Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2012 m. birželio 22 d.

Bankų sąjunga (atnaujinta informacija)

Komisijos nuomone, reikia aiškios ilgesnio laikotarpio ES ekonominės ir pinigų sąjungos ateities vizijos, kuria būtų vadovaujamasi įgyvendinant ES ir valstybėms narėms būtinas reformas ir sprendimus, reikalingus dabarties uždaviniams spręsti.

Todėl Komisija siekia glaudesnės ekonominės integracijos kaip vieno iš būdų dabartinei krizei įveikti. Šis naujas Europos integracijos žingsnis padėtų stiprinti mūsų pinigų sąjungą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija siūlo bankų sąjungos idėją.

Kol kas Europos bankų sąjunga nėra nauja teisinė priemonė. Tai politinė didesnės ES integracijos vizija, kuri bus grindžiama pagrindiniais pastarojo meto veiksmais griežtinant bankų sektoriaus reguliavimą ir plėtojama toliau.

Bankų sąjungos idėją Komisijos pirmininkas J. M. Barroso iškėlė neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime š. m. gegužės 23 d. Nuo tada šis klausimas aktyviai svarstomas politiniu lygmeniu ir yra įtrauktas į kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę.

Pasinaudoti visais glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos ir bankų sąjungos sukūrimo privalumais būtų galima tik sukūrus fiskalinę sąjungą.

Kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime (š. m. birželio 28–29 d.) Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisijos pirmininku, Euro grupės pirmininku ir Europos Centrinio Banko pirmininku, pateiks ataskaitą. Rengiant šią ataskaitą bus išsamiai aptartos pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama glaudesnės ekonominės ir pinigų integracijos, įskaitant bankų sąjungą ir fiskalinę sąjungą, taip pat darbo metodai.

Kai dėl šios vizijos bus susitarta politiniu lygmeniu, Komisija pasiūlys būtinas įgyvendinimo priemones. Komisija pasiūlymus galėtų pateikti jau 2012 m. rudenį. Be to, Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą sparčiau priimti sprendimus dėl jau rengiamų pagrindinių teisės aktų.

1. Kas jau nuveikta ES bankų sektoriaus reguliavimo srityje?

Nuo krizės pradžios Europos Komisija yra pateikusi apie 30 pasiūlymų, kuriais siekiama pagerinti finansų sistemos reguliavimą ir užtikrinti naudą realiajai ekonomikai. Tai tvirtas pagrindas žengti dar vieną žingsnį – sukurti bankų sąjungą. Be to, vykdydama valstybės pagalbos kontrolės politiką ir įvairias stabilumo bei koregavimo programas Komisija padėjo stiprinti finansinį stabilumą.

Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.

1.1 Priemonės labiau integruotai bankų priežiūrai užtikrinti

  • 2011 m. sausio 1 d. įsteigus tris Europos priežiūros institucijas, buvo sukurta priežiūros struktūra:

  • Europos bankininkystės institucija (EBI), vykdanti bankų priežiūrą, įskaitant bankų rekapitalizavimo priežiūrą,

  • Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), vykdanti kapitalo rinkų priežiūrą, ir

  • Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), vykdanti draudimo priežiūrą.

Visose trijose priežiūros institucijose atstovaujama 27 nacionalinėms priežiūros institucijoms. Jų vaidmuo – padėti rengti bendrą Europos finansų sektoriaus reguliavimo taisyklių sąvadą, spręsti tarpvalstybines problemas, neleisti kauptis rizikai ir padėti atkurti pasitikėjimą. Atskiroms Europos priežiūros institucijoms pavestos konkrečios užduotys. Pavyzdžiui, EVPRI vykdo kredito reitingų agentūrų priežiūrą ES, o EBI ir EDPPI atlieka atitinkamų sektorių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, EBI prižiūrėjo dabartinį ES bankų rekapitalizavimo procesą. Kritinės padėties atvejais EBI taip pat gali uždrausti produktus, dėl kurių kyla grėsmė visos finansų sistemos stabilumui.

Be to, Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRB) pavesta vykdyti Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą.

Ši nauja finansų priežiūros sistema veikia nuo 2010 m. lapkričio mėn.

EBI gerai atliko savo darbą ir greitai įgijo pasitikėjimą kaip nauja institucija. Jos nuopelnus reikia vertinti atsižvelgiant į taisyklių, kurioms pritarė Taryba ir Europos Parlamentas, nustatytus apribojimus. Šiuo metu dauguma bankų priežiūros įgaliojimų suteikti nacionalinėms priežiūros institucijoms, o EBI atlieka koordinavimo funkciją. Akivaizdu, kad ateityje reikia numatyti tiesioginės priežiūros įgaliojimus ES mastu.

Daugiau informacijos apie finansų priežiūrą pateikta MEMO/10/434.

1.2 Bankų sistemos stiprinimas

Užtikrinant geresnę kapitalizaciją

Užklupus krizei bankų sektoriaus įstaigų turimas kapitalas buvo nepakankamas tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu, todėl prireikė precedento neturinčios nacionalinių valdžios institucijų paramos. Praėjusių metų liepos mėn. pateikusi pasiūlymą dėl bankų kapitalo poreikio (DKP IV) (IP/11/915) (MEMO/11/527) Komisija Europos Sąjungoje pradėjo įgyvendinti naujus tarptautinius banko kapitalui taikomus standartus, dėl kurių susitarta G20 lygmeniu (vadinamasis susitarimas „Bazelis III“). Šioje srityje Europa rodo pavyzdį – šias taisykles ji taiko daugiau kaip 8 tūkst. bankų, kurie valdo 53 proc. pasaulio turto. Šiuo metu Komisijos pasiūlymai svarstomi Taryboje ir Europos Parlamente. Komisija tikisi, kad greitai bus pasiektas susitarimas.

Be to, Komisija ketina sukurti valdymo sistemą, pagal kurią nacionalinėms priežiūros institucijoms būtų suteikta naujų įgaliojimų atidžiau stebėti bankus, o pastebėjus riziką imtis veiksmų – taikyti galimas sankcijas, pavyzdžiui, sumažinti kreditavimą, jei tikėtina, kad gali susidaryti burbulas. Europos priežiūros institucijos galėtų įsikišti, pavyzdžiui, tarpvalstybiniais atvejais nesutarus nacionalinėms priežiūros institucijoms.

Daugiau informacijos apie ES priemones, susijusias su bankų kapitalizacija, pateikta (IP/11/915).

Sudarant palankesnes bankų sektoriaus restruktūrizavimo sąlygas

Išsamios finansų sektoriaus sąlygos įtrauktos į tarptautinę finansinę paramą gavusioms valstybėms narėms taikomus politikos reikalavimus.

Bankų sektoriuje reikalingos politikos priemonės – tai ir tinkamas negyvybingų įstaigų likvidavimas, ir gyvybingų bankų restruktūrizavimas. Politikos iniciatyvos taip pat apima griežtesnius kapitalo poreikio reikalavimus, bankų rekapitalizavimą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, finansinio įsiskolinimo mažinimo tikslus ir griežtesnes reguliavimo bei priežiūros sistemas. Nors šios stabilizavimo priemonės nėra skirtos konkrečioms programoje dalyvaujančioms šalims, jas lengviausia įgyvendinti, kai teikiama tarptautinė finansinė parama.

Be to, primenama, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) gali teikti paskolas programoje nedalyvaujančioms euro zonos valstybėms narėms konkrečiam tikslui – finansų įstaigoms rekapitalizuoti. Tokioms paskoloms taikomos atitinkamos – ir susijusios su konkrečia įstaiga, ir horizontalios – sąlygos, įskaitant struktūrinę šalies finansų sektoriaus reformą.

Konkretaus banko restruktūrizavimas pagal programą vykdomas laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių.

Konkretūs bankų sektoriui skirtų priemonių, kurių imtasi pagal makroekonominio koregavimo programas arba mokėjimų balanso pagalbos programas, pavyzdžiai

50 mlrd. EUR skirta Graikijos stabilumo finansiniam fondui bankų rekapitalizavimo tikslais. Portugalijai skirta 12 mlrd. EUR bankų mokumo paramos priemonė, kurios lėšos laikomos specialioje centrinio banko sąskaitoje.

Kalbant apie euro zonai nepriklausančias šalis, kurios gavo mokėjimų balanso pagalbą, Latvijos programoje, be kita ko, numatyta 600 mln. EUR bankų rėmimo schema. Šie finansiniai ištekliai yra tarptautinės finansinės paramos priemonių dalis, tačiau didžiausią poveikį finansų sektorių stabilizavimui turėjo pagal programas vykdomas bankų restruktūrizavimas.

Daugiau informacijos apie programas rasite:

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/greek_loan_facility/index_en.htm

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/portugal/index_en.htm

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/balance_of_payments/latvia/latvia_en.htm

Užtikrinant geresnę bankų indėlių apsaugą

Įgyvendinus ES teisės aktus garantuojama, kad žlugus bankui banko indėliai bet kurioje valstybėje narėje bus kompensuojami iki 100 000 EUR vienam indėlininkui. Finansinio stabilumo požiūriu ši garantija padeda užtikrinti, kad indėlininkai nepultų atsiimti indėlių iš banko, ir kartu išvengiama rimtų ekonominių padarinių.

2010 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė imtis tolesnių žingsnių – indėlių apsaugos suderinimo ir supaprastinimo, greitesnio kompensacijų išmokėjimo ir geresnio indėlių garantijų sistemų finansavimo, visų pirma šias sistemas finansuojant ex-ante ir leidžiant skolintis pagal privalomą tarpusavio skolinimosi priemonę. Tai reiškia, kad pritrūkus lėšų nacionalinė indėlių garantijų sistema gali skolintis iš kito nacionalinio fondo. Tai būtų pirmas žingsnis kuriant visos ES indėlių garantijų sistemą. Taryboje ir Parlamente vyksta antrasis šio pasiūlymo svarstymas. Komisija ragina teisės aktų leidėjus paspartinti bendro sprendimo procedūrą dėl šio pasiūlymo ir pritarti tarpusavio skolinimosi priemonei.

Per pastaruosius keletą metų bandydamos įveikti bankų krizes nacionalinės valdžios institucijos iš sunkumų patiriančio banko sukurdavo naują struktūrą ir jai perduodavo tam tikras svarbiausias banko funkcijas, pavyzdžiui, indėlių apsaugą. Tokiu pertvarkymo mechanizmu užtikrinama, kad indėlininkai visada gali naudotis savo santaupomis (pavyzdžiui, bankas „Northern Rock“ buvo suskaidytas į gerą banką, kuriame liko indėliai ir geros hipotekos paskolos, ir blogą banką, kuris vykdė blogų paskolų nurašymą).

Daugiau informacijos apie Komisijos pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos pateikta IP/10/918.

Suderinant valstybės pagalbos kontrolę

Kaip Komisija kontroliavo bankams per krizę teikiamą valstybės pagalbą?

Finansų rinkoms atsidūrus ant žlugimo ribos, kai kurie politikos formuotojai buvo linkę nepaisyti mūsų bendrųjų taisyklių ir veikti vienašališkai. Jei nebūtume ėmęsi jokių koordinavimo veiksmų ES mastu, tai galėjo paskatinti varžybas dėl subsidijų, masinius kapitalo pervedimus iš vienos šalies į kitą ir galbūt sužlugdyti šiuo metu egzistuojančią vidaus rinką.

Mes skubiai priėmėme krizės metu taikomą tvarką. 2008 m. rudenį Komisija paskelbė gaires, kaip valstybės narės galėtų padėti sunkumų patiriantiems bankams ar įmonėms pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Šios gairės pagrįstos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktu, pagal kurį valstybės pagalba gali būti skiriama dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

2008 m. spalio mėn. priimtas pirmasis komunikatas. Jame išdėstyti pagrindiniai paramos priemonių principai: teikti ribotos trukmės ir dydžio paramą, užtikrinti, kad teisė naudotis paramos priemone nepriklausytų nuo pilietybės, ar užtikrinti, kad remiami bankai nesąžiningai nepritrauktų naujo papildomo verslo tik dėl teikiamos valdžios paramos (žr. IP/08/1495). Kaip pavyzdį galima nurodyti Airijos bankams skirtą finansinės paramos priemonę, kuri buvo pakeista, kad būtų užtikrintas nediskriminacinis jos taikymas Airijos ekonomikai sisteminės svarbos bankams, nepriklausomai nuo jų kilmės (žr. IP/08/1497).

2008 m. gruodžio mėn. paskelbtas Bankų rekapitalizavimo komunikatas, kuriame svarstomas poreikis rekapitalizuoti bankus, aptariami mokumo klausimai ir galimybės realiajai ekonomikai gauti paskolas (žr. IP/08/1901), o 2009 m. vasario mėn. – Sumažėjusios vertės turto komunikatas, kuriame numatyta sistema nelikvidaus turto problemoms spręsti (žr. IP/09/322).

Galiausiai 2009 m. liepos mėn. Komisija priėmė Restruktūrizavimo komunikatą, kuriame aiškinama, kaip Komisija vertins bankų restruktūrizavimą, kad būtų atkurtas ilgalaikis jų gyvybingumas, kad bankai prisiimtų dalį jų gelbėjimo išlaidų naštos ir kad būtų mažinami konkurencijos iškraipymai, atsiradę dėl bankams suteiktos didelės pagalbos (žr. IP/09/1180). Nuo 2011 m. sausio 1 d. kiekvienas bankas, prašantis suteikti valstybės paramą rekapitalizavimo priemonių arba paramos sumažėjusios vertės turtui priemonių pavidalu, privalo pateikti restruktūrizavimo planą (anksčiau ši sąlyga buvo taikoma tik sunkumų patiriantiems bankams).

KBC (žr. IP/09/1730) ir Lloyds (žr. IP/09/1728) restruktūrizavimo atvejai parodo, kaip vadovaujantis šiomis taisyklėmis buvo restruktūrizuojami svarbūs bankai.

Kokios praktikos Komisija laikėsi iki šiol?

Kontroliuodama bankams teikiamą valstybės pagalbą Komisija veikė kaip de facto krizių valdymo ir sprendimo institucija ES mastu, siekdama išspręsti struktūrines problemas, su kuriomis daugelis bankų susidūrė dar gerokai prieš krizę. Vadovaujamės trimis pagrindiniais tikslais: užtikrinti finansinį stabilumą, išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir užtikrinti, kad būtų atkurtas ilgalaikis remiamų bankų gyvybingumas. Mūsų reikalaujamas restruktūrizavimas pagrįstas trimis principais: turi būti atkurtas ilgalaikis banko gyvybingumas be tolesnės valstybės paramos, bankas, jo akcininkai ir mišraus kapitalo turėtojai turi prisiimti restruktūrizavimo išlaidų dalį ir turi būti sumažinti konkurencijos iškraipymai dėl suteiktos pagalbos. Pavyzdžiui, kai kuriems bankams nurodėme atsisakyti netvarių verslo modelių, pagrįstų pernelyg dideliu įsiskolinimu ir per didele priklausomybe nuo trumpalaikio didmeninio finansavimo. Kitais atvejais reikalavome sumažinti darbuotojų skaičių ir supaprastinti bankų struktūras. O paaiškėjus, kad banko gyvybingumo atkurti negalima, pradėtas tinkamas jo pertvarkymas. Visais atvejais prašome bankų grąžinti jų vyriausybių suteiktą pagalbą. Ši sąlyga labai svarbi, nes taip pašalinama moralinė rizika ir apribojamos mokesčių mokėtojams tenkančios išlaidos.

Štai keletas pavyzdžių: vadovaujantis šiais principais tokie bankai, kaip „Hypo Real Estate“ (žr. IP/11/898), „Kommunalkredit“ (žr. IP/11/389) ir „Northern Rock“ (žr. IP/09/1600), buvo radikaliai restruktūrizuoti ir iš dalies pertvarkyti. Tam tikri Vokietijos Landesbanken (žemių bankai), pavyzdžiui, LBBW (žr. IP/09/1927) ir HSH (žr. IP/11/1047), atsisakė netvaraus verslo modelio ir persiorientavo į savo pagrindinę veiklą. „WestLB“, kurio gyvybingumo nebuvo galima atkurti, atveju buvo vykdomas tinkamas pertvarkymas (žr. IP/11/1576). Kitais atvejais vyriausybėms teko prisiimti sisteminės svarbos bankų priimtų neteisingų verslo sprendimų naštą. Todėl, pavyzdžiui, ING ir „Commerzbank“ atvejais (žr. IP/09/711) reikalavome sumažinti darbuotojų skaičių ir iš esmės supaprastinti bankų struktūras.

Kiek dar finansų sektoriui teikiamai valstybės pagalbai galios krizės metu taikoma tvarka? Kas bus po to?

Per krizę valstybės pagalbos kontrolė visada buvo vykdoma siekiant dviejų tikslų: visų pirma, turėjome gesinti gaisrą, antra, ruošėmės laikotarpiui po krizės. Iš pat pradžių nustatėme restruktūrizavimo sąlygas, kuriomis buvo siekiama užtikrinti didesnį finansų rinkų stabilumą ir padėti bankams vėl finansuoti realiąją ekonomiką. Šios sąlygos, be kita ko, reiškia, kad bankai turėtų atsilyginti už valstybės paramą ir ilgainiui ją grąžinti, o jų akcininkai ir mišraus kapitalo turėtojai turėtų sąžiningai prisiimti savą naštos dalį, kad būtų pašalinta moralinė rizika.

2011 m. pabaigoje ruošėmės nuo ekstremaliosios padėties režimo pereiti prie pastovesnių po krizės taikomų taisyklių. Tačiau rinkose vėl kilus įtampai krizės metu taikomos tvarkos galiojimą turėjome pratęsti iki 2012 m., kartu pratęsdami visų keturių bankų sektoriaus komunikatų su tam tikrais pakeitimais galiojimą. Taip iš esmės siekiama užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų tinkamai atlyginta, jeigu jos nuspręstų – ateityje tai vis labiau tikėtina – savo bankus rekapitalizuoti tokiomis priemonėmis, kaip paprastosios akcijos, už kurias atlygis nėra iš anksto nustatomas. Taip pat susitarta peržiūrėti metodiką dėl atlygio už garantijas bankų finansavimo poreikiams patenkinti (šiuo metu jos sudaro didžiąją paramos dalį), siekiant užtikrinti, kad bankų mokami mokesčiai atitiktų tikrą bankams kylančią riziką, o ne su atitinkama valstybe nare arba visa rinka susijusią riziką (žr. IP/11/1488).

Taisyklės bus taikomos tol, kol to reikės pagal rinkos sąlygas. Rinkos sąlygoms pasikeitus Komisija patvirtins nuolatinę valstybės pagalbos finansų sektoriui teikimo tvarką.

1.3 Kitos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti Europos finansų sektorių

Komisija siekia ne tik sustiprinti finansų sektoriaus priežiūrą, užtikrinti geresnę bankų indėlininkų apsaugą, sugriežtinti kapitalo reikalavimus finansų įstaigoms ir pagerinti krizių valdymą bankų sektoriuje, bet ir:

  • sudariusi Erkki Liikanen vadovaujamą aukšto lygio ekspertų grupę, išanalizuoti bankų sektoriaus struktūros reformą (žr. MEMO/12/129);

  • reguliuoti šešėlinę bankininkystę (žr. IP/12/253);

  • užtikrinti patikimesnius kredito reitingus (žr. IP/11/1355);

  • sugriežtinti taisykles, taikomas rizikos draudimo fondams (žr. IP/09/669), skolintų vertybinių popierių pardavimui (žr. IP/10/1126) ir išvestinėms finansinėms priemonėms (žr. IP/10/1125);

  • peržiūrėti dabartines prekybos finansinėmis priemonėmis (žr. IP/11/1219), piktnaudžiavimo rinka (žr. IP/11/1217) ir investicijų fondų (žr. IP/10/869) taisykles;

  • pažaboti bankų darbo užmokesčio praktiką, kuria skatinamas nerūpestingumas (žr. IP/09/1120);

  • reformuoti audito (žr. IP/11/1480) ir apskaitos (žr. IP/11/1238) sektorius.

2. Pasiūlymai, kurie turėtų netrukus įsigalioti

Pasiūlymas dėl krizės ištiktiems bankams skirtų pertvarkymo priemonių

Š. m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymas dėl krizėms ištiktiems bankams skirtų gaivinimo ir pertvarkymo priemonių yra paskutinė siūloma priemonė, kuria siekiama stiprinti Europos bankų sektorių ir išvengti bet kokios būsimos finansų krizės šalutinio poveikio, o svarbiausia – neigiamo poveikio indėlininkams ir mokesčių mokėtojams.

Norėdama užtikrinti, kad privatusis sektorius deramai prisidėtų prie būsimos finansinės pagalbos, ES pasiūlė bendrą taisyklių ir įgaliojimų sistemą, kad ES šalys galėtų įsikišti į sunkumų patiriančių bankų valdymą. Pakartotinai gelbstint bankus visuomenėje įsivyravo nuomonė apie didelę neteisybę, išaugo valstybės skola, o mokesčių mokėtojams užkrauta dar didesnė našta.

Pagal bendrą visos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo priemonių sistemą būtų galima naudotis priemonėmis, kurios visų pirma padėtų išvengti krizių, o joms kilus leistų greitai imtis reikiamų veiksmų.

Bus numatytas priemonių rinkinys, leisiantis prireikus valdyti bankų ir finansų įstaigų pertvarkymą.

Kokios priemonės bus numatytos bankų sektoriui pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM)?

Europos stabilumo mechanizmo (ESM) skolinimo pajėgumas – 500 mlrd. EUR. Programoje nedalyvaujančioms euro zonos valstybėms narėms ESM galės teikti paskolą konkrečiam tikslui – finansų įstaigoms rekapitalizuoti. Tokia finansinė parama teikiama tik ESM valdytojų tarybai, t. y. euro zonos valstybių narių finansų ministrams, priėmus palankų sprendimą. Finansinei paramai taikomos sąlygos išdėstomos susitarimo memorandume. Jos apima ir su konkrečia įstaiga susijusias sąlygas, ir horizontalias sąlygas. Rekapitalizavimas taip pat gali būti atliekamas naudojantis paskola, kuriai taikoma išsami makroekonominio koregavimo programa. Šiuo metu ESM sutartyje nenumatyta galimybės ESM tiesiogiai skolinti finansų įstaigai.

3. Vidutinės trukmės laikotarpiu numatytos priemonės

Rudenį Komisija ketina pateikti svarbius pasiūlymus dėl labiau integruotos ir tiesioginės bankų priežiūros ES mastu, bendrų indėlių garantijų ir pertvarkymo fondų, atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos politinę poziciją.

Bendrą sistemą turėtų sudaryti toliau išvardyti elementai, nes pagrindinis principas aiškus – numatant rizikos pasidalijimą garantijų sistemoje reikia integruotos, griežtos bankų sektoriaus priežiūros, kuri užtikrintų visų susijusių šalių tarpusavio pasitikėjimą.

  • Integruota tarpvalstybinių bankų priežiūros sistema

Dabartinis Europos priežiūros institucijų vaidmuo – prižiūrėti nacionalinių priežiūros institucijų veikimą ir konvergenciją, tačiau Komisija ketina pasiūlyti nustatyti bankų priežiūrą ES lygmeniu. Mūsų sistema pernelyg suskaidyta, kad galėtume spręsti dabarties uždavinius. Tokia sistema nepadeda užtikrinti būtino valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo. Reikia pasiekti politinį susitarimą dėl atidesnės ir nepriklausomos ES priežiūros.

  • Bendra indėlių garantijų sistema

2010 m. pateikdama pasiūlymą dėl indėlių garantijų sistemos Komisija pasiūlė tarpusavio skolinimosi galimybę vienai iš sistemų pritrūkus lėšų. Komisija svarsto įvairias galimybes. Be to, indėlių garantijų sistema ir pertvarkymo fondas laikomi tos pačios sistemos dalimis, kadangi sėkmingai pertvarkius banką nereikėtų kreiptis dėl indėlių garantijų.

  • ES pertvarkymo fondas

Mūsų pasiūlymas dėl krizės ištiktiems bankams skirtų gaivinimo ir pertvarkymo priemonių gali būti laikomas pirmu žingsniu kuriant ES pertvarkymo fondą. Komisija siūlo įsteigti nacionalinius fondus, kurie bendrautų tarpusavyje ir prireikus skolintų vieni kitiems tam tikromis sąlygomis, kad būtų sudaryta Europos pertvarkymo fondų sistema.

Be to, reikės iš anksto užtikrinti glaudesnę tarpvalstybinių įstaigų priežiūros ir pertvarkymo susitarimų integraciją. Pasiūlyme numatytas mechanizmas užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir EBI bendradarbiautų, jei tarpvalstybiniam bankui kiltų problemų.

Valstybėms narėms siūloma sujungti indėlių garantijų fondą ir pertvarkymo finansavimo struktūrą, o ne kurti atskirą pertvarkymo fondą. Žr. MEMO/12/416.

Pasiūlymas yra pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai, vyksta su juo susijęs sprendimo priėmimo procesas.

4. Kitos idėjos, kurios galėtų būti svarstomos ateityje

Dar vienas svarbus klausimas – galimybė leisti EFSF ir (arba) ESM tiesiogiai teikti pagalbą bankams. Tokia galimybė, leidžianti išvengti valstybių ir bankų ryšių arba juos nutraukti, galėtų būti laikoma tiesioginio bankų rekapitalizavimo alternatyva, tačiau šiuo metu ESM sutartyje ji nėra numatyta. Šis klausimas turėtų būti svarstomas ateityje, jei norime dabartinę skolos krizę įveikti iš pagrindų.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website