Chemin de navigation
- Commission Européenne
- Communiqués de presse
- Details Communiqué de presse
Left navigation
Additional tools
Elargir
Retour à la liste
|
MEMO/12/54 Briuselis, 2012 m. sausio 30 d. Dažnai užduodami klausimai apie programą „Erasmus“ (IP/12/83) 1. Koks yra „Erasmus“ studijų laikotarpis ir kas sprendžia, kokių dalykų turi būti mokomasi? „Erasmus“ studijų laikotarpis, kuris gali trukti 3–12 mėn., įtraukiamas į studento studijų savo šalies universitete ar kitoje aukštojo mokslo įstaigoje programą. Sėkmingai baigus pasirinktą studijų dalį užsienyje, užtikrinamas visapusiškas šių studijų akademinis pripažinimas, kaip nustatyta studento, siunčiančiosios ir priimančiosios institucijos pasirašytoje studijų sutartyje. Ši sutartis pasirašoma iki studijų pradžios. Joje aiškiai nurodoma, kokius dalykus studentas studijuos. Pasibaigus studijų užsienyje laikotarpiui priimančioji institucija parengia „Erasmus“ studentui ir jo siunčiančiajai institucijai ataskaitą, kurioje pateikiami sutartos studijų programos rezultatai. Kad galėtų dalyvauti programoje „Erasmus“, universitetai ir kitos aukštosios mokyklos turi būti pasirašiusios „Erasmus“ universitetų chartiją ir pripažįstamos šalies, kurioje vykdo veiklą, valdžios institucijų. „Erasmus“ universitetų chartija siekiama užtikrinti programų kokybę, todėl nustatyti esminiai principai ir įsipareigojimai, kurių privalo laikytis visos dalyvaujančios institucijos. Tų aukštųjų mokyklų, kurios yra pasirašiusios išplėstinę „Erasmus“ universitetų chartiją, studentai gali vykti stažuotis ar atlikti praktikos užsienio įmonėse ar organizacijose. Remdamasi stažuotės susitarimu, kurį suinteresuotosios šalys pasirašo iki išvykimo laikotarpio, siunčiančioji institucija visapusiškai pripažįsta studento studijas ar stažuotę užsienyje. 2. Kur kreiptis dėl „Erasmus“ stipendijų? Studentai, norintys dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje, turi tenkinti šias sąlygas:
Programoje „Erasmus“ dalyvauja dauguma ES universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų. Svarbiausi informacijos apie programą „Erasmus“ ir stipendijas teikėjai – siunčiančiųjų aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių skyriai ar vadinamieji „Erasmus“ biurai. Jie informuoja interesantus apie visas „Erasmus“ mainų galimybes. 3. Kiek studentų jau dalyvavo programoje „Erasmus“? Nuo programos „Erasmus“ sukūrimo 1987 m. dalyvaujančių studentų skaičius nuolat augo. Tikimasi, kad 2012–2013 m. m. programos dalyvių skaičius pasieks 3 mln. Programoje dalyvaujančių judžių studentų skaičiaus augimas – jau beveik 3 mln.  Studijuoti ar stažuotis į užsienį išvykusių studentų skaičius 2009–2010 m.  4. Kokio dydžio stipendiją gauna „Erasmus“ studentai? Vidutinė mėnesinė „Erasmus“ stipendija 2009–2010 m. m. buvo 254 EUR. Daugumoje šalių programos „Erasmus“ stipendijas nori gauti gerokai daugiau žmonių, nei įmanoma jų skirti. 2009–2010 m. „Erasmus“ stipendijas studijuoti ar stažuotis užsienyje gavo daugiau kaip 213 000 studentų. Tai 7,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir apskritai daugiau nei bet kada iki tol. Stipendijas gauna studentai, įveikę siunčiančiosios aukštosios mokyklos vykdomą atranką ir radę juos priimančią aukštąją mokyklą arba – jei nori vykti stažuotis – įmonę. Priimančiajai institucijai „Erasmus“ studentai nemoka mokesčio už studijas – tai esminis programos principas. Stipendija, kurios dydis gali skirtis priklausomai nuo šalies, nėra skirta visoms studento išlaidoms padengti. Skiriant šią stipendiją siekiama išlyginti gyvenimo užsienyje lygio skirtumą. Europos Komisija yra nustačiusi maksimalias kiekvienos priimančiosios šalies mėnesinės stipendijos ribas, o dėl konkretaus stipendijos dydžio sprendžia programą „Erasmus“ vykdančios nacionalinės agentūros ir aukštojo mokslo įstaigos. Dauguma jų siekia, kad programoje dalyvautų kuo daugiau studentų ir darbuotojų, tačiau kai kurios mieliau moka didesnes stipendijas mažesniam dalyvių skaičiui. Pavyzdžiui, nacionalinės agentūros ir siunčiančiosios institucijos gali atsižvelgti į studento socialinę ir ekonominę padėtį ir į atstumą nuo jo gimtosios iki priimančiosios šalies. „Erasmus“ stipendija gali būti papildyta universitetų, valstybių narių, regioninių ar kitų viešųjų ir privačiųjų institucijų lėšomis. Judumo stipendijas siūlo vis daugiau privačių bendrovių, be to, vis daugiau studentų ima paskolas iš bankų. 5. Ar tiesa, kad pagal programą „Erasmus“ taip pat remiamas darbuotojų judumas ir kalbų mokymasis? Taip. Vadinamieji decentralizuoti veiksmai, kuriais skatinamas pavienių asmenų judumas ir kuriuos administruoja 33 programoje dalyvaujančių šalių nacionalinės agentūros, tai, pavyzdžiui, „Erasmus“ aukštųjų mokyklų darbuotojų judumas, „Erasmus“ intensyvios programos, „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai. „Erasmus“ darbuotojų judumas Programoje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojai gali išvykti dėstyti į užsienį. Dėstyti kitos šalies aukštojoje mokykloje jie gali nuo 1 dienos (bent 5 dėstymo valandos) iki 6 savaičių. Šios veiklos tikslas – gerinti dėstymo įgūdžius ir tarptautinį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Darbuotojų judumui skiriama 8 proc. viso programos „Erasmus“ biudžeto. 2009–2010 m. m. pagal šią programą finansuota 29 031 dėstytotjų išvyka ir 8 745 mokymo programos. Darbuotojų mokymo užsienyje veikloje gali dalyvauti ir nedėstantys aukštosios mokyklos darbuotojai. Darbuotojų judumo augimas nuo 2007–2008 m. m. iki 2009–2010 m. m.  „Erasmus“ intensyvios programos ir „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai Intensyvios programos – tai trumpos studijų programos, kuriose dalyvauja bent trijų šalių aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai. Pagal šias programas, paprastai trunkančias nuo 10 dienų iki 6 savaičių, studijuojamas tam tikras dalykas. Šių programų tikslas – paskatinti dėstyti dalykus, kurie konkrečioje aukštojoje mokykloje paprastai nebūtų dėstomi, ir suteikti galimybę studentams ir dėstytojams dirbti tarptautinėse komandose. Svarbiausias „Erasmus“ intensyvių programų bruožas – tarpdalykių ir daugiadalykių novatoriškų metodų naudojimas. 2009–2010 m. m. buvo surengtos 384 intensyvios programos, kuriose dalyvavo 12 606 studentai ir 4 378 dėstytojai. Vykdant „Erasmus“ intensyvių kalbų kursų iniciatyvą remiami rečiau vartojamų ir mokomų kalbų kursai. Jie rengiami tose šalyse, kurių aukštosiose mokyklose dėstoma tomis kalbomis. Pavyzdžiui, „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai negali vykti anglų, vokiečių, prancūzų ir bendrine ispanų kalbomis. Šių kursų tikslas – kalbiškai ir kultūriškai parengti būsimus „Erasmus“ studentus judumo laikotarpiui priimančiojoje šalyje. 2009–2010 m. m. „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai buvo surengti 361 kartą, o juose dalyvavo 5 386 studentai. Kiti veiksmai Centralizuotus veiksmus, kaip antai tinklų veiklą, daugiašalius projektus ir susijusias priemones, valdo viena iš ES agentūrų – Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. Šiais veiksmais plėtojama konkreti aukštojo mokslo įstaigų ir kitų suinteresuotųjų šalių (pavyzdžiui, įmonių) veikla, kuria siekiama modernizuoti tam tikrus aukštojo mokslo aspektus ir įgyvendinti bei tobulinti šios srities politiką. 2007–2010 m. daugiau dėmesio skirta „Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektams  Aukštojo mokslo politikos prioritetai įgyvendinant 2007–2010 m. „Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektus  6. Kokį vaidmenį programoje „Erasmus“ atlieka valstybės narės? ES valstybės narės programoje dalyvauja įvairiais lygmenimis. Pirmiausia visos valstybės narės siunčia ministerijų atstovus į Europos Vadovų Tarybą, kur jie dalyvauja teisėkūros ir politikos koordinavimo darbe ir Mokymosi visą gyvenimą programos, į kurią, be kita ko, įeina ir programa „Erasmus“, įgyvendinimo veikloje. Dėl septynerių metų „Erasmus“ biudžeto drauge sprendžia Taryba ir Europos Parlamentas. Šiuo metu programai įgyvendinti skiriama maždaug 450 mln. EUR per metus. Antra, prie nacionalinių agentūrų ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūros einamųjų išlaidų finansavimo prisideda ir nacionalinės institucijos. Europos Komisijai įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą programą padeda Mokymosi visą gyvenimą komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai. Galiausiai, aukštojo mokslo įstaigos, kad galėtų pasirašyti „Erasmus“ universitetų chartiją ir dalyvauti programoje, turi būti pripažintos nacionalinių valdžios institucijų. 7. „Erasmus visiems“. Kas tai? „Erasmus visiems“ – Europos Komisijos pasiūlyta nauja švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto finansinio rėmimo programa. Pagal šią programą, kurią tikimasi pradėti įgyvendinti 2014 m., bus gerokai padidintos lėšos, skiriamos žinioms didinti ir įgūdžiams tobulinti. Rengiant šią programą remtasi prielaida, kad investicijos į švietimą ir mokymą labai išlaisvina žmonių potencialą, padeda jiems tobulėti, įgyti naujų įgūdžių, gerina darbo perspektyvas. Racionalesnės struktūros programa „Erasmus visiems“ padės padidinti veiksmingumą, taigi, studentams, stažuotojams, dėstytojams bus skiriama daugiau stipendijų. Taip pat gerokai padaugės judumo ir bendradarbiavimo galimybių; visų pirma išaugs aukštųjų mokyklų studentų ir profesinių mokyklų moksleivių, stažuotojų, dėstytojų, mokytojų ir su jaunimu dirbančių asmenų tarptautinio judumo įvairiais – studijų, mokymo, mokymosi, savanoriškos veiklos – tikslais finansavimas. Švietimo ir mokymo institucijoms, jaunimo organizacijoms, įmonėms bus suteikta daugiau partnerystės galimybių – jos galės dalytis gerąja patirtimi, skatinti inovacijas ir užimtumą. Be to, bus geriau remiamos IT platformos (pavyzdžiui, e-twinning), padedančios mokykloms ir kitiems mokymo paslaugų teikėjams užmegzti ryšius internetu. 8. Kuo „Erasmus visiems“ skiriasi nuo dabartinių programų? Svarbiausias tikslas lieka toks pats – padėti žmonėms tobulėti ir gerinti įgūdžius, taigi drauge ir didinti galimybes gauti darbą, bei remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją. „Erasmus visiems“ pakeis septynias dabartines programas: Mokymosi visą gyvenimą programą („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Comenius“ ir „Grundtvig“), „Veiklaus jaunimo“ programą ir penkias tarptautinio bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą). Dabartinių programų tikslų bus siekiama ir toliau (t. y. bus plėtojamas judumas mokymosi tikslais, vykdomi bendradarbiavimo projektai, remiamos politikos reformos), tačiau daugiausia dėmesio bus skiriama tiems veiksmams, kurių sisteminis poveikis yra didžiausias ir kurie ES teikia daugiausia papildomos naudos. Be to, pasiūlyta ne viena naujovė, pavyzdžiui, „Erasmus“ magistrantų paskolų garantijų sistema ar žinių ir įgūdžių sąjungos. Tai, kad bus tik viena programa, reiškia, kad supaprastės jos įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, bus išvengta fragmentacijos ir veiklos dubliavimo. (Žr. IP/11/1398). Nuo 2007 m. kasmet ES stipendijas studijuoti, mokytis ir savanoriauti užsienyje gaudavo vidutiniškai po 400 000 asmenų. Pagal naują Komisijos pasiūlymą šis skaičius turėtų kone padvigubėti. Programą „Erasmus visiems“ šiuo metu svarsto Taryba (27 valstybės narės) ir Europos Parlamentas, priimsiantys galutinį sprendimą dėl 2014–2020 m. biudžeto. 9. Kam naudinga programa „Erasmus“?
* Preliminarūs duomenys 10. Kur rasti statistinių duomenų apie programą „Erasmus“? Statistinių duomenų apie programą „Erasmus“ pateikiama toliau nurodytoje svetainėje ir knygelėje „Erasmus – facts, figures & trends – The European Union support for student and staff exchanges and university cooperation in 2009/2010“. Statistika: http://ec.europa.eu/education/erasmus/doc920_en.htm Knygelė: http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/erasmus0910_en.pdf 1 priedas „Erasmus“ ambasadoriai Vadinamieji „Erasmus“ ambasadoriai atstovauja 33 programoje dalyvaujančioms šalims. Remiantis „Erasmus“ poveikiu profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, kiekvienoje šalyje buvo atrinktas vienas studentas ir vienas dėstytojas. Jų vaidmuo – paskatinti kitus studentus ir dėstytojus pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Side Bar
