Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2012 m. rugsėjo 25 d.

Daugiakalbystė ir kalbų mokymasis. Dažnai užduodami klausimai

IP/12/1005

Kas yra daugiakalbystė?

  • Kelių kalbų mokėjimas.

  • Situacija, kai organizacijoje, įmonėje ar institucijoje vidaus ir (arba) išorės komunikacijai vartojama daugiau negu viena kalba.

Kokios yra oficialios ES kalbos?

Dvidešimt trys oficialiosios ES institucijų kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.

Kas sprendžia, kurios kalbos bus oficialios ES kalbos?

Dėl kalbų vienbalsiai sprendžia Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama visoms ES valstybėms narėms. Kurią kalbą nori vartoti kaip oficialiąją ES kalbą, kiekviena būsima valstybė narė nustato prieš stodama į ES. Bet kokius tolesnius pakeitimus – naujos oficialiosios kalbos pridėjimą ar esamos oficialiosios kalbos atsisakymą – turi vieningai patvirtinti visos valstybės narės.

Kiek regioninių kalbų vartojama valstybėse narėse?

Europos Sąjungoje yra maždaug 60 tautinių mažumų ir regioninių kalbų ir daugiau negu 175 migrantų kalbos.

Koks regioninių kalbų statusas ES institucijose?

ES Taryba sutiko, kad per oficialius ES posėdžius ir ES dokumentuose galima vartoti tam tikras valstybės narės konstitucijoje pripažįstamas kalbas, net jei jos nėra oficialios ES kalbos. ES institucijos ir Ispanijos Vyriausybė yra susitarusios dėl baskų, katalonų ir galisų kalbų vartojimo dokumentuose. Jungtinės Karalystės vyriausybė panašų susitarimą yra sudariusi dėl valų ir škotų gėlų kalbų. Vertimu raštu iš tokių kalbų arba į jas prireikus savo sąskaita pasirūpina atitinkamos valstybės narės vyriausybė. Jei pageidaujama, Tarybos posėdžiuose, kuriuose dalyvauja atitinkamų regionų atstovai, taip pat plenariniuose Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto posėdžiuose verčiama iš baskų, katalonų, Valensijos regione, Balearų salose vartojamų ir galisų kalbų, bet ne į jas. Tokio vertimo žodžiu išlaidas padengia atitinkama valstybė narė. Panašius susitarimus yra pasirašiusios ir Velso bei Škotijos valdžios institucijos.

Ar kalbų vartojimas ginamas ES teisės aktų?

Su kalbomis susijusias ES teises ir pareigas gina Europos teisė. Europos Sąjungos sutartis (3 straipsnis) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (21 ir 22 straipsniai) draudžia diskriminaciją dėl kalbos ir teigia, kad Sąjunga gerbia kalbų įvairovę.

1958 m. priimtame pirmajame Bendrijos reglamente nustatytas reikalavimas, kad Bendrijos institucijos teisės aktus verstų į visas oficialiąsias ES kalbas, o į piliečių klausimus atsakytų ta pačia kalba, kuria buvo kreiptasi (2 straipsnis, taip pat Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 24 straipsniai).

Ar ES planuoja mažinti oficialių kalbų skaičių?

Ne. Dabartinė sistema atitinka demokratijos, skaidrumo ir atskaitomybės principus. Nė viena valstybė narė nenori atsisakyti savo kalbos, o visos šalys kandidatės nori, kad jų kalbos būtų įtrauktos į oficialiųjų ES kalbų sąrašą. Siūlymų vartoti tik vieną ES kalbą būta. Tačiau tai būtų nedemokratiška, nes dauguma ES gyventojų nesuprastų, kas daroma jų vardu, ir sumažėtų atskaitomybė.

Kodėl Europos Komisija skatina daugiakalbystę?

Nes siekia 1) skatinti kultūrų dialogą ir įtraukesnę visuomenę, 2) padėti 27 valstybių narių gyventojams pasijusti tikrais ES piliečiais, 3) suteikti daugiau galimybių žmonėms studijuoti ir dirbti užsienyje ir 4) atverti naujas rinkas pasaulio mastu konkuruojančioms ES įmonėms.

Kaip būtų galima trumpai nusakyti ES kalbų politikos tikslą?

ES kalbų politikos tikslas – saugoti kalbų įvairovę ir skatinti mokytis kalbų ne tik dėl kultūrinės tapatybės ir socialinės integracijos priežasčių, bet ir todėl, kad kelias kalbas mokantiems piliečiams lengviau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis išsilavinimo ir įsidarbinimo galimybėmis.

Siekiama, kad Europoje nuo mažens visi, be gimtosios kalbos, mokytųsi bent dar dviejų kalbų. Tikslą mokėti gimtąją kalbą ir dar dvi kalbas 2002 m. kovo mėn. Barselonoje nustatė ES valstybių ir vyriausybių vadovai.

Koks vertimo raštu ir žodžiu vaidmuo?

Europos Sąjungos vertimo raštu ir žodžiu tarnybų vaidmuo – remti ir stiprinti daugiakalbystę Europos Sąjungoje ir padėti priartinti Sąjungos politiką prie piliečių. Informuoti piliečius – visų pirma apie ES teisės aktais nustatytas jų teises ir pareigas – ir bendrauti su jais visomis oficialiomis kalbomis būtina, jei norime užtikrinti ES teisėtumą, skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą.

Ar kiekvienas ES dokumentas verčiamas į visas oficialias kalbas?

Ne. Dokumentai verčiami atsižvelgiant į prioritetus, o jie priklauso nuo tikslinės auditorijos ir dokumento paskirties. Į visas 23 oficialiąsias kalbas verčiami teisės aktai ir visuomenei labai svarbūs ar reikšmingi dokumentai. Kiti dokumentai, pavyzdžiui, susirašinėjimas su nacionalinės valdžios institucijomis, sprendimai, skirti konkretiems asmenims ar įmonėms, verčiami tik į reikiamas kalbas.

Europos Komisija vidaus darbui vartoja tris procedūrines kalbas – anglų, prancūzų ir vokiečių. Europos Parlamento nariai darbo dokumentus gauna savo kalba.

Ar verčiamos interneto svetainės?

Internetas tampa vis svarbesne visuomenės informavimo apie tai, kas vyksta ES ir kuo tai visuomenei naudinga, priemone. Komisija nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo visą savo interneto svetainėse pateikiamą informaciją versti į kitas kalbas. Tačiau ji siekia, kad kitomis ES kalbomis būtų pateikta kuo daugiau informacijos.

Kiek kainuoja vertimas raštu ir žodžiu ES institucijose?

Visų Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto) vertimo raštu ir žodžiu išlaidos yra maždaug 1 mlrd. EUR per metus, t. y. mažiau nei 1 proc. ES biudžeto, arba tik šiek tiek daugiau kaip 2 EUR vienam piliečiui. Europos Komisijoje dirba maždaug 3 000 vertėjų raštu ir žodžiu.

Kuri kalba svarbiausia?

Visos kalbos yra vienodai svarbios. ES kalba, gimtoji didžiausiam ES gyventojų skaičiui, yra vokiečių. Bet už Vokietijos ir Austrijos ribų ji nėra labai populiari. ES kalbos, gimtosios didžiausiam gyventojų skaičiui pasaulyje, yra anglų ir ispanų, bet dauguma tokių gyventojų gyvena ne Europoje. Kaip pirmosios užsienio kalbos dažniausiai mokomasi anglų. Tačiau, naujausių tyrimų duomenimis, mažiau negu pusė ES gyventojų ją moka tiek, kad galėtų susikalbėti. Prancūzų kalba – oficiali kalba arba viena iš oficialių kalbų net trijose valstybėse narėse (Belgijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge). Šia kalba kalbama daugelyje pasaulio šalių, jos mokoma daugelyje ES mokyklų, bet ji gerokai populiaresnė pietų ir vakarų Europoje negu šiaurinėje ar rytinėje žemyno dalyje.

Ar viena kalba būtų geras sprendimas?

Mintis, kad viena kalba galėtų patenkinti visus lingvistinius poreikius, pernelyg supaprastinta. Kartais ES siūloma kaip vieną bendrą kalbą vartoti lotynų ar esperanto. Tačiau beveik visiems bet katros iš tų kalbų tektų mokytis „nuo nulio“, todėl tai būtų nemažiau sudėtinga ir ne itin naudinga palaikant ryšius su kitomis pasaulio šalimis. Mokytojams parengti ir išmokyti 500 mln. europiečių naujos kalbos prireiktų milžiniškų išteklių ir laiko. Todėl Europos Sąjungos įsipareigojimu išsaugoti daugiakalbystę skatinama įvairovė, o ne vienodumas.

Kodėl man naudinga mokytis kalbų?

Didėjant nedarbui ir prastėjant ekonominėms perspektyvoms užsienio kalbų mokėjimas yra svarbus gebėjimas, teikiantis pranašumų ieškant darbo, skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Kokią paramą ES teikia besimokantiems kalbų užsienyje?

Kalbų mokymasis užsienyje gali būti naudingas atsigaunančiai ekonomikai ir darnesnės visuomenės plėtrai visame žemyne. Visi ES piliečiai turėtų tobulinti savo kalbinius gebėjimus, būti atviri įvairioms kultūroms, naudotis Sąjungos ir pasaulinės rinkos teikiamomis galimybėmis. Vykdant ES mokymosi visą gyvenimą programą informavimui apie lingvistinių gebėjimų svarbą, galimybėms naudotis kalbų mokymosi ištekliais didinti ir kalbų mokymo(si) medžiagai rengti per metus skiriama apie 50 mln. EUR. Kalbų mokymasis ir kalbų įvairovė – vienas iš 2014–2020 m. programos „Erasmus visiems“ prioritetų. Tikimasi, kad naujojoje programoje, dėl kurios dabar diskutuojama Taryboje ir Europos Parlamente, bus gerokai padidintas kalbinių įgūdžių įgijimo ir tobulinimo finansavimas.

Ar kalbos svarbios verslui?

Taip, nes visada pravartu suprasti savo kliento kalbą. Europos Komisijos užsakymu 2006 m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti, kiek pinigų ES verslas praranda dėl kalbų nemokėjimo. Paaiškėjo, kad į darbuotojų kalbinių įgūdžių gerinimą investuojančių ar kalbų mokymosi strategiją vykdančių MVĮ eksporto pardavimo apimtis yra 44,5 proc. didesnė už į tas sritis neinvestuojančių įmonių.

Ką apie kalbas mano europiečiai?

Remiantis „Eurobarometro“ apklausa, kuria siekta sužinoti ES piliečių nuomonę apie daugiakalbystę ir užsienio kalbų mokymąsi ir kurios rezultatai paskelbti 2012 m. birželio mėn., beveik devyni iš dešimties ES piliečių yra įsitikinę, kad mokėti užsienio kalbų labai naudinga, o 98 proc. teigia, kad užsienio kalbos pravers jų vaikams ateityje. Europiečiai nebeabejoja daugiakalbystės nauda. Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) pritaria raginimui mokytis kalbų nuo mažens, o 77 proc. mano, kad tai turėtų būti vienas iš prioritetų, 53 proc. europiečių vartoja užsienio kalbas darbe, o 45 proc. teigia dėl užsienio kalbų mokėjimo gavę geresnį darbą gimtojoje šalyje.

Ar daug užsienio kalbų moka europiečiai?

2012 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, nuo 2005 m., kai buvo atlikta apklausa daugiakalbystės tema, bendras užsienio kalbą mokančių europiečių skaičius šiek tiek sumažėjo (nuo 56 proc. iki 54 proc.). Europos Komisija atliko kitą tyrimą – pirmąją kalbų mokėjimui skirtą Europos apklausą. 14 Europos šalių paaugliai atliko testus, kurių rezultatai parodė, kad pirmąją užsienio kalbą gerai moka tik 42 proc. moksleivių, o antrąją – tik 25 proc. 14 proc. pirmosios užsienio kalbos besimokančių moksleivių ir 20 proc. antrosios užsienio kalbos besimokančių moksleivių žinios nesiekia net pradedančiojo vartotojo lygio. Pirmąją užsienio kalbą gerai mokančių moksleivių dalis svyruoja nuo 82 proc. Maltoje ir Švedijoje, kur pirmoji užsienio kalba paprastai yra anglų, iki 14 proc. Prancūzijoje (pirmoji užsienio kalba – anglų) ir 9 proc. Jungtinėje Karalystėje (pirmoji užsienio kalba – prancūzų). Internetas paskatino žmones tobulinti vadinamuosius pasyviuosius kalbų gebėjimus – skaitymo ir klausymo užsienio kalba. Europiečių, reguliariai vartojančių užsienio kalbą internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, skaičius išaugo 10 procentinių punktų – nuo 26 proc. iki 36 proc. Daugiakalbiškiausia Europos Sąjungos šalis yra Liuksemburgas, kur 99 proc. gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą.

Kuris Europos Komisijos darbuotojas moka daugiausiai kalbų?

Europos Komisijos vertėjas Ioannis Ikonomou moka 32 kalbas. Ioannis gimė Heraklione, Kretoje. Salonikų universitete jis studijavo lingvistiką, vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų Kolumbijos universitete įgijo Artimųjų Rytų kalbų ir kultūros magistro laipsnį. Nuo 2002 m. Ioannis dirba Komisijoje. Šią savaitę Kipre vyksiančioje konferencijoje „Daugiakalbystė Europoje“ jis skaitys pranešimą.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website