Dažnai užduodami klausimai apie programą „Erasmus“

MEMO/12/54

Briuselis, 2012 m. sausio 30 d.

Dažnai užduodami klausimai apie programą „Erasmus“

(IP/12/83)

1. Koks yra „Erasmus“ studijų laikotarpis ir kas sprendžia, kokių dalykų turi būti mokomasi?

„Erasmus“ studijų laikotarpis, kuris gali trukti 3–12 mėn., įtraukiamas į studento studijų savo šalies universitete ar kitoje aukštojo mokslo įstaigoje programą. Sėkmingai baigus pasirinktą studijų dalį užsienyje, užtikrinamas visapusiškas šių studijų akademinis pripažinimas, kaip nustatyta studento, siunčiančiosios ir priimančiosios institucijos pasirašytoje studijų sutartyje. Ši sutartis pasirašoma iki studijų pradžios. Joje aiškiai nurodoma, kokius dalykus studentas studijuos. Pasibaigus studijų užsienyje laikotarpiui priimančioji institucija parengia „Erasmus“ studentui ir jo siunčiančiajai institucijai ataskaitą, kurioje pateikiami sutartos studijų programos rezultatai.

Kad galėtų dalyvauti programoje „Erasmus“, universitetai ir kitos aukštosios mokyklos turi būti pasirašiusios „Erasmus“ universitetų chartiją ir pripažįstamos šalies, kurioje vykdo veiklą, valdžios institucijų. „Erasmus“ universitetų chartija siekiama užtikrinti programų kokybę, todėl nustatyti esminiai principai ir įsipareigojimai, kurių privalo laikytis visos dalyvaujančios institucijos.

Tų aukštųjų mokyklų, kurios yra pasirašiusios išplėstinę „Erasmus“ universitetų chartiją, studentai gali vykti stažuotis ar atlikti praktikos užsienio įmonėse ar organizacijose. Remdamasi stažuotės susitarimu, kurį suinteresuotosios šalys pasirašo iki išvykimo laikotarpio, siunčiančioji institucija visapusiškai pripažįsta studento studijas ar stažuotę užsienyje.

2. Kur kreiptis dėl „Erasmus“ stipendijų?

Studentai, norintys dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje, turi tenkinti šias sąlygas:

• studijuoti pagal programoje „Erasmus“ dalyvaujančios aukštosios mokyklos oficialią studijų programą, kurią baigus suteikiama kvalifikacija ar mokslo laipsnis (įskaitant daktaro), vienoje iš 33 programos šalių (27 ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija);

• būti baigę bent pirmą kursą (ši sąlyga netaikoma stažuotojams).

Programoje „Erasmus“ dalyvauja dauguma ES universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų. Svarbiausi informacijos apie programą „Erasmus“ ir stipendijas teikėjai – siunčiančiųjų aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių skyriai ar vadinamieji „Erasmus“ biurai. Jie informuoja interesantus apie visas „Erasmus“ mainų galimybes.

3. Kiek studentų jau dalyvavo programoje „Erasmus“?

Nuo programos „Erasmus“ sukūrimo 1987 m. dalyvaujančių studentų skaičius nuolat augo. Tikimasi, kad 2012–2013 m. m. programos dalyvių skaičius pasieks 3 mln.

Programoje dalyvaujančių judžių studentų skaičiaus augimas – jau beveik 3 mln.

Studijuoti ar stažuotis į užsienį išvykusių studentų skaičius 2009–2010 m.

4. Kokio dydžio stipendiją gauna „Erasmus“ studentai?

Vidutinė mėnesinė „Erasmus“ stipendija 2009–2010 m. m. buvo 254 EUR. Daugumoje šalių programos „Erasmus“ stipendijas nori gauti gerokai daugiau žmonių, nei įmanoma jų skirti. 2009–2010 m. „Erasmus“ stipendijas studijuoti ar stažuotis užsienyje gavo daugiau kaip 213 000 studentų. Tai 7,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir apskritai daugiau nei bet kada iki tol.

Stipendijas gauna studentai, įveikę siunčiančiosios aukštosios mokyklos vykdomą atranką ir radę juos priimančią aukštąją mokyklą arba – jei nori vykti stažuotis – įmonę. Priimančiajai institucijai „Erasmus“ studentai nemoka mokesčio už studijas – tai esminis programos principas.

Stipendija, kurios dydis gali skirtis priklausomai nuo šalies, nėra skirta visoms studento išlaidoms padengti. Skiriant šią stipendiją siekiama išlyginti gyvenimo užsienyje lygio skirtumą.

Europos Komisija yra nustačiusi maksimalias kiekvienos priimančiosios šalies mėnesinės stipendijos ribas, o dėl konkretaus stipendijos dydžio sprendžia programą „Erasmus“ vykdančios nacionalinės agentūros ir aukštojo mokslo įstaigos. Dauguma jų siekia, kad programoje dalyvautų kuo daugiau studentų ir darbuotojų, tačiau kai kurios mieliau moka didesnes stipendijas mažesniam dalyvių skaičiui. Pavyzdžiui, nacionalinės agentūros ir siunčiančiosios institucijos gali atsižvelgti į studento socialinę ir ekonominę padėtį ir į atstumą nuo jo gimtosios iki priimančiosios šalies. „Erasmus“ stipendija gali būti papildyta universitetų, valstybių narių, regioninių ar kitų viešųjų ir privačiųjų institucijų lėšomis. Judumo stipendijas siūlo vis daugiau privačių bendrovių, be to, vis daugiau studentų ima paskolas iš bankų.

5. Ar tiesa, kad pagal programą „Erasmus“ taip pat remiamas darbuotojų judumas ir kalbų mokymasis?

Taip. Vadinamieji decentralizuoti veiksmai, kuriais skatinamas pavienių asmenų judumas ir kuriuos administruoja 33 programoje dalyvaujančių šalių nacionalinės agentūros, tai, pavyzdžiui, „Erasmus“ aukštųjų mokyklų darbuotojų judumas, „Erasmus“ intensyvios programos, „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai.

„Erasmus“ darbuotojų judumas

Programoje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojai gali išvykti dėstyti į užsienį. Dėstyti kitos šalies aukštojoje mokykloje jie gali nuo 1 dienos (bent 5 dėstymo valandos) iki 6 savaičių. Šios veiklos tikslas – gerinti dėstymo įgūdžius ir tarptautinį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Darbuotojų judumui skiriama 8 proc. viso programos „Erasmus“ biudžeto. 2009–2010 m. m. pagal šią programą finansuota 29 031 dėstytotjų išvyka ir 8 745 mokymo programos. Darbuotojų mokymo užsienyje veikloje gali dalyvauti ir nedėstantys aukštosios mokyklos darbuotojai.

Darbuotojų judumo augimas nuo 2007–2008 m. m. iki 2009–2010 m. m.

„Erasmus“ intensyvios programos ir „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai

Intensyvios programos – tai trumpos studijų programos, kuriose dalyvauja bent trijų šalių aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai. Pagal šias programas, paprastai trunkančias nuo 10 dienų iki 6 savaičių, studijuojamas tam tikras dalykas. Šių programų tikslas – paskatinti dėstyti dalykus, kurie konkrečioje aukštojoje mokykloje paprastai nebūtų dėstomi, ir suteikti galimybę studentams ir dėstytojams dirbti tarptautinėse komandose. Svarbiausias „Erasmus“ intensyvių programų bruožas – tarpdalykių ir daugiadalykių novatoriškų metodų naudojimas. 2009–2010 m. m. buvo surengtos 384 intensyvios programos, kuriose dalyvavo 12 606 studentai ir 4 378 dėstytojai.

Vykdant „Erasmus“ intensyvių kalbų kursų iniciatyvą remiami rečiau vartojamų ir mokomų kalbų kursai. Jie rengiami tose šalyse, kurių aukštosiose mokyklose dėstoma tomis kalbomis. Pavyzdžiui, „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai negali vykti anglų, vokiečių, prancūzų ir bendrine ispanų kalbomis. Šių kursų tikslas – kalbiškai ir kultūriškai parengti būsimus „Erasmus“ studentus judumo laikotarpiui priimančiojoje šalyje. 2009–2010 m. m. „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai buvo surengti 361 kartą, o juose dalyvavo 5 386 studentai.

Kiti veiksmai

Centralizuotus veiksmus, kaip antai tinklų veiklą, daugiašalius projektus ir susijusias priemones, valdo viena iš ES agentūrų – Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. Šiais veiksmais plėtojama konkreti aukštojo mokslo įstaigų ir kitų suinteresuotųjų šalių (pavyzdžiui, įmonių) veikla, kuria siekiama modernizuoti tam tikrus aukštojo mokslo aspektus ir įgyvendinti bei tobulinti šios srities politiką.

2007–2010 m. daugiau dėmesio skirta „Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektams

Aukštojo mokslo politikos prioritetai įgyvendinant 2007–2010 m. „Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektus

6. Kokį vaidmenį programoje „Erasmus“ atlieka valstybės narės?

ES valstybės narės programoje dalyvauja įvairiais lygmenimis. Pirmiausia visos valstybės narės siunčia ministerijų atstovus į Europos Vadovų Tarybą, kur jie dalyvauja teisėkūros ir politikos koordinavimo darbe ir Mokymosi visą gyvenimą programos, į kurią, be kita ko, įeina ir programa „Erasmus“, įgyvendinimo veikloje. Dėl septynerių metų „Erasmus“ biudžeto drauge sprendžia Taryba ir Europos Parlamentas. Šiuo metu programai įgyvendinti skiriama maždaug 450 mln. EUR per metus. Antra, prie nacionalinių agentūrų ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūros einamųjų išlaidų finansavimo prisideda ir nacionalinės institucijos. Europos Komisijai įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą programą padeda Mokymosi visą gyvenimą komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai. Galiausiai, aukštojo mokslo įstaigos, kad galėtų pasirašyti „Erasmus“ universitetų chartiją ir dalyvauti programoje, turi būti pripažintos nacionalinių valdžios institucijų.

7. „Erasmus visiems“. Kas tai?

„Erasmus visiems“ – Europos Komisijos pasiūlyta nauja švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto finansinio rėmimo programa. Pagal šią programą, kurią tikimasi pradėti įgyvendinti 2014 m., bus gerokai padidintos lėšos, skiriamos žinioms didinti ir įgūdžiams tobulinti. Rengiant šią programą remtasi prielaida, kad investicijos į švietimą ir mokymą labai išlaisvina žmonių potencialą, padeda jiems tobulėti, įgyti naujų įgūdžių, gerina darbo perspektyvas.

Racionalesnės struktūros programa „Erasmus visiems“ padės padidinti veiksmingumą, taigi, studentams, stažuotojams, dėstytojams bus skiriama daugiau stipendijų. Taip pat gerokai padaugės judumo ir bendradarbiavimo galimybių; visų pirma išaugs aukštųjų mokyklų studentų ir profesinių mokyklų moksleivių, stažuotojų, dėstytojų, mokytojų ir su jaunimu dirbančių asmenų tarptautinio judumo įvairiais – studijų, mokymo, mokymosi, savanoriškos veiklos – tikslais finansavimas. Švietimo ir mokymo institucijoms, jaunimo organizacijoms, įmonėms bus suteikta daugiau partnerystės galimybių – jos galės dalytis gerąja patirtimi, skatinti inovacijas ir užimtumą. Be to, bus geriau remiamos IT platformos (pavyzdžiui, e-twinning), padedančios mokykloms ir kitiems mokymo paslaugų teikėjams užmegzti ryšius internetu.

8. Kuo „Erasmus visiems“ skiriasi nuo dabartinių programų?

Svarbiausias tikslas lieka toks pats – padėti žmonėms tobulėti ir gerinti įgūdžius, taigi drauge ir didinti galimybes gauti darbą, bei remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją. „Erasmus visiems“ pakeis septynias dabartines programas: Mokymosi visą gyvenimą programą („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Comenius“ ir „Grundtvig“), „Veiklaus jaunimo“ programą ir penkias tarptautinio bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).

Dabartinių programų tikslų bus siekiama ir toliau (t. y. bus plėtojamas judumas mokymosi tikslais, vykdomi bendradarbiavimo projektai, remiamos politikos reformos), tačiau daugiausia dėmesio bus skiriama tiems veiksmams, kurių sisteminis poveikis yra didžiausias ir kurie ES teikia daugiausia papildomos naudos. Be to, pasiūlyta ne viena naujovė, pavyzdžiui, „Erasmus“ magistrantų paskolų garantijų sistema ar žinių ir įgūdžių sąjungos. Tai, kad bus tik viena programa, reiškia, kad supaprastės jos įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, bus išvengta fragmentacijos ir veiklos dubliavimo. (Žr. IP/11/1398).

Nuo 2007 m. kasmet ES stipendijas studijuoti, mokytis ir savanoriauti užsienyje gaudavo vidutiniškai po 400 000 asmenų. Pagal naują Komisijos pasiūlymą šis skaičius turėtų kone padvigubėti.

Programą „Erasmus visiems“ šiuo metu svarsto Taryba (27 valstybės narės) ir Europos Parlamentas, priimsiantys galutinį sprendimą dėl 2014–2020 m. biudžeto.

9. Kam naudinga programa „Erasmus“?

* Preliminarūs duomenys

10. Kur rasti statistinių duomenų apie programą „Erasmus“?

Statistinių duomenų apie programą „Erasmus“ pateikiama toliau nurodytoje svetainėje ir knygelėje „Erasmus – facts, figures & trends – The European Union support for student and staff exchanges and university cooperation in 2009/2010“.

Statistika: http://ec.europa.eu/education/erasmus/doc920_en.htm

Knygelė: http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/erasmus0910_en.pdf

1 priedas

„Erasmus“ ambasadoriai

Vadinamieji „Erasmus“ ambasadoriai atstovauja 33 programoje dalyvaujančioms šalims. Remiantis „Erasmus“ poveikiu profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, kiekvienoje šalyje buvo atrinktas vienas studentas ir vienas dėstytojas. Jų vaidmuo – paskatinti kitus studentus ir dėstytojus pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis.

Šalis	„Erasmus“ ambasadorius studentas	„Erasmus“ ambasadorius darbuotojas
BE	Marc GOFFART from University of Ghent in 1990 (3 months) to Free University of Amsterdam (Netherlands)	Hugo MARQUANT Head of International Office and Erasmus Coordinator (1986-2003) Léonard de Vinci University College
BG	Boryana KLINKOVA from Burgas Free University in 2001 (3 months) to Chemnitz University of Technology (Germany)	Rumyana TODOROVA Vice-Rector for International Relations University of Shumen
CZ	Tomas VITVAR from Czech Technical University in Prague in 2000 (6 months) to Cork Institute of Technology (Ireland)	Milada HLAVÁČKOVÁ Erasmus department coordinator since 1998/99 VŠB – Technical University of Ostrava
DK	Nina SIIG SIMONSEN from Roskilde University in 2009 (4 months) to Mykolas Romeris University (Lithuania)	Connie VÆVER Lecturer VIA University College (TEKO Design)
DE	Katja KROHN from University of Greifswald in 2007 (5 months) to University of Oviedo (Spain)	Christiane BIEHL LLP/Erasmus institutional coordinator since 1997 University of Cologne
EE	Helen MARGUS from Tallinn University in 2005 (5 months) to University of Ioannina (Greece)	Sirje VIRKUS Lecturer and Erasmus departmental coordinator Tallinn University
IE	Jessica GOUGH from University of Limerick in 2009 (5 months) to Autonomous University of Barcelona (Spain)	Miriam BRODERICK Head of Department of Languages and Cultural Studies Dublin Institute of Technology
EL	Maria KALIAMBOU from Aristotle University of Thessaloniki in 1995 (6 months) to Ludwig-Maximilians-University of Munich (Germany)	Katerina GALANAKI-SPILIOTOPOULOS Head of International Relations / LLP/Erasmus ECTS institutional coordinator Athens University of Economics and Business
ES	Tomás SÁNCHEZ LÓPEZ from Polytechnic University of Valencia in 2002 (1 year) to Helsinki Metropolia University of Applied Sciences (Finland)	Fidel CORCUERA MANSO Vice-Rector of International relations University of Zaragoza
FR	Julien PEA from University of Franche-Comté 2003 (9 months) to University of Birmingham (UK)	Nathalie BRAHIMI Lecturer Lycée Ozenne
IT	Maurizio OLIVIERO from University of Perugia in 1988 (9 months) to University of Alicante (Spain)	Ann Katherine ISAACS Lecturer University of Pisa
CY	Stavroulla ANTONIOU from University of Cyprus in 2004 (6 months) to Roma Tre University (Italy)	Maria HADJIMATHEOU LLP/Erasmus institutional coordinator University of Cyprus
LV	Madara APSALONE from University of Latvia in 2006 (5 months) to Copenhagen Business School (Denmark)	Aleksejs NAUMOVS Rector Art Academy of Latvia
LT	Tadas ZUKAS from Mykolas Romeris University in 2001 (6 months) to Christian Albrechts University of Kiel (Germany)	Vilma LEONAVICIENE Lecturer Vilnius Pedagogical University
LU	Matthieu CISOWSKI from Paris IV – Sorbonne in 2000 to Bremen University (Germany)	Lucien KERGER Vice-President University of Luxembourg
HU	Piroska BAKOS from University of Pécs in 1998 to European University Viadrina Frankfurt Oder (Germany)	Mária DUDÁS Lecturer and institutional coordinator Óbuda University
MT	David FRIGGIERI from University of Malta in 2000 (7 months) to University of Rennes I (France)	John SCHRANZ Lecturer University of Malta
NL	Désirée MAJOOR from Utrecht University in 1987 (6 months) to Bologna University (Italy)	Bram PEPER Lecturer Erasmus University Rotterdam
AT	René KREMSER from Vorarlberg University of Applied Sciences in 2005 (5 months) to VAMK University of Applied Sciences (Finland)	Elena LUPTAK Docent and Erasmus departmental coordinator Konservatorium Wien University
PL	Diana DMUCHOWSKA from Medical University of Bialystok in 2005 (1 year) to University of Duisburg-Essen (Germany)	Ryszard ZAMORSKI Vice-Dean Bydgoszcz University of Technology and Life Sciences
PT	Filipe ARAÚJO from Catholic University of Portugal in 1999 (10 months) to LUMSA University (Italy)	José MARAT-MENDES Lecturer New University of Lisbon
RO	Laura Adelina POPA from Academy of Economic Studies Bucharest in 2008 (10 months) to Istanbul University	Ion VISA Rector Transilvania University of Brasov
SI	Jure KUMLJANC from Faculty of Tourism Studies Portorož in 2007 (6 months) to University College Birmingham (UK)	Vesna RIJAVEC Lecturer University of Maribor
SK	Jana VITVAROVÁ from University of Žilina in 2000 (5 months) to National Institute of Telecommunications, Evry (France)	Jozef RISTVEJ Vice-Dean for Development and International Relations University of Žilina
FI	Elina YLIPELKONEN from Seinäjoki University of Applied Sciences in 2006 to Protestant University of Applied Sciences Berlin (Germany)	Paula PIETILÄ Disability Coordinator University of Turku
SE	Karl-Fredrik AHLMARK from University of Gothenburg in 2008 (6 months) to Loughborough University (UK)	Hans ÅHL Swedish and Swedish as a second language Erasmus Intensive Language Course coordinator Mid Sweden University
UK	Kate SAMWAYS from Cardiff University in 2008 (10 months) to IT Institute for the Disabled in Aveyron (France) and Ca' Foscari University Venice (Italy)	Julia KENNEDY Erasmus institutional coordinator Robert Gordon University
HR	Jelena SIMIĆ from University of Rijeka in 2010 (4 months) to University of Wrocław (Poland)	Katica ŠIMUNOVIĆ Erasmus Faculty coordinator Josip Juraj Strossmayer University of Osijek
TR	Begum YURDAKOK from Ankara University in 2004 (9 months study exchange) and in 2008 (10 months training exchange) to University of Bologna (Italy) and Karolinska Institut Stockholm (Sweden)	Mr. Mustafa ÇOBAN Lecturer Akdeniz University Vocational High School of Health Services
IS	Ásgerður KJARTANSDÓTTIR from University of Iceland in 1997 (5 months) to Umeå University (Sweden)	Guðmundur HÁLFDANARSON Lecturer University of Iceland
LI	Gerold BÜCHEL from University of Liechtenstein in 2001 (6 months) to Catholic University of Lyon (France)	Hansjörg HILTI Lecturer University of Liechtenstein
NO	Frederik STRAND SARDINOUX from INSA Toulouse in 2008 (6 months) to Norwegian University of Science and Technology	Wolfgang LASCHET EU Programme coordinator Norwegian University of Science and Technology
CH	Marco AMHERD from Zurich University of the Arts in 2011 ( 10 months) to CESMD Toulouse (Centre d'Etudes supérieures Musique et Danse)	Antoinette CHARON WAUTERS Lecturer and International Relations coordinator University of Lausanne