Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/12/184

Briuselis, 2012 m. kovo 15 d.

Klausimai ir atsakymai. Graikijos reikalų darbo grupės antroji ketvirčio ataskaita

Taip pat žr. IP/12/242

1. Kokia Graikijos reikalų darbo grupės misija?

Komisijos Graikijos reikalų darbo grupė (GRDG) sukurta siekiant padėti Graikijos valdžios institucijoms įgyvendinti reformas pagal Graikijos, ES ir TVF sutartas programas ir per ateinančius metus atkurti ekonomikos augimą.

Nuo 2011 m. liepos mėn., kuomet Graikijos vyriausybės prašymu Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso sukūrė darbo grupę (kuri pradėjo veikti 2011 m. rugsėjo mėn.), du pagrindiniai darbo grupės uždaviniai buvo:

  • 1) nustatyti ir koordinuoti valstybių narių techninę pagalbą, kurios Graikijai reikia, kad ji galėtų įgyvendinti ES, TVF ir ECB ekonomikos koregavimo programą. Pagalbos poreikiai jau įvertinti, dabar atsižvelgiant į šiuos poreikius reikia perteikti daugelio valstybių narių ir kitų institucijų, tokių kaip TVF, praktinę su įvairiomis sritimis, kaip antai mokesčių surinkimo, žemės registro, sveikatos sistemos modernizavimo, administracinės reformos ir gebėjimų stiprinimo, privatizavimo proceso ir geresnės verslo aplinkos kūrimo, susijusią patirtį,

  • 2) spartinti ES lėšų įsisavinimą, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimą ir užimtumą skatinančių projektų vykdymas. Prioritetinis grupės uždavinys buvo tikslingai skirti ES lėšas maždaug 181 pagrindiniam ekonomikos augimą skatinančiam projektui. Tolesnio etapo pagrindinis uždavinys – kad turimos lėšos pasiektų šiuos projektus.

2. Kokias sritis apima darbo grupės veikla?

GRDG veikla apima 9 sritis, nustatytas pagal su Graikijos vyriausybe, ES, ECB ir TVF sutartą ekonomikos koregavimo programą ir susitarimo memorandumą bei pasikonsultavus su Graikijos valdžios institucijomis ir valstybėmis narėmis. Taigi, pačios neatidėliotiniausios ir svarbiausios Graikijos vystymuisi ateityje reformos turi būti vykdomos šiose srityse:

  • Sanglaudos politikos programų, aplinkos ir transporto,

  • Biudžeto ir mokesčių,

  • Finansų sektoriaus / galimybių gauti finansavimą,

  • Verslo aplinkos (viešųjų pirkimų ir konkurencijos),

  • Administracinės reformos / e. valdžios,

  • Darbo rinkos,

  • Visuomenės sveikatos,

  • Teisingumo ir vidaus reikalų,

  • Privatizavimo ir viešųjų darbų užbaigimo.

3. Iki šiol pasiekta labai nedaug. Ar tai nėra tik dar viena biurokratinė struktūra?

Per pastaruosius šešis mėnesius

  • prioritetinis darbo grupės uždavinys buvo nustatyti daugelį ES lėšomis remiamų projektų, kurie buvo sustabdyti dėl Graikijos valdžios institucijų finansavimo trūkumo. Taip pat parengtas svarbiausių augimą skatinančių projektų sąrašas ir jau pasistūmėta perskirstant didelę dalį ES lėšų šiems projektams;

  • antroji darbo grupės prioritetinė sritis – užmegzti patikimus bendradarbiavimo ryšius ir gerus darbo santykius su Graikijos valdžios institucijomis. Tokio bendradarbiavimo rezultatas – Graikijos valdžios institucijų pateikti aiškūs techninės pagalbos prašymai. Darbo grupė sėkmingai derina šiuos poreikius su valstybių narių pagrindinėse srityse teikiama technine pagalba.

4. Tačiau ką darbo grupė iki šiol nuveikė konkrečiai?

Pirma, tikslingiau panaudojamos ES lėšos, kurios šiuo metu yra beveik vienintelis ekonomikos augimo finansavimo šaltinis.

  • Darbo grupė ir Graikijos valdžios institucijos perskirstė didelę dalį iš 20,4 mlrd. EUR lėšų, kurias Graikija gali gauti pagal sanglaudos politikos fondus. Ypač daug pastangų dedama siekiant paspartinti 181 deramai nustatyto ekonomikos augimą skatinančio projekto įgyvendinimą. Pagrindinių projektų pavyzdžiai: 5 greitkelių koncesijos (1 400 km ir 30 000 potencialių darbo vietų) ir parama MVĮ.

  • Graikija pagerino ES lėšų įsisavinimą – jos lėšų įsisavinimo lygis šiuo programavimo laikotarpio metu siekia 35 proc. ir viršija ES vidurkį, o patenkintų mokėjimo prašymų lygis pagal susitarimo memorandumo 2011 m. metinį tikslą siekia 98 proc.

Antra, per pastaruosius šešis mėnesius beveik 20 valstybių narių, Komisija ir TVF suteikė precedento neturinčią techninę pagalbą. Per ateinančius metus numatoma suteikti dar didesnę pagalbą. Perduodama praktine konkrečių sričių patirtimi prisidedama prie Graikijos ekonomikos ir viešosios administracijos modernizavimo. Yra daug teigiamų pokyčių, skatinančių tolesnį techninės pagalbos teikimą, pavyzdžių:

  • jau surinkta 946 mln. EUR nesumokėtų mokesčių, palyginti su pirminiu 400 mln. EUR tikslu;

  • per keturis mėnesius 15 proc. sumažėjo teismuose neišspręstų mokesčių bylų skaičius (tokių bylų iki 2012 m. pabaigos turėtų sumažėti 80 proc.);

  • Prancūzija ir Vokietija remia visapusišką centrinės ir vietos valdžios administracinės reformos vykdymą: iki 2012 m. gegužės mėn. turėtų būti sukurtas ministerijų koordinavimo mechanizmas, nuo sausio mėn. vykdomas valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas, nuo vasario mėn. įdiegtos IRT ir žmogiškųjų išteklių horizontaliosios struktūros ministerijose;

  • padedant darbo grupei priimtas galimybių verstis reglamentuojamomis profesijomis liberalizavimo teisės aktas.

5. Ar kuriate šešėlinę Graikijos vyriausybę?

Jokiu būdu. Graikijos reikalų darbo grupė neturi vykdomųjų galių ir negali Graikijos vyriausybei primesti jokių teisinių ar finansinių sprendimų. Darbo grupės tikslas – paremti Graikijos pastangas įgyvendinti su Komisija, ECB ir TVF sutartas reformas, kurias patvirtino jos parlamentas. Dirbame Graikijai drauge su Graikija!

6. Kaip darbo grupė bendradarbiauja su vadinamuoju ES, TVF ir ECB trejetu?

Komisijos darbo grupės veiksmai papildo trejeto darbo rezultatus. Bendradarbiaudamas su Graikijos valdžios institucijomis ES, TVF ir ECB trejetas nustatė, kokias pagrindines struktūrines reformas Graikija turi įgyvendinti ir kas ketvirtį vykdomas jų įgyvendinimo vertinimas.

Komisijos darbo grupė sukurta siekiant padėti Graikijai tas reformas įgyvendinti, sutelkiant valstybių narių techninę pagalbą ir racionalizuojant ES lėšų panaudojimą. Darbo grupės ataskaitoje vertinama konkreti šių sričių pažanga.

Siekiant užtikrinti nuoseklumą, trejeto ir darbo grupės veikloje dalyvaujančios Komisijos tarnybos atsiskaito pirmininko pavaduotojui O. Rehnui.

7. Kiek žmonių dirba darbo grupėje?

Darbo grupė įsikūrusi Briuselyje ir turi nuolatinę atstovybę Atėnuose. Joje dirba 45 darbuotojai (iš jų 15 Atėnuose). Dauguma yra Komisijos pareigūnai. Darbo grupei vadovauja Horstas Reichenbachas, specialusis Komisijos pirmininko patarėjas. Techninė pagalba koordinuojama per Briuselyje reguliariai rengiamus aukšto lygio koordinavimo posėdžius (paskutinysis posėdis įvyko kovo 6 d.).

Joje taip pat dirba nemažai deleguotųjų nacionalinių ekspertų iš Prancūzijos (2), Jungtinės Karalystės (2), Vokietijos (2), Nyderlandų (2), Belgijos ir Čekijos. Taip pat numatoma pasamdyti ekspertus iš Austrijos ir Švedijos. Susidomėjimą skirti ekspertų pareiškė ir kitos valstybės narės. Šiuo metu ekspertai komandiruojami vieniems metams.

8. Praėjusį mėnesį Euro grupė paragino Komisiją padidinti darbo grupės narių skaičių. Kokie Komisijos planai?

Kadangi antrojoje Graikijos ekonominio koregavimo programoje dar daugiau dėmesio nei pirmojoje skiriama ekonomikos augimo, užimtumo ir konkurencingumo skatinimui, darbo grupės indėlis bus dar svarbesnis.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Graikijos valdžios institucijomis, netrukus nuspręs, kaip sustiprinti jos paramos vietoje gebėjimus.

9. Kam techninė pagalba reikalinga?

Technine pagalba siekiama perteikti patirtį pagrindinėse srityse, kuriose Graikija neturi pakankamų žinių arba praktinės patirties. Daugelis valstybių narių pasisiūlė pasiųsti nacionalinius ekspertus trumpam, o kartais ir ilgesniam laikui techninės pagalbos projektams paremti. Patirtį taip pat perteikia TVF. Darbo grupės užduotis – koordinuoti tos patirties perteikimą ir užtikrinti, kad ji atitiktų konkrečius poreikius. Keletu atvejų techninę pagalbą teikė pati darbo grupė, kartais kartu su kitomis Komisijos tarnybomis.

10. Kas už techninę pagalbą moka?

Už ekspertus, kurie paprastai Graikijoje praleidžia kelias dienas, moka valstybės narės. Komisija tik padengia jų komandiruotės išlaidas.

11. Kaip techninė pagalba veikia konkrečiai?

Techninės pagalbos poreikiai iš esmės sugrupuoti pagal konkrečias politikos sritis (biudžeto ir mokesčių; finansų sektoriaus; sanglaudos fondų ir žemės ūkio; verslo aplinkos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos; darbo rinkos, visuomenės sveikatos, teisingumo ir vidaus reikalų; administracinės reformos, e. valdžios, statistikos; pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių).

Jeigu prašymas priimamas, darbo grupė padeda nustatyti darbo programą su aiškiais su Graikijos valdžios institucijomis sutartais siektinais rezultatais ir tarpiniais tikslais. Darbo grupė taip pat padeda Graikijos valdžios institucijoms sutelkti išteklius, reikalingus techninės pagalbos darbo programai įgyvendinti (atitinkamą kitų valstybių narių ir Europos bei tarptautinių organizacijų patirtį).

Techninė pagalba gali būti teikiama kaip:

  • trumpalaikės ekspertų misijos arba praktiniai seminarai, per kuriuos nacionalinės administracijos pasiūlo savo sprendimus Graikijos valdžios institucijoms. Jais remdamosi Graikijos valdžios institucijos galės nustatyti patį tinkamiausią jų poreikiams pritaikytą sprendimą;

  • ilgesnio laikotarpio tam tikrų valstybių narių ar organizacijų parama teikiant specialią praktinę patirtį. Teikiant tokio pobūdžio pagalbą gali būti reikalingas ilgesnės trukmės ekspertų dalyvavimas arba bendradarbiavimas su Graikijos valdžios institucijomis, siekiant teikti techninius sprendimus tokiose srityse kaip IRT;

  • kai kuriais atvejais valstybės narės, turinčios didelę tam tikros politikos srities patirtį, gali prisiimti vadinamojo tos srities lyderio vaidmenį. Srities lyderis gali pradėti dalyvauti projekte nuo pat ankstyvųjų jo etapų, taip pat nustatant gaires. Šiais atvejais GRDG padeda Graikijos valdžios institucijoms, srities lyderiui ir kitiems techninės pagalbos teikėjams bendradarbiauti.

Siekdama techninės pagalbos teikimą priderinti prie poreikių kas ketvirtį GRDG organizuoja aukšto lygio koordinavimo posėdžius, kuriuose dalyvauja Graikijos valdžios institucijos, (galimi) techninės pagalbos teikėjai ir Europos Komisijos tarnybos. Prieš tuos posėdžius valstybių narių ir kitų tarptautinių organizacijų prašoma pareikšti susidomėjimą techninės pagalbos konkrečiuose projektuose teikimu.

12. Gal galėtumėte pateikti konkrečių valstybių narių suteiktos techninės pagalbos pavyzdžių?

Suderinusi su Graikijos administracija, GRDG pradėjo įvairius projektus. Lig šiol sutartos konkrečios užduotys šiose srityse:

  • mokesčių administravimo pagal bendrą TVF ir ES (Mokesčių ir muitų generalinio direktorato ir GRDG) veiksmų planą, kurį jau remia nemažai valstybių narių (Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija),

  • valstybės finansų valdymo, ypač išlaidų kontrolės,

  • administracinės reformos (Prancūzija yra centrinės valdžios reformos srities lyderė, o Vokietija – regioninės valdžios reformos srities lyderė),

  • Vokietija taip pat sutiko būti sveikatos sektoriaus srities lydere, kuriame dar turi būti nustatyti konkretūs veiksmai,

  • aptariamos kelios verslo aplinkos gerinimo veiklos kryptys, kuriose GRDG daugeliu atvejų pati prisiims srities lyderio vaidmenį.

Koordinavimas vyksta kas ketvirtį GRDG organizuojant aukšto lygio koordinavimo posėdžius, kuriuose dalyvauja Graikijos valdžios institucijos, (galimi) techninės pagalbos teikėjai ir Komisijos tarnybos. Prieš tuos posėdžius valstybių narių ir kitų tarptautinių organizacijų prašoma pareikšti susidomėjimą techninės pagalbos konkrečiuose projektuose teikimu.

Darbo grupė ketvirčio ataskaitoje apžvelgia sutelktą ekspertų patirtį ir įvertina vietoje padarytą pažangą.

13. Kiek ES lėšų skirta Graikijai? Ar šias lėšas Graikija panaudoja veiksmingai?

ES per struktūrinius fondus 2007–2013 m. Graikijai skyrė 20 mlrd. EUR. Iš šios sumos jau sumokėta beveik 8 mlrd. EUR. Likusiam programavimo laikotarpiui dar liko maždaug 12 mlrd. EUR, nors daugeliu atvejų šios lėšos jau paskirtos projektams.

Visos šios lėšos arba jų dalis galėtų būti panaudotos paskatinti Graikijos ekonomikos augimo potencialą vykdant tikslinius projektus, specialiai skirtus VMĮ remti, kovoti su nedarbu ir pagrindinei infrastruktūrai vystyti. Kartu su Graikijos valdžios institucijomis nustatytas ir 2011 m. lapkričio mėn. paskelbtas 181 prioritetinis projektas. Šiems Graikijos administracijos ir Komisijos aktyviai stebimiems ir remiamiems projektams bus skirta 56 proc. turimų programavimo laikotarpio lėšų.

Galiausiai svarbu atkreipti dėmesį į gerus Graikijos rezultatus įsisavinant lėšas. Iki 2011 m. pabaigos Graikija įsisavino 35 proc. iš 20,4 mlrd. EUR ES lėšų – tai viršija ES vidurkį, kuris yra 33,5 proc. Šie geri rezultatai susiję su regioninių fondų lėšų įsisavinimu (39,6 proc. Graikijos ir 34,6 proc. ES atveju) ir Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimu (29,2 proc. Graikijos ir 28,5 proc. ES atveju). Socialinio fondo atveju įsisavinta 24,4 proc. Graikijai skirtų lėšų, palyginti su 27 proc. ES vidurkiu.

14. Kas rašoma antrojoje ataskaitoje?

Ataskaitoje rašoma, kaip GRDG organizuoja ir koordinuoja techninės pagalbos teikimą ir nustato galimas papildomas sritis, kuriose techninė pagalba gali būti reikalinga ateityje.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į per pirmuosius šešis GRDG veikimo mėnesius įgytą patirtį. Vienas didelis ataskaitos skyrius skirtas sanglaudos fondų panaudojimui, siekiant paremti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Sanglaudos politikos projektų spartinimui skirtame ataskaitos skyriuje nurodyta, kokių įvyko teigiamų pokyčių bei kokių uždavinių dar lieka. Jame aprašoma pažanga įgyvendinant 181 prioritetinį projektą ir pateikiamos naujausios žinios apie politiškai ir ekonomiškai svarbias greitkelių koncesijas, taip pat pristatoma būsima rizikos pasidalijimo priemonė.

Galimybėms gauti finansavimą / finansų sektoriui skirtame ataskaitos skyriuje apžvelgiami MVĮ finansavimui turimi ištekliai. Išdėstomi vykdomi darbai likvidumo problemoms, su kuriomis susiduria Graikijos vietiniai bankai, spręsti ir apibrėžiamos naujos priemonės, kurios galėtų sudaryti sąlygas MVĮ gauti finansavimą.

Antrojoje ataskaitos dalyje išdėstyta techninė pagalba struktūrinėms reformoms, kurios numatytos ekonomikos koregavimo programoje kaip būtina sąlyga ekonomikos augimui ir konkurencingumui atkurti, remti.

Biudžeto ir mokesčių skyriuje išdėstyta pasiekta pažanga, kaip antai pažanga surenkant nesumokėtus mokesčius. Jame taip pat nustatomos sritys, kuriose reikalinga didesnė pažanga, kaip antai mokesčių surinkimo iš pasiturinčių mokesčių mokėtojų srityje. Taip pat rašoma apie pastangas įgyvendinti visapusišką mokesčių administravimo veiksmų planą, kurio įgyvendinimui valstybės narės, TVF ir Komisijos tarnybos tekia didelę paramą. Aprašomi kovos su pinigų plovimu srities veiksmai – šioje srityje kritiškai svarbu, kad įvairūs Graikijos subjektai geriau koordinuotų savo veiksmus. Taip pat reikalinga didesnė pažanga valstybės finansų valdymo, ypač išlaidų kontrolės srityje.

Ataskaitoje pažymima, kad didelė pažanga padaryta viešojo administravimo reformos ir e. valdžios srityje. Graikijos vyriausybė sukūrė ministrui pirmininkui pavaldžią iniciatyvinę grupę. Didelę techninę pagalbą teikia Prancūzijos valdžios institucijos, vadovaujančios centrinės vyriausybės administracinės reformos įgyvendinimo veiksmams. Atitinkamai remiant Vokietijai vykdoma decentralizuoto, regioninio ir vietos valdžios lygmens reforma.

Kalbant apie struktūrines reformas verslo aplinkai gerinti, vyksta parengiamieji darbai, susiję su techninės pagalbos tokiose srityse, kaip eksporto lengvinimo, nuodugnaus viešųjų pirkimų teisės aktų ir administravimo, reglamentuojamų profesijų ir reglamentavimo paprastinimo, teikimu. Dėl kelių techninės pagalbos projektų laukiama galutinio Graikijos valdžios institucijų pritarimo.

Visuomenės sveikata yra dar viena sritis, kurioje nustatyta daug techninės pagalbos poreikių ir galimų jos teikėjų. Technine pagalba dėmesys bus sutelktas į vaistų kainodarą, geresnį sveikatos apsaugos paslaugų ir produktų vartojimo valdymą ir sveikatos apsaugos aplinką. Kalbant apie pastarąjį punktą techninė pagalba bus suteikta integruotam sveikatos draudimo fondui sukurti.

Taip pat padaryta pažanga vykdant teismų sistemos reformą. Pirminė Graikijos administracijos ir potencialių techninės pagalbos teikėjų peržiūra leido nustatyti ir iš dalies pradėti teikti techninę pagalbą tokiose srityse kaip teisinio proceso spartinimo, teismuose neišspręstų mokesčių bylų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo ne teisme.

Jau vykdyti konkretūs migracijos, prieglobsčio ir sienų srities veiksmai, tačiau dar reikia techninės pagalbos poreikius, pavyzdžiui, įgyvendinti 2010 m. Graikijos migracijos ir prieglobsčio veiksmų planą, priderinti prie galimų techninės pagalbos pasiūlymų.

Visuose skyriuose nurodomas techninės pagalbos teikėjų indėlis, be kita ko kitų Komisijos tarnybų, kurių indėlis dažnai būna labai svarbus. Ataskaitos priede nurodoma, koks techninės pagalbos projektų įgyvendinimo etapas, ir išvardijamos su ja susijusios valstybės narės ir organizacijos.

Daugiau informacijos:

Antrąją ketvirčio ataskaitą galite rasti:

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/taskforce-greece/index_en.htm.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site