Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/12/186

Briuselis, 2012 m. kovo 14 d.

Valstybės pagalba. Komisija konsultuojasi dėl paramos filmams. Klausimai ir atsakymai (atnaujinta 2012 m. gegužės 15 d.)

(taip pat žr. IP/12/245)

Koks šiandienos konsultacijų tikslas?

2012 m. gruodžio 31 d. nustos galioti kriterijai, kuriais remiantis vertinamas nacionalinių, regioninių ir vietinių schemų filmams ir audiovizualiniams kūriniams remti suderinamumas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Šie kriterijai nustatyti 2001 m. Komisijos kinematografijos komunikate (žr. IP/01/1326). Jų galiojimas buvo pratęstas triskart, pastarąjį kartą – 2009 m. (žr. IP/09/138).

2011 m. birželio mėn. Komisija, remdamasi pagrindinių klausimų dokumentu, pradėjo pirmąjį viešųjų konsultacijų etapą (žr. IP/11/757 ir MEMO/11/428) – tai pirmasis žingsnis siekiant persvarstyti valstybės pagalbos taisykles. Šiandien paskelbtas komunikato projektas parengtas atsižvelgiant į pasiūlymus, pateiktus pagrindinių klausimų dokumente, ir į per pirmąjį viešųjų konsultacijų etapą gautus atsakymus.

Šiuo antruoju konsultacijų etapu kviečiame teikti pastabas dėl naujojo komunikato projekto. Pastabas galima teikti iki 2012 m. birželio 14 d. Peržiūrėjusi gautas pastabas, Komisija persvarstytą komunikatą tikisi priimti 2012 m. antrą pusmetį.

Kokia 2001 m. Komisijos kinematografijos komunikato paskirtis?

ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiama palaikyti bendrąją rinką, kurioje visų ES šalių bendrovės konkuruotų ir prekiautų vienodomis sąlygomis, ir neleisti valstybėms narėms remti pasirinktų bendrovių, nes dėl to nukentėtų jų konkurentai ES. Iš esmės pagal ES teisę valstybėms ar valstybės įstaigoms draudžiama konkrečioms bendrovėms ar sektoriams teikti finansinę paramą, nes ji gali iškraipyti konkurenciją.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatytos kelios šio principo išimtys ir viena iš jų susijusi su valstybės pagalba kultūrai remti. Tam tikromis aplinkybėmis, išdėstytomis SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte ir 2001 m. Kinematografijos komunikate, tokia pagalba gali būti laikoma suderinama.

Ką ES teisėje reiškia su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas?

Su teritorinėmis išlaidomis susijusiu įpareigojimu keliama sąlyga, pagal kurią ribojamos pagalbos gavėjo galimybės pasirinkti prekes, paslaugas ar žmones; toks įpareigojimas prekybos sąlygas ir konkurenciją Sąjungoje gali paveikti taip, kad prieštarautų bendram interesui, nes pažeidžiamos laisvo judėjimo teisės vidaus rinkoje. Tai nurodyta komunikato projekto 42 punkte: „pagalbos schemose [...] negalima nepagrįstai riboti pagalbos gavėjų laisvės bet kur vidaus rinkoje įsigyti prekių ir paslaugų“. Tačiau pagalbos sąlygos, kurios grindžiamos naudojimosi prekėmis ar paslaugomis vieta, nepriklausomai nuo tų prekių ar paslaugų kilmės, nelaikomos su teritorinėmis išlaidomis susijusiais įpareigojimais.

Pavyzdžiui, jeigu valstybė narė nurodo, kad pagalba gali būti skiriama tik toje valstybėje narėje vykdomai gamybos veiklai, tokia sąlyga nepažeidžia pagrindinių Sutarties principų (ir nelaikoma su teritorinėmis išlaidomis susijusiu įpareigojimu), nes gamintojai gali nevaržomi pirkti susijusias prekes ir paslaugas visoje EEE (o ne tik iš toje valstybėje narėje veikiančių įmonių).

Pavyzdžiai

1) Pagal regioninę filmų gamybos paramos schemą reikalaujama, kad visi pagal ją remiami filmai bent 10 dienų būtų kuriami tame regione. Tačiau kurdamas filmą gamintojas gali laisvai rinktis prekes, paslaugas ar žmones iš bet kurios EEE šalies. Tai nėra su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas, nes gamybai reikalingų prekių ir paslaugų kilmė neribojama.

2) Pagal nacionalinę filmų gamybos paramos schemą reikalaujama, kad visų pagal ją remiamų filmų gamintojai 50 proc. filmo gamybos biudžeto skirtų toje valstybėje narėje veikiančių bendrovių tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms įsigyti. Tai yra su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas, nes nustatytas reikalavimas naudotis tik pagalbą teikiančios teritorijos kilmės prekėmis ir paslaugomis.

Kodėl Komisija siūlo pakeisti komunikate nustatytą teritorinių išlaidų kriterijų?

Laikantis pagrindinių vidaus rinkos principų, kuriais užtikrinamas laisvas prekių, darbuotojų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, pagal paramos schemas negalima nepagrįstai riboti pagalbos gavėjų laisvės bet kur vidaus rinkoje įsigyti prekių ir paslaugų.

Pagal dabartiniame komunikate numatytą teritorinių išlaidų kriterijų valstybės narės gali nustatyti, kad iki 80 proc. viso remiamo filmo arba televizijos programos gamybos biudžeto būtų išleista pagalbą teikiančioje valstybėje narėje veikiančių įmonių tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms įsigyti, nors skiriama pagalba sudaro labai nedidelę biudžeto dalį.

Pavyzdžiui, net jei filmui, kurio gamybos biudžetas yra 3 mln. EUR, valstybė narė skiria palyginti nedidelę 300 000 EUR dotaciją, ji gali, kaip pagalbos teikimo sąlygą, nustatyti reikalavimą, kad 2,4 mln. EUR gamybos biudžeto būtų skirta tos valstybės narės įmonių siūlomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Taigi tik 0,6 mln. EUR gamybos biudžeto galėtų būti išleista ne tos valstybės narės įmonių prekėms ir paslaugoms.

Atsižvelgiant į nuo 2001 m. Teismo priimtus sprendimus (pavyzdžiui, sprendimą Laboratoires Fournier byloje), tikėtina, kad Teismas tokį prekių ir paslaugų kilmės apribojimą laikytų neproporcingu. Todėl pagrindinių klausimų dokumente siūloma sumažinti didžiausią su teritorinėmis išlaidomis susijusį įpareigojimą ir vietoj dabar taikomo 80 proc. gamybos biudžeto kriterijaus taikyti 100 proc. pagalbos sumos kriterijų. Per viešąsias konsultacijas gauti atsakymai labai įvairūs – ir siūlyta palikti dabar taikomą taisyklę, ir rekomenduota visiškai uždrausti su teritorinėmis išlaidomis susijusį įpareigojimą pagal filmų gamybos paramos schemas.

Kokie su teritorinėmis išlaidomis susiję įpareigojimai numatyti komunikato projekte?

Siekiant sudaryti sąlygas ES kaupti su filmų gamyba susijusią patirtį, komunikato projekte siūloma išimtis, kad pagal filmų gamybos paramos schemą būtų galima neremti filmų, jeigu filmo gamybos vietoje nebus išleista bent 100 proc. pagalbos sumos (tinkamumo kriterijus). Tai būtų su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas, kuris dėl galimo laisvo judėjimo apribojimo pagal ES teisę paprastai negalėtų būti taikomas. Tačiau komunikato projekte numatyta, kad, atsižvelgiant į didžiulį filmų gamybos veiklos judumą, toks reikalavimas galėtų būti proporcinga bendrųjų principų išimtis.

Tai netrukdys atrankos komisijai skirti pagalbą filmui, kuris, jos manymu, iš gautų projektų pasiūlymų jos labiausiai vertas. Iš tiesų, gaminant pagal schemą remiamus filmus, toje teritorijoje dažnai išleidžiama ne tik pagalbos suma, bet daugiau bendro biudžeto lėšų.

Kadangi dėl šio klausimo kilo tam tikrų nesusipratimų, reikėtų pažymėti, kad ir taikant 2001 m. komunikate nustatytą teritorinį kriterijų, ir komunikato projekte siūlomą teritorinį kriterijų valstybėms narėms numatyta galimybė (ne prievolė) filmų gamintojams nustatyti su teritorinėmis išlaidomis susijusių reikalavimų.

Pavyzdžiai

3) Tarkime, kad 2 pavyzdžio (pagal nacionalinę filmų gamybos paramos schemą reikalaujama, kad filmų gamintojai 50 proc. viso filmo gamybos biudžeto skirtų toje valstybėje narėje veikiančių bendrovių prekėms ir paslaugoms įsigyti) atveju pagalbos intensyvumas yra 50 proc. gamybos biudžeto. Šiuo atveju komunikato projekte numatyta, kad pagal schemą gali būti reikalaujama iki 100 proc. pagalbos sumos (t. y. iki 50 proc. gamybos biudžeto) išleisti vietos bendrovių prekėms ir paslaugoms įsigyti. Taigi schema atitinka komunikato projekte numatytą teritorinių išlaidų kriterijų, nors pagal ją ir taikomas su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas, o Komisija tokią schemą pripažintų suderinama su vidaus rinka.

4) Taikant vietinę filmų gamybos paramos schemą kaip pagalbos teikimo sąlyga nustatytas reikalavimas, kad toje vietovėje veikiančių bendrovių siūlomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti būtų išleista ne mažiau kaip 200 proc. pagalbos sumos. Kaip ir 3 pavyzdžio atveju, tai yra su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas, nes taikomas gamybai reikalingų prekių ir paslaugų kilmės apribojimas. Tačiau, kitaip nei 3 pavyzdžio atveju, Komisija vietinės filmų gamybos paramos schemos nepatvirtintų, kol valstybė narė nesumažintų su teritorinėmis išlaidomis susijusio įpareigojimo, kad jis atitiktų komunikato projekte numatytą 100 proc. pagalbos sumos teritorinį kriterijų.

Kaip ši taisyklė gali būti taikoma tokioms schemoms, kaip mokesčių paskatos filmams remti?

Komunikato projekte nustatyta speciali taisyklė audiovizualinių kūrinių paramos schemoms, pagal kurias pagalbos suma apskaičiuojama remiantis gamybos išlaidomis konkrečioje teritorijoje, pavyzdžiui, mokesčių paskatoms filmams remti.

Komunikato projekte siūlomas reikalavimas (kad taikant tokio pobūdžio schemas pagalbos suma būtų nustatoma atsižvelgiant į bet kokias gamybos išlaidas visoje EEE) atitinka Teismo sprendimą Laboratoires Fournier byloje. Be to, kaip ir taikant visas filmų ir televizijos programų gamybos paramos schemas, komunikato projekte numatyta, kad valstybė narė vis tiek gali reikalauti, kad iki 100 proc. pagalbos sumos būtų išleista jos kilmės prekėms ir paslaugoms.

Pažymėtina, kad pagal bendruosius apmokestinimo principus valstybės narės neprivalo taikyti mokesčių paskatų išlaidoms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su veikla, iš kurios gaunama jos teritorijoje apmokestinamų pajamų.

Pavyzdžiai

5) Mokesčių paskata filmams remti, pagal kurią reikalavimus atitinkančios išlaidos apibrėžtos kaip pagalbos gavėjo parengiamosios veiklos, filmavimo ir pogamybinės veiklos išlaidos prekėms ir paslaugoms, kurios naudojamos (vartojamos) toje valstybėje narėje. Tai atitinka bendruosius apmokestinimo ir laisvo judėjimo principus, kadangi tų prekių ir paslaugų kilmė neribojama.

6) Taikant filmų gamybos paramos schemą, pagal kurią pagalbos suma yra proporcinga gamybos išlaidoms EEE prekėms ir paslaugoms, gali būti reikalaujama, kad visa gamybos veikla būtų vykdoma jos teritorijoje ir kad 100 proc. pagalbos sumos būtų išleista toje teritorijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms įsigyti.

Koks poveikis valstybių narių tarpusavio konkurencijai siekiant pritraukti didelius filmų projektus?

Kai kuriuose per pirmąsias konsultacijas gautuose atsakymuose teigiama, kad jei Komisija uždraustų valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą dideliems projektams, Europa nebegalėtų jų pritraukti. Akivaizdu, kad siekdamos pritraukti didelius filmų gamybos projektus tarptautiniu mastu konkuruoja kelios JAV valstijos, Kanada, ES valstybės narės ir kai kurios kitos šalys visame pasaulyje. Kelios ES valstybės narės, pranešdamos apie savo filmų gamybos paramos schemas, Komisijos tarnyboms yra savarankiškai ir konfidencialiai pareiškusios, kad schemas rengia ar plėtoja tam, kad galėtų konkuruoti su tam tikromis kitomis valstybėmis narėmis.

Komunikato projekte siūloma, kad taikant schemas, pagal kurias pagalbos suma apskaičiuojama remiantis gamybos išlaidomis konkrečioje teritorijoje siūlomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į gamybos išlaidas visoje EEE, o ne tik pagalbą teikiančioje valstybėje narėje. Todėl filmams, gaminamiems keliose valstybėse narėse, galėtų būti taikomi įvairūs valstybės pagalbos mechanizmai. Taigi gamybos vietos Europoje tebebūtų patrauklios gamintojams, kartu gerokai sumažėtų pavojus, kad bus iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje.

Be to, komunikato projekte siūloma tokia regresyvinė tvarka, taikoma tais atvejais, kai remiamas filmas nėra Europos kūrinys:

Gamybos biudžeto dalis

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Mažesnė kaip 10 mln. EUR

50,00%

10–20 mln. EUR

30,00%

Didesnė kaip 20 mln. EUR

10,00%

Pavyzdžiui, filmo, kurio gamybos biudžetas yra 100 mln. eurų ir kuris nėra Europos kūrinys pagal komunikato projekto priede siūlomą apibrėžtį, didžiausia bendra pagalbos suma būtų 5 mln. EUR (50 proc.) už biudžete numatytus pirmuosius 10 mln. EUR, 3 mln. EUR (30 proc.) – už kitus 10 mln. EUR ir 8 mln. EUR (10 proc.) – už likusius 80 mln. eurų, t. y. iš viso 16 mln. eurų.

Ar 42 punkto 3 įtrauka atitinka Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo?

Šioje įtraukoje pateikiamas tekstas iš 2001 m. komunikato („[...] pagalbos schemose, pavyzdžiui: [...] negali būti reikalaujama, kad užsienio įmonių darbuotojai, teikiantys filmų gamybos paslaugas, laikytųsi nacionalinių darbo įstatymų standartų“). Tačiau turėtų būti daroma nuoroda į Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo, kurios paaiškinimas pateikiamas Europos Komisijos Užimtumo generalinio direktorato interneto svetainėje.

Atsižvelgiant į 44 punkto 2 papunktį, kaip būtų vertinami filmai, gaminami šalyse, kuriose yra daugiau kaip viena oficiali kalba?

Komunikato projekte turėtų būti daroma nuoroda į valstybių narių arba regionų oficialiąją kalbą, o ne valstybių narių nacionalinę kalbą.

Koks pagal 44 punkto 3 papunktį scenarijų rašymui ir kūrimui skiriamos pagalbos intensyvumas?

Pasiūlyme numatyta, kad scenarijų rašymas ir kūrimas galėtų būti iki 100 proc. finansuojamas valstybės lėšomis. Jeigu vėliau pagal projektus būtų kuriamas filmas, parašyto scenarijaus arba sukurto projekto įsigijimo sąnaudos turėtų būti įtraukiamos į gamybos biudžetą, o į viešojo finansavimo dalį turėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant pagalbos intensyvumą.

Pavyzdžiui, scenarijaus autoriui skiriama 10 000 EUR valstybės lėšų (80 proc. sąnaudų) scenarijui parašyti, o gamintojas parašytą scenarijų įsigyja už 5 000 EUR. Į gamybos biudžetą įtraukiamos scenarijaus sąnaudos yra 5 000 EUR. Kadangi valstybės lėšomis padengta 80 proc. scenarijaus sąnaudų, skaičiuojant filmui skiriamos pagalbos intensyvumą laikoma, kad filmui skirta 4 000 EUR (t. y. 80 proc. įsigijimo kainos, kuri yra 5 000 EUR).

Kaip pagal 44 punkto 4 papunktį nustatomas filmų platinimui ir reklamai skiriamos paramos intensyvumas?

Jei filmui, kurio gamybos biudžetas yra 20 mln. EUR, skiriama bendra pagalbos suma yra 10 mln. EUR (iš visų valstybės šaltinių), pagalbos intensyvumas yra 50 proc. 44 punkto 4 papunktyje išdėstytas pasiūlymas reiškia, kad tokiu atveju platintojas galėtų sudaryti, pavyzdžiui, 20 000 EUR filmo platinimo biudžetą ir tikėtis gauti pagalbą 50 proc. biudžeto padengti.

Jeigu filmas sukurtas trečiojoje šalyje ir jokios ES paramos filmo gamybai skirta nebuvo, remiantis 44 punkto 4 papunkčiu jo gamybai (galbūt) galėjo būti skirta 50 proc. dydžio parama, todėl galima tikėtis gauti 10 000 EUR dydžio paramą filmo platinimui (50 proc. nuo 20 000 EUR).

Ar komunikato projekto 44 punkto 5 papunktis taikomas platinimo rėmimui ar gamybos rėmimui?

44 punkto 5 papunktyje aptariama pagalba, skiriama kūrinio, kuris nėra Europos kūrinys, gamybai. Šis papunktis turėtų būti po antro papunkčio, o ne ketvirtojo, kaip yra paskelbtame projekte.

Ar komunikato projekto 44 punkto 6 papunktyje siūloma uždrausti pagalbą pogamybinei veiklai ir filmavimui?

Ne. Šiuo komunikato projekto sakiniu siekiama paaiškinti panašų sakinį 2001 m. komunikate.

Siekta užtikrinti, kad pagalba nebūtų skiriama tik atskiroms gamybos grandinės dalims. Scenarijų rašymui ir kūrimui tai netaikoma.

Pavyzdžiui, valstybė narė neturėtų gamintojams taikyti papildomų paskatų, skirtų išskirtinai pogamybinei veiklai toje valstybėje narėje. Tai būtų netiesioginė pagalba pogamybinės veiklos sektoriui valstybėje narėje. Pagalba turėtų būti skiriama visai gamybos veiklai.

Koks poveikis pagal valstybių narių ir trečiųjų šalių bendros gamybos sutartis sukurtiems filmams, kurie neatitinka priede pateiktos Europos kūrinio apibrėžties?

Komunikato projekte pateikta apibrėžtis pagrįsta MEDIA 2007 programoje pateikta Europos filmo apibrėžtimi. Valstybės pagalbos srityje gali būti tikslinga į šią apibrėžtį įtraukti filmus, sukurtus pagal valstybių narių ir trečiųjų šalių bendros gamybos sutartis.

Ši apibrėžtis pasiūlyta tik kaip priemonė pažaboti valstybių narių tarpusavio konkurenciją siekiant pritraukti minėtus didelius tarptautinius projektus. Taip pat būtų galima vadovautis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje pateikta Europos kūrinio apibrėžtimi. Būtų gerai sulaukti ir kitų pasiūlymų, kaip pažaboti valstybių narių tarpusavio konkurenciją, neišskiriant Europos ir ne Europos kūrinio.

Kaip vertinama valstybės pagalba transmedijoms, mišrioms medijoms ir žaidimams?

Kadangi transmedijų ir mišrių medijų projektai neišvengiamai susiję su filmų gamyba, taikant komunikato projektą filmų gamybos komponentas laikomas audiovizualiniu kūriniu.

Daugelyje atsakymų, gautų per viešąsias konsultacijas dėl pagrindinių klausimų dokumento, prieštarauta, kad komunikatas būtų taikomas žaidimams. Žaidimų gamyba, platinimas, rinkodara ir vartojimas skiriasi nuo filmų.

Komisija nėra priėmusi pakankamai su žaidimais susijusių valstybės pagalbos sprendimų, todėl neturi pakankamai patirties, kad galėtų nustatyti bendrus vertinimo ir išimčių taikymo kriterijus tokio pobūdžio pagalbai. Todėl būtų per anksti šį sektorių įtraukti į komunikatą.

Tačiau visos pagalbos priemonės žaidimams remti toliau bus vertinamos kiekvienu atveju atskirai.

Kodėl Komisija abejoja dėl filmų rodymo laikotarpių?

Daugelyje pastabų, gautų per pirmąsias viešąsias konsultacijas, buvo keliamas klausimas dėl pagalbos schemų, kuriose, kaip viena iš pagalbos teikimo sąlygų, nustatomi konkretūs filmų rodymo laikotarpiai. Gamintojai ir platintojai teigė, kad filmų rinkodaros ir rodymo strategijas turėtų nustatyti rinka, nes kiekvienam audiovizualiniam kūriniui jos yra skirtingos. Komisijos pavedimu atliktame tyrime dėl daugelyje teritorijų galiojančių licencijų suteikimo pateikiamas tokias sąlygas taikančių valstybių narių sąrašas.

Privalomų rodymo laikotarpių, kaip pagalbos teikimo sąlygos, nustatymas gali turėti poveikio audiovizualinių kūrinių žiūrimumui ir platinimui, o kartu pagalbos efektyvumui siekiant užtikrinti, kad Europos žiūrovai turėtų kultūros požiūriu didesnę audiovizualinių kūrinių įvairovę. Todėl komunikato projekte rekomenduojama, kad valstybės narės, nustatydamos rėmimo sąlygas, netaikytų nereikalingų apribojimų audiovizualinių kūrinių platinimui ir rinkodarai.

Koks Komisijos atliekamos peržiūros tvarkaraštis?

Orientacinis tvarkaraštis pateikiamas viešųjų konsultacijų svetainėje. Vykstant peržiūrai jis bus atnaujinamas:

  • 2012 m. kovo mėn. – birželio mėn. vyksta viešosios konsultacijos dėl komunikato projekto;

  • 2012 m. birželio mėn. skelbiami per konsultacijas gauti atsakymai;

  • 2012 m. antrą pusmetį priimamas naujas Kino komunikatas.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site