Navigation path

Left navigation

Additional tools

Finansinis reglamentas. Naujienos ES lėšų gavėjams

European Commission - MEMO/12/501   27/06/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

ATMINTINĖ

Briuselis, 2012 m. birželio 27 d.

Finansinis reglamentas. Naujienos ES lėšų gavėjams

Kodėl reikėjo keisti Finansiniame reglamente nustatytas biudžeto ir išlaidų taisykles?

Komisija nuolat vertina, kaip ji valdo ES lėšas, atsižvelgdama į ankstesnę patirtį, galutinių gavėjų ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimus, taip pat į poreikį modernizuoti finansines taisykles. Be to, yra nustatytas oficialus reikalavimas bent kartą per trejus metus peržiūrėti Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles.

Siekiant įveikti ekonomikos krizę, reikia taip pat apsvarstyti, kaip galima paprasčiau, atsakingiau, veiksmingiau ir efektyviau panaudoti ES lėšas.

Galiausiai pakeitimai atlikti tinkamu laiku tiek lėšų gavėjams, tiek finansavimo institucijoms, t. y. iki išlaidų programų pagal šiuo metu svarstomą būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą pradžios.

Kokie yra šios peržiūros tikslai?

ES modernizuoja savo finansines procedūras, kad būtų lengviau siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Iš esmės daugiausia pakeitimų yra trijose srityse:

1. Supaprastinimas: mažinama biurokratija, spartinamos procedūros ir daugiau dėmesio skiriama veiklos rezultatams, o ne popierizmui;

2. Atskaitingumas: užtikrinamas patikimesnis finansų valdymas ir ES finansinių interesų apsauga;

3. Inovacijos: sukuriami finansiniai mechanizmai, leisiantys mobilizuoti trečiųjų šalių lėšas, kaip ES lėšų svertą.

Keletas naujovių…

Dotacijų sistema daugiau dėmesio skiriama nebe prašymų kompensuoti išlaidas tenkinimui, o rezultatams: skiriant vienkartines išmokas, nustatyto dydžio sumas, padengiant vieneto sąnaudas.

Daugeliu atvejų ES dotacijos yra lėšų gavėjo patirtų faktinių sąnaudų dalies kompensacija, tai reiškia, kad tiek lėšų gavėjas, kuris turi nurodyti visas išlaidas, tiek Komisija, kuri po to turi patikrinti, kaip pasiekti projekto rezultatai, taip pat ar visos prašomos kompensuoti sąnaudos atitinka reikalavimus, sugaišta daug laiko popierizmui.

Supaprastinimas daugiausia susijęs su faktinių sąnaudų padengimo alternatyvomis, t. y. vienkartinėms išmokomis (mokėjimais pristačius), nustatyto dydžio sumomis (procentinės dalys tam tikrų kategorijų sąnaudoms padengti) ir vieneto sąnaudomis (vieneto normomis, pvz., vienam asmeniui per dieną):

  • bus panaikinta didžiausia vienai vienkartinei išmokai taikoma ribinė vertė (šiuo metu – 25 000 EUR); vietoj jos Komisija nustatys sumas pagal programos pobūdį;

  • bus galima susitarti su lėšų gavėjais, kad vienkartinės išmokos, nustatyto dydžio sumos ir vieneto sąnaudos bus apskaičiuojamos remiantis pačių lėšų gavėjų ankstesnių metų duomenimis arba įprasta apskaitos praktika. Šio požiūrio visų pirma laikomasi nustatant vadinamąsias mokslinių tyrimų finansavimo vidutines personalo sąnaudas;

  • subjektams, pvz., mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) savininkams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie negauna nuolatinio atlyginimo, vieneto sąnaudos (pvz., dienos norma) gali būti nustatytos kaip mokėjimo pagrindas.

Dažniau naudojant šias paprastesnes formas, daugiau dėmesio bus skiriama ne sąnaudoms pagrįsti, o sutartiems veiklos, finansuojamos ES biudžeto įnašais, rezultatams įrodyti.

Trumpesni mokėjimo terminai

Lėšų gavėjai turės teisę gauti jiems mokėtinus pinigus per 30, 60 ar 90 dienų, priklausomai nuo to, kiek užtruks patikrinti rezultatus pagal sutartinius įsipareigojimus. Nors šiuo metu Komisija savanoriškai taiko panašius terminus, pagal naujas nuostatas pradelsus terminą, lėšų gavėjas turės teisę gauti delspinigius.

Dotacijos skyrimo laiko nustatymas ir orientacinis terminas

Kvietimuose teikti paraiškas bus nurodyta planuojama data, kada vertinimo rezultatai bus pranešami pareiškėjams. Paprastai ši data turi būti ne vėlesnė kaip šeši mėnesiai nuo kvietimo teikti paraiškas termino pabaigos. Kvietime teikti paraiškas konkursą laimėjusiems pareiškėjams bus taip pat nurodyta planuojama susitarimų dėl dotacijų sudarymo data (arba pranešami sprendimai dėl dotacijų). Paprastai ši data turi būti ne vėlesnė kaip trys mėnesiai po pranešimo apie vertinimo rezultatus.

Atsakingasis Komisijos pareigūnas (Finansiniame reglamente aprašytas kaip „įgaliojimus suteikiantis pareigūnas“, paprastai generalinis direktorius) turi pagrįsti, kodėl nebuvo laikomasi maksimalių orientacinių terminų ir, jei reikia, siūlo priemones savo metinėje veiklos ataskaitoje. Ši nuostata turėtų pagreitinti projektų įvertinimą ir projektų sutarčių sudarymo etapus.

Prievolės iš išankstinio finansavimo lėšų uždirbti palūkanas ir jas grąžinti panaikinimas

ES lėšų gavėjams nebereikės atidaryti atskirų palūkaninių banko sąskaitų. Be to, net ir tuo atveju, kai uždirbamos palūkanos, jų nereikės grąžinti ES Komisijai, jos taip pat nebus laikomos projekto pajamomis.

Taigi nebeliks administracinės naštos, kurią 2009 m. vykusiose viešosiose konsultacijose iki 2010 m. Komisijos pasiūlymo dažnai kritikuodavo dotacijų gavėjai ir suinteresuotosios šalys, ypač mokslinių tyrimų (pvz., EARTO, FFG) ir NVO (pvz., tinklo „Euklid“, TSEN, VOICE) bendruomenės.

Mažesni administraciniai reikalavimai didesnei mažos vertės dotacijų grupei

Lėšų gavėjams, teikiantiems paraiškas dėl dotacijų iki 25 000 EUR, jau nebereikia pateikti tam tikrų dokumentų. Ši ribinė vertė bus padidinta iki 60 000 EUR.

Garantijų tokių dotacijų išankstiniam finansavimui prašyti negalima. Lėšų gavėjo teisinis statusas ir jo finansiniai bei veiklos pajėgumai bus įrodyti priesaikos deklaracija, nebus būtina pateikti patvirtinamuosius dokumentus ir nebus reikalaujama, kad lėšų gavėjas pateiktų patvirtinimą, kad jis nėra patekęs nė į vieną iš draudimo dalyvauti procedūroje situacijų. Be to, tokioms dotacijoms netaikomas ne pelno principas.

Šios sumos taikomos kiekvienam lėšų gavėjui, tai gali būti svarbu, kai kalbama apie veiklą, kurią vykdo keli lėšų gavėjai, sudarę konsorciumą.

Dar labiau supaprastintos ir lankstesnės dotacijų taisyklės

Šiuo metu vadinamosios pakopinės dotacijos (subdotacijų teikimas), kai dotacijos gavėjas vėliau pasirenka daugiau gavėjų savo paties kvietime teikti paraiškas, yra apribotos iki didžiausios ribinės vertės, taikytinos bendrai dotacijos sumai, kuri bus teikiama kaip subdotacijos, taip apribojant partnerių, kurie turi konkrečios praktinės patirties ir kurie nebuvo nurodyti pradžioje, įtraukimą. Šis apribojimas bus panaikintas.

PVM ir ES lėšos

Dabartinė taisyklė, kad PVM sumos gali atitikti finansavimo reikalavimus, jeigu jų negalima susigrąžinti pagal PVM teisės aktus, iš principo išlaikoma. Be to, valstybės įstaigoms bus leidžiama įtraukti PVM sumas, kaip atitinkančias finansavimo reikalavimus, vykdant veiklą, kurioje jos nedalyvauja kaip valdžios institucijos.

Dotacijos pelno apibrėžtį galima geriau paaiškinti atsižvelgiant į diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis. Pelnas yra veiklos įplaukų perteklius, palyginti su jos reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis. Komisija atgaus tik tam tikrą pelno dalį, atitinkančią ES veiklos finansavimo dalį.

Įnašų natūra taisyklės, kurias galima naudoti, siekiant parodyti bendrą finansavimą, yra labiau naudojamos, visų pirma mažesnių nei 60 000 EUR dotacijų atveju.

Kiek tai susiję su veiklos dotacijomis, jos nebeturi būti laipsniškai mažinamos. Be to, lėšų gavėjo sudaromas veiklos dotacijos rezervas nebus įtraukiamas apskaičiuojant pelną.

Viešieji pirkimai

Viešųjų pirkimų taisyklės paprastai grindžiamos ES viešųjų pirkimų direktyvomis. Todėl pokyčiai yra gana nedideli:

  • nebus reikalaujama visiems vienodų garantijų; jos priklausys nuo rizikos vertinimo;

  • kai neviršijamos ES viešųjų pirkimų direktyvų ribinės vertės, procedūros supaprastinamos;

  • bendrus viešuosius pirkimus bus galima vykdyti ne tik su valstybėmis narėmis, bet ir su ELPA ir šalimis kandidatėmis, kai tai numatyta tarptautiniame susitarime.

IT priemonės

Ryšiai su lėšų gavėjais ir kitomis institucijomis turėtų būti vis dažniau palaikomi elektroniniu būdu. Įtraukta keletas konkrečių nuostatų, pavyzdžiui, dotacijų ir viešųjų pirkimų atveju skatinti spartesnį elektroninį ryšių palaikymą.

Geras administravimas ir žalos atlyginimas

Ateityje iš karto nebebus atmetami pasiūlymai arba paraiškos dalyvauti konkurse, kai trūksta dokumentų arba jie yra neaiškūs. Pareiškėjai turės galimybę pateikti trūkstamą informaciją arba pateikti paaiškinimus, jeigu jais nekeičiamas pasiūlymas arba paraiška dalyvauti konkurse. Be to, finansavimo institucijos teisės akte, kuris neigiamai veikia piliečius, turės būti informacijos apie galimybes siekti žalos atlyginimo dėl tokio teisės akto užginčijimo.

Kaip užtikrinti, kad ES lėšų kontrolės sistema būtų veiksmingesnė ir efektyvesnė?

Valstybėms narėms tenka daugiau atsakomybės už gautų ES lėšų valdymą

Sutarties dėl ES veikimo 317 straipsniu valstybės narės įpareigojamos bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant ES biudžetą. Iki 80 % ES biudžeto išlaidų valdo valstybės narės pagal vadinamojo pasidalijamojo valdymo principą tokiose srityse, kaip žemės ūkis, ekonomikos augimas ir užimtumo pagalba ES regionams (struktūriniai fondai). Žemės ūkio srityje nacionalinės mokėjimo agentūros pateikia oficialų patikinimo pareiškimą dėl išleistų ES lėšų. Tai padėjo sumažinti klaidų kiekį.

Pagal naujas taisykles struktūrinių ir kitų ES fondų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, nacionaliniai fondų valdytojai taip pat skelbs metines valdymo deklaracijas, kurias tikrins nepriklausomas auditas.

Papildomos atskaitomybės gerinimo, patikimo finansų valdymo ir ES finansinių interesų apsaugos stiprinimo priemonės

Netiesioginio valdymo nuostatos, kuriomis reglamentuojama, kaip valstybių narių nacionalinės agentūros, trečiosios šalys, tarptautinės organizacijos ar kitos įgaliotos įstaigos įgyvendina ES lėšas, bus suderintos ir supaprastintos.

Jeigu manoma, kad klaidų, aptinkamų tikrinant tam tikrą lėšų gavėjo vykdomą veiklą, galima rasti tikrinant kitą panašią to paties lėšų gavėjo veiklą, išvados dėl tokių klaidų gali būti taikomos ir šiai panašiai veiklai. Taikant šį principą, galima susigrąžinti daugiau lėšų ir užtikrinti stipresnę paskatą laikytis ES finansavimo taisyklių.

ES reikalavimai bus tvarkomi taip pat, kaip ir tokie patys valstybių narių reikalavimai bankroto procedūros atveju.

Siekiant atgrasyti nuo tolesnio netinkamo ES lėšų naudojimo, sprendimus dėl sankcijų už tokį netinkamą naudojimą nuo šiol galima skelbti.

Naujoviški finansiniai mechanizmai, kuriais užtikrinamas didesnis ES lėšų poveikis

ES lėšų poveikio didinimas finansinėmis priemonėmis

Finansinėmis priemonėmis, t. y. paramos priemonėmis paskolų, akcinio kapitalo dalių, įskaitant rizikos kapitalą ar garantijas, pavidalu smarkiai prisidedama prie ES politikos tikslų.

Naujajame Finansiniame reglamente šioms priemonėms nustatyta patikima suderinta sistema. Dažniau jas naudojant, ES lėšų poveikis taip pat bus didesnis ir jos taps veiksmingesnės. Naujosiomis taisyklėmis taip pat bus palengvinta partnerystė su Europos investicijų banko grupe.

Apdovanojimai

Apdovanojimams, kurie iki šiol buvo laikomi dotacijomis sui generis, bus skiriama daugiau dėmesio. Juos skirs Komisija, remdamasi konkurso duomenų įvertinimu. Apdovanojimais gali būti atlyginama už ankstesnį indėlį į ES politiką. Pradėjus taikyti skatinamuosius apdovanojimus, jais iš esmės galima skatinti daugelio potencialių laimėtojų kūrybingumą ir naujoviškus esamų problemų sprendimus.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (VPSP)

Dvi VPSP naujovės: galima įsteigti specialias VPSP įstaigas, kurioms būtų taikomos finansinio reglamento modeliu grindžiamos finansinės taisyklės, ir pagal privatinę teisę reglamentuojamos įstaigos gali vykdyti VPSP pagal netiesioginio valdymo principą.

ES patikos fondai

Išorės veiksmų patikos fondus sudaro iš įvairių valstybių donorių, visų pirma ES, jos valstybių narių, trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ar privačiojo sektoriaus donorų, pvz., piliečių, surinktos lėšos, kad būtų galima teikti paramą siekiant sutartų tikslų. Pavyzdžiui, fondai gali būti susiję su kova su tam tikra liga arba juos galima sutelkti, teikiant pagalbą stichinių nelaimių atveju.

Naujasis Finansinis reglamentas padės ES sukurti tokius patikos fondus. Juos valdys Komisija ir jie bus įgyvendinami laikantis tokių pačių aukštų atskaitomybės standartų, kokie taikomi ES biudžetui. Juos reglamentuos steigiamasis aktas, atsižvelgiant į donorų susitarimą dėl ES patikos fondo tikslų ir valdymo. Atsiradus naujai galimybei taikyti ES patikos fondus, padidės Europos išorės veiksmų finansinės paramos koordinavimas ir taip pat bus didinamas informuotumas apie ES ir valstybių narių išorės pagalbą.

Kokie tolesni veiksmai?

Finansiniame reglamente nustatyti ES biudžeto principai ir reglamentuojama, kaip išleidžiamos ES biudžeto lėšos. Po šio politinio susitarimo Finansinis reglamentas bus oficialiai priimtas po vasaros atostogų. Kartu Komisija priims taikymo taisykles, deleguotąjį teisės aktą pagal Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnį, kuriame pateikiama išsami informacija ir kuriuo padedama toliau siekti peržiūros tikslų. Dauguma šio paketo taisyklių bus pradėtos taikyti nuo 2013 m. sausio 1 d. Teisėkūros procedūra inicijuota 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymu COM(2010) 815 galutinis.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website