Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2012 m. spalio 16 d.

Dažnai užduodami klausimai apie programą „Erasmus“ ir jos biudžetą

Pagal programą „Erasmus“ studentai gali 3–12 mėnesių vykti į kitą Europos šalį studijuoti ar atlikti praktikos įmonėje ar viešojoje institucijoje. Programoje gali dalyvauti bet kuris studentas, studijuojantis „Erasmus“ tinklui priklausančioje aukštojoje mokykloje vienoje iš 33 „Erasmus“ šalių (ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija). „Erasmus“ – ES Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, kuriai skiriama daugiau kaip 40 proc. biudžeto. Kitos Mokymosi visą gyvenimą programos dalys – „Leonardo da Vinci“ (profesinis mokymas; bent 25 proc. viso biudžeto), „Comenius“ (mokyklinis ugdymas; bent 13 proc. viso biudžeto) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų švietimas; bent 4 proc. viso biudžeto).

Kodėl kilo programos „Erasmus“ finansavimo problemų?

Europos Komisijos pasiūlytas bendras 2012 m. ES biudžetas – 132,7 mlrd. EUR. Tačiau galutinis biudžetas, dėl kurio susitarė valstybės narės ir Europos Parlamentas, – 129,1 mlrd. EUR. Be to, iš 2012 m. biudžeto tenka dengti neapmokėtas 2011 m. – taip pat nepakankamai finansuoto – ES biudžeto sąskaitas. Komisija, Taryba ir Parlamentas susitarė 2012 m. stebėti, kaip įgyvendinamas biudžetas ir ar reikia papildomo finansavimo. Šios trys institucijos bendradarbiauja spręsdamos įvairių programų finansavimo deficito klausimus, tačiau pasiekti susitarimą kol kas nepavyko. Tikimasi, kad už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas Komisijos narys Januszas Lewandowskis dar šį mėnesį pasiūlys taisomąjį biudžetą, kuriuo deficitas bus sumažintas.

Ar iki 2012 m. pabaigos užteks pinigų programai „Erasmus“?

Taip. Europos Komisija jau perdavė 70 proc. 2012–2013 mokslo metų „Erasmus“ biudžeto dalyvaujančių šalių nacionalinėms agentūroms, kurios šias lėšas paskirsto universitetams ir studentams. Taigi šį semestrą neturėtų kilti jokių problemų išmokėti stipendijas „Erasmus“ studentams, vykstantiems į užsienį mokytis ar stažuotis.

Ar sausio – rugsėjo mėn. į užsienį išvykę studentai gavo stipendijas?

Taip. Studentams, užbaigusiems studijų ar stažuočių programas ir pateikusiems ataskaitas universitetams, stipendijos išmokėtos. Jie gavo visą numatytą sumą. Dabartinis biudžeto apkarpymas jų stipendijoms jokio poveikio nedarė, nes nacionalinės agentūros (o drauge universitetai ir kitos švietimo įstaigos) jas mokėjo iš 2011–2012 mokslo metų biudžeto.

Ar „Erasmus“ studentai, vykstantys į užsienį 2012 m. spalio mėn. – 2013 m. vasario mėn., gaus mažesnes stipendijas nei iki šiol?

Jeigu 2012 m. biudžeto deficito pašalinti nepavyks, studentams, kurie programoje dalyvaus pavasario semestrą, gali kilti sunkumų gauti finansavimą. 2012–2013 m. pagal programą „Erasmus“ Komisija planuoja finansavimą skirti maždaug 270 000 studentų.

Kokią sumą Komisija jau yra išmokėjusi nacionalinėms agentūroms? Kokios sumos trūksta?

Komisija jau išmokėjo maždaug 99 proc. Mokymosi visą gyvenimą programos, apimančios programas „Erasmus“, „Leonardo Da Vinci“, „Comenius“ ir „Grundtvig“, 2012 m. biudžeto. Iš viso dalyvaujančių šalių nacionalinėms agentūroms ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai, kuri irgi prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo, pervesta 980 mln. EUR. Maždaug 45 proc. šios sumos skirta „Erasmus“ stipendijoms.

Tačiau ši suma yra mažesnė nei planuota skirti „Erasmus“ ir susijusioms programoms. Todėl, kad galėtų įvykdyti savo pagal Mokymosi visą gyvenimą prisiimtus įsipareigojimus, Komisijai teko prašyti papildomų 180 mln. EUR iš ES biudžeto. Šiųmetis programos „Erasmus“ deficitas sudaro maždaug pusę tos sumos – 90 mln. EUR.

2012 m. biudžeto deficitas reiškia, kad Komisija negalėjo patenkinti dalies nacionalinių agentūrų mokėjimų prašymų – iš viso pritrūko daugiau kaip 118 mln. EUR.

Austrijos nacionalinė agentūra pateikė prašymą išmokėti 6,3 mln. EUR, Belgijos (prancūzakalbės bendruomenės) nacionalinė agentūra – 3 mln. EUR, Belgijos (olandakalbės bendruomenės) – 4 mln. EUR, Čekijos – 7 mln. EUR, Vokietijos – 32 mln. EUR, Airijos – 2,2 mln. EUR, Estijos – 2,75 mln. EUR, Lietuvos – 4,3 mln. EUR, Lenkijos – 29,5 mln. EUR, Slovėnijos – 2,7 mln. EUR, Slovakijos – 5 mln. EUR ir Jungtinės Karalystės – 19 mln. EUR.

Komisija mano iki metų pabaigos sulauksianti Latvijos, Švedijos, Belgijos (vokietakalbės bendruomenės), Danijos, Maltos, Prancūzijos, Kroatijos, Vengrijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Norvegijos, Rumunijos ir Graikijos mokėjimų prašymų, pagal kuriuos turėtų būti išmokėta maždaug 100 mln. EUR suma. Patenkinti šių prašymų ji negalės, nebent iš ES biudžeto būtų skirtas papildomas finansavimas. (Pastaba. ES nepriklausančios šalys turi sumokėti tam tikrą įnašą, kad galėtų dalyvauti „Erasmus“ ir susijusiose programose.)

Kokių veiksmų Komisija imasi, kad išspręstų problemą?

Lėšų deficitas jaučiamas visose iš ES biudžeto finansuojamose srityse. Komisija daro viską, ką gali, kad pagerintų padėtį, pavyzdžiui, siūlo perskirstyti nepanaudotas lėšas. Šiuo metu ji rengia vadinamąjį Bendrojo perkėlimo pasiūlymą.

Tačiau šiemet lėšų, kurias būtų galima perskirstyti, yra mažiau nei 500 mln. EUR. Tai nepakankama suma. Todėl Komisija prašo biudžeto valdymo instituciją – Europos Parlamentą ir valstybes nares – skubiai padidinti mokėjimus į 2012 m. biudžetą.

Kas nutiks, jei valstybėms narėms nepavyks pašalinti deficito?

Jei valstybės narės ir Europos Parlamentas nesutiks įmokėti į biudžetą papildomų įmokų, gali tekti nutraukti Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimą. Veikiausiai pirmiausia nukentės mokymo įstaigų ir suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimo projektai, nes „Erasmus“ studentams ir „Leonardo Da Vinci“ praktikantams nebus įmanoma išmokėti nustatyto dydžio stipendijų. Jeigu finansavimo ir toliau truks, gali tekti mažinti ir nacionalinių agentūrų darbuotojų darbo užmokestį.

Padėtis gali kiek pagerėti 2013 m., kai bus suteiktas finansavimas pagal naująjį metinį biudžetą. Komisija pasiūlė kitais metais Mokymosi visą gyvenimą programai skirti 1,14 mlrd. EUR, iš kurių maždaug 490 mln. EUR būtų skirta „Erasmus“ studentų ir darbuotojų mainams finansuoti. Tačiau dalis šių lėšų – bent 180 mln. EUR – bus panaudota šių metų neigiamam biudžeto balansui pašalinti, o likusi dalis veikiausiai bus panaudota iki 2013 m. vidurio. Po to galima tikėtis dar didesnių problemų.

Kokia ES biudžeto dalis skiriama Mokymosi visą gyvenimą programai?

2007–2013 m. ES biudžetas – 975 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis). Mokymosi visą gyvenimą programai skirta 7 mlrd. EUR (0,71 proc. viso biudžeto). Dabartinis Programos deficitas – 180 mln. EUR.

Siūlomas bendras 2014–2020 m. ES biudžetas dabartinėmis kainomis – 1,156 trln. EUR. Būsimos programos „Erasmus visiems“ preliminarus biudžetas – 19 mlrd. EUR (1,64 proc. viso ES biudžeto).

Kiek ES kainuoja programa „Erasmus“ ir kaip paskirstomos lėšos?

Dabartiniu biudžeto laikotarpiu (2007–2013 m.) ES programai „Erasmus“ įgyvendinti skyrė 3,1 mlrd. EUR. 2012 m. skirta 480 mln. EUR suma, o 2013 m. planuojama skirti 490 mln. EUR (žr. toliau pateiktą lentelę). Tai sudaro maždaug 0,35 proc. ES biudžeto. Jau dvidešimt penkerius metus įgyvendinamos programos „Erasmus“ studentų skaičius 2012–2013 mokslo metais turėtų pasiekti 3 milijonus.

ES metines lėšas paskirsto 33 dalyvaujančių šalių nacionalinėms agentūroms. Nacionalinės agentūros skelbia kvietimus teikti paraiškas ir atsako už savo šalies universitetų, mokyklų, kolegijų ir kitų švietimo institucijų dotacijų susitarimų pasirašymą. Studentai paraiškas „Erasmus“ stipendijai gauti teikia savo universitetui, kuris atsako už sutarto dydžio stipendijos išmokėjimą.

Bendras „Erasmus“ biudžetas studentų ir darbuotojų judumo veiklai įgyvendinti šalims paskirstomas pagal toliau nurodytus kriterijus.

  • Tikslinės grupės dydis – aukštųjų mokyklų studentų, absolventų ir dėstytojų skaičius (Tarptautinio standartinio švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 5–6 lygmenys). Duomenis teikia Eurostatas.

  • Pragyvenimo išlaidos ir atstumas tarp šalių sostinių – pagalbiniai kriterijai, taikomi drauge su tikslinės grupės dydžio kriterijumi.

  • Ankstesnės veiklos rezultatai – išsiųstų darbuotojų ir studentų skaičius (naujausi turimi duomenys).

Beveik 90 proc. „Erasmus“ biudžeto investuojama į studentų ir darbuotojų judumo veiklą. Iš „Erasmus“ lėšų taip pat remiami projektai ir tinklai – tam skiriama maždaug 4 proc. biudžeto. Šias lėšas centralizuotai valdo Briuselyje įsikūrusi Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Lentelėje parodyta „Erasmus“ metinio biudžeto raida nuo 1988 m.

„Erasmus“ decentralizuotos lėšos, paskirstomos nacionalinėms agentūroms

Metai

Metinis „Erasmus“ biudžetas

studentų ir darbuotojų judumo veiklai (mln. EUR)

Metinis pokytis

1988

13,00

1989

26,84

106,46 %

1990

32,88

22,50 %

1991

43,86

33,39 %

1992

62,88

43,37 %

1993

67,88

7,95 %

1994

72,78

7,22 %

1995

73,46

0,93 %

1996

74,3

1,14 %

1997

70,00

-5,79 %

1998

100,27

43,24 %

1999

100,27

0,00 %

2000

111,79

11,49 %

2001

116,19

3,94 %

2002

121,9

4,91 %

2003

142,53

16,92 %

2004

168,00

17,87 %

2005

200,96

19,62 %

2006

245,75

22,29 %

2007

372,25

51,48 %

2008

416,36

11,85 %

2009

415,25

-0,27 %

2010

435,03

4,76 %

2011

469,64

7,96 %

2012

480,22

2,25 %

2013(*)

489,82

2,00 %

(*) prognozė

Kaip nustatomas mėnesinės ES stipendijos dydis?

Programos „Erasmus“ stipendija skiriama daliai gyvenimo užsienyje ir kelionės išlaidų padengti. „Erasmus“ studentai priimančiajai institucijai nemoka jokio mokesčio už mokslą.

Kiekvienos šalies nacionalinės institucijos paskirsto turimas lėšas aukštosioms mokykloms. Nacionalinė agentūra gali nuspręsti skirti didesnes stipendijas mažesniam studentų skaičiui (taip yra, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kipre, Turkijoje) ar mažesnes stipendijas daugiau studentų (kaip Prancūzijoje ir Italijoje), tačiau privaloma laikytis Europos Komisijos kiekvienai šaliai nustatytų viršutinių stipendijos ribų (žr. Mokymosi visą gyvenimą programos vadovą).

Nacionalinės agentūros paskirsto lėšas dalyvaujančioms švietimo įstaigoms, remdamosi tokiais kriterijais kaip prašomos sumos dydis ir veiklos rezultatai. Tada švietimo įstaiga pati sprendžia, kokio dydžio stipendiją skirti studentams ir kiek lėšų skirti mainuose dalyvaujantiems darbuotojams, tačiau turi laikytis nacionalinės agentūros nustatytų ribų, kurios priklauso nuo šalies.

Mėnesinė stipendija priklauso nuo priimančiosios šalies ir judumo tipo. Pavyzdžiui, vyrauja tendencija skirti didesnes stipendijas vykstantiems į užsienį atlikti praktikos, o ne studijuoti. Nacionalinės agentūros gali nuspręsti socialiai remtiniems studentams skirti didesnę stipendiją.

Europos Sąjungos skirtą „Erasmus“ stipendiją galima papildyti lėšomis iš įvairių kitų nacionalinių, regioninių ar vietos šaltinių.

2010–2011 m. vidutinė mėnesinė judaus studento stipendija buvo nuo 133 EUR (tokią stipendiją gavo Ispanijos studentai) iki 653 EUR (tiek mokėta Kipro studentams). Vertinant pagal visas dalyvaujančias šalis, vidutinė mėnesinė stipendija buvo 250 EUR.

Kas ir kaip gali prašyti „Erasmus“ stipendijos?

Programoje „Erasmus“ gali dalyvauti bet kuris studentas, studijuojantis „Erasmus“ universitetų chartiją pasirašiusioje aukštojoje mokykloje vienoje iš 33 „Erasmus“ šalių (27 ES valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija, Kroatija ir Šveicarija). „Erasmus“ universitetų chartiją yra pasirašiusios dauguma – daugiau kaip 4 000 – Europos aukštojo mokslo institucijų.

Pirmasis žingsnis norint vykti studijuoti ar atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ – kreiptis į siunčiančiosios aukštosios mokyklos tarptautinių ryšių skyrių ir pasirašyti „Erasmus“ studijų ar praktikos sutartį. Šias sutartis, kuriose išdėstoma studento studijų ar praktikos užsienyje programa, tvirtina ir pasirašo siunčiančioji institucija, užsienio priimančioji institucija ar įmonė ir pats studentas. Taip paprasčiau užtikrinti, kad siunčiančioji institucija visapusiškai pripažintų „Erasmus“ studijų ar praktikos užsienyje rezultatus.

„Erasmus“ studijos. Į užsienį studijuoti pagal programą „Erasmus“ galima vykti nuo antro kurso.

„Erasmus“ praktika. Atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ galima vykti nuo pirmo kurso.

Tiek studijuojantieji, tiek atliekantieji praktiką užsienyje gali praleisti 3–12 mėnesių arba 24 mėnesius, jei dalyvauja ir vienoje, ir kitoje veikloje. Programoje dalyvaujantys aukštesniųjų profesinių mokyklų moksleiviai į užsienį vyksta bent dviem mėnesiams.

„Erasmus“ darbuotojams. Dėstytojai siunčiančiajai institucijai ar siunčiančiosios institucijos paskirtai įmonei turi pateikti mokymo programą. Darbuotojai, norintys gauti „Erasmus“ stipendiją, turi parengti mokymo programą, kuriai turi pritarti siunčiančioji institucija bei priimančioji institucija ar įmonė.

„Erasmus“ geriausieji

2010–2011 m. tiek studijuoti, tiek atlikti praktikos daugiausia studentų vyko iš Ispanijos (36 183), taip pat iš Prancūzijos (31 747) ir Vokietijos (30 274).

Ispanija buvo ir populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 37 432 studentai. Prancūzija sulaukė 27 722 studento, Vokietija – 24 733. Jungtinė Karalystė priėmė dukart daugiau studentų (24 474), nei pati išsiuntė (12 833). Dauguma šalių išsiuntė daugiau studentų, nei priėmė. Darniausia išvykstančių ir atvykstančių studentų skaičiaus pusiausvyra pasižymėjo Slovėnija, Ispanija ir Nyderlandai.

Studentų mainuose dalyvavo 3 040 aukštųjų mokyklų. Tai 6,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Studijuoti vykstančių „Erasmus“ studentų padaugėjo 7,2 proc.

2010–2011 mokslo metais studijų tikslais į užsienį išvyko 190 495 „Erasmus“ studentų, t. y. 7,2 proc. daugiau nei 2009–2010 m. Išvykstančiųjų studijuoti skaičius sumažėjo trijose šalyse (Liuksemburge, Vengrijoje ir Lenkijoje), o daugiau nei vidutiniškai padidėjo šešiolikoje šalių. Palyginti su 2009–2010 m., šis skaičius labiausiai padidėjo Kroatijoje (96,6 proc.), Lichtenšteine (84,2 proc.) ir Kipre (25,1 proc.).

Vidutinė studijų užsienyje trukmė buvo kiek daugiau nei 6,4 mėn., o vidutinė stipendija – 232 EUR (palyginti su 236 EUR praėjusiais metais).

Populiariausios studijų kryptys, kurias rinkosi 34,7 proc. „Erasmus“ studentų, – socialiniai mokslai, verslas ir teisė. Po jų – humanitariniai mokslai ir menas (31,5 proc.) bei inžinerija, gamyba ir statyba (12,6 proc.).

Atlikti praktikos vykstančių „Erasmus“ studentų padaugėjo 15 proc.

Nuo 2007 m. studentams suteikiama galimybė pagal programą „Erasmus“ įgyti darbo patirties užsienio įmonėse ir organizacijose. 2010–2011 m. tokią galimybę rinkosi vienas iš šešių „Erasmus“ studentų – 40 913 iš 231 408. Tai didesnis nei 15 proc. prieaugis, palyginti su praėjusiais metais. Vidutinė praktikos užsienyje trukmė – 4,3 proc., o vidutinė mėnesinė ES stipendija – 366 EUR (2009–2010 m. ji buvo 386 EUR).

Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausiai studentų atlikti praktikos į užsienį vyko iš Prancūzijos (5 958, arba 14,6 proc.), Vokietijos (5 096, arba 12,4 proc.) ir Ispanijos (4 756, arba 11,6 proc.). Populiariausia priimančioji šalis buvo Jungtinė Karalystė – į ją praktikos atlikti atvyko 6 970 „Erasmus“ studentų (17 proc.). Ispanija priėmė 6 852 studentus (16,7 proc.), Vokietija – 5 614 (13,7 proc.).

Kad paremtų praktiką užsienyje, aukštoji mokykla gali sudaryti praktikos vietų konsorciumą. Tokiame konsorciume dalyvauja aukštojo mokslo įstaigos ir įmonės ar asociacijos. 2010–2011 m. buvo finansuoti 74 tokie konsorciumai 13 šalių. Būtent šie konsorciumai rado darbo vietas 14 proc. praktikantų.

Daugiausiai sulaukta socialinius mokslus, verslą ir teisę studijuojančių praktikantų (26,6 proc.). Šių sričių atstovai šįkart pralenkė pernai gausiausiai atstovautą humanitarinių mokslų ir meno kryptį; šiuos dalykus studijuojančių praktikantų šiemet buvo 17,1 proc. 15,4 proc. praktikantų buvo iš žemės ūkio ir veterinarijos srities – jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo net aštuonis kartus.

Aukštųjų mokyklų studentų skaičius programoje „Erasmus“ dalyvaujančiose šalyse. Kiek iš jų 2010–2011 m. dalį studijų laiko studijavo užsienyje?

32 programoje dalyvaujančiose šalyse yra daugiau kaip 22,5 mln. studentų. 2010–2011 m. „Erasmus“ studentų judumo stipendiją gavo maždaug 1 proc. visų studentų1.

Turint omenyje, kad bakalauro ir magistro studijos aukštojoje mokykloje paprastai trunka ketverius penkerius metus, galima teigti, kad „Erasmus“ stipendiją vienu ar kitu studijų etapu gauna maždaug 4,5 proc. visų Europos studentų. Iš jų 67 proc. yra bakalaurantai, 28 proc. magistrantai, 1 proc. doktorantai ir 4 proc. trumpalaikių studijų studentai. Remiami pagal programą „Erasmus“ ar iš kitų viešųjų ar privačiųjų lėšų dalį studijų laiko užsienyje praleido ar praleidžia maždaug 10 proc. studentų.

2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte (Rumunija) vykusiame susitikime (IP/12/394) Bolonijos proceso švietimo ministrai priėmė Bolonijos judumo strategiją, pagal kurią siekiama, kad iki 2020 m. 20 proc. Europos aukštųjų mokyklų absolventų dalį mokymosi laiko būtų studijavę užsienyje. Toks lyginamasis Europos standartas buvo nustatytas 2011 m. lapkričio mėn.

Daugiau informacijos

Naujas programos „Erasmus“ rekordas – mainuose dalyvauja 8,5 proc. daugiau studentų (IP/12/454)

Daugiau informacijos apie programą „Erasmus“ ir Mokymosi visą gyvenimą programą

Knygelė „Erasmus – facts, figures and trends“

„Erasmus“ statistika

1 :

2010 m. 27 ES valstybėse narėse buvo maždaug 18,5 mln. studentų.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website