Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Programa „Erasmus“ 2010–2011 m. Skaičiai

Commission Européenne - MEMO/12/310   08/05/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/12/310

Briuselis, 2012 m. gegužės 8 d.

Programa „Erasmus“ 2010–2011 m. Skaičiai

Europos Komisija šiandien paskelbė naujus duomenis apie programoje „Erasmus“ 2010–2011 mokslo metais dalyvavusius studentus, dėstytojus ir kitus aukštųjų mokyklų darbuotojus (IP/12/454). „Erasmus“ finansinę paramą, kad galėtų studijuoti, atlikti praktiką, dėstyti ar mokytis užsienyje, gavo 231 410 Europos studentų ir 42 813 aukštųjų mokyklų darbuotojų.

Pagal programą „Erasmus“ studentai gali 3–12 mėnesių vykti į kitą Europos šalį studijuoti ar atlikti praktikos įmonėje ar viešojoje institucijoje. Programoje gali dalyvauti bet kuris studentas, studijuojantis „Erasmus“ tinklui priklausančioje aukštojoje mokykloje vienoje iš 33 „Erasmus“ šalių (ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija, o nuo 2011–2012 m. ir Šveicarija). Paramą pagal šią programą taip pat gali gauti aukštesniųjų profesinių mokyklų moksleiviai.

Naujas rekordas – daugiau kaip 230 000 „Erasmus“ studentų

„Erasmus“ stipendijos gavėjų skaičius nuolat auga nuo pat programos sukūrimo. 2009–2010 m. šis skaičius pirmą kartą viršijo 200 000, o 2010–2011 m. pasiektas naujas rekordas – tais mokslo metais užsienin studijuoti ar atlikti praktikos išvyko 231 410 studentų, t. y. 8,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais (plg. 2009–2010 m. prieaugis – 7,4 proc.).

1 pav. „Erasmus“ studentų skaičius per metus (nuo 1987–1988 m. iki 2010–2011 m.)

2 pav. „Erasmus“ studentų judumas – santykinis studentų skaičiaus pokytis pagal siunčiančiąsias šalis 2009–2010 m. ir 2010–2011 m.

Kaip matyti iš 2 pav., programoje „Erasmus“ dalyvaujančių studentų skaičius išaugo beveik visose šalyse. Didžiausias išvykstančių studentų prieaugis – Kroatijoje (132 proc.), Lichtenšteine (52 proc.) ir Kipre (22 proc.). 19 šalių augimas buvo didesnis nei vidutinis (8,5 proc.).

Vienoje šalyje – Liuksemburge – „Erasmus“ studentų sumažėjo 5,8 proc. Tačiau, vertinant pagal bendrą šalies studentų skaičių, būtent Liuksemburgas išsiunčia daugiausia studentų studijuoti į užsienį.

„Erasmus“ geriausieji

Tiek studijuoti, tiek atlikti praktikos daugiausia studentų vyko iš Ispanijos (36 183), taip pat iš Prancūzijos (31 747) ir Vokietijos (30 274).

Ispanija buvo ir populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 37 432 studentai. Prancūzija sulaukė 27 721 studento, Vokietija – 24 734. Jungtinė Karalystė priėmė dukart daugiau studentų (24 474), nei pati išsiuntė (12 833). Dauguma šalių išsiuntė daugiau studentų, nei priėmė. Darniausia išvykstančių ir atvykstančių studentų skaičiaus pusiausvyra pasižymėjo Slovėnija, Austrija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.

Studentų mainuose dalyvavo 3 041 aukštoji mokykla. Tai 6,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

3 pav. Judžių „Erasmus“ studentų vidutinė mėnesinė ES stipendija

Vidutinė mėnesinė ES stipendija sumažėjo nuo 254 EUR 2009–2010 m. iki 250 EUR 2010–2011 m. Todėl programoje galėjo dalyvauti daugiau studentų. 3 pav. matyti, kokią vidutinę mėnesinę stipendiją gauna išvykstantys šių šalių studentai. Kiekvienos šalies studentams kas mėnesį mokamos stipendijos viršutinę ribą nustato Komisija, o tikslų stipendijos dydį – programą valdančios nacionalinės agentūros ir aukštosios mokyklos.

2010–2011 m. papildomą finansavimą gavo 254 specialiųjų poreikių turintys (neįgalūs) studentai, dalyvavę „Erasmus“ mainuose. 2009–2010 m. tokių studentų buvo 257.

Studijuoti vykstančių „Erasmus“ studentų padaugėjo 7,2 proc.

Programoje „Erasmus“ dalyvaujantys studentai gali dalį savo studijų laiko (3–12 mėn.) praleisti užsienio aukštojoje mokykloje.

Iš 231 410 „Erasmus“ studentų studijų tikslais į užsienį išvyko 190 498, t. y. 7,2 proc. daugiau nei 2009–2010 m. Išvykstančiųjų studijuoti skaičius sumažėjo trijose šalyse (Liuksemburge, Vengrijoje ir Lenkijoje), o daugiau nei vidutiniškai padidėjo šešiolikoje šalių. Didžiausias prieaugis, palyginti su 2009–2010 m., nustatytas Kroatijoje (96,6 proc.), Lichtenšteine (84,2 proc.) ir Kipre (25,1 proc.).

Daugiausia studentų studijuoti vyko iš Ispanijos (31 427), taip pat Prancūzijos (25 789) ir Vokietijos (25 178). Ispanija ir toliau buvo populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 30 580 „Erasmus“ studentų (4,3 proc. padidėjimas). Prancūzija sulaukė 23 173 studentų (5,2 proc. padidėjimas), Vokietija – 19 120 (6,6 proc. prieaugis).

Vidutinė studijų užsienyje trukmė buvo kiek daugiau nei 6,4 mėn., o vidutinė stipendija – 226 EUR (palyginti su 230 EUR praėjusiais metais).

Populiariausios studijų kryptys, kurias rinkosi 34,7 proc. „Erasmus“ studentų, – socialiniai mokslai, verslas ir teisė. Po jų – humanitariniai mokslai ir menas (31,5 proc.) bei inžinerija, gamyba ir statyba (12,6 proc.).

Atlikti praktikos vykstančių „Erasmus“ studentų padaugėjo 15 proc.

Nuo 2007 m. studentams suteikiama galimybė pagal programą „Erasmus“ įgyti darbo patirties užsienio įmonėse ir organizacijose. 2010–2011 m. tokią galimybę rinkosi vienas iš šešių „Erasmus“ studentų – 40 912 iš 231 410. Tai 15,1 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Vidutinė praktikos užsienyje trukmė – 4,3 proc., o vidutinė mėnesinė ES stipendija – 366 EUR (2009–2010 m. ji buvo 386 EUR).

Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausiai studentų atlikti praktikos į užsienį vyko iš Prancūzijos (5 958, arba 14,6 proc.), Vokietijos (5 096, arba 12,5 proc.) ir Ispanijos (4 756, arba 11,6 proc.). Populiariausia priimančioji šalis buvo Jungtinė Karalystė – į ją praktikos atlikti atvyko 6 970 „Erasmus“ studentų (17 proc.). Ispanija priėmė 6 852 studentus (16,7 proc.), Vokietija – 5 614 (13,7 proc.).

Kad paremtų praktiką užsienyje, aukštoji mokykla gali sudaryti praktikos vietų konsorciumą. Tokiame konsorciume dalyvauja aukštojo mokslo įstaigos ir įmonės ar asociacijos.
2010–2011 m. buvo finansuoti 74 tokie konsorciumai 13 šalių. Būtent šie konsorciumai rado darbo vietas 14 proc. praktikantų.

Daugiausiai sulaukta socialinius mokslus, verslą ir teisę studijuojančių praktikantų (26,6 proc.). Šių sričių atstovai šįkart pralenkė pernai gausiausiai atstovautą humanitarinių mokslų ir meno kryptį; šiuos dalykus studijuojančių praktikantų šiemet buvo 17,1 proc. 15,4 proc. praktikantų buvo iš žemės ūkio ir veterinarijos srities – jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo net aštuonis kartus.

Aukštųjų mokyklų studentų skaičius programoje „Erasmus“ dalyvaujančiose šalyse. Kiek iš jų 2010–2011 m. dalį studijų laiko studijavo užsienyje?

32 programoje dalyvaujančiose šalyse yra daugiau kaip 22,5 mln. studentų. 2010–2011 m. „Erasmus“ studentų judumo stipendiją gavo maždaug 1 proc. visų studentų1.

Turint omenyje, kad bakalauro ir magistro studijos aukštojoje mokykloje paprastai trunka ketverius penkerius metus, galima teigti, kad „Erasmus“ stipendiją vienu ar kitu studijų etapu gauna maždaug 4,5 proc. visų Europos studentų. Iš jų 69 proc. yra bakalaurantai, 28 proc. magistrantai, 1 proc. doktorantai ir 4 proc. trumpalaikių studijų studentai. Remiami pagal programą „Erasmus“ ar iš kitų viešųjų ar privačiųjų lėšų dalį studijų laiko užsienyje praleido ar praleidžia maždaug 10 proc. studentų.

2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte (Rumunija) vykusiame susitikime (IP/12/394) Bolonijos proceso švietimo ministrai priėmė Bolonijos judumo strategiją, pagal kurią siekiama, kad iki 2020 m. 20 proc. Europos aukštųjų mokyklų absolventų dalį mokymosi laiko būtų studijavę užsienyje. Toks lyginamasis Europos standartas buvo nustatytas 2011 m. lapkričio mėn.

Intensyvūs „Erasmus“ kalbų kursai

Pagal programą „Erasmus“ taip pat siūlomi specialūs ES mažiau vartojamų ir mokomų kalbų kursai, kad studentai galėtų pasiruošti studijoms ar darbui užsienio šalyje. Kursai rengiami tose šalyse, kuriose ta kalba yra oficiali. Kalbų, kurių ir taip plačiai mokoma, kaip antai anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų, kursai nerengiami.

Remiamų kalbų kursų skaičius nuo iniciatyvos pradžios gerokai išaugo. 2010–2011 m. 24 šalyse buvo surengti 392 kalbų kursai (t. y. 8,6 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais, kuriais surengtas 361 kursas); juose iš viso dalyvavo 5 872 „Erasmus“ studentų (9 proc. prieaugis).

Daugiausiai studentų pageidavo kalbų mokytis Italijoje, Belgijoje (Flandrijoje) ir Portugalijoje. Daugiausiai atvykstančių studentų šia kalbos mokymosi galimybe naudojosi Slovėnijoje (kalbos kursus lankė 18,9 proc. visų „Erasmus“ studentų), Islandijoje (13,9 proc.) ir Estijoje (12,7 proc.).

„Erasmus“ darbuotojų judumas (dėstymas ir darbuotojų mokymas)

Pagal programą „Erasmus“ aukštųjų mokyklų dėstytojai ir net privačių įmonių darbuotojai gali vykti dėstyti į užsienį – jų vizitas gali trukti nuo vienos dienos iki šešių savaičių. Be to, aukštųjų mokyklų darbuotojai – tiek mokslo, tiek ne mokslo – į užsienį gali vykti mokytis; tam gali būti skiriama nuo penkių dienų iki šešių savaičių.

2010–2011 mokslo metais „Erasmus“ lėšomis paremti 42 813 aukštųjų mokyklų mokslo ir ne mokslo darbuotojų vizitų į užsienį mokymo ar mokymosi tikslais. Šis skaičius per metus išaugo 13,3 proc. Tai gerokai didesnis prieaugis nei ankstesniais metais (3,8 proc.).

Daugiausia šia galimybe pasinaudojo Lenkija (5 210), Ispanija (4 506) ir Vokietija (3 674). Populiariausios priimančiosios šalys buvo Ispanija (4 304), Vokietija (4 195) ir Italija (3 703). Pagal darbuotojų mainų programą atvykstančių ir išvykstančių darbuotojų skaičius yra vienodesnis nei studentų.

2010–2011 m. 51,2 proc. pasinaudojusiųjų šia „Erasmus“ galimybe buvo vyrai. Papildomą finansavimą, kad galėtų dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje, gavo 13 specialiųjų poreikių turinčių darbuotojų (ankstesniais metais – 5). Vidutinė tokio judumo trukmė – 5,7 dienos, o vidutinė išmoka, mokama kaip priedas prie darbo užmokesčio, – 662 EUR (2009–2010 m. ji buvo 672 EUR).

Darbuotojų judumo veikloje dalyvavo 2 254 aukštosios mokyklos. Tai 4,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Dėstymo veikla vis labiau populiarėja

Dėstytojų, kurių veikla užsienyje finansuojama programos „Erasmus“ lėšomis, skaičius nuolat augo. Nuo 1997–1998 m., kai pradėta įgyvendinti ši iniciatyva, finansuoti daugiau kaip 300 000 dėstytojų mainai. 2010–2011 m. paremta 42 813 darbuotojų mainų, iš kurių 31 617 vykdyti dėstymo tikslais (8,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais).

Maždaug 355 mainų projektuose dalyvavo įmonių darbuotojai, pakviesti dėstyti kitų Europos šalių aukštosiose mokyklose (37 proc. padidėjimas).

Daugiausiai darbuotojų į užsienį siuntė Lenkija, kurioje paremti 3 376 dėstymo projektai, Ispanija (3 272) ir Vokietija (3 006). Kaip ir ankstesniais metais, populiariausios priimančiosios šalys buvo Vokietija (3 059), Ispanija (3 017) ir Italija (2 859).

Patys judžiausi dėstytojai atstovavo šioms studijų kryptims: humanitariniams mokslams ir menui (30,5 proc.), socialinių mokslų, verslo ir teisės studijoms (22,6 proc.), taip pat inžinerijos, gamybos ir statybos studijoms (13,7 proc.). Užsienyje dėstytojai dėstė vidutiniškai 5,6 dienos: šių vizitų trukmė nuolat pamažu trumpėja. 2000–2001 m. ji buvo 6,9 dienos. Vidutinė dėstyti vykstančių darbuotojų išmoka, mokama kaip priedas prie darbo užmokesčio, buvo 645 EUR, t. y. nežymiai sumažėjo palyginti su praėjusių metų stipendija (654 EUR).

Populiarėja darbuotojų mokymas

2007 m. pradėta teikti darbuotojų mokymo galimybė sparčiai išpopuliarėjo. 2010–2011 m. paremti 42 813 darbuotojų mainai, iš kurių 11 196 buvo aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymo tikslais (28 proc. daugiau nei ankstesniais metais). Mainuose gali dalyvauti aukštųjų mokyklų mokslo ir ne mokslo darbuotojai, įskaitant dirbančius aukštųjų mokyklų administracijose ir teikiančius pagalbines paslaugas.

Užsienio įmonėse 2010–2011 m. stažavosi 2 728 aukštųjų mokyklų darbuotojai (48,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais).

Daugiausia darbuotojų vyko mokytis iš Lenkijos (1 834), taip pat iš Ispanijos (1 234) ir Suomijos (782). Ispanija buvo populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 1 287 mainų dalyviai. Vokietija sulaukė 1 136 dalyvių, Jungtinė Karalystė – 1 121 dalyvio.

Vidutinis darbuotojų mokymo laikotarpis – 6,2 dienos. Darbuotojų mokymo veikloje dalyvavo daugiau moterų (68 proc.), tačiau iš vykusiųjų dėstyti moterų buvo tik 42,1 proc.

Daugėja intensyvių „Erasmus“ programų

Pagal programą „Erasmus“ dėstytojams ir studentams taip pat siūlomos teminės studijų programos, trunkančios nuo dešimties dienų iki šešių savaičių. Šių intensyvių programų organizavimas, taip pat dalyvių kelionė ir išlaikymas finansuojami iš ES biudžeto.

Daugiausiai intensyvių programų surengė Italija (51 programa arba 12,6 proc. visų programų), Vokietija (38 programos) ir Prancūzija (32). Populiariausios studijų kryptys buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (26 proc.), gyvosios gamtos mokslai, inžinerija, gamyba ir statyba (18 proc.). Matematikos ir kompiuterijos bei humanitarinių mokslų ir meno sričių programos sudarė po 15 proc. Vidutinė intensyvios programos trukmė – kiek daugiau nei 12 dienų.

2010–2011 m. surengtos 404 intensyvios „Erasmus“ programos (praėjusiais metais – 384). Jose dalyvavo 13 963 šalies ir iš užsienio atvykę studentai (10,7 proc. prieaugis) ir 5 010 dėstytojų (14,4 proc. prieaugis).

„Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektai

Pagal programą „Erasmus“ bendrai finansuojant projektus siekiama skatinti Europos aukštojo mokslo modernizavimą. Šiais projektais, kurių trukmė – iki trejų metų, siekiama paskatinti politines reformas vykdant tarptautinį aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Paraiškos teikiamos vieną kartą per metus, o projektams įgyvendinti kasmet skiriama maždaug 20 mln. EUR.

Daugelis programos „Erasmus“ finansuotų projektų padėjo pasiekti reikšmingų pokyčių. Pavyzdžiui, įgyvendinant „Erasmus“ projektą buvo sukurta Europos kreditų perkėlimo sistema, kuri yra svarbiausia visoje Europoje naudojama judumo skatinimo priemonė. Pagal šią sistemą, remiantis studentų darbo krūviu, pritaikytu siekti konkrečių mokymosi rezultatų, kiekvienai studijų programos daliai skiriama mokymosi kreditų. Taip studentams lengviau kaupti pagal skirtingas programas gautus kreditus ir supaprastinamas studijų užsienyje pripažinimas grįžus į savo aukštąją mokyklą.

Paraiškų dalyvauti universitetų bendradarbiavimo projektuose kasmet pateikiama vis daugiau. 2011 m. pateiktos 197 paraiškos (2010 m. – 194). Atranką sėkmingai įveikė 69 paraiškos (35 proc.). Daugiausiai paraiškų pateikė Jungtinė Karalystė (29), Suomija ir Belgija (po 21), Italija (18) ir Ispanija (16). Sėkmingiausiai atranką įveikė Jungtinės Karalystės paraiškos – patvirtinta net 17 projektų.

Kiek ES kainuoja programa „Erasmus“?

Dabartiniu biudžeto laikotarpiu (2007–2013 m.) ES programai „Erasmus“ įgyvendinti skyrė 3,1 mlrd. EUR. 2010–2011 m. biudžetas buvo maždaug 460 mln. EUR, iš kurių 435 mln. EUR skirti judumui remti.

Didžiąją dalį „Erasmus“ biudžeto valdo dalyvaujančių šalių nacionalinės agentūros. Beveik 90 proc. „Erasmus“ biudžeto investuojama į studentų ir darbuotojų judumo veiklą. Iš „Erasmus“ lėšų taip pat remiami daugiašaliai projektai ir tinklai – tam skiriama maždaug 4 proc. biudžeto. Šias lėšas centralizuotai valdo Briuselyje įsikūrusi Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Lentelėje parodytas „Erasmus“ judumo veiklos metinis biudžetas.

1 lentelė. „Erasmus“ decentralizuotos lėšos, paskirstomos nacionalinėms agentūroms

Metai

Metinis „Erasmus“ biudžetas

studentų ir darbuotojų judumo veiklai (mln. EUR)

Metinis pokytis

1988

13,00

1989

26,84

106,46 %

1990

32,88

22,50 %

1991

43,86

33,39 %

1992

62,88

43,37 %

1993

67,88

7,95 %

1994

72,78

7,22 %

1995

73,46

0,93 %

1996

74,3

1,14 %

1997

70,00

-5,79 %

1998

100,27

43,24 %

1999

100,27

0,00 %

2000

111,79

11,49 %

2001

116,19

3,94 %

2002

121,9

4,91 %

2003

142,53

16,92 %

2004

168,00

17,87 %

2005

200,96

19,62 %

2006

245,75

22,29 %

2007

372,25

51,48 %

2008

416,36

11,85 %

2009

415,25

-0,27 %

2010

435,03

4,76 %

2011

469,64

7,96 %

2012

480,22

2,25 %

2013(*)

489,82

2,00 %

(*) prognozė

Kaip „Erasmus“ lėšos paskirstomos dalyvaujančioms šalims?

Bendras „Erasmus“ biudžetas studentų ir darbuotojų judumo veiklai įgyvendinti šalims paskirstomas pagal toliau nurodytus kriterijus.

  • Tikslinės grupės dydis. aukštųjų mokyklų studentų, absolventų ir dėstytojų skaičius (Tarptautinio standartinio švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 5–6 lygmenys). Duomenis teikia Eurostatas.

  • Pragyvenimo išlaidos ir atstumas tarp šalių sostinių – pagalbiniai kriterijai, taikomi drauge su tikslinės grupės dydžio kriterijumi.

  • Ankstesnės veiklos rezultatai. Išsiųstų darbuotojų ir studentų skaičius (naujausi turimi duomenys).

Kaip nustatomas mėnesinės ES stipendijos dydis?

Programos „Erasmus“ stipendija skiriama daliai gyvenimo užsienyje ir kelionės išlaidų padengti. „Erasmus“ studentai priimančiajai institucijai neturi mokėti mokesčio už mokslą.

Kiekvienos šalies nacionalinės institucijos paskirsto turimas lėšas aukštosioms mokykloms. Nacionalinė agentūra gali nuspręsti skirti didesnes stipendijas mažesniam studentų skaičiui (taip yra, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kipre, Turkijoje) ar mažesnes stipendijas daugiau studentų (kaip Prancūzijoje ir Italijoje), tačiau privaloma laikytis Europos Komisijos kiekvienai šaliai nustatytų viršutinių stipendijos ribų (žr. Mokymosi visą gyvenimą programos vadovą).

Nacionalinės agentūros paskirsto lėšas dalyvaujančioms švietimo įstaigoms, remdamosi tokiais kriterijais kaip prašomos sumos dydis ir veiklos rezultatai. Tada švietimo įstaiga pati sprendžia, kokio dydžio stipendiją skirti studentams ir kiek lėšų skirti mainuose dalyvaujantiems darbuotojams, tačiau turi laikytis nacionalinės agentūros nustatytų ribų, kurios priklauso nuo šalies.

Mėnesinė stipendija priklauso nuo priimančiosios šalies ir judumo tipo. Pavyzdžiui, vyrauja tendencija skirti didesnes stipendijas vykstantiems į užsienį atlikti praktikos, o ne studijuoti.

Europos Sąjungos skirtą „Erasmus“ stipendiją galima papildyti lėšomis iš įvairių kitų nacionalinių, regioninių ar vietos šaltinių.

Nacionalinės agentūros gali nuspręsti socialiai remtiniems studentams skirti didesnę stipendiją.

2010–2011 m. vidutinė mėnesinė judaus studento stipendija buvo nuo 133 EUR (tokią stipendiją gavo Ispanijos studentai) iki 653 EUR (tiek mokėta Kipro studentams). Vertinant pagal visas dalyvaujančias šalis, vidutinė mėnesinė stipendija buvo 250 EUR.

Kas ir kaip gali prašyti „Erasmus“ stipendijos?

Programoje „Erasmus“ gali dalyvauti bet kuris studentas, studijuojantis „Erasmus“ universitetų chartiją pasirašiusioje aukštojoje mokykloje vienoje iš 33 „Erasmus“ šalių (27 ES valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija, Kroatija, o nuo 2011–2012 m. ir Šveicarija). „Erasmus“ universitetų chartiją yra pasirašiusios dauguma – daugiau kaip 4 000 – Europos aukštojo mokslo institucijų.

Pirmasis žingsnis norint vykti studijuoti ar atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ – kreiptis į siunčiančiosios aukštosios mokyklos tarptautinių ryšių skyrių ir pasirašyti „Erasmus“ studijų ar praktikos sutartį. Šias sutartis, kuriose išdėstoma studento studijų ar praktikos užsienyje programa, tvirtina ir pasirašo siunčiančioji institucija, užsienio priimančioji institucija ar įmonė ir pats studentas. Taip paprasčiau užtikrinti, kad siunčiančioji institucija visapusiškai pripažintų „Erasmus“ studijų ar praktikos užsienyje rezultatus.

„Erasmus“ studijos. Į užsienį studijuoti pagal programą „Erasmus“ galima vykti nuo antro kurso.

„Erasmus“ praktika. Atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ galima vykti nuo pirmo kurso.

Tiek studijuojantieji, tiek atliekantieji praktiką užsienyje gali praleisti 3–12 mėnesių arba 24 mėnesius, jei dalyvauja ir vienoje, ir kitoje veikloje. Programoje dalyvaujantys aukštesniųjų profesinių mokyklų moksleiviai į užsienį vyksta bent dviem mėnesiams.

„Erasmus“ darbuotojams. Dėstytojai siunčiančiajai institucijai ar siunčiančiosios institucijos paskirtai įmonei turi pateikti mokymo programą. Darbuotojai, norintys gauti „Erasmus“ stipendiją, turi parengti mokymo programą, kuriai turi pritarti siunčiančioji institucija bei priimančioji institucija ar įmonė.

Kaip aukštoji mokykla įgyja teisę dalyvauti programoje „Erasmus“?

Aukštoji mokykla, norinti dalyvauti „Erasmus“ judumo veikloje ar bendradarbiavimo projektuose, turi patvirtinti, kad laikysis įvairių principų ir kitų reikalavimų, nustatytų „Erasmus“ universitetų chartijoje. Daugiausia dėmesio skiriama kokybei užtikrinti. Priimančioji institucija iš atvykstančių „Erasmus“ studentų negali imti mokesčio už mokslą, o siunčiančioji institucija turi automatiškai pripažinti sugrįžusių studentų studijų ar praktikos užsienyje rezultatus.

„Erasmus Mundus“ – kas tai?

Programa „Erasmus Mundus“ – panaši į tradicinę „Erasmus“, tačiau yra nuo jos nepriklausanti tarptautinė programa. Šioje 2004 m. pradėtoje įgyvendinti programoje jau dalyvavo daugiau kaip 25 000 studentų iš kitų pasaulio šalių. Jie gavo „Erasmus Mundus“ stipendijas studijuoti Europos aukštosiose mokyklose. „Erasmus Mundus“, kurios 2011 m. metinis biudžetas – per 220 mln. EUR, tikslas – kelti akademinį lygį, skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir didinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą. Pagal „Erasmus Mundus“ teikiama finansinė parama institucijoms ir stipendijos pavieniams asmenims, kurie:

  • dalyvauja bendrose Europos jungtinėse magistrantūros ir doktorantūros programose (įskaitant stipendijas);

  • plėtoja partnerystę su ne Europos šalių aukštosiomis mokyklomis (įskaitant stipendijas studentams ir dėstytojams);

  • vykdo projektus, kuriais populiarinamas Europos aukštasis mokslas.

Tarptautinis Europos švietimo programų matmuo bus integruotas į būsimą programą „Erasmus visiems“ (IP/11/1398).

Kodėl programa pavadina „Erasmus“?

Programa pavadinta filosofo, teologo ir humanisto Erazmo Roterdamiečio (1466–1536 m.) garbei. Reformacijos epochoje gyvenęs Erazmas yra plačiai žinomas kaip dogmatizmo priešininkas.

Erazmas gyveno ir dirbo ne viename Europos krašte, kur ieškojo žinių, kaupė patirtį ir įžvalgas, kurios būtų neįmanomos nepažinus kitų kultūrų.

ERASMUS taip pat gali būti skaitomas kaip pavadinimo „EuRopean Community Action Scheme for the Mobility of University Students“ (Europos bendrijos studentų judumo programa) akronimas.

Daugiau informacijos

Taip pat žr. IP/12/454. Naujas programos „Erasmus“ rekordas – mainuose dalyvauja 8,5 proc. daugiau studentų

Daugiau apie programą „Erasmus“

Knygelė „Erasmus – facts, figures and trends“

„Erasmus“ statistika

1 :

2010 m. 27 ES valstybėse narėse buvo maždaug 18,5 mln. studentų.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site