Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginė inovacijų darbotvarkė. Dažnai užduodami klausimai

Commission Européenne - MEMO/11/851   30/11/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/851

Briuselis, 2011 m. lapkričio 30 d.

Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginė inovacijų darbotvarkė. Dažnai užduodami klausimai

(IP/11/1479)

EIT. Kas tai?

Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT), įsteigtas Europos Komisijos iniciatyva 2008 m., yra nepriklausoma ES įstaiga, skatinanti pasaulinio lygio inovacijas. Šis institutas, padedantis suburti geriausias aukštojo mokslo institucijas, mokslinių tyrimų centrus ir įmones, savo tikslų siekia įgyvendindamas novatorišką tarpvalstybinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės – vadinamųjų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) – koncepciją. Administracinė EIT būstinė yra Budapešte, o ŽIB veikla vykdoma šešiolikoje Europos vietų – nuo Barselonos iki Stokholmo. Šiuo metu veikia trys ŽIB: darnios energetikos („InnoEnergy KIC“), prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo („Climate KIC“) bei informacinės ir ryšių visuomenės formavimo („ICT Labs KIC“).

EIT. Komisijos vizija

EIT tikslas – rengti rytojaus verslininkus ir užtikrinti, kad vadinamasis Europos žinių trikampis būtų tarp geriausių pasaulyje. ŽIB siekia spręsti didžiausius visuomenei iškilusius uždavinius, o EIT veikia kaip katalizatorius, spartinantis naujųjų technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą.

EIT ir ŽIB veikla organizuojama taip, kad biurokratizmas būtų minimalus, ir kad būtų užtikrinamas lankstumas, būtinas norint greitai prisitaikyti prie naujų ar potencialių reikmių ir pasiekti gerų rezultatų. Komisija siekia, kad EIT būtų racionalios veiklos pavyzdys.

Inovacijų varomoji jėga – studentai, mokslininkai ir verslininkai. EIT švietimo matmuo teikia naujų karjeros galimybių ir susieja akademinį pasaulį su privačiuoju sektoriumi.

Pirmosios ŽIB pradėjo veikti visai neseniai, tačiau jau matyti jų poveikis ir vertė: vos per metus buvo sukurtos šešios naujos bendrovės, dar 50 laukia savo eilės; ŽIB ženklu pažymėtas mokymo programas baigė ar netrukus baigs maždaug 700 magistrantų ir doktorantų.

Komisija tikisi, kad iki 2020 m. EIT veikla paskatins įsisteigti iki 600 naujų bendrovių ir padės 25 000 studentų ir 10 000 doktorantų baigti naujas mokymo programas, pagal kurias kokybiškas mokslas derinamas su verslumo ugdymu.

Komisijos siūlomas 2014–2020 m. EIT finansavimas

EIT nuo jo įsisteigimo iš ES biudžeto skirta 309 mln. EUR. Komisijos siūlomoje programoje „Horizontas 2020“ numatoma gerokai padidinti EIT rėmimą: jo 2014–2020 m. biudžetas turėtų būti 2,8 mlrd. EUR1.

Tokiu biudžeto padidinimu siekiama, kad trys pirmosios ŽIB stiprėtų ir augtų ir kad iki 2018 m. būtų sukurtos dar šešios ŽIB. Naujųjų ŽIB veikla bus susijusi su sveika gyvensena, žaliavomis, ateities maistu (šias ŽIB planuojama sukurti 2014 m.), taip pat su judumu miestuose, papildoma pramonės nauda ir pažangia bei saugia visuomene (turėtų būti sukurtos 2018 m.).

Vidutiniškai EIT lėšomis finansuojama iki 25 proc. ŽIB biudžeto. Atskiroms ŽIB skiriama suma nustatoma atsižvelgiant į konkrečias jų biudžeto reikmes. Galutinis biudžeto paskirstymas grindžiamas kiekvienos ŽIB parengtais verslo planais ir veiklos plėtote.

Kaip EIT užtikrins finansavimą iš kitų šaltinių?

EIT finansavimo modelis grindžiamas ŽIB partnerių pranašumais ir ištekliais. 25 proc. EIT ir ŽIB biudžeto finansuojama Europos Sąjungos, o likusi dalis – ŽIB partnerių lėšomis.

Pirmoji patirtis rodo, kad pramonei atstovaujantys partneriai prisiima tvirtus įsipareigojimus. Be to, ŽIB naudojasi ir papildomomis lėšomis, gautomis iš nacionalinių ir regioninių valstybės fondų. Pavyzdžiui, ŽIB „ICT Labs KIC“ vykdomai švietimo iniciatyvai „Software Campus“ įgyvendinti Vokietijos vyriausybė nusprendė penkeriems metams skirti 50 mln. EUR.

EIT Strateginė inovacijų darbotvarkė. Kas tai?

Tai Komisijos siūloma EIT ateinančių metų bendroji strategija. Tikslas – gerokai padidinti EIT poveikį visoje Europoje.

Tiek gerąja, tiek blogąja ŽIB patirtimi bus dalijamasi, kad būtų galima mokytis vieniems iš kitų. Komisija parengs sistemą, padėsiančią dalytis žiniomis. Ją, be kita ko, sudarys stipendijų fondas, absolventų tinklas ir suinteresuotųjų subjektų forumas. Šias priemones papildys veikla, kuria siekiama padidinti EIT valdymo veiksmingumą, ir nauja stebėsenos sistema, pagal kurią bus galima vertinti EIT ir ŽIB veiklą. Naudodamasis šia stebėsenos sistema, EIT galės pats vertinti, kaip jam sekasi siekti tikslų ir plėtoti gerąją patirtį Europos ir pasauliniu lygmeniu.

Komisija siūlo sumažinti EIT valdybos narių skaičių. Kodėl?

Valdybos narių skaičius bus sumažintas nuo 22 iki 10. Laikantis EIT į verslą orientuoto požiūrio, sprendimų priėmimas turi būti veiksmingas, greitas ir sutelktas. Svarbus žingsnis siekiant šio tikslo – mažesnė valdyba, skirianti daugiau dėmesio strateginėms veiklos kryptims. Tai ne tik pabrėžia šiemet tyrimą atlikę nepriklausomi išorės vertintojai, bet ir siūlo pati EIT valdyba. Mažesnė valdyba galėtų veiksmingiau priimti sprendimus ir maksimaliai sumažinti administracines išlaidas.

Kokių veiksmų imamasi, kad EIT būtų patrauklesnė verslui, visų pirma MVĮ?

Išlaikydama būtiną EIT lankstumą, Komisija pasiūlė EIT sprendimų priėmimo proceso ir įgyvendinimo tvarkos racionalizavimo priemonių. Naujų ŽIB veiklos temos nustatytos atsižvelgiant į jų potencialą teikti naujų verslo galimybių.

Įmonės jau dabar aktyviai dalyvauja EIT ir ŽIB veikloje. Šiuo metu į ŽIB veiklą yra įsitraukę beveik 200 partnerių. Iš jų 75 (t. y. beveik 40 proc.) yra įmonės. Pavyzdžiui, „Climate KIC“ veikloje dalyvauja nemažai regioninių MVĮ. Pramonės partnerių lėšomis finansuojamas trečdalis „InnoEnergy KIC“ 290 mln. EUR dydžio biudžeto. „ICT Labs KIC“ atveju partnerių lėšomis finansuojama 20 proc. biudžeto.

EIT į verslą ir inovacijas orientuotas požiūris, lankstumas bei nesudėtingos ir aiškios taisyklės yra patrauklios tiek didelėms tarptautinėms bendrovėms, tiek MVĮ.

Kaip buvo parinktos šešių naujų ŽIB veiklos temos? Kokiais kriterijais vadovautasi?

Sprendžiant, kokias temas turėtų nagrinėti naujosios ŽIB, buvo vadovaujamasi Strateginės inovacijų darbotvarkės projektu, kurį EIT pateikė Komisijai 2011 m. birželio mėn. Kartu nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima vertinti visų siūlomų veiklos temų inovacinį potencialą. Surengus viešas konsultacijas, apie šiuos kriterijus diskutuota su inovacijų srities atstovais.

Iš esmės veiklos temos yra susijusios su visuomenės patiriamomis problemomis. Dabartinės ir būsimos ŽIB, kuriančios inovacijų ir ekonomikos augimo potencialą, padės siekti programos „Horizontas 2020“ ir strategijos „Europa 2020“ darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo tikslų.

EIT vaidmuo įgyvendinant programą „Horizontas 2020“

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ EIT atlieka svarbų vaidmenį, nes jo veikla grindžiama aukščiausio lygio moksliniais tyrimais, švietimu ir inovacijomis.

EIT padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius ir papildys kitas platesnės strategijos iniciatyvas. Jis taip pat prisidės prie pirmaujančių pramonės pozicijų įtvirtinimo ir konkurencingumo didinimo, nes skatins rezultatyvius mokslinius tyrimus, ir prie novatoriškų MVĮ, kurioms būdingas didelis augimo potencialas, kūrimosi. Be to, EIT skatins tarpdalykinį, tarpsektorinį ir tarptautinį judumą ir taip padės sukurti kokybišką mokslo pagrindą.

Programa „Horizontas 2020“ užtikrina reikiamą supaprastinimą ir lankstumą, kad EIT galėtų visapusiškai išnaudoti savo inovacinį potencialą, demonstruoti naują požiūrį ir pritraukti verslo bendruomenę. Minėtoje programoje EIT raginamas naudotis jam suteikta veiklos laisve ir nedelsiant reaguoti į naujas ar potencialias reikmes.

1 :

Atsižvelgiant į laukiamą infliaciją 2014–2020 m. – 3,2 mlrd. EUR.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site