Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Informacinis pranešimas

2012 m. rugsėjo 27 d., Briuselis

Ką man reikštų ES nuotolinės kompiuterijos strategijos įgyvendinimas?

Taip pat žr. IP/12/1025

Kas yra nuotolinė (dar vadinama „debesų“) kompiuterija?

Nuotolinė („debesų“) kompiuterija yra duomenų saugojimas, apdorojimas ir naudojimas toli esančiuose internetu pasiekiamuose kompiuteriuose. Daugelis žmonių šiandien naudojasi nuotoliniais kompiuteriais, apie tai nė nepagalvodami. Tokios paslaugos kaip el. pašto dėžutės žiniatinklyje ir socialiniai tinklai gali būti pagrįstos nuotoline kompiuterija. Profesionaliems IT naudotojams nuotolinė kompiuterija suteikia daug galimybių rinktis skaičiavimo galią. Pavyzdžiui, kai paslauga naudojamasi intensyviau, labai paprasta jai gauti daugiau galios. Jeigu tokiam poreikiui patenkinti įmonė turėtų įdiegti naują įrenginį savo duomenų centre, ji užtruktų daug ilgiau.

Kaip veikia nuotolinė kompiuterija?

Naudodamas specialią programinę įrangą naudotojas prisijungia savo kompiuteriu prie nuotolinės platformos. Toje platformoje duomenų apdorojimo galią suteikia dideli duomenų centrai su šimtais serverių ir duomenų saugojimo sistemomis, kurios pajėgia sąveikauti su bet kuria programine įranga, kokios tik galėtų prireikti klientams (nuo duomenų apdorojimo iki vaizdo žaidimų). Kartais paslaugos siūlomos nemokamai, pavyzdžiui, el. pašto pasiūlymai, tačiau dauguma klientų turi mokėti, tik gali rinktis vienkartinio naudojimosi arba mėnesinį mokestį.

Kur saugomi mano duomenys, kai naudojuosi nuotoliniais kompiuteriais

Duomenų centre kažkur pasaulyje. Jei naudotojui svarbi fizinė vieta, jis gali pasirūpinti, kad tai būtų nurodyta nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikimo sutartyje. Kalbant apie kitų subjektų asmens duomenis, Duomenų apsaugos direktyvoje reikalaujama duomenis saugoti Europos ekonominėje erdvėje arba teritorijoje, kurioje taikomi lygiaverčiai privatumo apsaugos įstatymai.

Kokie pagrindiniai nuotolinės kompiuterijos privalumai naudotojams?

Naudotojams nereikia pirkti programinės įrangos, išlaikyti brangių serverių ir rūpintis duomenų saugojimu. Taip sutaupoma lėšų, patalpų erdvės, savo IT priežiūros personalo. Be to, naudotojai gali beveik neribotai rinktis vietos duomenims laikyti kiekį ir naudojamas priemones.

Kam reikalinga ES strategija nuotolinės kompiuterijos galimybėms išnaudoti?

Ėmusis Europos masto veiksmų, ekonominė nauda būtų daug didesnė – 160 mlrd. eurų per metus, arba 300 eurų kiekvienam europiečiui kasmet. Kadangi šiandien valstybėse narėse nuotolinei kompiuterijai taikomos labai skirtingos taisyklės, įmonės nėra tikros dėl savo teisinių prievolių, ir naujovė kelią skinasi lėtai. Nors atskirų valstybių narių nuotolinės kompiuterijos iniciatyvos (Andromède Prancūzijoje, G-Cloud Jungtinėje Karalystėje ir Trusted Cloud Vokietijoje) labai pagirtinos, jų nepakanka ir jos nėra efektyviausias būdas sudaryti sąlygas rinkai augti taip, kad naudą pajustų visi.

Kiek ekonomiškai ir darbo vietų aspektu perspektyvi Europos nuotolinės kompiuterijos strategija?

Remiantis naujausiais skaičiavimais, jei politikos priemonės būtų sėkmingos, iki 2020 m. nuotolinės kompiuterijos pajamos Europos Sąjungoje galėtų pasiekti beveik 80 mlrd. eurų, ir sektorius išaugtų beveik dvigubai. Taigi šia strategija siekiama sukurti naują sektorių ir sėkmingiau konkuruoti, ypač su JAV.

Kalbant bendriau, tikimės, kad iki galo įgyvendinus ES nuotolinės kompiuterijos strategiją iki 2020 m. ES metinis BVP padidėtų 160 mlrd. eurų (arba beveik 600 mlrd. eurų 2015–2020 m.). Nieko nedarant, ekonominė nauda būtų dviem trečdaliais mažesnė.

Nauda visų pirma būtų gauta dėl to, kad įmonės arba sutaupytų pinigų, arba įgytų prieigą prie technologijų, kurios padėtų padidinti našumą.

O užimtumo srityje tikimės, kad iki galo įgyvendinus strategiją būtų sukurta 3,8 mln. darbo vietų, o jei reguliavimo ir kitos politikos kliūtys šalinamos nebūtų – tik 1,3 mln.1

Koks veiksmų kalendorius? Kiek užtruks, kol išryškės pokyčiai?

2013 m. Komisija vykdys strategijoje numatytus pagrindinius veiksmus, visų pirma susijusius su nuotolinės kompiuterijos standartizavimu ir sertifikavimu, saugių ir sąžiningų sutarčių sąlygų parengimu ir Europos nuotolinės kompiuterijos partneryste. 2013 m. pabaigoje iš pažangos ataskaitos paaiškės, ar reikia daugiau papildomų politikos ir teisėkūros iniciatyvų.

Kam nuotolinė kompiuterija galėtų būti naudinga?

Ji gali būti naudinga visiems interneto naudotojams, o kai kuriuose srityse gali padaryti perversmą.

Apklausos rodo, kad 80 % įmonių, kurios naudojasi nuotoline kompiuterija, sutaupo bent 10–20 % IT skirtų išlaidų, o 20 % iš jų teigė sutaupančios 30 % ar net daugiau.

Daug vartotojų jau naudojasi bazinėmis nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, pavyzdžiui, el. pašto paskyromis žiniatinklyje. Daugybė vietos duomenims saugoti nemokamai ar už labai mažą mokestį ir galimybė pasiekti juos iš bet kurios vietos, mažesnės sąnaudos – tai tik keli nuotolinės kompiuterijos privalumai.

Nuotolinė kompiuterija galėtų būti labai naudinga viešajam sektoriui, nes ja naudojantis taptų lengviau teikti integruotas, efektyvias ir pigesnes paslaugas.

Nuotolinė kompiuterija taip pat galėtų paskatinti mokslinius tyrimus, nes tyrimų institutai galėtų nuotolinių kompiuterių ištekliais sustiprinti turimas skaičiavimo infrastruktūras ir taip saugoti bei daug sparčiau apdoroti didelius duomenų kiekius, ir inovacijas, nes taptų lengviau ir pigiau išmėginti naujas IT produktų ar paslaugų idėjas.

Kaip nuotolinė kompiuterija gali padėti saugoti aplinką?

Kaip ir aviacijos atveju, sparčiai kompiuterijos augimas reiškia, kad ji tampa vienu greičiausiai augančių anglies dioksido išmetimo šaltinių. Kita vertus, nuotolinė kompiuterija yra vienas geriausių būdų sumažinti su kompiuterija susijusį anglies dioksido išmetimą: didelės investicijos į nuotolinę kompiuteriją gali būti planuojamos numatant naudoti mažiau energijai imlius serverius, kuriems energija būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių – o tai pasiekti paprasčiau, nei šimtus milijonų kompiuterių naudotojų įtikinti rinktis ekologiškesnius sprendimus. Be to, techninė įranga galėtų būti naudojama optimaliau, todėl sumažėtų reikiamam užduočių kompleksui atlikti būtinų fizinių įrenginių skaičius.

Europos Komisija finansuoja mokslinių tyrimų projektą („Eurocloud server project“), kurio pirmieji rezultatai rodo, kad nuotolinio duomenų centro energijos sunaudojimą būtų galima papildomai sumažinti 90 % (neskaitant to, kas būtų sutaupyta vietoj stalinių kompiuterių ir serverių sprendimų pradėjus naudotis nuotoliniais sprendimais).

Koks būtų nuotolinės kompiuterijos poveikis IRT sektoriui?

1 000 Europos įmonių nuomone, pašalinus kliūtis nuotolinei kompiuterijai:

  • daugiau nei 98 % ES įmonių pradėtų naudotis nuotoliniais kompiuteriais arba imtų naudotis jais intensyviau;

  • nuotolinė kompiuterija pritrauktų naujų naudotojų: 96 % nuotoline kompiuterija nesinaudojančių, bet apie ją svarstančių ES įmonių pradėtų investuoti;

  • padidėtų IT įgūdžių paklausa ne tik pamatinėse srityse, kaip antai duomenų centro valdymo, bet ir, pavyzdžiui, skaitmeninės rinkodaros, programų kūrimo, socialinių tinklų ir finansinės būklės vertinimo srityse.

Plačiau apie Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę

Kas yra Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystė (ENKP, angl. ECP) ir ką ji darys?

Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę (ENKP) sudarys aukšto rango viešųjų pirkimų pareigūnai iš Europos viešųjų institucijų ir pagrindinių IT ir telekomunikacijų sektoriaus bendrovių atstovai. ENKP, vadovaujama valdančiosios tarybos, suburs viešojo sektoriaus institucijas ir sektoriaus konsorciumus tam, kad būtų įgyvendinti ikiprekybinio viešojo pirkimo veiksmai. Tokiu būdu atsiras galimybės nustatyti, kokia nuotolinė kompiuterija reikalinga viešajam sektoriui, ir parengti IT pirkimo specifikacijas bei įsigyti pavyzdinius produktus. Taip ji padės siekti, kad viešosios institucijos nuotolinės kompiuterijos paslaugas pirktų bendrai ar net kartu, remdamosi bendrais naudotojų reikalavimais. ENKP nesiekia sukurti nuotolinės kompiuterijos fizinės infrastruktūros. Priešingai, nustačius pirkimo reikalavimus, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės ir viešosios valdžios institucijos skatins naudoti visoje ES, bus siekiama užtikrinti, kad komercinė nuotolinės kompiuterijos pasiūla Europoje ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje būtų pritaikyta prie europiečių poreikių.

Kaip veiks ENKP?

Valdančioji taryba konsultuos dėl strateginių krypčių, ypač dėl nuotolinės kompiuterijos taikymo viešajame sektoriuje taip, kad rinka imtų labiau paisyti visų potencialių nuotolinės kompiuterijos naudotojų poreikių.

Svarbus ir partnerystės įgyvendinimo lygis: pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos IRT temą2 numatytam ikiprekybinio viešojo pirkimo projektui skirtas pradinis 10 mln. eurų biudžetas. Įgyvendinant šį projektą kelių valstybių narių įvairios viešojo sektoriaus institucijos glaudžiai koordinuos veiklą ir sutelks pajėgas, kad būtų išsamiai suformuluoti viešojo sektoriaus reikalavimai perkant nuotolinės kompiuterijos paslaugas ir jomis naudojantis.

Kokios pagrindinės ENKP valdančiosios tarybos užduotys?

Pagrindinės ENKP valdančiosios tarybos užduotys:

  • konsultuoti dėl strateginių prioritetų siekiant, kad įgyvendinant ENKP nuotolinė kompiuterija Europoje taptų ekonominio augimo, inovacijų ir ekonomiškai efektyvių viešųjų paslaugų varikliu;

  • teikti politikos formavimo rekomendacijas tam, kad nuotolinė kompiuterija taptų saugi ir sąveiki ir taip padėtų kurti Europos bendrąją skaitmeninę rinką.

Kokia ENKP valdančiosios tarybos darbo tvarka?

Valdančiosios tarybos narius ir pirmininką skiria už skaitmeninę darbotvarkę atsakingas Komisijos narys; jie veikia savo vardu. Taryba susitinka du ar tris kartus per metus. Valdančioji Taryba gali konsultuotis su sektoriaus, akademinėmis ar vyriausybinėmis organizacijomis ir ekspertais.

Įžanginis valdančiosios tarybos posėdis numatytas paskutinį 2012 m. ketvirtį.

Duomenų apsauga, saugumas, privatumas ir naudotojų teisės

Kaip strategija padės man naudotis mano – nuotolinės kompiuterijos paslaugų vartotojo – teisėmis?

Vienas iš pagrindinių strategijos veiksmų yra suformuluoti standartines sutarčių sąlygas, kuriose būtų aptarti, pavyzdžiui, tokie Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nenumatyti klausimai: duomenų išsaugojimas nustojus galioti sutarčiai, duomenų atskleidimas ir vientisumas, duomenų vieta ir perkėlimas, duomenų nuosavybė, tiesioginė ar netiesioginė atsakomybė. Atrenkant ir plėtojant nuoseklius sutarčių sąlygų srities sprendimus būtų didinamas naudotojų pasitikėjimas ir taip skatinamas masiškesnis nuotolinės kompiuterijos paslaugų įsisavinimas.

Kaip ši strategija siejasi su Komisijos pasiūlymu dėl duomenų apsaugos?

Į nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų ir naudotojų nerimą buvo rūpestingai atsižvelgta rengiant Duomenų apsaugos reglamentą, kurį Komisija pasiūlė 2012 m. sausio mėn. Pasiūlytasis reglamentas yra geras bendro pobūdžio pagrindas tolesnei nuotolinės kompiuterijos plėtrai.

Kadangi susirūpinimas dėl duomenų apsaugos laikomas viena didžiausių nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo kliūčių, juolab svarbu, kad ES Taryba ir Europos Parlamentas sparčiai siektų kuo anksčiau 2013 m. priimti pasiūlytą reglamentą.

Siūlomą reglamentą priėmus, Komisija pasinaudos naujais mechanizmais, kad pateiktų visas papildomas gaires, kaip nuotolinei kompiuterijai taikyti Europos duomenų apsaugos teisę.

Kas konkrečiai daroma pasauliniu lygmeniu, kad reguliavimas būtų nuoseklus?

Dėl pasaulinio nuotolinės kompiuterijos pobūdžio būtinos intensyvios tarptautinės diskusijos, kaip saugiai ir sklandžiau naudotis šiomis paslaugomis tarptautiniu mastu.

Tarptautinėse diskusijose dėl prekybos, teisėsaugos, saugumo ir elektroninių nusikaltimų Komisija siekia, kad būtų atsižvelgta į naujus su nuotoline kompiuterija susijusius iššūkius.

Tokie dialogai vykdomi daugiašaliuose forumuose, kaip antai PPO ir EBPO, siekiant įgyvendinti bendrus su nuotolinės kompiuterijos paslaugomis susijusius tikslus, taip pat dvišalėse diskusijose su JAV, Japonija ir kitomis šalimis.

Kaip sužinoti, ar mano duomenys saugomi Europoje, ar kitur?

Sutarties sąlygose turėtų būti aptartas duomenų vietos klausimas. Tačiau daugelio paslaugų teikėjų dabar taikomose standartinės sąlygose („laikykis siūlomų sąlygų arba išvis nesinaudok“) tokia informacija gali būti nenumatyta. Strategijoje akcentuojama, kad reikia parengti pavyzdines sutarčių sąlygas, kuriose būtų aptarti Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nereglamentuojami klausimai, kaip antai duomenų vieta.

Kas atsitiks mano duomenims, jei nuotolinės kompiuterijos įmonė žlugs?

Tokia situacija paprastai turėtų būti aptarta sutarties sąlygose. Atsižvelgdama į apsaugos aiškumo poreikį, Europos Komisija parengs pavyzdines sutarčių sąlygas, kuriose būtų aptarti Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nereglamentuoti klausimai.

Standartai, sertifikavimas ir sutartys

Kodėl Europos Komisija, užuot pati nustačiusi standartus, šį darbą paveda sektoriui?

Standartizavimas duoda geriausius vaisius tada, kai vykdomas sektoriaus iniciatyva. Sektorius jau deda daug pastangų, kad sukurtų standartus, kurie padidintų nuotolinės kompiuterijos paslaugų sąveikumą.

Standartai pamažu rengiami, tačiau šiuo metu nesutariama, kurie standartai užtikrintų reikiamą sąveikumą, duomenų perkeliamumą ir grįžtamumą. Komisija tikisi nustatyti nuoseklius naudingų standartų rinkinius, kad paklausa ir pasiūla galėtų lengviau reguliuotis pačios.

Kada tikėtis sertifikavimo schemos įgyvendinimo?

Pasinaudodama ENISA ir kitų atitinkamų institucijų pagalba, Komisija padės parengti visoje ES taikytinas nuotolinės kompiuterijos savanoriško sertifikavimo (taip pat ir duomenų apsaugos sertifikavimo) schemas ir iki 2014 m. parengs tokių schemų sąrašą.

Jei schema savanoriška, kas atsitiks, jei įmonės tiesiog nepanorės jos taikyti?

Mes toliau tarsimės su įmonėmis, kad schema taptų patrauklesnė. Piliečiai teigia norintys tokios informacijos, be to, sertifikavimas įmonėms anaiptol nėra kokia nors bausmė. Tai tiesiog priemonė, kuria potencialiems klientams rodoma kokybė ir atitiktis.

Ar nuotolinės kompiuterijos strategijoje numatoma sukurti Europos nuotolinius superkompiuterius?

Ne, strategijoje nenumatyta kurti fizinės infrastruktūros. Tačiau norime, kad būtų viešai prieinamų nuotolinės kompiuterijos pasiūlymų, kurie atitiktų Europos standartus ne tik reguliavimo prasme, bet ir būtų konkurencingi, atviri ir saugūs.

Ar nuotoliniai kompiuteriai saugūs?

Nuotolinei kompiuterijai būdinga saugumo rizika susijusi su jos ypatumu – naudotojų gausa ir išteklių bendrumu (ta pačia fizine infrastruktūra dažnai naudojasi daug skirtingų nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo klientų). Nuotoliniame kompiuteryje klientai saugumo kontrolę iš dalies perleidžia paslaugos teikėjui, todėl jiems svarbu įvertinti, ar nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjas atitinka saugumo reikalavimus. Tai paaiškina, kodėl sertifikavimo schemos tokios aktualios: paslaugų teikėjams jos padės patikinti potencialius klientus, jog užtikrinama atitiktis. Kita vertus, asmenys, kurie nėra IT saugumo priemonių žinovai, pavesdami saugumo klausimus nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjui dirbantiems IT profesionalams, galėtų netgi padidinti saugumą.

Ar nuotoliniai kompiuteriai sąveikūs? Ar lengva pakeisti nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėją?

Šiuo metu įvairūs nuotolinės kompiuterijos paslaugų pasiūlymai nėra tokie sąveikūs, kokie galėtų būti. Nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai gali naudoti skirtingas operacines sistemas ar programinės įrangos sąsajas, kurios tarpusavyje nėra sąveikios, todėl darbui su vienu paslaugos teikėju sukurta programinė įranga gali būti sunkiai pritaikoma darbui su kitu paslaugos teikėju. Todėl naudotojas gali būti susaistytas su paslaugų teikėju – net perkelti duomenis į kito teikėjo nuotolinius kompiuterius gali būti keblu.

Ar nuotolinės kompiuterijos strategijoje nagrinėjami platesnio pobūdžio saugumo klausimai?

Strategijoje nesprendžiami su internetu ir su virtualiąja aplinka apskritai susiję saugumo klausimai. Artimiausiais mėnesiais Komisija, rengdama Kibernetinio saugumo strategiją, spręs bendruosius kibernetinio saugumo uždavinius. Rengiamoje strategijoje bus sprendžiami su visais informacinės visuomenės paslaugų teikėjais, įskaitant nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjus, susiję klausimai. Be kita ko, joje bus nurodytos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kurių reikia imtis norint valdyti saugumo riziką. Joje taip pat bus numatyti įpareigojimai teikti kompetentingoms institucijoms rimtų incidentų ataskaitas.

Ar nuotolinės kompiuterijos strategijoje siekiama tarptautiniams nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjams sukliudyti veikti Europoje?

Ne. Strategijos tikslas – pagerinti sąlygas Europai prisidėti prie nuotolinės kompiuterijos pasaulinės plėtros: to siekiama peržiūrint standartines sutarčių sąlygas, taikomas perduodant asmens duomenis į trečiąsias šalis, ir prireikus jas pritaikant prie nuotolinės kompiuterijos paslaugų; ir paraginant nacionalines duomenų apsaugos institucijas patvirtinti įmonėms privalomas taisykles, taikytinas nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjams.3 Be to, spręsdama pagrindinius nuotolinės kompiuterijos klausimus Komisija pasinaudos tarptautiniais dialogais su JAV, Japonija ir kitomis šalimis.

1 :

Žr. Quantitative Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers to Take-up. IDC, 2012 m.

3 :

Rengiant Komisijos projektą bus remiamasi atitinkamomis 29 straipsnio darbo grupės nuomonėmis (žr. WP 195 ir WP 153). Įmonėms privalomos taisyklės yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti teisėtą tarptautinį duomenų perdavimą: jos teisiškai kontroliuojamu būdu reglamentuoja, kaip asmens duomenis tvarko įvairūs bendrovės padaliniai, nepaisant to, kuriose šalyse jie veikia.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website