Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/12/54

Briuselis, 2012 m. sausio 30 d.

Dažnai užduodami klausimai apie programą „Erasmus“

(IP/12/83)

1. Koks yra „Erasmus“ studijų laikotarpis ir kas sprendžia, kokių dalykų turi būti mokomasi?

„Erasmus“ studijų laikotarpis, kuris gali trukti 3–12 mėn., įtraukiamas į studento studijų savo šalies universitete ar kitoje aukštojo mokslo įstaigoje programą. Sėkmingai baigus pasirinktą studijų dalį užsienyje, užtikrinamas visapusiškas šių studijų akademinis pripažinimas, kaip nustatyta studento, siunčiančiosios ir priimančiosios institucijos pasirašytoje studijų sutartyje. Ši sutartis pasirašoma iki studijų pradžios. Joje aiškiai nurodoma, kokius dalykus studentas studijuos. Pasibaigus studijų užsienyje laikotarpiui priimančioji institucija parengia „Erasmus“ studentui ir jo siunčiančiajai institucijai ataskaitą, kurioje pateikiami sutartos studijų programos rezultatai.

Kad galėtų dalyvauti programoje „Erasmus“, universitetai ir kitos aukštosios mokyklos turi būti pasirašiusios „Erasmus“ universitetų chartiją ir pripažįstamos šalies, kurioje vykdo veiklą, valdžios institucijų. „Erasmus“ universitetų chartija siekiama užtikrinti programų kokybę, todėl nustatyti esminiai principai ir įsipareigojimai, kurių privalo laikytis visos dalyvaujančios institucijos.

Tų aukštųjų mokyklų, kurios yra pasirašiusios išplėstinę „Erasmus“ universitetų chartiją, studentai gali vykti stažuotis ar atlikti praktikos užsienio įmonėse ar organizacijose. Remdamasi stažuotės susitarimu, kurį suinteresuotosios šalys pasirašo iki išvykimo laikotarpio, siunčiančioji institucija visapusiškai pripažįsta studento studijas ar stažuotę užsienyje.

2. Kur kreiptis dėl „Erasmus“ stipendijų?

Studentai, norintys dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje, turi tenkinti šias sąlygas:

  • studijuoti pagal programoje „Erasmus“ dalyvaujančios aukštosios mokyklos oficialią studijų programą, kurią baigus suteikiama kvalifikacija ar mokslo laipsnis (įskaitant daktaro), vienoje iš 33 programos šalių (27 ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija);

  • būti baigę bent pirmą kursą (ši sąlyga netaikoma stažuotojams).

Programoje „Erasmus“ dalyvauja dauguma ES universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų. Svarbiausi informacijos apie programą „Erasmus“ ir stipendijas teikėjai – siunčiančiųjų aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių skyriai ar vadinamieji „Erasmus“ biurai. Jie informuoja interesantus apie visas „Erasmus“ mainų galimybes.

3. Kiek studentų jau dalyvavo programoje „Erasmus“?

Nuo programos „Erasmus“ sukūrimo 1987 m. dalyvaujančių studentų skaičius nuolat augo. Tikimasi, kad 2012–2013 m. m. programos dalyvių skaičius pasieks 3 mln.

Programoje dalyvaujančių judžių studentų skaičiaus augimas – jau beveik 3 mln.

Studijuoti ar stažuotis į užsienį išvykusių studentų skaičius 2009–2010 m.

4. Kokio dydžio stipendiją gauna „Erasmus“ studentai?

Vidutinė mėnesinė „Erasmus“ stipendija 2009–2010 m. m. buvo 254 EUR. Daugumoje šalių programos „Erasmus“ stipendijas nori gauti gerokai daugiau žmonių, nei įmanoma jų skirti. 2009–2010 m. „Erasmus“ stipendijas studijuoti ar stažuotis užsienyje gavo daugiau kaip 213 000 studentų. Tai 7,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir apskritai daugiau nei bet kada iki tol.

Stipendijas gauna studentai, įveikę siunčiančiosios aukštosios mokyklos vykdomą atranką ir radę juos priimančią aukštąją mokyklą arba – jei nori vykti stažuotis – įmonę. Priimančiajai institucijai „Erasmus“ studentai nemoka mokesčio už studijas – tai esminis programos principas.

Stipendija, kurios dydis gali skirtis priklausomai nuo šalies, nėra skirta visoms studento išlaidoms padengti. Skiriant šią stipendiją siekiama išlyginti gyvenimo užsienyje lygio skirtumą.

Europos Komisija yra nustačiusi maksimalias kiekvienos priimančiosios šalies mėnesinės stipendijos ribas, o dėl konkretaus stipendijos dydžio sprendžia programą „Erasmus“ vykdančios nacionalinės agentūros ir aukštojo mokslo įstaigos. Dauguma jų siekia, kad programoje dalyvautų kuo daugiau studentų ir darbuotojų, tačiau kai kurios mieliau moka didesnes stipendijas mažesniam dalyvių skaičiui. Pavyzdžiui, nacionalinės agentūros ir siunčiančiosios institucijos gali atsižvelgti į studento socialinę ir ekonominę padėtį ir į atstumą nuo jo gimtosios iki priimančiosios šalies. „Erasmus“ stipendija gali būti papildyta universitetų, valstybių narių, regioninių ar kitų viešųjų ir privačiųjų institucijų lėšomis. Judumo stipendijas siūlo vis daugiau privačių bendrovių, be to, vis daugiau studentų ima paskolas iš bankų.

5. Ar tiesa, kad pagal programą „Erasmus“ taip pat remiamas darbuotojų judumas ir kalbų mokymasis?

Taip. Vadinamieji decentralizuoti veiksmai, kuriais skatinamas pavienių asmenų judumas ir kuriuos administruoja 33 programoje dalyvaujančių šalių nacionalinės agentūros, tai, pavyzdžiui, „Erasmus“ aukštųjų mokyklų darbuotojų judumas, „Erasmus“ intensyvios programos, „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai.

„Erasmus“ darbuotojų judumas

Programoje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojai gali išvykti dėstyti į užsienį. Dėstyti kitos šalies aukštojoje mokykloje jie gali nuo 1 dienos (bent 5 dėstymo valandos) iki 6 savaičių. Šios veiklos tikslas – gerinti dėstymo įgūdžius ir tarptautinį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Darbuotojų judumui skiriama 8 proc. viso programos „Erasmus“ biudžeto. 2009–2010 m. m. pagal šią programą finansuota 29 031 dėstytotjų išvyka ir 8 745 mokymo programos. Darbuotojų mokymo užsienyje veikloje gali dalyvauti ir nedėstantys aukštosios mokyklos darbuotojai.

Darbuotojų judumo augimas nuo 2007–2008 m. m. iki 2009–2010 m. m.

„Erasmus“ intensyvios programos ir „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai

Intensyvios programos – tai trumpos studijų programos, kuriose dalyvauja bent trijų šalių aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai. Pagal šias programas, paprastai trunkančias nuo 10 dienų iki 6 savaičių, studijuojamas tam tikras dalykas. Šių programų tikslas – paskatinti dėstyti dalykus, kurie konkrečioje aukštojoje mokykloje paprastai nebūtų dėstomi, ir suteikti galimybę studentams ir dėstytojams dirbti tarptautinėse komandose. Svarbiausias „Erasmus“ intensyvių programų bruožas – tarpdalykių ir daugiadalykių novatoriškų metodų naudojimas. 2009–2010 m. m. buvo surengtos 384 intensyvios programos, kuriose dalyvavo 12 606 studentai ir 4 378 dėstytojai.

Vykdant „Erasmus“ intensyvių kalbų kursų iniciatyvą remiami rečiau vartojamų ir mokomų kalbų kursai. Jie rengiami tose šalyse, kurių aukštosiose mokyklose dėstoma tomis kalbomis. Pavyzdžiui, „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai negali vykti anglų, vokiečių, prancūzų ir bendrine ispanų kalbomis. Šių kursų tikslas – kalbiškai ir kultūriškai parengti būsimus „Erasmus“ studentus judumo laikotarpiui priimančiojoje šalyje. 2009–2010 m. m. „Erasmus“ intensyvūs kalbų kursai buvo surengti 361 kartą, o juose dalyvavo 5 386 studentai.

Kiti veiksmai

Centralizuotus veiksmus, kaip antai tinklų veiklą, daugiašalius projektus ir susijusias priemones, valdo viena iš ES agentūrų – Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. Šiais veiksmais plėtojama konkreti aukštojo mokslo įstaigų ir kitų suinteresuotųjų šalių (pavyzdžiui, įmonių) veikla, kuria siekiama modernizuoti tam tikrus aukštojo mokslo aspektus ir įgyvendinti bei tobulinti šios srities politiką.

2007–2010 m. daugiau dėmesio skirta „Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektams

Aukštojo mokslo politikos prioritetai įgyvendinant 2007–2010 m. „Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektus

6. Kokį vaidmenį programoje „Erasmus“ atlieka valstybės narės?

ES valstybės narės programoje dalyvauja įvairiais lygmenimis. Pirmiausia visos valstybės narės siunčia ministerijų atstovus į Europos Vadovų Tarybą, kur jie dalyvauja teisėkūros ir politikos koordinavimo darbe ir Mokymosi visą gyvenimą programos, į kurią, be kita ko, įeina ir programa „Erasmus“, įgyvendinimo veikloje. Dėl septynerių metų „Erasmus“ biudžeto drauge sprendžia Taryba ir Europos Parlamentas. Šiuo metu programai įgyvendinti skiriama maždaug 450 mln. EUR per metus. Antra, prie nacionalinių agentūrų ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūros einamųjų išlaidų finansavimo prisideda ir nacionalinės institucijos. Europos Komisijai įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą programą padeda Mokymosi visą gyvenimą komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai. Galiausiai, aukštojo mokslo įstaigos, kad galėtų pasirašyti „Erasmus“ universitetų chartiją ir dalyvauti programoje, turi būti pripažintos nacionalinių valdžios institucijų.

7. „Erasmus visiems“. Kas tai?

„Erasmus visiems“ – Europos Komisijos pasiūlyta nauja švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto finansinio rėmimo programa. Pagal šią programą, kurią tikimasi pradėti įgyvendinti 2014 m., bus gerokai padidintos lėšos, skiriamos žinioms didinti ir įgūdžiams tobulinti. Rengiant šią programą remtasi prielaida, kad investicijos į švietimą ir mokymą labai išlaisvina žmonių potencialą, padeda jiems tobulėti, įgyti naujų įgūdžių, gerina darbo perspektyvas.

Racionalesnės struktūros programa „Erasmus visiems“ padės padidinti veiksmingumą, taigi, studentams, stažuotojams, dėstytojams bus skiriama daugiau stipendijų. Taip pat gerokai padaugės judumo ir bendradarbiavimo galimybių; visų pirma išaugs aukštųjų mokyklų studentų ir profesinių mokyklų moksleivių, stažuotojų, dėstytojų, mokytojų ir su jaunimu dirbančių asmenų tarptautinio judumo įvairiais – studijų, mokymo, mokymosi, savanoriškos veiklos – tikslais finansavimas. Švietimo ir mokymo institucijoms, jaunimo organizacijoms, įmonėms bus suteikta daugiau partnerystės galimybių – jos galės dalytis gerąja patirtimi, skatinti inovacijas ir užimtumą. Be to, bus geriau remiamos IT platformos (pavyzdžiui, e-twinning), padedančios mokykloms ir kitiems mokymo paslaugų teikėjams užmegzti ryšius internetu.

8. Kuo „Erasmus visiems“ skiriasi nuo dabartinių programų?

Svarbiausias tikslas lieka toks pats – padėti žmonėms tobulėti ir gerinti įgūdžius, taigi drauge ir didinti galimybes gauti darbą, bei remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją. „Erasmus visiems“ pakeis septynias dabartines programas: Mokymosi visą gyvenimą programą („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Comenius“ ir „Grundtvig“), „Veiklaus jaunimo“ programą ir penkias tarptautinio bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).

Dabartinių programų tikslų bus siekiama ir toliau (t. y. bus plėtojamas judumas mokymosi tikslais, vykdomi bendradarbiavimo projektai, remiamos politikos reformos), tačiau daugiausia dėmesio bus skiriama tiems veiksmams, kurių sisteminis poveikis yra didžiausias ir kurie ES teikia daugiausia papildomos naudos. Be to, pasiūlyta ne viena naujovė, pavyzdžiui, „Erasmus“ magistrantų paskolų garantijų sistema ar žinių ir įgūdžių sąjungos. Tai, kad bus tik viena programa, reiškia, kad supaprastės jos įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, bus išvengta fragmentacijos ir veiklos dubliavimo. (Žr. IP/11/1398).

Nuo 2007 m. kasmet ES stipendijas studijuoti, mokytis ir savanoriauti užsienyje gaudavo vidutiniškai po 400 000 asmenų. Pagal naują Komisijos pasiūlymą šis skaičius turėtų kone padvigubėti.

Programą „Erasmus visiems“ šiuo metu svarsto Taryba (27 valstybės narės) ir Europos Parlamentas, priimsiantys galutinį sprendimą dėl 2014–2020 m. biudžeto.

9. Kam naudinga programa „Erasmus“?

Tikslinė grupė

Tikslai

2009–2010 m. biudžetas

2009–2010 m. biudžeto dalis (%)

2009–2010 m. naudos gavėjų skaičius

2012 m. biudžetas*

2012–2013 m. naudos gavėjų skaičius*

Aukštųjų mokyklų studentai

Studentai, studijuodami ar stažuodamiesi užsienyje, įgyja žinių ir svarbiausių universaliųjų gebėjimų;

Studentai parengiami tenkinti ateities darbo rinkos reikmėms:

jie išmoksta kalbų ir geriau pažįsta kitas kultūras.

 

213 000 studentų

(maždaug 20 % stažavosi užsienyje)

450 mln. EUR

280 000 studentų


(užsienyje stažuotis turėtų 30 %)

Aukštųjų mokyklų dėstytojai

Išvykus dėstyti ar stažuotis ir susipažinus su gerąja patirtimi bei novatoriškais mokymo metodais, pagerėja mokymo kokybė.

21 mln. EUR

30 500 dėstytojų, išvykusių į užsienį

28 mln. EUR

40 000 dėstytojų, išvykusių į užsienį

Kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai

Skatinamas tarptautinis aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas.

5 mln. EUR

1

7 000 kitų darbuotojų, išvykusių į užsienį

7 mln. EUR

9 500 kitų darbuotojų, išvykusių į užsienį

Aukštojo mokslo įstaigos

Skatinamas aukštųjų mokyklų modernizavimas ir patrauklumas:

skatinamas tarptautinis akademinis judumas ir bendradarbiavimas;

studijų programos geriau susiejamos su darbo rinkos reikmėmis;

suteikiama galimybių rengti bendras mokymo programas.

70 mln. EUR*

16*

3000 institucijų

90 mln. EUR

n. d.

Viešosios įstaigos, asociacijos ir kitos suinteresuotosios šalys

Skatinamos prisidėti prie aukštųjų mokyklų modernizavimo vykdant bendradarbiavimo projektus ir kitokias iniciatyvas, pvz., komunikacijos veiklą, apklausas, mokslinius tyrimus.

3 mln. EUR*

1*

n. d.

4,5 mln. EUR

n. d.

Privatusis sektorius

Skatinant dalytis žiniomis, įskaitant mokymą aukštosiose mokyklose, didinamas įmonių konkurencingumas;

gerinami stažuotojų profesiniai įgūdžiai ir įsidarbinimo galimybės;

darbdaviai ir darbo rinkos institucijos įtraukiami į novatoriškų mokymo programų rengimo ir įgyvendinimo veiklą.

1 mln. EUR*

<1*

27 000 priimančiųjų įmonių ir organizacijų

1,5 mln. EUR

n. d.

* Preliminarūs duomenys

10. Kur rasti statistinių duomenų apie programą „Erasmus“?

Statistinių duomenų apie programą „Erasmus“ pateikiama toliau nurodytoje svetainėje ir knygelėje „Erasmus – facts, figures & trends – The European Union support for student and staff exchanges and university cooperation in 2009/2010“.

Statistika: http://ec.europa.eu/education/erasmus/doc920_en.htm

Knygelė: http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/erasmus0910_en.pdf

1 priedas

„Erasmus“ ambasadoriai

Vadinamieji „Erasmus“ ambasadoriai atstovauja 33 programoje dalyvaujančioms šalims. Remiantis „Erasmus“ poveikiu profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, kiekvienoje šalyje buvo atrinktas vienas studentas ir vienas dėstytojas. Jų vaidmuo – paskatinti kitus studentus ir dėstytojus pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis.

Šalis

„Erasmus“ ambasadorius studentas

„Erasmus“ ambasadorius darbuotojas

BE

Marc GOFFART
from University of Ghent
in 1990 (3 months)
to Free University of Amsterdam (Netherlands)

Hugo MARQUANT
Head of International Office and Erasmus Coordinator (1986-2003)
Léonard de Vinci University College

BG

Boryana KLINKOVA
from Burgas Free University
in 2001 (3 months)
to Chemnitz University of Technology (Germany)

Rumyana TODOROVA
Vice-Rector for International Relations
University of Shumen

CZ

Tomas VITVAR
from Czech Technical University in Prague
in 2000 (6 months)
to Cork Institute of Technology (Ireland)

Milada HLAVÁČKOVÁ
Erasmus department coordinator since 1998/99
VŠB – Technical University of Ostrava

DK

Nina SIIG SIMONSEN
from Roskilde University
in 2009 (4 months)
to Mykolas Romeris University (Lithuania)

Connie VÆVER
Lecturer
VIA University College (TEKO Design)

DE

Katja KROHN
from University of Greifswald
in 2007 (5 months)
to University of Oviedo (Spain)

Christiane BIEHL
LLP/Erasmus institutional coordinator since 1997
University of Cologne

EE

Helen MARGUS
from Tallinn University
in 2005 (5 months)
to University of Ioannina (Greece)

Sirje VIRKUS
Lecturer and Erasmus departmental coordinator
Tallinn University

IE

Jessica GOUGH
from University of Limerick
in 2009 (5 months)
to Autonomous University of Barcelona (Spain)

Miriam BRODERICK
Head of Department of Languages and Cultural Studies
Dublin Institute of Technology

EL

Maria KALIAMBOU
from Aristotle University of Thessaloniki
in 1995 (6 months)
to Ludwig-Maximilians-University of Munich (Germany)

Katerina GALANAKI-SPILIOTOPOULOS
Head of International Relations / LLP/Erasmus ECTS institutional coordinator
Athens University of Economics and Business

ES

Tomás SÁNCHEZ LÓPEZ
from Polytechnic University of Valencia
in 2002 (1 year)
to Helsinki Metropolia University of Applied Sciences (Finland)

Fidel CORCUERA MANSO
Vice-Rector of International relations
University of Zaragoza

FR

Julien PEA
from University of Franche-Comté
2003 (9 months)
to University of Birmingham (UK)

Nathalie BRAHIMI
Lecturer
Lycée Ozenne

IT

Maurizio OLIVIERO
from University of Perugia
in 1988 (9 months)
to University of Alicante (Spain)

Ann Katherine ISAACS
Lecturer
University of Pisa

CY

Stavroulla ANTONIOU
from University of Cyprus
in 2004 (6 months)
to Roma Tre University (Italy)

Maria HADJIMATHEOU
LLP/Erasmus institutional coordinator
University of Cyprus

LV

Madara APSALONE
from University of Latvia
in 2006 (5 months)
to Copenhagen Business School (Denmark)

Aleksejs NAUMOVS
Rector
Art Academy of Latvia

LT

Tadas ZUKAS
from Mykolas Romeris University
in 2001 (6 months)
to Christian Albrechts University of Kiel (Germany)

Vilma LEONAVICIENE
Lecturer
Vilnius Pedagogical University

LU

Matthieu CISOWSKI
from Paris IV – Sorbonne
in 2000
to Bremen University (Germany)

Lucien KERGER
Vice-President
University of Luxembourg

HU

Piroska BAKOS
from University of Pécs
in 1998
to European University Viadrina Frankfurt Oder (Germany)

Mária DUDÁS
Lecturer and institutional coordinator
Óbuda University

MT

David FRIGGIERI
from University of Malta
in 2000 (7 months)
to University of Rennes I (France)

John SCHRANZ
Lecturer
University of Malta

NL

Désirée MAJOOR
from Utrecht University
in 1987 (6 months)
to Bologna University (Italy)

Bram PEPER
Lecturer
Erasmus University Rotterdam

AT

René KREMSER
from Vorarlberg University of Applied Sciences
in 2005 (5 months)
to VAMK University of Applied Sciences (Finland)

Elena LUPTAK
Docent and Erasmus departmental coordinator
Konservatorium Wien University

PL

Diana DMUCHOWSKA
from Medical University of Bialystok
in 2005 (1 year)
to University of Duisburg-Essen (Germany)

Ryszard ZAMORSKI
Vice-Dean
Bydgoszcz University of Technology and Life Sciences

PT

Filipe ARAÚJO
from Catholic University of Portugal
in 1999 (10 months)
to LUMSA University (Italy)

José MARAT-MENDES
Lecturer
New University of Lisbon

RO

Laura Adelina POPA
from Academy of Economic Studies Bucharest
in 2008 (10 months)
to Istanbul University

Ion VISA
Rector
Transilvania University of Brasov

SI

Jure KUMLJANC
from Faculty of Tourism Studies Portorož
in 2007 (6 months)
to University College Birmingham (UK)

Vesna RIJAVEC
Lecturer
University of Maribor

SK

Jana VITVAROVÁ
from University of Žilina
in 2000 (5 months)
to National Institute of Telecommunications, Evry (France)

Jozef RISTVEJ
Vice-Dean for Development and International Relations
University of Žilina

FI

Elina YLIPELKONEN
from Seinäjoki University of Applied Sciences
in 2006
to Protestant University of Applied Sciences Berlin (Germany)

Paula PIETILÄ
Disability Coordinator
University of Turku

SE

Karl-Fredrik AHLMARK
from University of Gothenburg
in 2008 (6 months)
to Loughborough University (UK)

Hans ÅHL
Swedish and Swedish as a second language
Erasmus Intensive Language Course coordinator
Mid Sweden University

UK

Kate SAMWAYS
from Cardiff University
in 2008 (10 months)
to IT Institute for the Disabled in Aveyron (France) and Ca' Foscari University Venice (Italy)

Julia KENNEDY
Erasmus institutional coordinator
Robert Gordon University

HR

Jelena SIMIĆ
from University of Rijeka
in 2010 (4 months)
to University of Wrocław (Poland)

Katica ŠIMUNOVIĆ
Erasmus Faculty coordinator
Josip Juraj Strossmayer University of Osijek

TR

Begum YURDAKOK
from Ankara University
in 2004 (9 months study exchange) and in 2008 (10 months training exchange)
to University of Bologna (Italy) and Karolinska Institut Stockholm (Sweden)

Mr. Mustafa ÇOBAN
Lecturer
Akdeniz University Vocational High School of Health Services

IS

Ásgerður KJARTANSDÓTTIR
from University of Iceland
in 1997 (5 months)
to Umeå University (Sweden)

Guðmundur HÁLFDANARSON
Lecturer
University of Iceland

LI

Gerold BÜCHEL
from University of Liechtenstein
in 2001 (6 months)
to Catholic University of Lyon (France)

Hansjörg HILTI
Lecturer
University of Liechtenstein

NO

Frederik STRAND SARDINOUX
from INSA Toulouse
in 2008 (6 months)
to Norwegian University of Science and Technology

Wolfgang LASCHET
EU Programme coordinator
Norwegian University of Science and Technology

CH

Marco AMHERD
from Zurich University of the Arts
in 2011 ( 10 months)
to CESMD Toulouse (Centre d'Etudes supérieures Musique et Danse)

Antoinette CHARON WAUTERS
Lecturer and International Relations coordinator
University of Lausanne


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website