Navigation path

Left navigation

Additional tools

„Kūrybiška Europa“. Dažnai užduodami klausimai

European Commission - MEMO/11/819   23/11/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/819

2011 m. lapkričio 23 d., Briuselis

„Kūrybiška Europa“. Dažnai užduodami klausimai

(taip pat žr. spaudos pranešimą IP/11/1399)

Kas yra programa „Kūrybiška Europa“?

Programa „Kūrybiška Europa“ bus remiami Europos kino ir kultūros bei kūrybos sektoriai, kad jie galėtų labiau prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Siūlomas 2014–2020 m. programos biudžetas – 1,8 mlrd. EUR. Bus paremta tūkstančiai menininkų, kultūros srities specialistų ir kultūros organizacijų scenos meno, dailės, leidybos, filmų, televizijos, muzikos, tarpdisciplininio meno šakų, paveldo ir vaizdo žaidimų sektoriuose, suteikiant jiems galimybę vykdyti veiklą visoje Europoje, pritraukti naujos auditorijos ir tobulinti įgūdžius, reikalingus skaitmeniniame amžiuje. Siekiant padėti Europos kultūros kūriniams pritraukti naujos auditorijos kitose šalyse, naująja programa taip pat bus siekiama užtikrinti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę.

Kodėl Europai reikia programos „Kūrybiška Europa“?

Kultūra yra vienas iš svarbiausių 27 ES valstybių narių ekonomikos veiksnių. Atlikus ES tyrimus nustatyta, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose sukuriama apie 4,5 proc. ES BVP ir 3,8 proc. darbo vietų (8,5 mln. darbo vietų, o jeigu atsižvelgiama į tai, kad jie prisideda prie kitų sektorių – dar daugiau). Atlikus mokslinius tyrimus matyti didelės šių sektorių augimo galimybės: 2000–2007 m. užimtumas juose padidėjo vidutiniškai 3,5 proc. per metus, palyginti su 1 proc. bendrai visose 27 ES valstybėse narėse. Užimtumo augimo tempas šiuose sektoriuose JAV ir Kinijoje irgi buvo didelis, vidutiniškai beveik 2 proc. per metus. Europa nepalyginimai pirmauja pasaulyje kūrybos sektoriaus produktų eksporto srityje. Kad išlaikytume šią poziciją, reikia investuoti į šių sektorių pajėgumus vykdyti veiklą užsienyje.

Programoje „Kūrybiška Europa“ į šiuos poreikius atsižvelgiama nustatant strategiškesnį požiūrį ir planus, pagal kuriuos siekiama nukreipti investicijas į sritis, kuriose poveikis bus didžiausias.

Programoje „Kūrybiška Europa“ atsižvelgiama į globalizacijos keliamas problemas, visų pirma skaitmeninių technologijų, kurios keičia kultūros kūrinių kūrimo, platinimo ir prieinamumo būdus ir pajamų srautus bei verslo modelius, poveikį. Vis dėlto šie pokyčiai Europos kultūros ir kūrybos sektoriams taip pat suteikia naujų galimybių, todėl šia programa siekiama padėti jiems tomis galimybėmis pasinaudoti, kad jiems perėjimas prie skaitmeninių technologijų būtų naudingas ir kad jie turėtų daugiau tarptautinių karjeros ir užimtumo galimybių.

Kodėl Komisija siūlo sujungti esamas programas „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“ į bendrą programą?

Šie sektoriai susiduria su panašiomis problemomis, įskaitant rinkos susiskaidymą, kurį lemia kultūrų ir kalbų įvairovė, globalizaciją ir perėjimą prie skaitmeninių technologijų, taip pat dideliais sunkumais siekiant gauti komercines paskolas.

Šių sektorių poreikiai kultūrų ir kalbų įvairovės užtikrinimo ir skatinimo ir konkurencingumo didinimo siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir didesnį ekonomikos augimą požiūriu taip pat panašūs.

Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad šių sektorių struktūra skirtinga. Būtent todėl ji siūlo vieną bendrąją programą, susidedančią iš skirtingų paprogramių, pagal kurias bus skiriama atitinkama parama.

Kuo programa „Kūrybiška Europa“ skirsis nuo dabartinių programų MEDIA ir „Kultūra“? Ar šios programos išnyks?

Programoje „Kūrybiška Europa“ bus suderintos šiuo metu atskiros Europos kultūros bei vaizdo ir garso sektorių finansavimo sistemos sukuriant vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuria galės naudotis visi kultūros ir kūrybos sektoriai.

Tačiau joje ir toliau bus atsižvelgiama į ypatingus garso ir vaizdo sektoriaus ir kitų kultūros ir kūrybos sektorių poreikius įgyvendinant konkrečias programos paprogrames „Kultūra“ ir MEDIA. Tai darant bus remiamasi sėkminga dabartinių programų „Kultūra“ ir MEDIA patirtimi.

Be to, pagal programą bus sukurta nauja finansinių garantijų priemonė, pagal kurią smulkūs veiklos vykdytojai galės gauti iki 1 mlrd. EUR banko paskolų.

Kas bus pasiekta įgyvendinant programą?

Komisija mano, kad 2014–2020 m. parama bus skirta mažiausiai 8 000 kultūros organizacijų ir 300 000 menininkų, kultūros srities specialistų judumui, kad jie galėtų dirbti kitose šalyse ir įgyti patirties, kuri padėtų jiems siekti karjeros tarptautiniu mastu, ir jų kūrinių sklaidai. Pagal programą taip pat bus paremtas daugiau kaip 5 500 knygų ir kitų literatūros kūrinių vertimas.

Pagal programos paprogramę MEDIA pasaulyje tradicinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis bus išplatinta daugiau kaip 1 000 Europos filmų; pagal ją taip pat bus remiami finansavimas garso ir vaizdo sektoriaus specialistai siekiant padėti jiems gauti darbą ir sėkmingai dirbti tarptautinėse rinkose ir bus skatinamas filmų ir kitų garso ir vaizdo kūrinių, kurie gali būti platinami kitose šalyse, kūrimas.

Pasiekta nemažai sektinų rezultatų: iš dalies dėl programos MEDIA paramos Europos filmų dalis nuo 36 proc. 1989 m. visų naujų Europos kino teatruose rodomų filmų padidėjo iki 54 proc. 2009 m. Europos kino teatrų tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 2 000 daugiausia nepriklausomų kino teatrų ekranų, padeda užtikrinti, kad žiūrovams 475 miestuose būtų pateikiamas platus ir įvairus filmų repertuaras. 2009 m. šiuose kino teatruose rodytus filmus žiūrėjo 59 mln. lankytojų, palyginti su 30 mln. lankytojų 2000 m.

Kokios problemos sprendžiamos įgyvendinant šią programą?

Šiuo metu kultūros ir kūrybos sektoriai visapusiškai neišnaudoja bendrosios rinkos teikiamų galimybių. Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria šie sektoriai, yra kalba: Europos Sąjunga turi 23 oficialias kalbas, tris abėcėles ir maždaug 60 oficialiai pripažintų regioninių ir mažumų kalbų. Ši įvairovė yra margos Europos mozaikos dalis, tačiau ji trukdo autoriams stengtis pritraukti kitų šalių skaitytojus, trukdo kino teatrų ar teatrų lankytojams pamatyti užsienio kūrėjų darbus, o muzikantams – pritraukti naujus klausytojus. 2007 m. „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad tik maža europiečių dalis žiūri užsienio kalba transliuojamus televizijos kanalus arba filmus ir tik 7 proc. jų skaito užsienio kalba išleistas knygas.

Sutelkiant dėmesį paramai, kuri skirta auditorijai plėsti, ir šių sektorių galimybėms daugiau tiesiogiai bendrauti su auditorijomis, pvz., įgyvendinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas arba pasitelkiant naujas sąveikias interneto priemones, atsiranda galimybių visuomenei susipažinti su gerokai daugiau kitų šalių autorių kūrinių. Komisija mano, kad įgyvendinant pagal programą „Kūrybiška Europa“ remiamus projektus bus tiesiogiai arba netiesiogiai pritraukta gerokai virš 100 mln. asmenų.

Kaip programa „Kūrybiška Europa“ bus valdoma?

Programa „Kūrybiška Europa“ bus paprastesnė, lengvai atpažįstama ir prieinama tikslų siekimo priemonė Europos kultūros ir kūrybos srities specialistams, nesvarbu, kokia jų meno pakraipa. Ją įgyvendinant bus teikiama parama tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Bus ir toliau naudojama dabartinė valdymo sistema pasitelkiant Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą.

Ar gali pavieniai asmenys teikti finansavimo paraiškas?

Asmenys negalės teikti paraiškų dėl programos „Kūrybiška Europa“. Tačiau įgyvendinant kultūros organizacijų pateiktus projektus naudos iš programos gaus maždaug 300 000 pavienių menininkų ir kultūros srities specialistų, taip pat mokymo institucijų. Tai gerokai ekonomiškesnis būdas pasiekti rezultatus ir ilgalaikį poveikį.

Kurios šalys gali teikti finansavimo paraiškas?

Programoje „Kūrybiška Europa“ galės dalyvauti valstybės narės, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija), ES narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės, galimos šalys kandidatės ir kaimyninės šalys. Kitos šalys gali dalyvauti įgyvendinant konkrečius veiksmus.

Šiuo metu ES valstybės narės, ELPA šalys, Kroatija, Turkija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina dalyvauja programoje „Kultūra“.

ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija dalyvauja programoje MEDIA.

Kas nutiks programai „MEDIA Mundus“?

Dabartinė programa „MEDIA Mundus“, kuria remiamas Europos ir tarptautinių specialistų bendradarbiavimas ir Europos filmų platinimas tarptautiniu mastu, bus įtraukta į programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA.

Į programą „Kūrybiška Europa“ bus įtraukta tarpsektorinė paprogramė. Kokia tai bus paprogramė?

Šią paprogramę sudarys dvi dalys: finansinių garantijų priemonė, kurią valdys Europos investicijų fondas, kad smulkiesiems veiklos vykdytojams būtų lengviau gauti banko paskolas, ir finansavimas, skirtas tyrimams, analizei ir geresniam duomenų rinkimui remti siekiant geriau pagrįsti formuojamą politiką.

Ar ne veiksmingiau teikti tiesiogines dotacijas paramos gavėjams, o ne siūlyti garantuoti dalį jų banko paskolų?

Garantijų priemonė turi dauginamąjį poveikį, ir dėl to, kad su ES pasidalijama rizika, ją naudojant pritraukiama daugiau investicijų. Tai jau galima matyti iš dabartinio programos MEDIA gamybos garantinio fondo, kuriame dėl ES indėlio – 2 mln. EUR – pritraukta 18 mln. EUR filmų kūrėjams skirtų paskolų.

Kodėl būtina sukurti specialų kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą garantijų fondą? Ar šių sektorių negalima remti pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą arba taikant moksliniams tyrimams skirtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę?

Esamose iniciatyvose neatsižvelgiama į papildomas kliūtis, su kuriomis kultūros ir kūrybos srityje veikiančios MVĮ susiduria norėdamos gauti finansavimą:

  • didžioji dalis jų turto yra nematerialus turtas, pvz., intelektinės nuosavybės teisės;

  • kūrybiniai produktai paprastai nėra gaminami dideliais kiekiais. Kiekvienas filmas, knyga, opera ar vaizdo žaidimas gali būti vertinami kaip unikalūs produktai;

  • kultūros ir kūrybos srityse veikiančių MVĮ finansinių paslaugų paklausa dažnai nėra pakankamai didelė, kad bankams jos atrodytų komerciškai patrauklios ir kad būtų galima kaupti profesinę patirtį, reikalingą norint tinkamai suprasti rizikos profilį.

Dėl šių problemų kitomis Europos finansinėmis priemonėmis nebuvo įmanoma paremti šių sektorių, todėl reikia specialios finansinės priemonės.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website