Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

2012 m. rugsėjo 27 d., Briuselis

ES išorės aviacijos politikos priemonių rinkinys

Europos aviacija

  • Aviacijos sektoriuje sukurta 5,1 mln. darbo vietų, o indėlis į Europos BVP yra 365 mlrd. eurų, t. y. 2,4 proc. 1 Šis sektorius labai svarbus ekonomikos augimui, užimtumui, turizmui, tiesioginiams žmonių ryšiams, taip pat regioninei ir socialinei Sąjungos sanglaudai. Susisiekimo galimybės – svarbi konkurencingumo sąlyga.

  • Europos aviacijos sektorius tebėra vienas iš pirmaujančių pasaulyje: orlaivių gamintojų, oro susisiekimo bendrovių, pagrindinių oro uostų pozicijos pasaulinės aviacijos sektoriuje labai stiprios, o oro eismo valdymo moksliniai tyrimai ir technologijos (įskaitant SESAR programą) taip pat vieni pažangiausių pasaulyje.

    Tačiau išsikovotoms pozicijoms grėsmę kelia nauji iššūkiai.

  • Europos vežėjus ekonomikos nuosmukis palietė ypač smarkiai. Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad 2012 m. Europos komercinės oro susisiekimo bendrovės patirs 1,1 mlrd. JAV dolerių grynųjų nuostolių, nors 2011 m. jų grynasis pelnas buvo 0,5 mlrd. JAV dolerių.

  • Nepaisant dabartinės ekonomikos krizės, tikimasi, kad iki 2030 m. pasaulinis oro susisiekimo sektorius kasmet augs maždaug 5 proc.2, kitaip tariant, sudėtinis padidėjimas viršys 150 proc.

Trys pagrindiniai Europos aviacijos sektoriaus iššūkiai

1. Spartesnis aviacijos sektoriaus augimas kituose pasaulio regionuose

  • Oro susisiekimo paklausą labiausiai skatina ekonomikos augimas ir gerovė. Kadangi 2011–2030 m. Europoje metinis BVP augimas, manoma, sieks 1,9 proc.3, o, pavyzdžiui, Indijoje ir Kinijoje – atitinkamai 7,5 ir 7,2 proc., aviacijos sektorius sparčiausiai augs jau už ES ribų; tikimasi, kad tarptautinio oro susisiekimo srautai bus intensyviausi Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.

  • Per artimiausius 20 metų pusė pasaulio naujų skrydžių bus vykdoma į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, iš jo arba jame, todėl iki 2030 m. šis regionas pralenks pasaulyje skrydžių skaičiumi pirmaujančias JAV ir užims 38 proc. rinkos.

  • Dėl mažesnių už vidutinius augimo tempų daugumoje regionų ES vežėjai rinkos pozicijas užleis ne ES šalių oro susisiekimo bendrovėms. 2003 m. ES vežėjų rinkos dalis sudarė 29 proc. viso tarpžemyninio pajėgumo pasaulyje. Manoma, kad iki 2025 m. ta dalis sumažės iki 20 proc. Tokia tendencija reiškia, kad nesiėmus veiksmų Europos oro susisiekimo bendrovės turės mažiau galimybių prisidėti prie Europos ekonomikos augimo.

2. Didelė tarptautinė konkurencija

Pasaulyje stiprėja ES nepriklausančių šalių vežėjų pozicijos. Pavyzdžiui, manoma, kad skrydžių skaičius sparčiausiai didės Artimųjų Rytų regione ir iki 2030 m. to regiono oro susisiekimo bendrovėms teks 11 proc. pasaulio oro eismo (palyginti su 7 proc. 2010 m.).

Ne visuomet sąžininga konkurencija

Europos Sąjunga mano, kad rinkų atvėrimas yra geriausias pagrindas plėtoti tarptautinius santykius aviacijos srityje, todėl labai palankiai vertina konkurenciją. Tačiau labai svarbu užtikrinti sąžiningą ir atvirą konkurenciją. Ginti sektorių nuo nesąžiningos konkurencijos galima tais atvejais, kai, pavyzdžiui, dėl subsidijų, nesąžiningos veiklos, nenuoseklaus arba diskriminacinio reguliavimo sistemų taikymo ir nepakankamo įmonių finansinės atskaitomybės skaidrumo iškreipiama rinka.

3. Infrastruktūra ir investicijos

  • Į Europos oro uostų infrastruktūrą per mažai investuojama, todėl didžiausi ES oro uostai vis dažniau yra perkrauti. Dėl šios priežasties pagrindiniai Europos oro uostai negali konkuruoti su naujais dideliais oro uostais, kurie kuriami kituose pasaulio regionuose. Tad, norint išlaikyti Europos konkurencingumą, pajėgumų trūkumo pagrindiniuose Europos oro uostuose klausimą būtina išspręsti. Kad pagrindiniai Europos oro uostai galėtų konkuruoti su kituose pasaulio regionuose kuriamais dideliais oro uostais, labai svarbu investuoti į oro uostų infrastruktūrą ir vystyti tuos pagrindinius oro uostus, kuriuose keleivių srautas yra didelis ir pastovus. Todėl, taikant visas turimas priemones, kurios padėtų efektyviau panaudoti ribotą oro uostų pajėgumą, reikia kuo anksčiau nustatyti augimo kliūtis ir pašalinti jas ar bent apriboti jų neigiamą poveikį.

  • Investicijos į oro susisiekimo bendroves dirbtinai ribojamos. Dauguma šalių tebetaiko taisykles, pagal kurias oro susisiekimo bendrovių kontrolinį akcijų paketą turėti ir jas kontroliuoti privalo tų šalių piliečiai; todėl oro vežėjai netenka galimybės rinktis iš platesnio investuotojų rato ir pasinaudoti kapitalo rinkų teikiamomis galimybėmis. Taigi oro susisiekimo sektoriui nustatyta atitikmens kituose sektoriuose neturinti dirbtinė struktūra. Tarpvalstybinis konsolidavimas, kurį daugelis laiko būtina oro susisiekimo sektoriaus ekonominio tvarumo sąlyga, griežtai ribojamas. Todėl itin svarbu pertvarkyti pasenusias oro susisiekimo bendrovių nuosavybės teisių ir kontrolės taisykles.

Europos Komisijos pasiūlymai

Reaguodama į minėtus iššūkius ir siekdama suteikti naujų verslo galimybių sparčiai augančiose rinkose, Europos Komisija siūlo aviacijos srityje taikyti didesnio užmojo išorės politiką, o kad ši politika padėtų geriau ginti Europos interesus, ji turi būti įgyvendinama ryžtingai ir geriau koordinuojama.

Komisija siūlo imtis veiksmų trijose svarbiausiose srityse.

1. Nauji aviacijos susitarimai su kaimyninėmis šalimis ir tarptautinėmis partnerėmis

Kad ES aviacijos sektoriui būtų sudarytos geresnės sąlygos pasinaudoti verslo galimybėmis naujose rinkose, Komisija siūlo:

  • sudaryti ES lygmens oro susisiekimo susitarimus su pagrindinėmis ir vis svarbesnėmis aviacijos partnerėmis, pvz., Kinija, Rusija, Persijos įlankos valstybėmis, Japonija, Indija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijai4* priklausančiomis Pietryčių Azijos valstybėmis;

  • iki 2015 m. sudaryti aviacijos susitarimus su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Ukraina, Azerbaidžanas, Tunisas, Turkija ir Egiptas. Kad šis procesas vyktų sparčiau, valstybės narės turėtų Komisijai suteikti bendrą įgaliojimą derėtis su likusiomis kaimyninėmis šalimis.

Apskaičiuota, kad visų šių susitarimų kasmet teikiama bendra ekonominė nauda – 12 mlrd. eurų per metus. Daugiau nei 70 proc. tokios naudos turėtų būti gauta sumažėjus kainoms: patekimas į ES ir minėtų šalių partnerių rinkas šiandien ribojamas pagal dvišalius atskirų ES valstybių narių ir šalių partnerių susitarimus, todėl pašalinus tuos apribojimus padidėtų konkurencija ir sumažėtų kainos.

2013 m. pradžioje Komisija valstybėms narėms ketina pateikti ES įgaliojimų derėtis dėl šių susitarimų prioritetų sąrašą.

Pramonės ir technologijų susitarimai. Be to, oro eismo valdymo (įskaitant su ES SESAR programa susijusio bendradarbiavimo) ir saugos (įskaitant aviacijos gaminių sertifikavimo) srityse su pagrindiniais partneriais ir kitomis šalimis turėtų būti pasirašyti pramonės ir technologijų susitarimai.

2. Sąžiningai konkurencijai stiprinti skirtos priemonės

Europos Sąjunga mano, kad rinkų atvėrimas yra geriausias pagrindas plėtoti tarptautinius santykius aviacijos srityje, ir labai palankiai vertina konkurenciją. Tai viena iš pagrindinių išvadų, kurią galima padaryti vertinant ES aviacijos vidaus rinkos veikimo sėkmę, tačiau konkurencija turi būti atvira ir sąžininga.

Kad užtikrintų sąžiningą konkurenciją, Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, siūlo parengti naują veiksmingesnę priemonę Europos interesams apsaugoti nuo nesąžiningos veiklos. Dabar galiojantis ES reglamentas (Reglamentas Nr. 868/2004) šioje srityje nepadėjo pasiekti gerų rezultatų, tad reikia naujos priemonės, kuri geriau atitiktų šiandieninę pasaulinės aviacijos sektoriaus padėtį.

Dabartinis reglamentas parengtas po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių, nes buvo baiminamasi, kad transatlantinėje rinkoje ES oro vežėjai gali susidurti su kainų dempingu. Tas teisės aktas buvo grindžiamas antidempingo procedūromis, kurios taikomos prekybai prekėmis. Tačiau tarptautinės aviacijos sektoriuje praktiškai buvo neįmanoma aptikti nesąžiningo kainų nustatymo atvejų, be kita ko, dėl to, kad sunku palyginti sudėtingą tarifų nustatymo tvarką, kurią oro susisiekimo bendrovės taiko panašioms oro susisiekimo paslaugoms.

Šiandieninėje vis atviresnės ir konkurencingesnės tarptautinės aviacijos rinkoje pagrindinis ES išorės aviacijos politikos tikslas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Todėl, siekiant sukurti vienodas konkurencijos sąlygas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, reikia veiksmingesnės ir didesnio atgrasomojo poveikio priemonės, kuri būtų taikoma tik kraštutiniais atvejais. Tokioje naujoje priemonėje turėtų geriau atsispindėti tarptautinio oro susisiekimo sektoriaus ypatumai ir turėtų būti numatyta tinkamai patvirtintiems nesąžiningos konkurencijos atvejams taikytina veiksminga procedūra.

Papildoma apsaugos priemonė (kurią tinkamiausia būtų rengti ES lygmeniu) būtų standartinės sąžiningos konkurencijos nuostatos, dėl kurių bus susitarta ir kurios bus įtrauktos į esamus dvišalius ES valstybių narių ir ne ES šalių oro susisiekimo paslaugų susitarimus. Praktiškai tai reiškia, kad ES valstybės narės ir šalys partnerės savo dvišaliuose susitarimuose nustatytų sąžiningai atitinkamų oro susisiekimo paslaugų srities konkurencijai užtikrinti skirtas procedūras.

3. Nuosavybės teisių ir kontrolės apribojimų šalinimas

Šalinti pasenusius nuosavybės teisių ir kontrolės apribojimus

Dėl nuosavybės teisių ir kontrolės apribojimų, kuriuos šiuo metu taiko dauguma šalių, vežėjai negali naudotis svarbiais naujo kapitalo šaltiniais. Siekiant liberalizuoti oro susisiekimo bendrovių nuosavybės teises bei kontrolę ir taip padėti oro susisiekimo bendrovėms konsoliduoti ir pritraukti būtinas investicijas, atėjo metas šį klausimą spręsti ryžtingiau ir imtis ES ir JAV oro susisiekimo susitarime numatytų papildomų priemonių. Šio tikslo turėtų būti siekiama ir ICAO lygmeniu, taip pat 2013 m. kovo mėn. organizuojamoje ICAO oro eismui skirtoje konferencijoje. Tarpvalstybinis konsolidavimas, kurį daugelis laiko būtina sąlyga norint užtikrinti didesnį oro susisiekimo sektoriaus ekonominį tvarumą, griežtai ribojamas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose užsienio investuotojai negali valdyti daugiau kaip 25 proc. balso teisę suteikiančių oro susisiekimo bendrovės akcijų. Europos Sąjungoje užsienio subjektams paprastai gali priklausyti ne daugiau kaip 49 proc. akcijų. Tačiau ES ir trečiosios šalies susitarimuose gali būti numatytos šios taisyklės taikymo išimtys – būtent tokio tikslo ES siekia santykiuose su pagrindinėmis partnerėmis.

Pagrindiniai laimėjimai išorės aviacijos politikos srityje

1. ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai suderinti su ES teise ir taip atkurtas jų teisinis tikrumas

  • Iš viso su ES teise suderinta beveik 1 000 dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų, pagal juos pervežama 75 proc. visų keleivių už ES ribų. Teisinis tikrumas yra svarbus ir ES šalių, ir ES nepriklausančių šalių oro vežėjams.

  • 117 ES nepriklausančių šalių pripažino ES paskyrimo principą. 55 iš šių šalių sutiko iš dalies pakeisti visus savo dvišalius susitarimus su ES valstybėmis narėmis horizontaliaisiais susitarimais su ES, o likusios šalys tai padarė dvišaliu pagrindu su atskiromis ES valstybėmis narėmis.

  • Tai, kad būtina atkurti tvirtą teisinį aviacijos srities santykių su ES pagrindą, pripažįstama visame pasaulyje; išskyrus kelias išimtis, ši problema išspręsta.

  • Tačiau, norint visiškai įgyvendinti ES paskyrimo principą, šioje srityje dar reikia imtis tam tikrų veiksmų bendradarbiaujant su keliomis aviacijos sektoriuje svarbiomis šalimis: Indija, Kinija, Pietų Korėja, Pietų Afrika, Kenija, Nigerija ir Kazachstanu. Iš tų šalių tik Pietų Afrika, Kenija, Nigerija ir Kazachstanas iki šiol dar nėra visiškai pripažinusios ES paskyrimo principo.

  • Minėtais susitarimų pakeitimais pripažįstamas su ES oro vežėjų valdymu nuosavybės teise ir kontrole susijusių nacionalinių apribojimų panaikinimas, kaip reikalaujama pagal ES teisę. Todėl ES oro vežėjai gali siūlyti susisiekimo iš visų ES valstybių narių į ES nepriklausančias šalis paslaugas su sąlyga, kad atitinkamuose dvišaliuose oro susisiekimo paslaugų susitarimuose numatytos paskyrimo teisės ir skrydžių teisės. Be to, pripažįstami ES vežėjų susijungimai. O svarbiausia – atkurtas visiems veiklos vykdytojams aktualus dvišalių susitarimų teisinis tikrumas.

2. Platesnės bendrosios aviacijos erdvės kūrimas su ES kaimyninėmis šalimis

  • Didelės pažangos pasiekta kuriant platesnę bendrąją aviacijos erdvę su kaimyninėmis šalimis: susitarimai jau pasirašyti su Vakarų Balkanų valstybėmis5, Maroku, Gruzija, Jordanija ir Moldova, taip pat parafuotas susitarimas su Izraeliu. Tebesiderama su Ukraina ir Libanu; tikimasi, kad netrukus prasidės derybos su Tunisu ir Azerbaidžanu, o dar vėliau – ir su Armėnija. Apskaičiuota, kad vieno iš pirmųjų tokių susitarimų (kitas buvo su Vakarų Balkanų valstybėmis) – ES ir Maroko susitarimo – ekonominė nauda 2006–2011 m. viršijo 3,5 mlrd. eurų: gerokai padaugėjo skrydžių tarp ES ir Maroko, atsirado daug naujų maršrutų ir oro vežėjų, todėl padidėjo konkurencija, atsirado daugiau galimybių rinktis ir sumažėjo kainos. Nuo 2005 m. keleivių bilietų kainos realiai sumažėjo maždaug 40 proc. Taip pat ir ES ir Vakarų Balkanų valstybių susitarimo (Susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės) bendra ekonominė nauda 2006–2011 m. viršijo 2,4 mlrd. eurų.

3. Derybos dėl išsamių oro susisiekimo susitarimų su pagrindinėmis šalimis partnerėmis

ES derėjosi dėl išsamių oro susisiekimo susitarimų su keliomis pagrindinėmis šalimis partnerėmis (Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Brazilija). Šiais išsamiais susitarimais siekiama kompleksiškų rezultatų: atverti rinką, sudaryti sąlygas sąžiningai ir atvirai konkurencijai derinant teisės aktus, liberalizuoti oro susisiekimo bendrovių nuosavybės teises ir kontrolę, taip pat spręsti veiklos vykdymo problemas.

2007 m. balandžio mėn. su JAV pasirašytas pirmojo etapo susitarimas, o 2010 m. birželio mėn. – antrojo etapo susitarimas. 2009 m. gruodžio mėn. pasirašytas susitarimas su Kanada. 2011 m. kovo mėn. parafuotas išsamus oro susisiekimo susitarimas su Brazilija (susitarimas dar turi būti pasirašytas).

ES ir JAV susitarimas atliko lemiamą vaidmenį: jis paskatino tarptautiniuose aviacijos susitarimuose nesitenkinti derybomis dėl patekimo į rinką. Pirmą kartą didelio masto tarptautiniame susitarime pripažinta, kad norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją taip pat reikia svarstyti ir suderinti konkurencijos sąlygas. ES ir JAV parengė naują susitarimo, kuriuo palengvinamas aviacijos vaidmuo, šabloną.

Pagrindiniai faktai. Kas yra išsamus aviacijos susitarimas?

Tradiciškai dėl aviacijos susitarimų deramasi tik dvišaliu pagrindu, t. y. tarp dviejų valstybių; be to, paprastai tokiuose susitarimuose numatoma daug apribojimų: juose labai griežtai reguliuojama ir ribojama, į kokius abiejų šalių miestus, kaip dažnai ir kiek tiksliai oro susisiekimo bendrovių gali vykdyti skrydžius.

ES aviacijos susitarimais su kaimyninėmis šalimis, taip pat su kitomis svarbiomis šalimis partnerėmis siekiama visiškai atverti (nedelsiant arba palaipsniui) rinką tarp šalies partnerės ir visos ES.

Susitarimai su kaimyninėmis šalimis grindžiami dvejopu metodu: a) palaipsniui atveriama rinka, visiškai liberalizuojant visus tiesioginius skrydžius tarp kaimyninės šalies ir ES (o vėliau – ir skrydžius per tarpinius punktus arba skrydžius į už maršruto esančius punktus); ir b) palaipsniui derinami teisės aktai, t. y. kaimyninės šalys įsipareigoja palaipsniui perkelti ES aviacijos taisykles ir reglamentus į savo nacionalinius teisės aktus.

Susitarimais su kitomis svarbiomis šalimis partnerėmis siekiama kompleksiškų rezultatų: atverti rinką, sudaryti sąlygas sąžiningai ir atvirai konkurencijai derinant teisės aktus (tačiau visiškos atitikties ES taisyklėms nesiekiama), liberalizuoti oro susisiekimo bendrovių nuosavybės teises ir kontrolę, taip pat spręsti veiklos vykdymo problemas.

Kas yra bendroji aviacijos erdvė?

Per pastaruosius du dešimtmečius ES pakeitė ir integravo susiskaidžiusias nacionalines aviacijos rinkas, taip pat sukūrė bendrąją regioninę aviacijos rinką, kuri yra didžiausia ir atviriausia pasaulyje. Bendroji ES aviacijos rinka, kurios veikimas grindžiamas visas aviacijos sritis reglamentuojančiomis bendrosiomis ES taisyklėmis, kuriama labai sėkmingai.

Todėl ES siekia išplėsti bendrosios ES aviacijos rinkos geografinę aprėptį ir įtraukti į ją kaimynines šalis, kad ir jos turėtų naudos iš šios rinkos.

ES baigė derybas dėl keliolikos svarbių oro susisiekimo paslaugų susitarimų su kaimyninėmis šalimis. Pagal tuos susitarimus ilgainiui bus suformuota 55 valstybes ir milijardą gyventojų (t. y. dvigubai daugiau negu gyvena ES) jungianti bendroji aviacijos erdvė, kurios pagrindas – laipsniškas rinkos atvėrimas ir lygiagretus teisės aktų derinimas su ES aviacijos teisės aktais ir taisyklėmis.

IP/12/1027

LENTELĖS

Didžiausios tarptautinės ES rinkos

Faktinis keleivių srautas tarp ES 27 ir ES nepriklausančių šalių 2010 m.

(mln.)

Šalis

2010 m.

1 JAV

47,2

2 Turkija

30,1

3 Šveicarija

26,6

4 Norvegija

15,0

5 Egiptas

14,0

6 Rusija

13,1

7 Jungtiniai Arabų Emyratai

11,0

8 Marokas

10,9

9 Kanada

9,1

10 Tunisas

8,3

11 Izraelis

6,7

12 Indija

5,3

13 Kinija

5,2

14 Brazilija

4,9

15 Japonija

4,6

16 Tailandas

4,3

17 Alžyras

3,5

18 Honkongas

3,5

19 Kroatija

3,4

20 Singapūras

3,1

Šaltinis: Eurostatas (remiantis faktiniu vežamų keleivių skaičiumi)

Dvidešimties didžiausių ne ES rinkų procentinis pokytis

pagal turimas parduoti vietas

(mln.)

Šalis

2010 m.

2000 m.

Pokytis (%)

1

JAV

70,1

67,2

4,4 %

2

Turkija

43,5

13,7

217,3 %

3

Šveicarija

42,1

35,8

17,7 %

4

Rusija

26,9

8,8

204,9 %

5

Norvegija

23,9

10,4

129,0 %

6

Jungtiniai Arabų Emyratai

18,0

4,1

336,4 %

7

Kanada

15,7

9,8

59,5 %

8

Marokas

14,4

4,4

224,8 %

9

Kinija

10,0

2,6

285,6 %

10

Izraelis

8,2

6,1

34,8 %

11

Kroatija

8,0

1,9

324,3 %

12

Tunisas

7,2

4,6

58,4 %

13

Alžyras

7,2

3,6

101,6 %

14

Egiptas

7,1

3,6

94,9 %

15

Brazilija

6,8

3,9

77,3 %

16

Japonija

6,6

6,6

0,4 %

17

Indija

6,5

3,3

96,5 %

18

Ukraina

5,8

1,7

243,7 %

19

Singapūras

5,5

4,4

26,3 %

20

Kataras

5,0

0,3

1560,3 %

Šaltinis: OAG skrydžių tvarkaraštis (N.B. remiantis parduodamų vietų skaičiumi)

25 didžiausios pasaulio oro susisiekimo bendrovės pagal RPK* (mlrd.)

Oro susisiekimo bendrovė

2011 m.

2000 m.

Pokytis (%)

1

Delta Air Lines

310

180

72,2 %

2

United Airlines

292

203

44,1 %

3

Air France KLM

217

153

41,7 %

4

American Airlines

203

187

9,0 %

5

IAG Group

169

161

4,5 %

6

Southwest Airlines

167

68

145,4 %

7

Emirates Airline

153

20

676,3 %

8

Lufthansa

141

89

59,3 %

9

China Southern

122

21

479,1 %

10

Qantas Group

107

64

68,1%

11

Cathay Pacific

102

47

115,9 %

12

US Airways

98

76

29,1 %

13

Ryanair

94

4

2268,8 %

14

Air China

93

18

414,4 %

15

Singapore Airlines

86

71

21,5 %

16

Air Canada

84

72

17,0 %

17

China Eastern

79

14

483,6 %

18

Japan Airlines

65

89

-27,1 %

19

Korean Air

65

40

60,1 %

20

easyJet

63

4

1307,9 %

21

Qatar Airways

62

3

2147,1 %

22

ANA

60

58

3,1 %

23

Turkish Airlines

59

17

242,1 %

24

TAM

57

7

683,4 %

25

Thai Airways Int’l.

55

41

34,8 %

Šaltinis: „Air Transport World“, „Flightglobal“

*) RPK (angl. Revenue-Passenger-Kilometers) – už skrydį susimokėjusių keleivių nukeliautas atstumas kilometrais, t. y reguliariaisiais skrydžiais vežamų už skrydį susimokėjusių keleivių skaičius, padaugintas iš kilometrų, kuriuos nuskrido tie keleiviai, skaičiaus.

Didžiausios Europos oro susisiekimo bendrovės (vietos + tarptautinės)

Naujausios augimo tendencijos

RPK* (mlrd.)

Oro susisiekimo bendrovė

2000 m.

2010 m.

Pokytis (%) 2000/2010 m.

1 Lufthansa

94

130

37,5

2 Air France

92

125

36,1

3 British Airways

119

106

-11,6

4 KLM

60

76

26,1

5 Ryanair

3

72

2031,4

6 Easyjet

5

56

1086,6

7 Iberia

40

51

28,0

8 Turkish Airlines

17

47

167,5

9 Air Berlin

8

45

479,1

10 Virgin Atlantic

29

38

29,5

11 Alitalia

41

33

-19,4

12 SWISS

3

30

748,1

13 TAP

10

24

127,1

14 SAS

23

23

2,5

15 Austrian Airlines

9

16

81,0

16 Finnair

7

16

112,7

17 Aer Lingus

9

14

56,1

18 Spanair

10

9

-3,9

19 Brussels Airlines

2

7

211,6

20 LOT

6

7

14,6

Šaltinis: įvairūs oro susisiekimo sektoriaus šaltiniai

*) RPK (angl. Revenue-Passenger-Kilometers) – už skrydį susimokėjusių keleivių nukeliautas atstumas kilometrais, t. y reguliariaisiais skrydžiais vežamų už skrydį susimokėjusių keleivių skaičius, padaugintas iš kilometrų, kuriuos nuskrido tie keleiviai, skaičiaus.

20 didžiausių Europos oro uostų

Mln. keleivių

Vieta

Oro uostas

2000 m.

2009 m.

2010 m.

Pokytis 2009/2010 m.

1

LONDON HEATHROW

64,3

65,9

65,7

-0,2 %

2

PARIS/CHARLES-DE-GAULLE

49,7

57,7

58,0

0,5 %

3

FRANKFURT/MAIN

48,9

50,6

52,6

4,1 %

4

MADRID/BARAJAS

32,7

48,0

49,8

3,8 %

5

AMSTERDAM/SCHIPHOL

39,3

43,5

45,1

3,7 %

6

ROMA/FIUMICINO

25,9

33,4

36,0

7,6 %

7

MUNICH

22,9

32,6

34,5

6,0 %

8

LONDON/GATWICK

32,0

32,4

31,3

-3,1 %

9

BARCELONA

19,4

27,3

29,2

6,9 %

10

PARIS/ORLY

23,8

25,1

25,2

0,3 %

11

KØBENHAVN/KASTRUP

18,1

19,6

21,4

9,1 %

12

PALMA DE MALLORCA

19,3

21,2

21,1

-0,4 %

13

WIEN/SCHWECHAT

5,9

18,0

19,6

8,7 %

14

DUSSELDORF

15,9

17,7

18,9

6,7 %

15

MILANO/MALPENSA

20,6

17,3

18,7

7,9 %

16

LONDON/STANSTED

11,9

19,9

18,6

-7,0 %

17

DUBLIN

13,7

20,5

18,4

-10,1 %

18

MANCHESTER/INTL

18,3

18,6

17,7

-5,2 %

19

BRUXELLES/NATIONAL

21,6

16,8

17,0

1,2 %

20

STOCKHOLM/ARLANDA

18,6

16,1

17,0

5,6 %

Šaltinis: Eurostatas.

20 didžiausių pasaulio oro uostų pagal keleivių skaičių 2011 m.

Mln. keleivių

Oro uostas

2011 m.

Vieta 2000 m.

1 Atlanta

92,4

1

2 Beijing

77,4

Nebuvo dvidešimtuke

3 London Heathrow

69,4

4

4 Chicago

66,6

2

5 Tokyo / Haneda

62,3

6

6 Los Angeles

61,8

3

7 Paris CDG

61,0

8

8 Dallas

57,8

5

9 Frankfurt (Main)

56,4

7

10 Hong Kong

53,3

Nebuvo dvidešimtuke

11 Denver

52,7

11

12 Jakarta

52,4

Nebuvo dvidešimtuke

13 Dubai

51,0

Nebuvo dvidešimtuke

14 Amsterdam / Schiphol

49,8

10

15 Madrid / Barajas

49,6

20

16 Bangkok

47,9

Nebuvo dvidešimtuke

17 New York (JFK)

47,9

Nebuvo dvidešimtuke

18 Singapore / Changi

46,5

Nebuvo dvidešimtuke

19 Guangzhou

45,0

Nebuvo dvidešimtuke

20 Las Vegas

41,5

12

Šaltinis: „Airports Council International“

25 sparčiausiai augantys oro uostai 2010 m.

(daugiau kaip 5 mln. keleivių)

Šaltinis: "Airports Council International"

1 :

Ataskaita Aviation: Benefits Beyond Borders (liet. Tarpvalstybinė aviacijos nauda), kurią ATAG užsakymu parengė Oxford Economics, 2012 m. kovo mėn.

2 :

„Airbus“. Delivering the Future: Global Market Forecast 2011-2030 (liet. Ateities perspektyvos 20112030 m. pasaulio rinkos prognozės).

3 :

Bombardier/Global Insight

4 :

5 :

Daugiašalis susitarimas pasirašytas su šiomis šalimis partnerėmis: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misija Kosove.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website