiausius uždavinius, o EIT yra katalizatorius, spartinantis naujųjų technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą.

EIT ir ŽIB veikla organizuojama taip, kad biurokratinių procedūrų būtų kuo mažiau ir kad būtų užtikrinamas lankstumas, būtinas norint greitai prisitaikyti prie naujų ar potencialių reikmių bei galimybių ir pasiekti gerų rezultatų. Komisija siekia, kad EIT būtų racionalios veiklos pavyzdys.

Inovacijų varomoji jėga – studentai, mokslininkai ir verslininkai. EIT švietimo veikla teikia naujų karjeros galimybių ir susieja akademinį pasaulį su privačiuoju sektoriumi.

Pirmosios ŽIB gyvuoja dar neilgai, tačiau jų daromas poveikis jau spėjo išryškėti. Nuo ŽIB įkūrimo įsteigtos 27 naujos bendrovės, dar tvarkoma 35 patentų registracija; šiuo metu pagal ŽIB magistratūros ar doktorantūros ir vasaros mokyklų studijų programas studijuoja arba yra jas užbaigę daugiau nei 800 absolventų. Be to, pirmosios trys ŽIB subūrė daugiau kaip 280 partnerių, atstovaujančių švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo sektoriams.

Iki 2020 m. Komisija viliasi, jog EIT, skatindamas mokslą ir verslumą, padės įsteigti iki 600 naujų bendrovių ir parengti 10 000 magistrantūros studentų ir tiek pat doktorantų.

Kokie bus tolesni veiksmai?

Komisija pasiūlė strateginę inovacijų darbotvarkę, kurioje bus nustatyti 2014–2020 m. EIT prioritetai: esamų ŽIB stiprinimas, šešių naujų ŽIB įsteigimas ir EIT svarbos Europoje didinimas. Numatyta dalytis ŽIB įgytomis žiniomis su kuo platesne visuomene, pvz., organizuojant studijų programas, alumni tinklą ir suinteresuotųjų šalių forumą. Šias priemones papildys veikla, kuria siekiama padidinti EIT valdymo veiksmingumą, ir nauja stebėsenos sistema, skirta EIT ir ŽIB veiklai vertinti. Naudodamasis šia stebėsenos sistema, EIT galės vertinti, kaip jam sekasi siekti tikslų ir skleisti gerąją patirtį Europos ir pasauliniu lygmeniu.

Kaip buvo parinktos šešių naujų ŽIB veiklos temos? Kokiais kriterijais vadovautasi?

Komisija pasiūlė, kad iki 2014 m. EIT įsteigtų tris naujas ŽIB: sveikos gyvensenos ir vyresnių žmonių aktyvumo inovacijų; žaliavų (tvaraus žvalgymo, gavybos, perdirbimo ir antrinio perdirbimo srityje) ir apsirūpinimo maistu ateičiai (tvari tiekimo grandinė nuo išteklių iki vartotojų). 2018 m. jis įsteigs dar tris ŽIB: judumo mieste, papildomos pramonės naudos, pažangios ir saugios visuomenės. Pasirinktos temos yra susijusios su ekonomikos ir visuomeniniais uždaviniais. Naujomis ŽIB bus taip pat prisidedama prie programos „Horizontas 2020“ ir darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo.

Sprendžiant, kokias temas turėtų nagrinėti naujosios ŽIB, buvo vadovaujamasi Strateginės inovacijų darbotvarkės projektu, kurį EIT pateikė Komisijai 2011 m. birželio mėn. Drauge nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima vertinti visų siūlomų veiklos temų inovacinį potencialą. Surengus viešas konsultacijas, apie šiuos kriterijus diskutuota su inovacijų srities atstovais.

Komisijos siūlomas EIT finansavimas 2014–2020 m.

EIT pradžios etapui nuo 2008 m. iš ES biudžeto skirta 308,7 mln. EUR. Komisijos siūlomoje programoje „Horizontas 2020“ numatoma gerokai padidinti EIT rėmimą: jo 2014–2020 m. biudžetas turėtų būti kone 3,2 mlrd. EUR.

Biudžetas didinamas tam, kad trys pirmosios ŽIB stiprėtų ir augtų ir kad iki 2018 m. būtų pasirengta sukurti dar šešias naujas ŽIB. Vidutiniškai EIT lėšomis finansuojama iki 25 proc. bendro ŽIB biudžeto. Kiekvienai iš ŽIB gali būti skiriama skirtingo dydžio suma, nes skiriasi ir jų biudžeto poreikiai, o EIT lėšos paskirstomos atsižvelgiant į ŽIB konkurencingumą.

Kaip EIT užtikrins finansavimą iš kitų šaltinių?

EIT finansavimo modelis grindžiamas ŽIB partnerių pranašumais ir ištekliais. Tik 25 proc. lėšų ŽIB suteikia EIT; likusi dalis atkeliauja iš kitų šaltinių, įskaitant pačios ŽIB partnerius.

Patirtis rodo, kad pramonei atstovaujantys partneriai prisiima tvirtus įsipareigojimus. Be to, ŽIB naudojasi ir papildomomis viešojo finansavimo lėšomis, gaunamomis iš nacionalinių ir regioninių fondų. Pavyzdžiui, „ICT Labs KIC“ vykdomai švietimo iniciatyvai „Software Campus“ įgyvendinti Vokietijos vyriausybė per penkerius metus skyrė 50 mln. EUR.

Kodėl koordinavimo centrai taip geografiškai sutelkti?

Koordinavimo centrai, o „Climate KIC“ atveju – regioniniai įgyvendinimo ir inovacijų centrai, yra išsibarstę po Europą. ŽIB ir jų partnerių veikla taip pat vystoma plačiau, nei būtų galima spręsti iš koordinavimo centrų išsidėstymo vietų. Pavyzdžiui, „KIC InnoEnergy“ koordinavimo centro „Iberija“ būstinė yra Barselonoje, tačiau šis centras ir jo partneriai veikia ne tik kituose Ispanijos regionuose, bet ir Portugalijoje.

EIT ėmė veikti visai neseniai, tad plečiantis jo veiklai po visą Europą plėsis ir pats EIT. Komisija užsibrėžė tikslą, kad EIT turi skatinti geriausių institucijų, kad ir kurioje Europos vietoje jos būtų, tarpusavio ryšius. Tai vienas iš pagrindinių strateginės inovacijų darbotvarkės prioritetų.

Kokių veiksmų imamasi, kad EIT būtų patrauklesnė verslui, visų pirma MVĮ?

Išlaikydama būtiną EIT lankstumą, Komisija pasiūlė EIT sprendimų priėmimo proceso ir įgyvendinimo tvarkos racionalizavimo priemonių. Naujų ŽIB veiklos temos nustatytos atsižvelgiant į jų potencialą teikti naujų verslo galimybių.

Įmonės jau dabar aktyviai dalyvauja EIT ir ŽIB veikloje. Šiuo metu ŽIB veikloje dalyvauja daugiau kaip 280 partnerių, iš kurių 113 (t. y. beveik 40 proc.) yra įmonės. Pavyzdžiui, „Climate KIC“ veikloje dalyvauja nemažai regioninių MVĮ. Pramonės partnerių lėšomis finansuojamas trečdalis „InnoEnergy KIC“ 290 mln. EUR dydžio biudžeto. Partnerių lėšomis finansuojama 20 proc. „EIT ICT Labs“ biudžeto.

Verslus ir ilgalaikis EIT požiūris į inovacijas, lankstumas, nesudėtingos ir aiškios taisyklės yra patrauklios tiek didelėms tarptautinėms bendrovėms, tiek MVĮ.

EIT vaidmuo įgyvendinant programą „Horizontas 2020“

Pagal programą „Horizontas 2020“ EIT, skatindama investicijas, atlieka itin svarbų vaidmenį, nes derina aukščiausio lygio švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą. EIT inovacijų pagrindu laiko švietimą, o ŽIB paskatins visoje Europoje kurtis ekosistemų tinklui, kuris verslininkams leis naujas idėjas paversti rinkoje paklausiais produktais ir paslaugomis.

EIT atitinka programos „Horizontas 2020“ tikslą spręsti visuomenei iškilusius uždavinius ir papildys kitas platesnės strategijos iniciatyvas. Jis taip pat prisidės prie pirmaujančių pramonės pozicijų įtvirtinimo ir konkurencingumo didinimo, nes skatins rezultatyvius mokslinius tyrimus ir novatoriškų MVĮ, kurioms būdingas didelis augimo potencialas, steigimąsi. Be to, EIT skatins tarpdalykinį, tarpsektorinį ir tarptautinį judumą ir taip padės sukurti kokybišką mokslo pagrindą.

Programa „Horizontas 2020“ užtikrina reikiamą racionalumą ir lankstumą, kad EIT galėtų visapusiškai išnaudoti savo inovacinį potencialą, demonstruoti naują požiūrį ir pritraukti verslo bendruomenę. Minėtoje programoje EIT raginamas naudotis jam suteikta veiklos laisve ir nedelsiant reaguoti į naujas ar potencialias reikmes.

Ką EIT nuveikė nuo įsteigimo pradžios?

„Climate KIC“ ir „Naked Energy“

JK įsteigta nauja bendrovė „Naked Energy“ sukūrė elektros energiją ir šilumą gaminančią hibridinę saulės bateriją. „Climate KIC“ gaminį įvertino kaip inovacinę saulės energijos gamybos technologiją ir bendradarbiaudama su „Naked Energy“ pristatė šią technologiją įvairiems pasirinktiems partneriams, įskaitant ligonines, mokyklas ir mažmenines įmones. Po šių susitikimų susitarta pradėti bandomąjį projektą su vienu didžiausių prekybos centrų „Sainsbury's“. Bendrovė tapo 2011 m. „Climate KIC“ įmonių konkurso nugalėtoja, o 2012 m. jai buvo įteiktas ir EIT verslumo apdovanojimas.

„EIT ICT Labs“ ir „Trifense“

„Trifense“ – Berlyno technikos universiteto sukurta pumpurinė („spin-off“) bendrovė, kurios specializacija – bendrovių ir organizacijų apsauga nuo kibernetiniam saugumui kylančių grėsmių. „Trifense“ pelnė „EIT ICT Labs“ apdovanojimą ir šiuo metu su ŽIB rengia projektus pagal vieną iš temų „Ateities žiniasklaida ir turinio pateikimas“. Tų projektų rezultatai – novatoriškos saugumo technologijos. Bendradarbiavimas su ŽIB bendrovei „Trifense“ padėjo užmegzti daugybę naujų verslo ir mokslinių tyrimų srities ryšių.

„KIC InnoEnergy“ ir „NOEM-Think Co2“

„NOEM-Think Co2“ pasiūlė energijos požiūriu taupaus, surenkamojo modulinio namo, kurį galima pastatyti per keletą dienų, o kvadratinis metras kainuoja mažiau nei 2 000 EUR, koncepciją. Pastatą dar greičiau galima išmontuoti ir perkelti į kitą vietą arba praplėsti, jei kyla didesnės erdvės poreikis. Barselonoje (Ispanija) įkurta bendrovė pelnė EIT verslumo apdovanojimą už tvarią energetiką, o šiuo metu drauge su „KIC InnoEnergy“ šį gaminį tobulina ir pateiks rinkai.

Konkursas „HULT Global Case Challenge“

2012 m. balandžio mėn. EIT ir „KIC InnoEnergy“ atstovaujanti grupė laimėjo antrąją vietą vieno iš pagrindinių pasaulio bendrovių konkursų „HULT Global Case Challenge“ finaliniame etape.

Iš penkių asmenų, kurių magistratūros studijas rėmė Europos Sąjunga ir „KIC InnoEnergy“, suburta komanda pristatė projektą, kurio tikslas – skatinti Afrikoje naudoti saulės energiją. Tūkstančiai studentų, atstovaujančių 130 šalių ir šešiems žemynams, varžėsi penkiuose miestuose ir internetu, siekdami patekti į finalinį etapą – jis vyko Niujorko viešojoje bibliotekoje, dalyvaujant buvusiajam JAV prezidentui Billui Clintonui ir Nobelio taikos premijos lauretui Muhammadui Yunusui.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website