Navigation path

Left navigation

Additional tools

Palankesnė aplinka investicijoms į plačiajuostį ryšį. Pirmininko pavaduotojos N. Kroes politinis pareiškimas

European Commission - MEMO/12/554   12/07/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2012 m. liepos 12 d.

Palankesnė aplinka investicijoms į plačiajuostį ryšį. Pirmininko pavaduotojos N. Kroes politinis pareiškimas

Šiandien Europa stovi ant naujo skaitmeninio perversmo slenksčio. Jau sukurta įvairių naujų taikomųjų programų ir paslaugų (e. sveikatos, nuotolinių kompiuterinių išteklių, televizijos su integruota interneto prieiga paslaugos ir t. t.), kurios galėtų būti labai naudingos piliečiams bei įmonėms ir padėti mūsų ekonomikai augti. Deja, daugeliu šių naujovių naudotis dar negalima, nes ADSL plačiajuosčio ryšio varinių laidų tinklai joms netinka. Negalime leisti, kad dėl tinklų negalėtume naudotis naujomis puikiomis galimybėmis: turime investuoti į naują sparčiojo ryčio infrastruktūrą, o tam reikalingas stiprus ją kuriantis sektorius – telekomunikacijų įmonės ir kiti subjektai.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos telekomunikacijų tinklų sektorių pertvarkėme taip, kad jis veiktų konkurencijos pagrindais. Iki šiol vartotojams ir įmonėms tai buvo naudinga. Dabar planuojame sukurti naujos kartos sparčiojo ryšio tinklus. Jie bus naudojami kartu su senaisiais. Tai nelengvas uždavinys ir tam reikia daug lėšų. Dalį šių darbų galės finansuoti viešasis sektorius, bet didžiausia finansinė našta turės tekti privatiesiems investuotojams. Žinoma, kad imtųsi rizikos ir investuotų, jie turi matyti atitinkamo pelno perspektyvą.

Praėjusių metų spalį Komisija pradėjo dvi viešas konsultacijas (žr. IP/11/1147) dėl reguliuojamos didmeninės prieigos prie telekomunikacijų tinklų, sąnaudų apskaičiavimo metodikos ir nediskriminavimo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas visoje Europoje, sukurta bendroji komunikacijų rinka ir pasiekti sparčiojo plačiajuosčio ryšio plėtojimo tikslai.

Konsultacijos paskatino platesnio masto diskusijas apie reguliavimo vaidmenį skatinant konkurenciją ir investicijas technologinių permainų laikotarpiu. Gavome atsiliepimų iš Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI), nacionalinių reguliavimo institucijų, sektorinių asociacijų, investuotojų ir įmonių, taip pat išsamių ekspertų tyrimų.

Visa tai kruopščiai išanalizavome. Dabar norėčiau paskelbti sprendimus, kuriuos ketinu pasiūlyti, kad Europa būtų konkurencingas žemynas su tvirta naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūra.

Reguliavimo politika neturi būti kliūtis – ji turi sudaryti sąlygas. Stabilus ir visoje Europoje nuoseklus reguliavimas gali paskatinti tvarią konkurenciją ir veiksmingas investicijas.

Bendrosios išvados

1. Būtina užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas. Ypač nederėtų riboti į rinką norinčių patekti naujų operatorių konkurencinių pajėgumų. Rinkoje įsitvirtinę operatoriai neturėtų galėti užsiimti mažmenine veikla geresnėmis sąlygomis nei kiti operatoriai. Nors apie tai dažnai pamirštama reguliuojant, labai svarbu alternatyviems operatoriams sudaryti vienodas sąlygas naudotis įsitvirtinusių operatorių tinklais. Tikriausiai tai pati svarbiausia tvarios konkurencijos esamuose ir naujuose tinkluose sąlyga.

2. Jei reguliuojama per daug, ribojamas lankstumas. Dėl to sumažėja vartotojams siūlomų paslaugų įvairovė ir kokybė. Ypač perėjimo prie naujų technologijų etapu rinkoje įsitvirtinę operatoriai ir nauji paslaugų teikėjai turi būti pajėgūs ištirti naujas galimybes. Kiek galėsime, sieksime užtikrinti sveiką konkurenciją ir galbūt sušvelninsime reguliavimo priemones kitose srityse.

3. Turime suvokti teigiamą ir neigiamą reguliavimo poveikį. Pavyzdžiui, prieigos prie varinių laidų tinklų kainų reguliavimas gali turėti įtakos kitų infrastruktūrų – bet kokio operatoriaus naujų arba atnaujintų šviesolaidinių tinklų, kabelinių tinklų ar net belaidžių tinklų – naudojimo tarifams ir pelnui. Tinkamomis aplinkybėmis galime tuo pasinaudoti ir reguliuoti tik svarbiausių kertinių produktų didmenines kainas.

4. Turime vengti rinkti laimėtojus, svarbu laikytis technologijų neutralumo principo, t. y. negalime iš anksto numatyti, kokie technologiniai sprendimai bus geriausi ir kaip jie tarpusavyje konkuruos bei sąveikaus. Žingsnis po žingsnio priimami sprendimai gali padėti trumpalaikiu laikotarpiu patenkinti nedidelę paklausą. Pavyzdžiui, naudojant naujas mišrias šviesolaidinių ir varinių laidų sistemas arba modernizuotas kabelinės televizijos technologijas galima gerokai pigiau siūlyti spartesnio ryšio paslaugas.

5. Iš esmės, reguliuojant didmenines prieigos kainas, turėtų būti užtikrintas aiškumas, ar verčiau pirkti esamų pajėgumų paslaugas, ar kurti naujus tinklus. Pakeitimo išlaidos gali paskatinti kitus operatorius nuosavomis lėšomis kurti savo tinklus ir taip padidinti konkurenciją tose infrastruktūros srityse, kuriose galėtų būti ekonomiškai naudinga. Kitose srityse alternatyvūs operatoriai tebeturės didmeninę prieigą prie esamų tinklų, tad vartotojams ir toliau bus siūlomos konkurencingos paslaugos.

6. Būtina užtikrinti reguliavimo stabilumą ir nuoseklumą. Tai labai svarbu siekiant ugdyti komercinių investuotojų ir operatorių pasitikėjimą. Nuoseklumas bendrojoje rinkoje – taip pat labai svarbus aspektas. Turime laikytis tvirtos, nuoseklios ir ilgainiui patikimos politikos, bet ji taip pat turi būti pakankamai lanksti, kad joje būtų galima atsižvelgti į pokyčius.

7. Atsakyti į klausimą, ar prieigos prie varinių laidų tinklų kainų padidinimas arba sumažinimas paskatintų investicijas į naujos kartos prieigos (NKP) tinklus, sudėtinga. Yra daug įvairių vienai ar kitai krypčiai palankesnių veiksnių, kurių svarba priklauso nuo aplinkybių ir jų poveikio alternatyviems bei rinkoje įsitvirtinusiems operatoriams. Praėjusių metų spalį apsvarstėme keletą idėjų, kaip šiuos veiksnius būtų galima suderinti. Nacionalinės reguliavimo institucijos buvo susirūpinusios, kad praktiškai būtų sudėtinga prieigos prie varinių laidų tinklų kainą susieti su įsipareigojimais investuoti į naujos kartos prieigos tinklus ir kad taip galėtų būti sudarytos sąlygos manipuliacijai.

Dar svarbiau yra tai, kad išanalizavę visus duomenis ir atsižvelgę į svarbų konkurencinį ryšį tarp varinių laidų ir naujos kartos prieigos tinklų, nesame įsitikinę, kad laipsniškas prieigos prie varinių laidų tinklų kainų mažinimas paskatintų investicijas į naujos kartos prieigos tinklus. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse, kur prieigos prie varinių laidų tinklų kainos yra apie ES vidurkį arba didesnės, į šviesolaidinius tinklus investuojama gana aktyviai.

Tolesni veiksmai

Atsižvelgdama į šiuos veiksnius, planuoju parengti ilgalaikes reguliavimo gaires. Jos turėtų būti taikomos bent iki 2020 m. Esu numačiusi 3 priemones.

Pirmiausia planuoju parengti rekomendaciją dėl nediskriminavimo. Joje norėčiau pabrėžti, kad indėlio lygiavertiškumas – geriausia nediskriminavimo ir vienodų prieigos sąlygų garantija.

Žinoma, esamų tinklų atveju tai gali būti brangu, todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turės labai gerai pasverti proporcingumo aspektus. Vis dėlto manau, kad nėra jokio pagrindo šių sąlygų netaikyti naujų sistemų atžvilgiu. Prieiga sau ir trečiosioms šalims turėtų būti teikiama kuo vienodesnėmis sąlygomis, jei norima užtikrinti, kad prieigos produktai pernelyg nesiskirtų.

Nacionalinės reguliavimo institucijos tokiose srityse kaip užsakymas, pristatymas, gedimų šalinimas ir paslaugų kokybė turėtų nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius. Juos turėtų papildyti paslaugų lygmens susitarimai arba garantijos, taip pat techninio ir ekonominio atkuriamumo testas. Taip reguliavimo institucijos galės patikrinti, ar tokios pačios didmeninės prieigos produktai sudaro sąlygas efektyviai dirbančiam operatoriui konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusių operatorių mažmeniniais produktais. Vertinant ekonominį atkuriamumą reikės pritaikyti tinkamai nustatytą ex ante kainų spaudimo kriterijų. Šių priemonių derinys suteiks realias alternatyvias garantijas ir nereikės imtis funkcinės atskirties, kuri, mūsų nuomone, tebėra kraštutinė priemonė.

Antra, siekdama visoje Europoje užtikrinti kainų nuoseklumą ir stabilumą, planuoju parengti atskirą rekomendaciją dėl sąnaudų apskaičiavimo metodo, naudojamo nustatant prieigos prie tinklų reguliuojamas didmenines kainas. Kainos turėtų pamažu supanašėti – nematau pagrindo abejoti dabartinių vidutinių prieigos prie atsietųjų varinių laidų tinklų kainų (apie 9 eurus per mėnesį) tendencijomis. Manau, kad nedideli kainų skirtumai vienur ar kitur – visai normalus dalykas.

Iš esmės, investicinius sprendimus pirkti esamos infrastruktūros paslaugas ar visgi kurti naujus tinklus patikimiausia priimti naudojantis ilgalaikių papildomų sąnaudų apskaičiavimo metodu, kuriame tinkamai atsižvelgiama į bendrąsias sąnaudas. Daugelis reguliuotojų jau taiko šį arba panašų metodą. Be to, panašu, kad apskaičiuojant prieigos prie varinių laidų tinklų sąnaudas kaip modernų lygiavertį turtą palyginimui galima naudoti šviesolaidinius tinklus, nes joks operatorius šiandien varinių laidų tinklų nekurtų. Laikui bėgant vartotojai pradės vis labiau vertinti naujos kartos prieigos tinklų paslaugas, todėl prieigos prie varinių laidų tinklų kaina turės būti pakoreguota pagal principą „moki už tai, ką gauni“. Tais atvejais, kai naujos kartos prieigos tinklų kainos yra reguliuojamos, reguliuojant turi būti atsižvelgiama į investavimo riziką ir siekiama visiško infrastruktūros sąnaudų padengimo, net jei ateityje sąnaudos sumažėtų.

Per viešas konsultacijas taip pat išanalizavome, ar tam tikrų rūšių turtui (pavyzdžiui, inžineriniams statiniams) turėtų būti taikoma atskira tvarka, kaip tai daroma kai kuriose valstybėse narėse. Kaip matome, dėl tokios praktikos labai nenukrypstama nuo dabartinių vidutinių prieigos prie atsietųjų varinių laidų tinklų kainų, dėl kurių, kaip minėjau, klausimų nekeliu.

Trečia, šios iniciatyvos – tai galimybė nustatyti įpareigojimus, kurie būtų naudingi alternatyviems operatoriams ir kuo mažiau trukdytų įprastinei įsitvirtinusių operatorių veiklai. 2010 m. Komisijos rekomendacijoje dėl NKP nustatytas sąnaudomis pagrįstos didmeninės prieigos prie dominuojančią padėtį užimančių operatorių tinklų bendras principas su kai kuriomis išimtimis.

Siūlau, kad tais atvejais, kai yra įgyvendintos reguliavimo institucijų nustatytos sąlygos (indėlio lygiavertiškumo reikalavimas, atkuriamumo testas) ir kai yra pakankamai konkurencinių suvaržymų (dėl operatorių, turinčių Komisijos gaires atitinkančią sąnaudomis pagrįstą prieigą prie varinių laidų tinklų arba dėl konkurentų, naudojančių kitas infrastruktūras, kaip antai kabelius arba ilgalaikės raidos infrastruktūrą (angl. LTE)), nacionalinėms reguliavimo institucijoms nereikėtų tiesiogiai taikyti sąnaudomis pagrįstos prieigos principo NKP didmeninės prieigos produktams.

Šie klausimai yra svarbūs ir sudėtingi. Prie savo išvadų priėjau po ilgų svarstymų ir pasitarusi su suinteresuotosiomis šalimis. Esu įsitikinusi, kad šios rekomendacijos paskatins operatorius investuoti, sustiprins konkurenciją visuose tinkluose ir sudarys sąlygas alternatyviems operatoriams konkuruoti ne tik kainos pagrindu.

Šiuos reguliavimo planus pateiksiu Komisijos narių kolegijai patvirtinti kuo anksčiau rudenį. Jie yra bendros mano apžvalgos, kaip užtikrinti, kad skaitmeninė darbotvarkė būtų dar tikslingesnė skaitmeninio augimo Europoje strategija, dalis.

Noriu, kad visi pramonės subjektai aiškiai suvoktų, kad jie gali pelningai investuoti į Europos ateities tinklų infrastruktūrą ir konkuruoti savo investicijų pagrindu.

Papildomos priemonės

Kad Europoje būtų tvirta tinklų infrastruktūra, šios priemonės bus įgyvendinamos kartu su kitomis.

  • Viešoji parama: nacionalinių arba vietos institucijų valstybės pagalba arba ES finansavimas (pavyzdžiui, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę arba iš struktūrinių fondų). Naujoviški Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansiniai instrumentai gali pritraukti privačias investicijas. Taigi Komisijos pasiūlymas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir valstybės pagalbos plačiajuosčio ryšio tinklams gairių persvarstymas yra labai svarbūs siekiant parengti tinkamą politiką.

  • Naujos kartos prieigos tinklų kūrimo sąnaudų mažinimo priemonės. Dar šiais metais pateiksiu pasiūlymą dėl teisės akto siekdama visoje ES išplatinti gerąją regionų patirtį: pavyzdžiui, kaip visuose sektoriuose geriau pakartotinai naudotis ir dalytis kabelių kanalų infrastruktūra ir supaprastinti leidimų išdavimo tvarką.

  • Kad būtų sparčiai plėtojami 4G belaidžiai tinklai, toliau įgyvendinsiu Radijo spektro politikos programą. Būtina, kad šalių vyriausybės skirtų pakankamai spektro ne pernelyg didelėmis kainomis.

  • Turime sukurti dinamišką internetinio turinio bendrąją skaitmeninę rinką, naujas paslaugas ir taikomąsias programas, kad vartotojai galėtų naudotis greitesnės interneto prieigos galimybėmis. Dėl vartotojų poreikių investicijos į tinklus bus mažiau rizikingos ir pelningesnės. Vakar pateiktas pasiūlymas supaprastinti bendrojoje rinkoje muzikos licencijų teikimą (IP/12/772) yra pirmasis platesnės apimties autorių teisių nuostatų skaitmeniniame amžiuje pakeitimų etapas. Jau turime didelės apimties pasiūlymų dėl duomenų apsaugą, ginčų elektroninį sprendimą, internetinės prekybos sutarčių sąlygas ir elektroninę tapatybės kortelę reglamentuojančių teisės aktų. Netrukus priimsime nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų strategiją, mokėjimo internetu iniciatyvas, Elektroninės prekybos direktyvą, televizijos su integruota interneto prieiga strategiją, gaires dėl tinklo neutralumo, tinklo saugumo teisės aktus ir dar daugiau.

Naudingos nuorodos

Skaitmeninės darbotvarkės svetainė

Neelie Kroes svetainė

Neelie Kroes paskyra tinkle „Twitter


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website