Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos komisija

ATMINTINĖ

2012 m. birželio 27 d., Briuselis

Europos Komisija nustatė svarbias priemones, padėsiančias užtikrinti ekonomikos augimą

Birželio 28–29 d. ES šalių vadovai rinkosi Europos Vadovų Taryboje siekdami susitarti dėl visapusiško priemonių, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europos Sąjungoje, rinkinio – Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Šis susitarimas grindžiamas svarbiomis priemonėmis, kurių Europos Komisija ėmėsi per keletą pastarųjų metų. Nuo strategijos „Europa 2020“ paskelbimo prieš dvejus metus Komisija parengė keletą iniciatyvų, kurios padėtų įveikti krizę, paskatinti ekonomikos augimą ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ES. Šiuo Europos integracijai lemtingu momentu atėjo laikas imtis skubių veiksmų, kad būtų sukurta pažangi, tvari ir integracinė ES ekonomika.

Šioje atmintinėje apžvelgiamos Komisijos parengtos iniciatyvos, kurioms Europos Vadovų Taryba visiškai pritarė priimdama Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Toliau pateikti iniciatyvų pavyzdžiai

Strategija „Europa 2020“

Europa 2020 yra pirmoji ES ilgalaikė augimo strategija, kurią prieš dvejus pasiūlė Komisija ir kuriai pritarė Europos Vadovų Taryba. Šioje strategijoje iš esmės nustatytos per šį dešimtmetį taikytinos ES ekonomikos augimo skatinimo priemonės, daugiausia dėmesio skiriant naujiems sprendimams ir struktūrinėms reformoms. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo principais pagrįstoje strategijoje „Europa 2020“ nustatyti penki pagrindiniai siekiai užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo, skurdo mažinimo ir klimato kaitos bei energetikos srityse. Ši strategija tebėra aktuali ir ji turėtų padėti valstybėms narėms eiti viena kryptimi siekiant bendros naudos. Jos įgyvendinimas labai svarbus siekiant padidinti mūsų ekonomikos augimo potencialą. Įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus skatinama pasitelkus politikos koordinavimo priemonę – Europos semestrą.

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

Vykdydamos metines reformų programas, kuriomis sprendžiami konkrečiai šaliai aktualūs uždaviniai, visos valstybės narės turėtų nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Išanalizavusi valstybių narių nacionalines ekonomikos ir užimtumo politikos reformų programas bei stabilumo ir konvergencijos programas, susijusias su biudžeto strategijomis, Komisija kasmet rengia 28 rekomendacijas kiekvienai šaliai: 27 valstybėms narėms ir visai euro zonai. Šiomis rekomendacijomis nustatomos priemonės, kurios, mūsų manymu, turėtų būti taikomos siekiant užsibrėžtų politikos tikslų tokios srityse, kaip produktų ir darbo rinkos, pensijų, švietimo ir mokesčių sistemos, taip pat biudžeto politika. 2012 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos buvo paskelbtos gegužės 30 d., joms turėtų būti pritarta birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Tuomet jos bus oficialiai priimtos liepos mėn. vyksiančiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje.

Su biudžeto priežiūra susiję 2 teisės aktų pasiūlymai [ECFIN]

Šių 2011 m. lapkričio mėn. 23 d. Komisijos pateiktų dviejų reglamentų projektų tikslas – toliau stiprinti biudžeto politikos koordinavimą euro zonoje (žr. MEMO/11/822). Jie pagrįsti šešių ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinyje nustatytomis taisyklėmis, įsigaliojusiomis 2011 m. gruodžio 13 d. (žr.MEMO/11/898).

Pirmojo reglamento projektu siekiama toliau tobulinti fiskalinę priežiūrą nustatant bendrą tvarkaraštį ir bendrąsias taisykles, kad būtų galima aktyviau iš anksto vykdyti euro zonos valstybių narių biudžeto ex ante priežiūrą ir vertinimą. Šis išankstinis vertinimas padėtų veiksmingiau užkirsti kelią valstybių narių nuokrypiui nuo biudžeto ir išvengti galimų pasekmių jų ekonominiams partneriams. Antruoju reglamento projektu siekiama tobulinti finansiškai pažeidžiamiausių euro zonai priklausančių valstybių narių priežiūrą.

Šiuos 2 teisės aktų pasiūlymus šiuo metu nuodugniai nagrinėja Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba. Komisija siekia, kad jos plačių užmojų teisės aktų projektai būtų kuo greičiau patvirtinti.

Bendrosios rinkos plėtojimas [MARKT]

Nuo 2011 m. balandžio 13 d., kai buvo priimtas Bendrosios rinkos aktas, Komisija pateikė 12 žadėtų svarbių pasiūlymų dėl teisės aktų (žr. IP/11/469, MEMO/11/239 ir IP/12/187) ir 30 papildomų veiksmų augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti ir pasitikėjimui bendrąja rinka stiprinti. Labai svarbu derybas dėl šių 12 svarbių svertų užbaigti iki šių metų pabaigos.

Tai būtų naudinga daugiau kaip 21 milijonui įmonių ir 500 mln. vartotojų Europoje, nes, pvz., būtų galima naudotis bendrąja rizikos kapitalo rinka, paprastesniais apskaitos reikalavimais ir pigesne patentine apsauga visoje Europoje. Bus supaprastintas kvalifikacijų pripažinimas ir piliečiams bus lengviau ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje. Labiau suderinus taisykles ir standartus ir pašalinus nuolatinius ir nepagrįstus paslaugų teikimo apribojimus, bus sudarytos palankesnės prekių judėjimo sąlygos, o paslaugų teikėjams bus paprasčiau vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Naujas požiūris į ginčų sprendimą padės vartotojams geriau pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamais privalumais ir padidinti elektroninės prekybos srautus, kurių vertė gali būti iki 2,5 mlrd. eurų.

Siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka tinkamai veiktų, būtina ne tik tvirtai reglamentuoti, bet ir pakeisti požiūrį į jos valdymą. Šiuo tikslu ilgainiui buvo sukurta įvairių praktinių priemonių ir tinklų. Neseniai paskelbtame komunikate „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ Komisija siūlo daugiausia dėmesio skirti sritims, kuriose augimo galimybės didžiausios (žr. IP/12/587 ir MEMO/12/427). Nustatyta, kad 2012–2013 m. tai bus paslaugų sektorius ir tinklo sektoriai. Komisija ragina valstybes nares tvirtai įsipareigoti laiku ir tinkamai šių sričių direktyvas perkelti į nacionalinę teisę. Komisija savo ruožtu aktyviau teiks su direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę susijusią pagalbą, kad padėtų šalinti galimas problemas.

Komisija taip pat siūlo imtis priemonių, kuriomis būtų pagerintas paslaugų sektoriaus veikimas. Šis sektorius labai svarbus, nes srityse, kurioms taikoma Paslaugų direktyva, sukuriama daugiau kaip 45 proc. ES BVP, tad jam, visų pirma verslo paslaugų, statybos ir turizmo sektoriams, turi tekti strateginis vaidmuo skatinant ekonomikos augimą (žr. IP/12/587 ir MEMO/12/429). Remiantis ekonominės analizės, pagrįstos Paslaugų direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse pažangos vertinimu, duomenimis, per ateinančius 5–10 metų dėl direktyvos taikymo ES BVP papildomai padidės 0,8 proc. Šis rodiklis galėtų padidėti iki 2,6 proc., jei valstybės narės turėtų platesnių užmojų atverti paslaugų, kurioms taikoma direktyva, rinkas.

Šiais metais minimos 20-osios bendrosios rinkos veikimo metinės. Imdamasi tolesnių su Bendrosios rinkos aktu susijusių priemonių, Komisija iki 2012 m. pabaigos pateiks antrą veiksmų, kuriais siekiama mažinti rinkos susiskaidymą ir šalinti likusias paslaugų judėjimo, inovacijų ir kūrybiškumo kliūtis, rinkinį. „Antrąjį Bendrosios rinkos aktą“ numatoma priimti 2012 m. rudenį, ir į jį bus įtraukti nauji augimą, konkurencingumą ir socialinę pažangą skatinantys svertai. Siekdama, kad visi suinteresuotieji subjektai dalyvautų keičiantis nuomonėmis apie bendrosios rinkos ateitį, 2012 m. spalio mėn. Komisija taip pat organizuos „Naujojo augimo“ savaitę ir antrąjį metinį bendrosios rinkos forumą.

Daugiau informacijos

Bendrosios rinkos aktas http://ec.europa.eu/internal_market/smact/index_lt.htm

Booklet Single Market Act: Together for new growth

Bendroji skaitmeninė rinka [CNECT]

Pernai priimta keletas svarbių priemonių, dalis kurių turėjo tiesioginį poveikį: naujasis tarptinklinio judriojo ryšio reglamentas (žr. MEMO/12/316), reglamentas, kuriuo suvienodinamas elektroninio parašo naudojimas ir susiejamos elektroninės atpažinties sistemos (žr. IP/12/558), ir planai didinti elektroninės prekybos mastą (žr. IP/12/10). Šiais veiksmais remiama skaitmeninė ekonomika, kurios metinis augimas yra 12 proc.

Kad būtų sukurta reali bendroji skaitmeninė rinka, būtini tolesni reglamentavimo veiksmai. Rinka bus plėtojama diegiant spartųjį plačiajuostį ryšį, kaip siūloma pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (žr. IP/12/583), ir teikiant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas.

ES nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų strategija, grindžiama siūlomomis naujomis duomenų apsaugos taisyklėmis, bus pradėta įgyvendinti per artimiausias savaites ir padės iki 2015 m. sukurti 2 milijonus naujų darbo vietų Europoje.

Bus imtasi tolesnių veiksmų, kad būtų sukurtos suderintos autorių teises, e. mokėjimus, e. viešąjį pirkimą, e. sąskaitas ir interneto saugumą reglamentuojančios taisyklės.

Kurdami bendrąją skaitmeninę rinką siekiame užtikrinti ilgalaikį Europos konkurencingumą. Dabartiniais ir būsimais pasiūlymais turi būti bendrai užtikrinta, kad gamybos sektorius išliktų Europoje, būtų užtikrintos tvarios sveikatos apsaugos sistemos, sumažintas valstybės deficitas ir pasiekti kiti tikslai. Laikydamiesi šių suderintų taisyklių galėsime įtvirtinti standartus, užtikrinti sąveikumą ir bendrą teisinę praktiką ir taip pat pasiekti didesnio našumo. Tai jau sėkmingai daryta praeityje – nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio taikydama 3G judriojo ryšio standartą Europa užėmė pirmaujančias pozicijas pasaulinio judriojo ryšio sektoriuje, kurio metinė apyvarta siekia 250 mlrd. eurų.

Reglamentavimo našta

ES ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad svarbu gerinti verslo aplinką, be kita ko, taikant pažangų reglamentavimą ir mažinant reglamentavimo naštą, kad Europos įmonės būtų konkurencingesnės pasaulyje. Praėjusių metų lapkričio mėn. Komisija ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti reglamentavimo naštą, visų pirma tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir ES teisės aktus pritaikyti prie labai mažų įmonių poreikių (žr. IP/11/1386). MVĮ tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ekonomikos augimą: jos sudaro 99 proc. visų įmonių ir jose dirba daugiau nei du trečdaliai privačiojo sektoriaus darbuotojų. Jų augimo potencialo išnaudojimas ES ekonomikai būtų neabejotinai naudingas.

Reikėtų pažymėti, kad Komisija reglamentavimo naštos mažinimo veiksmus pradėjo praėjusį dešimtmetį. 2007 m. sausio mėn. Komisija pateikė veiksmų programą, kurios tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, kad dėl ES teisės aktų atsirandanti administracinė našta iki 2012 m. sumažėtų 25 proc. Europos Vadovų Taryba programą patvirtino 2007 m. kovo mėn. Gerinti verslo aplinką mažinant biurokratizmą yra bendras tikslas, kurį pasiekti galima tik ES institucijoms ir valstybėms narėms prisiėmus bendrą atsakomybę.

Europos Komisija jau pasiūlė priemonių, kad trečdaliu būtų sumažintas biurokratizmas, t. y. būtų sutaupyta daugiau kaip 40 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, Komisija pasiūlė naudoti elektronines PVM sąskaitas faktūras – taip 22 mln. mokesčius ES mokančių įmonių galėtų sutaupyti 18,4 mlrd. eurų (žr. IP/10/1645), 2009 m. Komisijos pasiūlymu nustatyta apskaitos taisyklių netaikymo mažiausioms įmonėms išimtis ir sudarytos galimybės sutaupyti apie 6,3 mlrd. eurų (žr. IP/09/328).

Energijos rinka [ENER]

Valstybės narės įsipareigojo iki 2014 m. užbaigti kurti bendrąją energijos rinką. Kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtinas teisinis tikrumas, kuris paskatins investuoti į elektros energijos gamybą ir infrastruktūrą, taip pat į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos vartojimo efektyvumą.

Energijos vidaus rinką reglamentuojantys ES teisės aktai yra šios teisės aktų sistemos pagrindas. Į juos įtrauktos pagrindinės nuostatos, kuriomis užtikrinamas tinkamas energijos rinkų veikimas, ir nustatytos naujos taisyklės dėl atsiejimo ir palankesnių tarptautinių investicijų sąlygų.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje valstybėms narėms nustatyti privalomi atsinaujinančiųjų išteklių energetikos tikslai. Svarbiausia užduotis – pasiekti, kad iki 2020 m. 20 proc. visos ES suvartojamos energijos būtų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Neseniai paskelbtame Komisijos komunikate dėl atsinaujinančiosios energijos strategijos jau tiriamos politikos alternatyvos, kaip po 2020 m. į Europos sistemą integruoti atsinaujinančiuosius išteklius (žr. IP/12/571).

Efektyvaus energijos vartojimo direktyva, dėl kurios neseniai susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, siekiama paskatinti valstybes nares efektyviau vartoti energiją visoje energijos grandinėje – nuo energijos transformavimo ir paskirstymo iki jos galutinio vartojimo (žr. MEMO/12/433).

Šiuo metu, kai jaučiamas ekonominis netikrumas, siekiant vystyti tarpvalstybinę rinką būtinos ne tik teisinės apsaugos priemonės, bet ir finansinės paskatos. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės su energetika susijusią iniciatyvą bus finansuojami projektai, kurie padės sukurti trūkstamas Europos energetikos tinklų grandis. Transeuropinei infrastruktūrai plėtoti siūloma skirti 9,1 mlrd. eurų vertės investicijų (žr. IP/11/1200 ir MEMO/11/710).

Inovacijos. Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą [MTTP]

Europos Komisijos strategijoje „Inovacijų Sąjunga“ numatytas didesnis finansavimas ir geresnės pagrindinės inovacijų sąlygos – taip didinamas konkurencingumas ir skatinamas darbo vietų kūrimas. Pagal dabartinę ES mokslinių tyrimų bendrąją programą (7BP) per septynerius metus 55 mlrd. EUR investuojami į mokslinius tyrimus ir inovacijų diegimą, o tiesioginę paramą gauna apie 17 000 MVĮ. Pagal 7BP rizikos pasidalijimo finansinę priemonę kartu su Europos investicijų banku inovacijų diegimo srityje pritraukiama daugiau kaip 10 mlrd. eurų privačių investicijų, iš kurių bent 1 mlrd. eurų numatyta skirti MVĮ. Be to, pagal 7BP palaikomi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ryšiai padeda užtikrinti, kad Europa užimtų pirmaujančias pozicijas tokiose didelio poveikio technologijų srityse, kaip naujoviški vaistai, ekologiški orlaiviai, nanoelektronika ir įterptosios kompiuterinės sistemos.

Liepos mėn. Komisija pateiks rekomendacijų dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) kūrimo užbaigimo, kad būtų optimizuoti visos Europos moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, būtų šalinamos kliūtys, trukdančios darbuotojų ir idėjų judėjimui visoje Europoje, ir būtų stiprinami universitetų ir įmonių ryšiai. ES valstybės narės šiuo metu bendradarbiauja įgyvendindamos 10 bendrų mokslinių tyrimų programų, kurios padėtų spręsti tokius svarbius uždavinius kaip Alzhaimerio ligos gydymas, ir investuoja plėtodamos 48 prioritetinės mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus, susijusius su pvz., klinikiniais tyrimais, biologine įvairove ir saulės energija. Šiuo metu plėtojama 10 šių infrastruktūros objektų, dar 16 bus pradėti plėtoti šiais metais.

Komisija pasiūlė ES finansavimą inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“ kitame biudžete padidinti iki 80 mlrd. eurų (žr. MEMO/11/848). Pagal šią naują, supaprastintą programą visa ES parama bus teikiama veiklai, apimančiai įvairius veiksmus nuo mokslinių tyrimų iki teikimo rinkai, ir taip bus atverta naujų galimybių sparčiai augančioms novatoriškoms bendrovėms.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ galima rasti adresu http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm

Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Horizontas 2020“ galima rasti adresu http://ec.europa.eu/research/horizon2020/index_en.cfm?pg=home

Europos patentų reforma [MARKT]

Birželio 28–29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje turėjo būti galutinai susitarta dėl vieno svarbiausių ir ilgai lauktų dokumentų, skirtų inovacijoms skatinti – tikros Europos patentų sistemos, kurią sudaro bendras patentas ir bendras patentų teismas, sukūrimo. Šis pasiūlymas grindžiamas tvirtesnio bendradarbiavimo principu (žr. IP/11/470). Taryba susitarė dėl visko, išskyrus Teismo būstinės vietą.

Patvirtinus Bendrijos patentą, bus paprasčiau ir pigiau patentuoti inovacijas Europoje, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Bus įvestas 25 valstybėse narėse galiosiantis bendras patentas, pagrįstas viena paraiška be jokių papildomų administracinių suvaržymų. Ispanija ir Italija nedalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo principu grindžiamoje veikloje, tačiau Sutartyje numatyta, kad įdiegus naująją sistemą jos gali bet kada prie jos prisijungti.

Patentas bus svarbus žingsnis siekiant mažinti atotrūkį tarp ES ir JAV arba Kinijos: visose ES valstybėse narėse galiojanti patentinė apsauga kainuoja iki 36 000 eurų, palyginti su 2 000 eurų JAV ir tik 600 eurų Kinijoje.

Supaprastinta patentų sistema Europoje būtina siekiant skatinti diegti inovacijas ir investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Europoje. Pavyzdžiui, supaprastinta bendro patento vertimo tvarka patento pareiškėjams leis sutaupyti iki 80 proc. dabartinių išlaidų ir daugiau išteklių skirti mokslinių tyrimų veiklai.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/patent/index_en.htm

EIB kapitalas [ECFIN]

Europos investicijų bankas (EIB) yra daug galių turinti ES institucija, remianti augimą ir užimtumą. EIB, kurio skolinimo pajėgumai, palyginti su Pasaulio banko, yra kelis kartus didesni, teko svarbus vaidmuo padedant įveikti krizę nuo 2008 m. Tačiau bankas baigia išnaudoti visus pajėgumus, kuriuos jam suteikia dabartinis kapitalas. Kad EIB galėtų daugiau nuveikti skatindamas augimą ir darbo vietų kūrimą, reikia stiprinti jo kapitalą, t. y. banko akcininkės – valstybės narės – turi didinti įmokėtąjį kapitalą. Komisijos pirmininkas J. M. Barroso 2011 m. kalboje apie Sąjungos padėtį paragino didinti banko kapitalą (žr. SPEECH/11/607).

Europos investicijų banko įmokėtąjį kapitalą padidinus 10 mlrd. eurų, per trejus–ketverius ateinančius metus banko skolinimo pajėgumai galėtų būti padidinti 60 mlrd. eurų ir taip iš kitų šaltinių būtų pritraukta 180 mlrd. eurų investicijų naujiems projektams finansuoti. Be to, Komisija ir EIB siūlo taikyti rizikos pasidalijimo priemones ir taip ES biudžeto lėšas naudoti kaip svertą EIB grupės finansavimo pajėgumui didinti. Galima remtis jau sukurtomis mokslinių tyrimų ir inovacijų schemomis, projekto obligacijomis infrastruktūrai plėtoti, taip pat parama iš struktūrinių fondų mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Komisijos pirmininkas J. M. Barroso ir EIB prezidentas W. Hoyer birželio 21 d. rašte Europos Vadovų Tarybai pasiūlė didinti EIB kapitalą (žr. MEMO/12/470).

Projekto obligacijų iniciatyva [ECFIN]

2011 m. spalio 19 d. Komisija teisės akto dėl projekto obligacijų iniciatyvos pasiūlymą pateikė siekdama dvejopo tikslo: atgaivinti projekto obligacijų rinkas ir atskiriems projektų vykdytojams padėti pritraukti ilgalaikį skolos finansavimą iš privačiojo sektoriaus (žr. IP/11/236 ir MEMO/11/707).

Komisija siūlo 2012–2013 m. pradėti bandomąjį etapą pagal dabartinę finansinę programą. Bandomąjį etapą siūloma pradėti padarius Transeuropinių tinklų reglamento ir Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) sprendimo pakeitimą ir naudotis šių programų biudžeto eilutėse numatyta bendra iki 230 mln. eurų suma. Dėl pasiūlymo Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba turėtų balsuoti liepos mėn. Bendra biudžeto suma bus 230 mln. eurų ir ji bus jungiama su EIB finansavimu. Atsižvelgdama į didesnį ES įnašo poveikį ir kredito vertės padidinimą, Komisija mano, kad bandomuoju etapu pagal projekto obligacijas būtų galima pritraukti iki 4,6 mlrd. eurų vertės investicijų. Projekto obligacijų priemonė taps neatsiejama 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalimi.

Struktūrinių fondų naudojimas [REGIO/EMPL]

Vykdydama sanglaudos politiką, kuri yra pagrindinė ES investicijų į augimą politika, Europos Komisija nuo 2009 m. balandžio mėn. išmokėjo iš viso 11,25 mlrd. eurų lėšų stokojančioms valstybėms narėms, kad jos galėtų greitai investuoti į augimą skatinančius projektus.

Be to, nuo 2011 m. šalims, kurioms taikoma koregavimo programa ir kurios gauna specialią makroekonominę pagalbą (šiuo metu Portugalija, Rumunija, Latvija, Airija ir Graikija), nacionalinio bendro finansavimo normą galima sumažinti 10 procentinių punktų, kad joms būtų lengviau išmokėti atitinkamas sumas, siekiant įgyvendinti projektus (žr. IP/11/942). Siekdama paspartinti sprendimų dėl projektų įgyvendinimo priėmimą, Komisija iš anksto tvirtins tik tuos projektus, kurių bendra vertė viršija 50 mln. eurų (ši riba iki 2010 m. birželio mėn. buvo 25 mln. eurų).

Tvarka buvo supaprastinta, kad būtų sudarytos palankesnės projektų įgyvendinimo sąlygos; be to, valstybėms narėms teikiama speciali administracinė pagalba, kad jos savo administracines sistemas priderintų prie ES taisyklių. Į 8 valstybes nares, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias (Graikija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovakija ir Ispanija), išsiųstos Komisijos darbo grupės nuo 2012 m. vasario mėn. padėjo valstybėms narėms perskirstyti ES struktūrinių fondų išlaidas, kurių vertė – maždaug 7,3 mlrd. eurų, kad daugiau kaip 460 000 jaunų žmonių šiose 8 šalyse sulauktų pagalbos (žr.MEMO/12/100, darbo grupių veiklos rezultatai).

Graikijoje parengtas viešas sąrašas, į kurį įtrauktas 181 prioritetinis projektas, kurių bendra investicijų vertė – 115 mlrd. eurų ir kurie padės sukurti 110 000 naujų darbo vietų (žr. IP/12/549).

Ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis ES biudžetas [BUDG]

Komisijos pasiūlymu dėl 2014–2020 m. finansinio laikotarpio būsimus ES biudžetus siekiama dar labiau orientuoti į darbo vietų kūrimui palankų ekonomikos augimą. Nors bendra viršutinė biudžeto riba yra įšaldyta 2013 m. viršutinė riba, dėl kurios susitarta, pasiūlymu dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) raginama padidinti sričių, kurios gali skatinti Europos ekonomikos augimą, finansavimą (žr. IP/11/799).

Tvarus ekonomikos augimas prasideda mūsų miestuose ir regionuose. Didelė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai numatoma suma (376 mlrd. eurų visam laikotarpiui) bus glaudžiau susieta su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Naujomis nuostatomis dėl lėšų panaudojimo sąlygų bus užtikrinta, kad ES lėšomis būtų siekiama konkrečių rezultatų ir valstybės narės būtų labai skatinamos veiksmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Su kiekviena valstybe nare bus sudaryti partnerystės susitarimai, kad kartu didėtų nacionalinis ir ES finansavimas.

Naująja Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama padidinti visos Europos infrastruktūros projektų vertę (žr. IP/11/1200). Preliminariai numatyta, kad 50 mlrd. eurų pagal šią priemonę bus skiriama transporto, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų projektams, kuriais siekiama visoje Europoje sukurti daugiau jungčių. Dėl šių ekonomikos augimą skatinančių jungčių bus lengviau patekti į vidaus rinką ir išnyks tam tikrų ekonomikos „salų“ izoliacija. Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybių taikyti novatoriškas finansavimo priemones, kad būtų paspartintos ir užtikrintos didesnės investicijos, nei būtų galima tikėtis teikiant tik viešąjį finansavimą. Komisija skatins naudoti ES projekto obligacijas, kad būtų įgyvendinti šie svarbūs projektai.

Per kitus septynerius metus itin padidės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Įgyvendinant bendrą ES strategiją „Horizontas 2020“, kurios finansavimui skirta 80 mlrd. eurų, didės Europos konkurencingumas pasaulyje ir ateityje bus sukurta darbo vietų bei pateikta naujų idėjų. Pagal šią programą bus finansuojami visi šios srities projektai, kad išnyktų susiskaidymas ir būtų užtikrinta, kad ES finansuojami projektai geriau papildytų nacionalines pastangas ir padėtų jas koordinuoti (žr. MEMO/11/848).

Be to, Komisija siūlo sustiprinti švietimo ir profesinio mokymo programas. Kad priemonės nebūtų tokios suskaidytos kaip dabar, Komisija siūlo sukurti integruotą 15,2 mlrd. eurų vertės švietimo, mokymo ir jaunimo programą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama įgūdžių tobulinimui ir judumui.

Užimtumo didinimas [EMPL]

Balandžio 18 d. Komisijos pateiktame užimtumo srities dokumentų rinkinyje (žr. IP/12/380 ir MEMO/12/252) nustatyti vidutinės trukmės ES ir valstybių narių veiksmai, kuriais remiamas ekonomikos gaivinimas kuriant darbo vietas. Valstybės narės visų pirma raginamos sutelkti dėmesį į darbo vietų kūrimą tokiuose sektoriuose, kaip sveikatos apsauga, informacinės ir ryšių technologijos, ir imtis taršos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo veiklos. Valstybės narės taip pat raginamos apmokestini ne darbą, o produktus, kurie daro žalą aplinkai. Taikydama šias priemones Komisija padės valstybėms narėms ir jas toliau ragins geriau panaudoti ES fondų lėšas, ypač Europos socialinio fondo, kurio lėšos investuojamos į žmonių įgūdžius, švietimą, paramą ieškant darbo ir integraciją. Europos socialinio fondo lėšomis kasmet tiesiogiai sukuriama vidutiniškai apie 2 milijonus darbo vietų, be to, užimtumas netiesiogiai didinamas rengiant mokymus.

Darbo jėgos judumas [EMPL]

Komisija siekia skatinti judumą tikroje ES darbo rinkoje.

Kad padidėtų darbo jėgos judumas, būtina pažanga šalinant teisines ir praktines laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis. Todėl Komisija pateikė pasiūlymų, kad, pvz., būtų gerinamas teisių į pensiją perkeliamumas (žr. MEMO/05/384), būtų nustatyta tinkama kitoje valstybėje dirbančių asmenų apmokestinimo tvarka arba būtų didinamas informuotumas apie teises ir pareigas.

Siekdama padidinti darbo vietų ir darbuotojų atitiktį, kad vienos šalies bedarbiai, atsižvelgiant į įgūdžius ir patirtį, galėtų užimti laisvas darbo vietas kitose šalyse, Komisija siūlo pertvarkyti Europos užimtumo tarnybų tinklą (EURES), kad jis taptų tikra europine įdarbinimo ir darbuotojų paieškos priemone, ir nuo 2013 m. pradėtų teikti novatorišką internetinę savitarnos principu grindžiamą paslaugą, pagal kurią vartotojui iš karto pateikiamas aiškus geografinis siūlomų darbo vietų pasiskirstymas Europoje. Gegužės 21 d. pradėtas bandomasis projektas „Tavo pirmasis Eures darbas“, padėsiantis darbo kitose valstybėse narėse ieškančiam 18–30 metų jaunimui gauti informacijos ir pagalbos, susijusios su įsidarbinimo galimybėmis ir galimybėmis gauti finansinę paramą paraiškai teikti ar mokytis. Pirmuoju projekto „Tavo pirmasis EURES darbas“ etapu bus siekiama pagerinti 5 000 žmonių tarpvalstybinį judumą.

Mokesčių politika [TAXUD]

Mokesčiai tradiciškai laikomi pajamų didinimo priemone. Tačiau taip pat svarbus jų poveikis ekonominiam konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui.

2012 m. Europos semestro dokumentuose Komisija sutelkė dėmesį į tai, kaip valstybės narės galėtų savo mokesčių sistemas padaryti palankesnes augimui, pavyzdžiui, nuo darbo jėgos apmokestinimo pereiti prie ekologinių mokesčių (žr. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas).

ES lygmeniu Komisija pasiūlė Energetikos apmokestinimo direktyvą (EAD), kuri padėtų remti tokius pokyčius, skatinti ekologišką ekonomiką ir remti ES tikslus, susijusius su kova su klimato kaita ir energetika (žr. IP/11/468). Įgyvendinus EAD, iki 2030 m. būtų galima sukurti iki 1 mln. naujų darbo vietų.

Kad būtų sukurta geresnė verslo aplinka, 2011 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė Bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) (žr. MEMO/11/171). BKPMB sudarytų paprastesnes tarpvalstybinio verslo sąlygas ir leistų sutaupyti, nes būtų taikomos bendros mokesčio apskaičiavimo taisyklės ir reikalus reikėtų tvarkyti tik su viena mokesčių administracija (vieno langelio principas). Kitų neseniai parengtų ES iniciatyvų, kuriomis siekiama kurti konkurencingesnę verslo aplinką, pavyzdžiai – komunikatas dėl dvigubo apmokestinimo (žr. IP/11/1337) ir nauja PVM strategija (žr. IP/11/1508).

ES finansinių sandorių mokestis, kuris, tikėtina, bus plėtojamas palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą, galėtų būti svarbi priemonė, padedanti gauti naujų pajamų, didinti finansinį stabilumą ir atkurti pasitikėjimą bankais (žr. IP/11/1085).

Siekdama susigrąžinti dėl mokesčių slėpimo ir sukčiavimo prarastus milijardus eurų, Komisija pateikė konkrečių priemonių, kurių turi būti imtasi nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis, pasiūlymų (žr. IP/12/697 ir MEMO/12/492), o iki 2012 m. pabaigos bus parengtas bendras požiūris dėl kovos su mokesčių rojais ir priemonės, taikytinos agresyvaus mokesčių planavimo metodus taikantiems subjektams.

Šiuo metu Tarybai pateiktas pasiūlymas dėl ES taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos ir derybiniai įgaliojimai dėl griežtesnių taupymo pajamų apmokestinimo susitarimų su 5 ES nepriklausančiomis šalimis (žr. MEMO/12/353), o Komisija ragina juos nedelsiant priimti, nes tai yra pagrindinės priemonės, padėsiančios sustiprinti ES poziciją kovojant su sukčiavimu.

Prekyba (TRADE)

Išorės prekyba yra pagrindinė Europos ekonomikos gaivinimo plano varomoji jėga. Todėl rinkų atvėrimas sparčiau įgyvendinant Laisvosios prekybos susitarimus (LPS) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Nors Europa deda daug pastangų, kad būtų užbaigtas Dohos vystymosi derybų raundas, pažanga daugiašaliu lygmeniu yra labai lėta. Todėl ES aktyviau siekė, kad būtų pradėtos naujos derybos dėl LPS ir kad būtų užbaigtos šiuo metu vykstančios derybos. 2012 m. liepos 1 d. sukanka vieneri metai nuo ES ir Pietų Korėjos LPS įsigaliojimo, kurio rezultatas – 2011 m. 16 proc. išaugęs ES eksportas į Pietų Korėją. Komisijos narys K. De Gucht nustatė prioritetą užbaigti derybas su Kanada ir vartus į Pietryčių Aziją galinčiu atverti Singapūru. ES taip pat veda derybas su Indija ir Malaizija, neseniai derybos dėl prekybos pradėtos su Vietnamu (žr. IP/12/689). ES svarsto galimybę su Kinija pradėti derybas dėl investicijų susitarimo, netrukus Komisija sieks gauti ES valstybių narių įgaliojimą pradėti derybas su Japonija. Siekdami sukurti transatlantinę prekybos zoną, JAV prezidentas B. Obama, Komisijos pirmininkas J. M. Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. Van Rompuy neseniai palankiai įvertino ES ir JAV aukšto lygio darbo grupės augimo ir darbo vietų kūrimo klausimais rengiamą tarpinę ataskaitą (žr. MEMO/12/462). Šiais metais prekybos susitarimai sudaryti su Peru, Kolumbija (žr. IP/12/690) ir Centrinės Amerikos šalimis, derybos vyksta su mūsų Lotynų Amerikos partneriais MERCOSUR. Taip pat stiprinamas bendradarbiavimas su pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis; neseniai parengtas plačių užmojų susitarimas su Ukraina.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site