Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

2012 m. rugsėjo 6 d., Briuselis

Dažnai užduodami klausimai apie Europos Komisijos raštingumo didinimo politiką ir raštingumo ekspertų aukšto lygio grupės ataskaitą

IP/12/940

Kodėl Europos Komisija subūrė raštingumo ekspertų grupę, nors švietimas ir raštingumas yra valstybių narių kompetencija?

Valstybes nares sieja bendras interesas gerinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų raštingumo standartus. Gerinti skaitymo gebėjimus buvo vienas iš pirmųjų 2002 m. pradėtos Komisijos darbo programos „Švietimas ir mokymas“ tikslų. Jis vėl patvirtintas prioritetiniu 2010–2020 m. tikslu. Valstybės narės įsipareigojo iki šio dešimtmečio pabaigos sumažinti prastai skaitančių penkiolikmečių skaičių iki ne daugiau nei 15 proc.

2010 m. lapkričio mėn. Ministrų Taryba paragino Komisiją įsteigti ekspertų aukšto lygio grupę, kad ji išnagrinėtų efektyviausius ir veiksmingiausius būdus, kaip visą gyvenimą ugdyti skaitymo gebėjimus. Grupės ataskaita siekiama didinti informuotumą apie raštingumo krizę, su kuria susiduria visos valstybės narės, joje taip pat pateikiama rekomendacijų, kaip šią krizę įveikti. Komisija toliau rems valstybių narių pastangas didinti raštingumą. Komisijos vaidmuo jokiais būdais nepažeidžia išimtinės valstybių narių kompetencijos nustatyti savo švietimo sistemų struktūrą ir turinį.

Kaip buvo atrinkti ekspertų grupės nariai? Kodėl pirmininkauti grupei pasirinkta Princesė Laurentina?

Aukšto lygio grupės nariai yra raštingumo ekspertai, kuriuos Europos Komisija atrinko remdamasi jų kompetencija ir statusu. Komisija taip pat atsižvelgė į geografinę ir lyčių pusiausvyrą.

Jos Didenybė Nyderlandų Princesė Laurentina (Princess Laurentien) yra gerai žinoma šioje srityje. Ji yra UNESCO specialioji pasiuntinė raštingumo klausimais ir Nyderlandų skaitymo ir rašymo fondo (Stichting Lezen & Schrijven) pirmininkė.

Kampanija „Europai patinka skaityti“. Kas tai?

Kampanija „Europai patinka skaityti“ – Komisijos narės Androullos Vassiliou iniciatyva, kuria siekiama geriau informuoti apie raštingumo krizę Europoje ir skatinti skaityti savo malonumui. Ji lankėsi visoje Europoje vykusiuose skaitymo renginiuose, kuriuose dalyvavo vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Šie renginiai dažnai būna daugiakalbiai – vaikai skatinami balsu skaityti įvairiomis kalbomis ir pabrėžiama kalbų įvairovės svarba.

Ką reiškia „prastai skaitantis asmuo“?

Prastai skaitantys asmenys sugeba atlikti tik paprasčiausias skaitymo užduotis, pvz., surasti konkrečią informaciją tekste, nustatyti pagrindinę teksto temą ar rasti nesudėtingą ryšį su savo kasdienėmis žiniomis.

Siekiant užtikrinti ES valstybių narių duomenų palyginamumą, prastai skaitantys asmenys nustatomi pagal ES standartą, remiantis EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programos (TMVP) rengiant apklausą vartojamų terminų apibrėžtimis ir, pagal surinktus balus asmenis suskirstant į lygius – nuo 1 iki 5 (aukščiausio). Prastai skaitantys moksleiviai yra tie, kurie nepatenka į 2 lygį. Jie sugeba atlikti tik nesudėtingiausias skaitymo užduotis.

EBPO pradėjo naują Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programą (SGTVP). Ji suteiks išsamios informacijos apie 16–65 m. amžiaus suaugusiųjų gebėjimus. Šia programa bus vertinami raštingumo ir skaičiavimo gebėjimai, sugebėjimas spręsti problemas naudojantis įvairiomis technologijomis. Taip pat bus vertinami darbe naudojami gebėjimai. Pirmieji rezultatai bus paskelbti 2013 m. spalio mėn.

Ar internetas, socialinė žiniasklaida ir išmaniųjų telefonų naudojimas daro poveikį raštingumo lygiui ir, jei taip, kokį?

Internetas ir skaitmeninimas pakeitė rašymo pobūdį, dažnumą ir svarbą. Skaitmeninės priemonės yra didelė paskata rašyti – tai ypač akivaizdu jaunimo atveju. Pagal vartojamos kalbos pobūdį bendravimas socialinių tinklų priemonėmis, pvz., Facebook, MSN ir trumposiomis žinutėmis yra tarp kalbėjimo ir rašymo. Žinučių rašymas gali būti itin patrauklus, ypač sunkiau skaitantiems asmenims, nes ši rašymo forma yra lengviau ir greičiau prieinama.

Šie netradiciniai bendravimo būdai jau įtraukiami į kai kurių mokyklų ir kitų švietimo įstaigų mokymo programas, bet daugiausia kaip atskiri projektai. Tačiau dėl savo motyvacinio pranašumo jie turėtų būti labiau pripažįstami švietimo sistemų.

Diskusijose apie rašymą naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis iškyla du bendri susirūpinimą keliantys klausimai: ar mokant vaikus skaityti ir rašyti rašymas ranka yra pranašesnis nei rašymas naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ir ar žinučių rašymas daro teigiamą ar neigiamą įtaką rašymui ir rašybai. Remiantis negausiais iki šiol surinktais duomenimis, palaikančiųjų vieną ar kitą nuomonę skaičius yra vienodas. Norint nustatyti tinkamus metodus šiomis naujomis aplinkybėmis, būtina surinkti daugiau duomenų apie skaitmeninių priemonių ir rašymo ranka poveikį.

Kodėl mergaičių ir berniukų skaitymo gebėjimai taip skiriasi?

Lyčių atotrūkį visų pirma lemia motyvacijos trūkumas. Iš duomenų matyti, kad bet kokio amžiaus vyrai savo malonumui skaito rečiau nei moterys. Išnagrinėjus TMVP testų rezultatus paaiškėjo, kad paaugliai skaitymu domisi mažiau nei paauglės, todėl jų skaitymo gebėjimai yra prastesni ir prastai skaitančių berniukų yra daugiau.

Sudominti berniukus skaitymu ir paskatinti juos tai daryti galima naudojant daugiau skaitmeninio formato medžiagos, pritaikant mokyklose naudojamą skaitymo medžiagą prie jų interesų ir apskritai leidžiant visiems moksleiviams (tiek berniukams, tiek mergaitėms) laisviau rinktis, ką skaityti. Ataskaitoje taip pat siūloma įdarbinti daugiau mokytojų vyrų, kurie galėtų rodyti berniukams pavyzdį.

Atrodo, kad aukšto lygio grupė daugiausiai dėmesio skyrė tik skaitymo gebėjimams. Ar tai tiesa?

Aukšto lygio grupė daugiausiai dėmesio skyrė skaitymo ir rašymo gebėjimams, tačiau taip pat atsižvelgė į įvairius skaitymo aspektus, pvz., naujas technologijas, ir į skaitmeninimo poveikį skaitymo ir rašymo gebėjimams. Skaitymo srityje atlikta daug daugiau tyrimų ir sukaupta gerokai daugiau palyginamų duomenų nei rašymo srityje. Viena iš aukšto lygio grupės rekomendacijų – kurti tarptautiniu mastu palyginamus rašymo gebėjimų testus ir vykdyti daugiau mokslinių šios srities tyrimų.

Aukšto lygio grupė rėmėsi daugiasluoksne raštingumo apibrėžtimi, apimančia pradinį, funkcinį ir daugialypį raštingumą. Pradinis raštingumas reiškia, kad asmuo atpažįsta raides, žodžius ir tekstus, kurie yra būtini norint skaityti ir rašyti taip, kad atsirastų pasitikėjimas savimi ir motyvacija gebėjimus ugdyti toliau. Funkcinis raštingumas reiškia tokį gebėjimą rašyti ir skaityti, kurio reikia siekiant vystytis ir funkcionuoti visuomenėje, namuose, mokykloje ir darbe. Daugialypis raštingumas – tai sugebėjimas naudoti skaitymo ir rašymo gebėjimus siekiant kurti, suprasti, aiškinti ir kritiškai vertinti įvairių formatų (spausdintus, skaitmeninius, audiovizualinius) tekstus iš įvairių žiniasklaidos šaltinių. Daugialypis raštingumas yra skaitmeninio dalyvavimo pagrindas; juo remiamasi priimant sprendimus, remiantis turima informacija, finansų, sveikatos ir kt. srityse. Šis terminas taip pat apibrėžiamas ir atliekant tarptautines apklausas.

Ar be EBPO TMVP tyrimo, yra kokių nors kitų tyrimų, kuriais vertinami moksleivių skaitymo ir rašymo gebėjimai?

Yra ir kitų tyrimų, pvz., Progress in International Reading Literacy Study (Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas) (PIRLS), kurį koordinuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija. Jame daugiausiai dėmesio skiriama ketvirtos klasės (9–11 m. amžiaus) moksleiviams.

Suaugusiųjų gebėjimams vertinti EBPO pradėjo naują Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programą (PIAAC). Pirmieji šios programos rezultatai bus paskelbti 2013 m. spalio mėn.

Kaip aukšto lygio grupė pagerins raštingumą?

Aukšto lygio grupės ataskaitoje pabrėžiami pagrindiniai su raštingumo standartais susiję duomenys ir įrodymai, patvirtinti įvairių šalių pavyzdžiais ir aprašymais. Joje pateikiama aktualiausių mokslinių tyrimų ir pagrindinių Europos politikos krypčių, programų ir kampanijų, kuriomis siekiama gerinti raštingumą, santrauka.

Ataskaitoje taip pat galima rasti konkrečių rekomendacijų įvairaus amžiaus grupėms (mažiems vaikams, pradinukams, paaugliams ir suaugusiesiems), kuriose pabrėžiama, kokių veiksmų gali ir turėtų imtis susiję subjektai, kad padėtis pagerėtų.

Ši ataskaita bus išsamiai aptarta spalio 4–5 d. Kipre rengiamo neoficialaus ES švietimo ministrų susitikimo diskusijose apie skaitymo gebėjimus. Remdamasi diskusijų rezultatais lapkričio mėnesį Švietimo taryba priims išvadas. Jose bus išsamiai paaiškinta, kaip Europa ateityje pritaikys įgytą patirtį.

Ar tiesa, kad 2011 m. ES buvo apie 75 mln. menkai išsilavinusių suaugusiųjų ir kad dauguma jų greičiausiai taip pat turi raštingumo sunkumų?

Tikslių duomenų apie suaugusiųjų raštingumą neturime. Apklausas neseniai atliko tik Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Iš šių apklausų rezultatų matyti, kad maždaug vienas iš penkių suaugusiųjų nėra pakankamai raštingas, kad atitiktų būtiniausius šių dienų visuomenės reikalavimus. Tai beveik 75 mln. suaugusiųjų visoje ES. Patikimesnių duomenų atsiras 2013 m. spalio mėn., gavus naujosios Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos rezultatus.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website