Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Keleivių teisės. Ką turėtų žinoti oru keliaujantys riboto judumo asmenys

Commission Européenne - MEMO/12/422   14/06/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

ATMINTINĖ

Briuselis, 2012 m. birželio 14 d.

Keleivių teisės. Ką turėtų žinoti oru keliaujantys riboto judumo asmenys

Komisija paskelbė gaires, kuriose paaiškinamos neįgalių ir riboto judumo asmenų teisės keliaujant oru. Gairės paskelbtos prieš šią vasarą Londone įvyksiančias 2012 m. olimpines žaidynes – vieną didžiausių sporto renginių pasaulyje. Jų paskirtis – užtikrinti paprastesnes kelionės sąlygas žaidynėse dalyvausiantiems riboto judumo sportininkams ir daugeliui ES piliečių, kuriems vis dar kyla sunkumų keliaujant oru. Gairės grindžiamos išsamiu Reglamento dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru1 vertinimu.

Problemos esmė

ES keleivių teises įtvirtinantys teisės aktai galioja jau daugiau kaip ketverius metus. Tačiau tiek oro vežėjams ir oro uostams, tiek neįgaliems ir riboto judumo keleiviams tebekyla praktinių sunkumų ir abejonių.

Vis dar pernelyg dažnai neaiškiais saugumo sumetimais keleivius be priežasties atsisakoma vežti arba ribojamos rezervavimo ar įlaipinimo galimybės (žr. toliau).

Daug keleivių nežino savo teisių.

Tik dalis keleivių (apie 40 %) prieš kelionę iš anksto praneša apie savo poreikius. Tai pagrindinė problema pagalbą suteikti bandantiems oro uostams ir oro vežėjams.

Dėl to, kad teisė taikoma nevienodai, oro uostai ir oro transporto bendrovės keleiviams kelia skirtingų reikalavimų ir nustato skirtingų apribojimų.

Keli pavyzdžiai.

  • Lėktuvu, skrendančiu iš Hitrou oro uosto į Ženevą, buvo atsisakyta skraidinti vyresnįjį Jungtinių Tautų pareigūną, nes jo niekas nelydėjo. Abiejų kojų paralyžiumi sergantis pareigūnas dažnai keliauja – niekieno nelydimas jau penkiolika metų.

  • Tris žmones dėl to, kad jų niekas nelydėjo, atsisakyta įsodinti į Prancūzijos vidaus reisais skridusius lėktuvus. Vėliau jie užginčijo sprendimą teisme ir laimėjo bylą. Dėl to, kad nesilaikė taisyklių, oro transporto bendrovė ir antžemines paslaugas teikianti bendrovė turėjo sumokėti dideles baudas.

Šiuo metu galiojančios taisyklės

Dabartinis ES oro transporto keleivių teises reglamentuojantis teisės aktas (Reglamentas EB 1107/2006) visiškai įsigaliojo 2008 m. liepą; juo neįgaliems arba riboto judėjimo asmenims užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems. Neįgalūs ir riboto judumo asmenys turi tokią pačią teisę keliauti kaip ir žmonės, tokių judėjimo apribojimų neturintys.

Šios teisės:

  • teisė nebūti diskriminuojamiems rezervuojant skrydį ir perkant bilietus,

  • teisė keliauti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis keliauja bet kuris kitas keleivis,

  • teisė į informaciją apie oro vežėjų taikomas saugos taisykles,

  • teisė į nemokamą pagalbą oro uoste ir orlaivio salone,

  • teisė nemokamai vežtis du judėjimo įrangos vienetus.

Kad pasinaudotų šiomis teisėmis, neįgalūs ir riboto judumo keleiviai turėtų žinoti toliau nurodytus dalykus.

Nepaprastai svarbu apie tai, kad jums reikės pagalbos, oro transporto bendrovei, kelionių agentui arba kelionių organizatoriui pranešti ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki skrydžio. Oro uostus valdančios institucijos bus atitinkamai informuotos ir bus atsakingos už pagalbos suteikimą iki pat orlaivio vartų ir jūsų vietos; po to atsakomybė suteikti pagalbą teks oro transporto bendrovei. Ši pagalba nemokama.

Nors iš anksto apie pagalbos poreikius pranešti nėra privaloma, tai padaryti labai rekomenduojama siekiant užtikrinti, kad paslaugų teikėjai (oro uostų valdytojai ir oro vežėjai) galėtų suteikti labiausiai jūsų poreikius atitinkančią ir jūsų kelionės aplinkybėmis tinkamiausią pagalbą.

Norint vežtis elektrinį neįgaliojo vežimėlį ar kitus daiktus, kurie gali būti pavojingi, oro vežėjo būtina paprašyti leidimo prieš 48 valandas.

Svarbiausia – visų lėktuve esančių keleivių ir įgulos narių saugumas. Oro vežėjų atsisakymas skraidinti neįgalius arba riboto judumo asmenis turi būti grindžiamas aiškiai pamatuotais saugumo sumetimais.

Nuo reglamento įsigaliojimo sudarytos palankesnės sąlygos be nesklandumų keliauti oro transportu daugiau kaip 2 milijonams neįgalių ir riboto judumo keleivių, kasmet besinaudojančių pagrindiniais Europos oro uostais (2010 m. duomenys).

Per ketverius reglamento taikymo metus įgyta patirties, todėl dabar skelbiamos šios gairės. Jų paskirtis – paaiškinti kai kurias įvairių subjektų teises ir pareigas.

Kas siūloma?

Gairės skirtos visų ES oro uostų keleiviams ir skrydžius į ES, joje ir iš jos vykdančių ES vežėjų veiklai. Jos skirtos ir ES nepriklausančių šalių vežėjams, vykdantiems skrydžius Europoje arba iš Europos.

Gairių tikslas – paaiškinti taisykles, kaip keliauti oru nepatiriant diskriminacijos, kartu atsižvelgiant į pamatinį ir svarbiausią – visų lėktuve esančių asmenų saugumo – principą.

Šios gairės nuodugniai aptartos su visomis suinteresuotosiomis šalimis: nacionalinėmis valdžios institucijomis, aviacijos sektoriumi (oro transporto bendrovių ir oro uostų organizacijomis) ir vartotojų asociacijomis, taip pat su tomis, kurios atstovauja neįgaliems ir riboto judumo asmenims. Gairės pateikiamos atsakant į 22 įvairių sričių klausimus.

Šioje atmintinėje apžvelgiame bendriausias ir dažniausiai kylančias problemas.

Kas yra riboto judumo keleivis?

Kokių sunkumų kelia apibrėžtis?

Reglamente pateikta apibrėžtis labai plati: tai – „bet kuris asmuo, kurio judėsena naudojantis transporto priemone yra ribota dėl bet kokios fizinės negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios arba amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti atitinkamą dėmesį“. Todėl buvo įvairiai aiškinama, kas laikoma riboto judumo ir todėl teisę į pagalbą turinčiu asmeniu.

Gairė

Gairėse paaiškinama, kad nors didžiausios kategorijos yra neįgalūs ir vyresnio amžiaus keleiviai, esama ir kitų pažeidžiamų piliečių, kurių galimybės judėti ribotos, ir kuriems gali reikėti pagalbos priklausomai nuo jų kelionės aplinkybių.

Gairėse pabrėžiama, kad pagalbos prašymai turėtų būti proporcingi specialiesiems keleivio poreikiams ir juos atitikti, tačiau pagalba turėtų būti suteikiama netaikant pernelyg didelių apribojimų.

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad keleivio judumas gali būti ribotas tik oro uoste, pavyzdžiui, labai dideliuose oro uostuose, kur gali tekti nueiti didelius atstumus, arba persėdimo vietose. Tokiais atvejais pagalbos reikėtų tik oro uoste: lėktuvo salone nebūtų laikoma, kad šie keleiviai yra riboto judumo.

Kas yra išankstinis pranešimas ir kodėl jis toks svarbus?

Problemos esmė

Išankstinis pranešimas itin svarbus oro uostui ir oro transporto bendrovei, kad jie galėtų suteikti deramą pagalbą.

Tačiau šiuo metu tik nedaug keleivių, kuriems reikia pagalbos, prie išvykdami iš anksto praneša apie savo poreikius, todėl paslaugų teikėjams nelieka pakankamai laiko pasiruošti suteikti reikiamą pagalbą. Tai pagrindinė daugelio sistemos problemų priežastis.

Gairė

Siekiant užtikrinti, kad pagalbos teikėjai galėtų suteikti reikiamą paslaugą kuo kokybiškiau, nepaprastai svarbu apie tai pranešti oro vežėjui ne vėliau kaip 48 valandos prieš skrydį, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti.

Gairėse pabrėžiama, kad nors paslaugų teikėjai turi stengtis deramai padėti ir tiems keleiviams, kurie apie savo poreikius iš anksto nepranešė, jie gali pirmenybę teikti tiems keleiviams, kurie tai padarė.

Ar gali būti reikalaujama, kad nemokamos pagalbos prašantys riboto judumo keleiviai pateiktų sveikatos pažymą? Ne.

Problemos esmė

Kai kurie oro vežėjai prašo sveikatos pažymų, kad tokiu būdu neįgalūs ir riboto judumo asmenys galėtų įrodyti, jog pagalbos jiems reikia. Kai kuriais atvejais už suteiktą pagalbą imamas mokestis.

Gairė

Oro vežėjai ir paslaugų teikėjai oro uostuose negali prašyti tokio įrodymo, kad nuspręstų, ar parduoti bilietą, ar leisti asmeniui skristi, ar kad būtų pagrįstas pagalbos prašymas.

Sveikatos pažymų jie gali prašyti tik tuo atveju, jei gali kilti pavojus to keleivio, kitų keleivių arba įgulos narių sveikatai ir saugumui. Pagalba neįgaliems ir riboto judumo asmenims turi būti teikiama nemokamai.

Lėktuve man reikia deguonies. Ar galiu pasiimti savo deguonies atsargų ar jo suteiks oro vežėjas?

Problemos esmė

Oro vežėjai taiko įvairias deguonies vežimo taisykles, todėl keleiviai, kuriems reikia deguonies lėktuvo salone, kartais atsiduria keblioje padėtyje.

Gairė

Reikalaujama, kad oro transporto bendrovės, atsižvelgdamos į visus pavojingiems kroviniams keliamus reikalavimus, medicinos įrangą vežtų nemokamai.

Pavyzdžiui, jei skrydžio metu jums reikia deguonies, svarbu tiesiogiai su oro vežėju išsiaiškinti, ar galite vežtis savo deguonies atsargų. Saugumo sumetimais oro vežėjas gali to neleisti arba nuspręsti tiekti deguonį pats (nors jis neprivalo to daryti).

Šiuo metu ES nėra deguonies vežimą reglamentuojančių standartizuotų taisyklių, todėl gairėse pabrėžiama, kad oro transporto bendrovės saugumo sumetimais turi teisę nustatyti savo deguonies vežimo reikalavimus. Tačiau ši informacija turi būti aiškiai paskelbta keleiviams. Gairėse nurodoma, kad jei oro vežėjas tiekia deguonį, tai turėtų būti daroma už pagrįstą kainą.

Ar riboto judumo keleiviai privalo visuomet būti lydimi? Ne.

Problemos esmė

Kai kurie vežėjai atsisako skraidinti neįgalius arba riboto judumo asmenis, jei jų niekas nelydi.

Gairė

Gairėse paaiškinta, kad, jei galite išsiversti pats, turėtumėte galėti keliauti vienas.

Ribotas judumas nėra priežastis oro vežėjui reikalauti, kad neįgalus arba riboto judumo asmuo būtų lydimas.

Kad keleivį lydėtų kitas asmuo, gali būti reikalaujama tik tuo atveju, jei aišku, kad jis negali laikytis atitinkamų saugos reikalavimų.

Jei keliauju su lydinčiu asmeniu, ar jam reikės įsigyti bilietą ir ar jis galės sėdėti šalia manęs?

Problemos esmė

Oro vežėjai laikosi nevienodos politikos klausimu, ar neįgalius ir riboto judumo keleivius lydintys asmenys turi mokėti už savo vietą. Be to, buvo atvejų, kai lydintys asmenys negalėjo sėdėti greta keleivių, kuriems reikėjo pagalbos, nepaisant to, kad reglamente nurodyta, jog turėtų būti dedamos visos pagrįstos pastangos tai padaryti.

Gairė

Reglamente nenurodoma, ar vieta lydinčiam asmeniui turėtų būti suteikiama nemokamai, ar už mažesnę kainą. Todėl gairėse tai paliekama oro vežėjų nuožiūrai. Tačiau kai kurių vežėjų atveju tai viena iš jų klientų aptarnavimo paslaugų.

Gairėse pabrėžiama, kad nesvarbu, kokia oro vežėjų politika šiuo klausimu, keleiviams jie turi pateikti skaidrią informaciją.

Informaciją privalu suteikti ir tuomet, jei esama ypatingų saugos apribojimų, susijusių su neįgalių ir riboto judumo asmenų sodinimu, pavyzdžiui, apie sėdynes, kuriose jie galėtų trukdyti avarinei evakuacijai.

EB reglamente 1107/2006 oro vežėjai aiškiai įpareigojami dėti visas pagrįstas pastangas pasodinti lydinčius asmenis greta neįgalaus arba riboto judumo keleivio. Tai gairėse pabrėžiama.

Ar mano judėjimo įranga bus vežama nemokamai?

Problemos esmė

Neįgalūs ir riboto judumo asmenys ne visuomet žino taisykles, taikomas vežant judėjimo įrangą. Dėl to oro uoste gali kilti konfliktų. Pagal reglamentą turite teisę nemokamai vežtis du judėjimo įrangos vienetus.

Gairė

Gairėse pabrėžiama, kad neįgalūs ir riboto judumo keleiviai gali nemokamai vežtis du judėjimo įrangos vienetus. Elektriniais neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantys asmenys privalo apie tai pranešti vežėjui iki skrydžio likus bent 48 valandoms. Toliau gairėse pabrėžiama, kad pripažinti šunys vedliai ir šunys pagalbininkai gali būti vežami lėktuvo salone, jei apie juos tinkamai pranešama iš anksto.

Sporto įrangai, kuri nėra judėjimo įranga, taikomos oro transporto bendrovės nustatytos bendros bagažo taisyklės, taikomos visiems keleiviams.

Ką daryti, jei manau, kad oro vežėjas arba oro uostas negerbia mano teisių?

Problemos esmė

Dažnai keleiviai, manantys, kad nebuvo gerbiamos jų teisės ir norintys pasiskųsti, nežino, kokių priemonių imtis.

Gairė

Gairėse paaiškinama, kad:

  • jei manote, kad nebuvo gerbiamos jūsų teisės, pirmiausia turėtumėte apie tai informuoti oro uosto valdytoją arba oro vežėją;

  • jei jų atsakymai jūsų netenkintų, galite pateikti skundą kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, kurios užduotis ­– užtikrinti, kad transporto operatoriai gerbtų visų keleivių teises. Priežiūros institucijų sąrašą rasite spustelėję nuorodą

http://ec.europa.eu/transport/passengers/air/doc/prm/2006_1107_national_enforcement_bodies.pdf.

Kokie tolesni ES numatomi veiksmai?

Gairės, kurios bus paskelbtos viešai, oro vežėjams ir oro uostams padės geriau taikyti reglamentą, todėl neįgaliems ir riboto judumo asmenims keliauti oru bus dar paprasčiau. Be to, jos turėtų padėti nacionalinėms priežiūros institucijoms užtikrinti reglamento įgyvendinimą. Tačiau visų pirma jos duos realios papildomos naudos, kai, kaip manoma, per olimpines ir parolimpines žaidynes lėktuvais skris daugiau neįgalių ir riboto judumo žmonių.

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos apie riboto judumo keleivių teises rasite adresu

http://ec.europa.eu/transport/passengers/air/prm_en.htm

Taip pat žr. IP/12/602

1 :

Reglamentas 1107/2006 dėl ribotos judėsenos asmenų


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site