Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos piliečių iniciatyva (EPI)

European Commission - MEMO/12/235   30/03/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/12/235

Briuselis, 2012 m. kovo 30 d.

Europos piliečių iniciatyva (EPI)

I. Bendrieji klausimai apie Europos piliečių iniciatyvą ir atsakymai į juos

  • Kas Lisabonos sutartyje pasakyta apie Europos piliečių iniciatyvą?

  • Kada bus galima pradėti teikti pirmąsias piliečių iniciatyvas?

  • Kas bus, jei bus pateikta peticija, kokią neseniai pateikė „Greenpeace“? Ar įsigaliojus Reglamentui dėl piliečių iniciatyvos ji gali būti pateikta iš naujo?

  • Kokia EPI papildoma nauda?

  • Kuo EPI skiriasi nuo peticijos?

  • Ar piliečių iniciatyvos teikiamos valstybėse narėse?

  • Ar EPI gali būti teikiama dėl „x“? Ar tai tenkintų priimtinumo reikalavimus?

  • Ar piliečiai gali teikti EPI dėl Sutarčių peržiūros?

  • Ar ES gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai gali pasirašyti EPI?

II. Klausimai apie reglamentą ir atsakymai į juos: kaip EPI veikia?

  • Kas gali rengti iniciatyvą?

  • Ar piliečių iniciatyvą gali rengti organizacijos?

  • Ar numatytos finansavimo skaidrumo nuostatos?

  • Ar EPI organizatoriai gaus kokios nors formos ES finansavimą?

  • Kaip piliečiai gali sužinoti apie jau vykdomas iniciatyvas?

  • Kaip Komisija tikrins, ar iniciatyvą rengiančios grupės yra rimtos?

  • Kaip Komisija užtikrins, kad ekstremistai negalėtų naudotis šia priemone savo idėjoms skleisti?

  • Ar nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima atmesti iniciatyvas, kuriomis siekiama piktnaudžiauti arba kurios yra lengvabūdiškos, ir sudaryti sąlygas Komisijai cenzūruoti?

  • Kokie yra reikalavimai pasiūlytai iniciatyvai įregistruoti?

  • Kokia kalba pasiūlytos iniciatyvos organizatoriai turi parengti prašymą ją įregistruoti?

  • Ar Komisija vers pasiūlytas iniciatyvas?

  • Kaip potencialūs iniciatyvos organizatoriai gali patikrinti, ar jų sumanymas priklauso Komisijos kompetencijai?

  • Kodėl nustatyta, kad pasirašiusieji iniciatyvą turi būti iš ketvirtadalio valstybių narių? Kodėl tiesiog ne iš vienos valstybės narės?

  • Kodėl Europos Parlamento narių skaičių atitinkantis daugiklis naudojamas kaip minimalaus pritarimo pareiškimų kiekvienoje valstybėje narėje skaičiaus riba?

  • O jei valstybėse narėse surinkti pritarimo pareiškimai nesiekia minimalios ribos?

  • Kokio amžiaus piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą?

  • Ar piliečiai turi būti registruoti kaip rinkėjai, kad galėtų pasirašyti iniciatyvą?

  • Jei pilietis turi vienos valstybės narės pilietybę, tačiau gyvena kitoje valstybėje narėje, kuriai valstybei narei bus priskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas?

  • Ar iniciatyvą gali pasirašyti trečiosiose šalyse gyvenantys Sąjungos piliečiai? Kuriai valstybei narei bus priskaičiuojami jų pritarimo pareiškimai?

  • Ar galima pasirašyti EPI internetu?

  • Ar piliečiai gali būti tikri, kad pasirašyti iniciatyvą internetu yra saugu?

  • Ar iniciatyvą remiantys piliečiai gali būti tikri, kad jų asmens duomenys nebus naudojami jokiu kitu tikslu?

  • Kaip bus tikrinami pritarimo pareiškimai?

  • Kaip Komisija reaguos į sėkmingas iniciatyvas?

  • Kas bus, jei Komisija nuspręs nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos? Ar piliečiai turi teisę ginti savo teises?

  • Ar galima teikti iniciatyvą, prieštaraujančią kitai jau pasiūlytai iniciatyvai? Ar galima teikti tą pačią iniciatyvą keletą kartų?

  • Kodėl valstybėms narėms prireikė vienerių metų EPI įgyvendinti?

  • Ar dėl reglamento EPI netaps pernelyg biurokratiška?

  • Daug EPI gali būti atmesta dėl nepakankamo teisinio pagrindo arba menko derėjimo su ES vertybėmis. Ar didelis atmestų iniciatyvų skaičius gali pakenkti EPI proceso ar net Komisijos reputacijai?

  • Ar tai nėra tik dėl akių? Tai neturės jokio realaus poveikio!

I. Bendrieji klausimai apie Europos piliečių iniciatyvą ir atsakymai į juos

1. Kas Lisabonos sutartyje pasakyta apie Europos piliečių iniciatyvą?

Europos piliečių iniciatyva numatyta Lisabonos sutartimi. Sutartyje nustatyta, kad „ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.“ (Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalis).

Joje taip pat nustatyta, kad tokios piliečių iniciatyvos teikimo tvarka ir sąlygos, įskaitant minimalų valstybių narių, iš kurių piliečiai turi būti, skaičių, nustatomos pagal Europos Komisijos pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos priimame reglamente. Komisija priėmė pasiūlymą 2010 m. kovo 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą 2011 m. vasario 16 d. Valstybių narių prašymu jis nebuvo taikomas iki 2012 m. balandžio 1 d. (žr. 27 klausimą).

2. Kada bus galima pradėti teikti pirmąsias piliečių iniciatyvas?

Nuo sekmadienio, balandžio 1 d. Nuo tos dienos Komisija gali priimti prašymus registruoti siūlomas iniciatyvas. Tai pagrindinis pirmas etapas prieš pradedant rinkti piliečių pritarimo pareiškimus.

3. Kas bus, jei bus pateikta peticija, kokią neseniai pateikė „Greenpeace“? Ar įsigaliojus Reglamentui dėl piliečių iniciatyvos ji gali būti pateikta iš naujo?

Tokios peticijos kaip neseniai pateikta „Greenpeace“ negali būti laikomos piliečių iniciatyva. Kadangi Sutartyje nurodyta, kad piliečių iniciatyvos teikimo procedūros ir sąlygos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos priimame reglamente, iki reglamento taikymo pateiktos iniciatyvos negali būti laikomos piliečių iniciatyvomis, nes taisyklės ir tvarka dar nepriimtos. Iki reglamento įsigaliojimo surinkti parašai negali būti naudojami vėliau. Reglamente nustatyta, kad pritarimo pareiškimai gali būti renkami tik po to, kai pasiūlyta iniciatyva įregistruojama Komisijoje.

4. Kokia EPI papildoma nauda?

Lisabonos sutartyje aiškiai nustatyta, kad Europos Sąjungos veikimas toliau grindžiamas atstovaujamąja demokratija, Europos piliečiams toliau tiesiogiai atstovaujama Sąjungos lygmeniu Europos Parlamente.

Tačiau EPI išplečiama viešųjų debatų sritis: pasinaudodami EPI, naująja dalyvaujamosios demokratijos priemone, piliečiai gali aktyviau dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime.

Nors Komisija pasilieka iniciatyvos teisę ir todėl neprivalės teikti teisės akto pasiūlymo pagal piliečių iniciatyvą, ji pasiryžusi nuodugniai išnagrinėti visas jos įgaliojimų neviršijančias iniciatyvas, kad galėtų nuspręsti, ar yra tikslinga teikti naują teisės akto pasiūlymą.

Taigi, Komisija mano, kad ši nauja priemonė turės itin teigiamos įtakos ne tik Europos demokratijai, bet ir ES politikos formavimui.

5. Kuo EPI skiriasi nuo peticijos?

Ankstesnėmis sutartimis nustatyta teisė teikti peticiją Europos Parlamentui gerokai skiriasi nuo Lisabonos sutartimi numatytos piliečių iniciatyvos. Sąjungos piliečiai, taip pat valstybėje narėje gyvenantys fiziniai asmenys arba joje registruotąją būstinę turintys juridiniai asmenys individualiai arba su kitais piliečiais ar asmenimis gali teikti peticijas, kurios turi būti susijusios su Sąjungos veiklos sritims priklausančiais klausimais, darančiais jiems tiesioginį poveikį (pvz., skundus). Taigi, peticijos nebūtinai susijusios su naujais teisės aktų pasiūlymais. Jos siunčiamos Europos Parlamentui, kuris tiesiogiai atstovauja piliečiams Sąjungos lygmeniu.

O piliečių iniciatyva suteikia bent vienam milijonui piliečių galimybę tiesiogiai raginti Komisiją pateikti naujus teisės aktų pasiūlymus.

6. Ar piliečių iniciatyvos teikiamos valstybėse narėse?

Piliečių iniciatyvos nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygmeniu jau teikiamos daugelyje valstybių narių. Pavyzdžiui, piliečių iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu gali būti teikiamos Austrijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose. Regioninės piliečių iniciatyvos teikiamos Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir kt. Vietinės piliečių iniciatyvos teikiamos Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir kt. Piliečių iniciatyvos teikiamos ir trečiosiose šalyse (pavyzdžiui, Šveicarijoje ir JAV). Šių iniciatyvų taikymo sritis gerokai skiriasi, paprastai jos teikiamos laikantis skirtingos tvarkos.

7. Ar EPI gali būti teikiama dėl „x“? Ar tai tenkintų priimtinumo reikalavimus?

Negalima atlikti kiekvieno galimo pasiūlymo, kokį tik įmanoma įsivaizduoti, teisinės analizės. Kriterijai yra gana aiškūs: iniciatyva bus įregistruota, nebent ji akivaizdžiai neatitinka Komisijos kompetencijos, ja akivaizdžiai siekiama piktnaudžiauti, ji yra nerimta arba akivaizdžiai prieštarauja ES vertybėms.

8. Ar piliečiai gali teikti EPI dėl Sutarčių peržiūros?

Ne. Remiantis Sutartimi ir reglamentu, piliečiai gali teikti iniciatyvas tik dėl pasiūlymų tose srityse, kuriose, piliečių nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas teisės aktas.

9. Ar ES gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai gali pasirašyti EPI?

Ne. Remiantis Sutartimi, trečiųjų šalių piliečiai negali pasirašyti EPI. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad iniciatyvą pasirašyti gali tik valstybių narių piliečiai.

II. Klausimai apie reglamentą ir atsakymai į juos: kaip EPI veikia?

1. Kas gali rengti iniciatyvą?

Piliečių iniciatyvas turi rengti piliečių komitetai, sudaryti iš bent septynių piliečių, gyvenančių bent septyniose skirtingose valstybėse narėse. Piliečių komiteto nariai turi būti Sąjungos piliečiai, sulaukę rinkimų į Europos Parlamentą teisės amžiaus (18 m. visose valstybėse narėse, išskyrus Austriją, kur balsuoti galima nuo 16 m.). Jie turi išsirinkti vieną atstovą ir vieną pakaitinį narį, kurie yra įgalioti kalbėti ir veikti piliečių komiteto vardu per visą procedūrą. Europos Parlamento nariai negali būti įskaičiuojami į piliečių komitetui sudaryti reikalingą minimalų narių skaičių.

2. Ar piliečių iniciatyvą gali rengti organizacijos?

Organizacijos negali rengti piliečių iniciatyvų. Vis dėlto bet kuris subjektas gali skatinti arba remti pasiūlytas iniciatyvas, jei tai daro visiškai skaidriai.

3. Ar numatytos finansavimo skaidrumo nuostatos?

Siekdami užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, iniciatyvų organizatoriai procedūros metu turi teikti reguliariai atnaujintą informaciją apie iniciatyvą remiančias organizacijas ir iniciatyvų finansavimo būdus. Tai atitinka piliečių, kurie ketina pasirašyti iniciatyvą, interesus ir Komisijos Europos skaidrumo iniciatyvą.

4. Ar EPI organizatoriai gaus kokios nors formos ES finansavimą?

Ne, šiuo tikslu ES finansavimas nenumatytas.

5. Kaip piliečiai gali sužinoti apie jau vykdomas iniciatyvas?

Visos jau vykdomos iniciatyvos yra registruojamos ir skelbiamos Komisijos interneto svetainėje. Taip galima sekti jau vykdomų iniciatyvų eigą ir užtikrinti bendravimą bei skaidrumą.

6. Kaip Komisija tikrins, ar iniciatyvą rengiančios grupės yra rimtos?

Reglamente nustatyta, kad akivaizdžiai nerimtos iniciatyvos (pvz., kuriomis siekiama piktnaudžiauti, kurios yra paviršutiniškos, lengvabūdiškos arba nepagrįstos) nebus registruojamos. Vis dėlto, kadangi piliečių iniciatyvą turi rengti piliečių komitetas, nerimtų iniciatyvų skaičius turėtų būti nedidelis.

7. Kaip Komisija užtikrins, kad ekstremistai negalėtų naudotis šia priemone savo idėjoms skleisti?

Reglamente nustatyta, kad Komisija turi neregistruoti piliečių pasiūlytų iniciatyvų, kurios akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos vertybėms, ir taip išvengti, kad ekstremistų idėjos nebūtų skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

8. Ar nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima atmesti iniciatyvas, kuriomis siekiama piktnaudžiauti arba kurios yra lengvabūdiškos, ir sudaryti sąlygas Komisijai cenzūruoti?

Ne. Iniciatyvomis turėtų būti aiškiai siekiama piktnaudžiauti arba jos turėtų būti aiškiai lengvabūdiškos ­– tai reiškia, kad neturėtų kilti daug abejonių dėl jų piktnaudžiaujamojo ar lengvabūdiško pobūdžio. Bet kuriuo atveju, jeigu iniciatyvos organizatoriai nesutiktų su sprendimu, jie turėtų galimybę kreiptis į ES Teisingumo Teismą arba pareikšti skundą Europos ombudsmenui (žr. 25 klausimą).

9. Kokie yra reikalavimai pasiūlytai iniciatyvai įregistruoti?

Iniciatyvos organizatoriai turi pateikti Komisijai prašymą įregistruoti pasiūlymą. Komisijos sukurtame internetiniame registre viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų jie turi nurodyti:

  • piliečių pasiūlytos iniciatyvos pavadinimą;

  • temą;

  • pasiūlymo, kurį Komisija raginama priimti, tikslus;

  • organizatorių nuomone, pasiūlytam veiksmui svarbias Sutarties nuostatas;

  • visų piliečių komiteto septynių narių vardą, pavardę, pašto adresą, pilietybę ir gimimo datą, taip pat jų atstovo ir pakaitinio nario vardą, pavardę ir e. pašto adresą;

  • visus finansavimo ir paramos šaltinius.

Organizatoriai taip pat turi galimybę pateikti priede išsamesnę informaciją, įskaitant teisės akto projektą.

Remdamasi šia informacija, Komisija siūlomą iniciatyvą įregistruos, jei tenkinamos reglamente nustatytos sąlygos, visų pirma reikalavimas, kad siūloma iniciatyva akivaizdžiai neviršytų Komisijos įgaliojimų teikti Sutartims įgyvendinti reikalingą teisės akto pasiūlymą.

10. Kokia kalba pasiūlytos iniciatyvos organizatoriai turi parengti prašymą ją įregistruoti?

Prašymą įregistruoti iniciatyvą organizatoriai gali rengti bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba.

11. Ar Komisija vers pasiūlytas iniciatyvas?

Ne. Už pasiūlytos iniciatyvos vertimą į norimas kalbas atsakys organizatoriai. Patvirtinus viena iš oficialiųjų kalbų parengto prašymo įregistravimą, organizatoriai turės galimybę prašyti į registrą įtraukti prašymą kitomis oficialiosiomis kalbomis. Prieš įkeldama į registrą šiuos prašymus, Komisija tikrins, ar nėra akivaizdžių esminių skirtumų, palyginti su originaliu pavadinimu, tema ir tikslais.

12. Kaip potencialūs iniciatyvos organizatoriai gali patikrinti, ar jų sumanymas priklauso Komisijos kompetencijai?

Komisija pateikė informaciją apie savo kompetencijos sritis piliečių iniciatyvai skirtoje interneto svetainėje. Joje potencialūs organizatoriai sužinos, ar Sutartyje numatyta tam tikra nuostata, kuria remdamasi Komisija gali veikti atitinkamoje srityje.

13. Kodėl nustatyta, kad pasirašiusieji iniciatyvą turi būti iš ketvirtadalio valstybių narių? Kodėl tiesiog ne iš vienos valstybės narės?

Buvo svarbu nustatyti minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tie piliečiai turi būti, skaičių, kad piliečių iniciatyva būtų atstovaujama tikriems Sąjungos interesams, ir atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nustatyta, kad piliečiai turi būti iš „reikšmingos valstybių narių dalies“.

Parlamentas ir Taryba sutarė dėl ketvirtadalio valstybių narių dalies, šiuo metu tai reiškia septynias valstybes, net po Kroatijos įstojimo.

14. Kodėl Europos Parlamento narių skaičių atitinkantis daugiklis naudojamas kaip minimalaus pritarimo pareiškimų kiekvienoje valstybėje narėje skaičiaus riba?

Žaliojoje knygoje Komisija pasiūlė nustatyti 0,2 proc. kiekvienos valstybės narės gyventojų ribą. Tačiau daugelis respondentų manė, kad 0,2 proc. gyventojų skaičiaus riba yra pernelyg didelė siekiant užtikrinti atstovavimą Europos interesui. Dalis respondentų manė, kad tokia procentinė dalis būtų neteisinga. Pavyzdžiui, daug lengviau surinkti pritarimo pareiškimus iš 1 000 Liuksemburgo piliečių (atstovaujančių 0,2 proc. gyventojų) nei iš 160 000 Vokietijos piliečių ir mažąsias valstybes nares lengviau suskaičiuoti nei didžiąsias.

Todėl pasirinktu metodu išspręsti šie abu susirūpinimą kėlę klausimai. Reglamente kiekvienai valstybei narei nustatoma konkreti riba, atvirkščiai proporcinga kiekvienos valstybės gyventojų skaičiui, taip pat apatinė ir viršutinė ribos.

Siekiant užtikrinti, kad šios ribos būtų nustatytos pagal objektyvius kriterijus, jos grįstos daugikliu, atitinkančiu visų valstybių narių išrinktų Europos Parlamento narių skaičių. Pasirinktas daugiklis – 750, kad būtų atsižvelgta į daugelio suinteresuotųjų šalių reikalavimus nustatyti mažesnę nei 0,2 proc. gyventojų ribą ir į susirūpinimą, kad riba mažose valstybėse narėse nebūtų per žema.

Taikant šią sistemą numatomas proporcingai mažesnis pasirašiusiųjų skaičius didžiosiose šalyse ir proporcingai didesnis skaičius mažosiose šalyse.

Minimalus pasirašiusiųjų kiekvienoje valstybėje narėje skaičius nustatytas reglamento I priede.

15. O jei valstybėse narėse surinkti pritarimo pareiškimai nesiekia minimalios ribos?

Šie pritarimo pareiškimai, be abejonės, bus įtraukti į bendrą pasirašiusiųjų skaičių, tačiau atitinkamos valstybės narės nebus įskaičiuojamos į reikalingą ketvirtadalį valstybių narių.

16. Kokio amžiaus piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą?

Iniciatyvai paramą išreikšti gali visi Sąjungos piliečiai, kurie yra rinkimų į Europos Parlamentą teisės amžiaus. Tai reiškia mažiausiai 18 metų visose valstybėse narėse, išskyrus Austriją (16 metų).

17. Ar piliečiai turi būti registruoti kaip rinkėjai, kad galėtų pasirašyti iniciatyvą?

Ne. Sąjungos piliečiai tiesiog turi būti sulaukę rinkimų į Europos Parlamentą teisės amžiaus.

18. Jei pilietis turi vienos valstybės narės pilietybę, tačiau gyvena kitoje valstybėje narėje, kuriai valstybei narei bus priskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas?

Tai priklausys nuo pritariančiojo asmens pateiktų duomenų, taigi nuo valstybės narės, kuri tikrina jo pritarimo pareiškimą. Jeigu pritariantysis asmuo pateikia prašomus duomenis pagal valstybę narę, kurioje gyvena, jo pritarimo pareiškimas skaičiuojamas toje valstybėje narėje, o jeigu pagal valstybę narę, kurios pilietybę turi, jis bus atitinkamai skaičiuojamas toje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, Estijoje gyvenantis Austrijos pilietis gali užpildyti formą (nurodyti vardą, pavardę, adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę), kuri bus tikrinama Estijoje, taigi jis bus skaičiuojamas Estijoje, ARBA užpildyti formą, kuri bus tikrinama ir skaičiuojama Austrijoje, ir be nurodytų duomenų taip pat pateikti asmens kodą, kaip nurodyta Austrijai patvirtintame sąraše reglamento III priedo C dalyje (paso arba asmens tapatybės kortelės numerį).

Bet kuriuo atveju piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą tik vieną kartą.

19. Ar iniciatyvą gali pasirašyti trečiosiose šalyse gyvenantys Sąjungos piliečiai? Kuriai valstybei narei bus priskaičiuojami jų pritarimo pareiškimai?

Galimybė trečiosiose šalyse gyvenantiems Sąjungos piliečiams pasirašyti iniciatyvą priklausys nuo valstybės narės, kurios piliečiai jie yra. Kai kurios valstybės narės negali patikrinti trečiosiose šalyse gyvenančių jų piliečių pritarimo pareiškimų. Pradiniame Komisijos pasiūlyme buvo suteikta galimybė visiems trečiosiose šalyse gyvenantiems Sąjungos piliečiams dalyvauti iniciatyvoje. Tačiau atsižvelgiant į naujus reikalavimus, kurių paprašė valstybės narės, kai kurie piliečiai gali neturėti šios galimybės. Asmenys, kuriems tokia galimybė suteikta, bus skaičiuojami valstybėje narėje, kurios pilietybę turi.

20. Ar galima pasirašyti EPI internetu?

Piliečiai gali pasirašyti internetu. Kad tai būtų galima padaryti, organizatoriai turi įdiegti parašų rinkimo internete sistemą, atitinkančią reglamente nustatytus techninius ir saugumo reikalavimus. Komisija sukūrė techninius standartus ir suteikė galimybę naudotis nemokama atvirąja programine įranga, kad padėtų organizatoriams susikurti savo sistemą.

21. Ar piliečiai gali būti tikri, kad pasirašyti iniciatyvą internetu yra saugu?

Prieš pradėdami rinkti pritarimo pareiškimus internetu organizatoriai turės prašyti kompetentingos nacionalinės institucijos, kurioje duomenys bus saugomi, patvirtinti jų internetinę rinkimo sistemą (įskaitant atvejus, kai organizatoriai naudoja Komisijos suteiktą atvirąją programinę įrangą). Nacionalinės institucijos patikrins, ar jų internetinė rinkimo sistema atitinka minimalius reglamente nustatytus saugumo ir techninius standartus. Taip bus užtikrinama, kad pasirašyti iniciatyvą internetu būtų saugu.

22. Ar iniciatyvą remiantys piliečiai gali būti tikri, kad jų asmens duomenys nebus naudojami jokiu kitu tikslu?

Reglamentu užtikrinama, kad visi susiję asmenys – organizatoriai, valstybės narės ir Komisija – užtikrintų visapusišką duomenų apsaugą. Šis apsauga užtikrinama ir rengiant piliečių iniciatyvą, ir imantis tolesnių veiksmų dėl jos. Asmens duomenys piliečių iniciatyvos tikslais bus tvarkomi laikantis galiojančių asmens duomenų apsaugos teisės aktų. Piliečių iniciatyvos organizatoriai, kaip duomenų valdytojai, pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus bus atsakingi už padarytą žalą ir jiems bus taikomos atitinkamos sankcijos už reglamento pažeidimus.

23. Kaip bus tikrinami pritarimo pareiškimai?

Pritarimo pareiškimuose piliečiai turės pateikti informaciją, kurios prašo valstybė narė, iš kurios jie yra (arba valstybė narė, kurioje gyvena, arba kurios pilietybę turi). Gali reikėti pateikti, be kita ko, tokią informaciją: vardą, pavardę, adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę, taip pat daugelyje valstybių narių – asmens kodą. Kai kurios valstybės narės nereikalauja dalies informacijos (pvz., viso adreso, gimimo datos arba vietos). Išsami informacija apie tai, kokius duomenis reikia pateikti, nurodyta dviejuose pritarimo pareiškimų formų pavyzdžiuose reglamento III priede (A ir B dalys). Jeigu valstybės narės prašo asmens kodo, III priedo C dalyje pateiktas dokumentų (kodų), kuriuos jos priima, sąrašas.

Organizatoriai turi naudoti skirtingas formas atsižvelgdami į tai, iš kurios valstybės narės pasirašantys asmenys yra. Tai reiškia, kad vienoje formoje visi pasirašantys asmenys turi būti iš tos pačios valstybės narės. Tuomet organizatoriai turės išsiųsti šiuos pritarimo pareiškimus tos valstybės narės nacionalinei institucijai. Nacionalinės institucijos atliks tinkamus patikrinimus, kad patvirtintų gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičių. Šiuo tikslu gali būti naudojama atsitiktinė atranka.

24. Kaip Komisija reaguos į sėkmingas iniciatyvas?

Nustatyta, kad Komisija turi per tris mėnesius išnagrinėti jai pateiktą piliečių iniciatyvą, dėl kurios surinkta pakankamai pritarimo pareiškimų. Komisija, prieš pateikdama savo išvadas komunikate, atitinkamu lygmeniu susitiks su organizatoriais, kad jie galėtų išsamiai paaiškinti iniciatyvoje keliamus klausimus. Organizatoriai taip pat turės galimybę pristatyti savo iniciatyvą per viešą svarstymą Europos Parlamente.

25. Kas bus, jei Komisija nuspręs nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos? Ar piliečiai turi teisę ginti savo teises?

Piliečių iniciatyva yra darbotvarkės sudarymo priemonė, todėl ja nedaromas poveikis Komisijos iniciatyvos teisei. Tačiau visa Komisija, kaip kolegija, bus įpareigota atidžiai apsvarstyti piliečių iniciatyvose pateiktus prašymus. Nusprendusi nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos, Komisija turi aiškiai nurodyti motyvus. Komisijos atliktos iniciatyvos esmės politinės analizės apskųsti negalima.

Tačiau galima apskųsti teisiškai pagrįstą sprendimą dėl pasiūlytų iniciatyvų registravimo. Jeigu bus atsisakyta registruoti iniciatyvą, Komisija praneš organizatoriams apie motyvus ir teisines bei neteisines gynimo priemones, kurių jie gali imtis.

26. Ar galima teikti iniciatyvą, prieštaraujančią kitai jau pasiūlytai iniciatyvai? Ar galima teikti tą pačią iniciatyvą keletą kartų?

Reglamente nenustatytos taisyklės dėl tokių pačių ar panašių piliečių iniciatyvų pateikimo keletą kartų iš eilės. Taip pat jame nedraudžiama pateikti prieštaraujančių iniciatyvų.

27. Kodėl valstybėms narėms prireikė vienerių metų EPI įgyvendinti?

Valstybės narės turėjo pritaikyti savo nacionalinės teisės aktus, kad galėtų tikrinti pritarimo pareiškimus ir (arba) užtikrinti, kad organizatoriams būtų taikomos tinkamos sankcijos už reglamento pažeidimą.

28. Ar dėl reglamento EPI netaps pernelyg biurokratiška?

Piliečių iniciatyvai netaikomos nereikalingos biurokratinės taisyklės. Sutartomis taisyklėmis tinkamai suderintas poreikis užtikrinti, kad priemonė būtų patikima ir patogi naudoti piliečiams.

Be to, Komisija parengė visapusišką ir patogų naudoti vadovą, kuriame paaiškinti skirtingi procedūros etapai. Jį galima parsisiųsti iš interneto. Komisijos tarnybų remiama „Europe Direct“ tarnyba taip pat atsakys į piliečių užklausas.

29. Daug EPI gali būti atmesta dėl nepakankamo teisinio pagrindo arba menko derėjimo su ES vertybėmis. Ar didelis atmestų iniciatyvų skaičius gali pakenkti EPI proceso ar net Komisijos reputacijai?

Komisija mano, kad dauguma pasiūlytų iniciatyvų nebus atmestos. EPI atmetimo kriterijai yra gan riboti ir aiškūs, pvz., jeigu ji aiškiai viršija Komisijos kompetenciją, ja akivaizdžiai siekiama piktnaudžiauti, ji yra lengvabūdiška arba akivaizdžiai prieštarauja ES vertybėms. EPI yra naujoviška dalyvaujamosios demokratijos priemonė ir kaip bet kurios naujos sistemos atveju iš pradžių gali būti bandymų ir klaidų laikotarpis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad bus atmesta daug iniciatyvų. Priešingai, Komisija yra įsitikinusi, kad EPI organizatoriai labai rimtai žvelgs į procesą ir prašymą įregistruoti iniciatyvą teiks visiškai susipažinę su pirmiau nurodytais kriterijais. Todėl EPI ar Komisijos reputacija neturėtų nukentėti.

30. Ar tai nėra tik dėl akių? Tai neturės jokio realaus poveikio!

Milijonas parašų iš bent septynių valstybių narių tikrai turės poveikį. Jeigu iniciatyva tenkins nustatytus kriterijus ir bus surinktas reikalingas parašų skaičius, neįmanoma, kad į ją tiesiog bus numota ranka. Komisija atitinkamu lygmeniu susitiks su organizatoriais, kad jie galėtų išsamiai paaiškinti iniciatyvoje keliamus klausimus. Organizatoriai taip pat turės galimybę pristatyti savo iniciatyvą per viešą svarstymą Europos Parlamente. Komisija sutelks visas sprendimų priėmimo priemones, kad parengtų komunikatą, kurį priims visa kolegija ir kuriame bus nustatyta, kokių veiksmų Komisija ketina imtis dėl iniciatyvos. Net jei galiausiai nebus priimtas teisės aktas, klausimas bus išsamiai išnagrinėtas visoje Europoje, Europos Komisijoje ir Europos Parlamente.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website