Navigation path

Left navigation

Additional tools

„Erasmus visiems“. Dažnai užduodami klausimai

European Commission - MEMO/11/818   23/11/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/818

Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d.

„Erasmus visiems“. Dažnai užduodami klausimai

(taip pat žr. IP/11/1398)

Kas yra „Erasmus visiems“?

„Erasmus visiems“ – tai nauja Europos Komisijos pasiūlyta švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Pagal šią 2014 m. pradėsimą programą bus skiriama gerokai daugiau lėšų žinioms didinti ir įgūdžiams ugdyti. Naujoji programa grindžiama prielaida, kad investicijos į švietimą ir mokymą – visų piliečių, kad ir koks būtų jų amžius ir socialinė padėtis, potencialo išlaisvinimo garantas. Ji padės jiems tobulėti ir įgyti naujų įgūdžių bei padidins galimybes įsidarbinti.

Kas bus remiama pagal programą „Erasmus visiems“?

Dėl racionalesnės programos „Erasmus visiems“ struktūros išaugs veiksmingumas, o tai reiškia, kad studentams, stažuotojams, mokytojams ir kitiems asmenims bus teikiama daugiau dotacijų. Pavienių asmenų nauda suteiks naudos ir visai ES ekonomikai.

Pagal naująją programą bus labai padidintos judumo ir bendradarbiavimo galimybės: visų pirma bus skirta daugiau lėšų aukštųjų mokyklų studentų, profesinių mokyklų moksleivių, stažuotojų, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų ir su jaunimu dirbančių asmenų tarptautiniam judumui remti. Švietimo ir mokymo institucijoms arba jaunimo organizacijoms taip pat bus suteikta daugiau galimybių užmegzti partnerystę ir dalytis gerąja patirtimi, drauge su įmonėmis remti inovacijų diegimą bei įsidarbinimo galimybes. Taip pat išaugs IT platformų, pavyzdžiui, „e twinning“, rėmimas, kad mokyklos ir kiti mokymo paslaugų teikėjai galėtų bendradarbiauti internetu.

Pagal šią programą bus remiami trijų tipų svarbiausi veiksmai:

  • pavienių asmenų mokymosi galimybės ES ir už jos ribų, pavyzdžiui, studijos, mokymas(is), stažuotės, kvalifikacijos kėlimas, neformalioji jaunimo veikla, kaip antai savanorystė. Įgyvendinant šią programą mokymosi užsienyje galimybėmis galės pasinaudoti iki penkių milijonų žmonių visuose švietimo ir mokymo sektoriuose. Europiečiai turės galimybę studijuoti, mokytis ar dėstyti viso pasaulio aukštojo mokslo institucijose, o trečiųjų šalių studentai ir darbuotojai – užsiimti tokia pačia veikla Europoje. Programai peržengus ES sienas bus padidintas Europos aukštojo mokslo patrauklumas ir kartu remiama aukštojo mokslo plėtotė kitose pasaulio šalyse;

  • instituciniu švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regioninės valdžios institucijų ir NVO bendradarbiavimu bus skatinamas novatoriškos švietimo, mokymo ir jaunimo veiklos plėtojimas ir įgyvendinimas, didinamos galimybės įsidarbinti, kūrybiškumas ir verslumas;

  • politinių reformų valstybėse narėse ir bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis rėmimas, daugiausia dėmesio skiriant įrodymais grindžiamos politikos formavimui ir dalijimuisi gerąja patirtimi. Taip pat bus remiama ES skaidrumo priemonių plėtotė, tarpvalstybiniai tyrimai ir tam tikros politinės darbotvarkės, pavyzdžiui, Bolonijos (aukštasis mokslas) ir Kopenhagos (profesinis rengimas ir mokymas) procesai.

Programoje „Erasmus visiems“ nustatytos dvi naujovės:

  • paskolų garantijų sistema, skirta padėti magistrantams finansuoti studijas užsienyje ir įgyti įgūdžių, būtinų daug žinių reikalaujančioms darbo vietoms;

  • bus sukurta 400 žinių ir įgūdžių sąjungų. Žinių sąjunga – didelio masto aukštojo mokslo institucijų ir įmonių partnerystė, skirta kūrybiškumui, inovacijoms ir verslumui remti teikiant naujų mokymosi galimybių ir programų. Įgūdžių sąjunga – švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų ir įmonių partnerystė, skirta įsidarbinimo galimybėms remti plėtojant naujas konkretiems sektoriams skirtas mokymo programas ir naujoviškus profesinio rengimo ir mokymo metodus.

Kuo programa „Erasmus visiems“ skirsis nuo dabartinių programų?

Pagrindinis tikslas lieka tas pats – gerinti įgūdžius ir didinti įsidarbinimo galimybes, taip pat remti švietimo ir mokymo sistemų reformas. Programa „Erasmus visiems“ sujungs septynias dabartines programas: Mokymosi visą gyvenimą programą („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Comenius“ ir „Grundtvig“), programą „Veiklus jaunimas“ ir penkias tarptautinio bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).

Pagrindiniai dabartinių programų veiksmai (t. y. judumas mokymosi tikslais, bendradarbiavimo projektai ir politinių reformų rėmimas) bus tęsiami, tačiau veikla bus dar labiau sustiprinta tose srityse, kuriose sisteminis programos poveikis stipriausias, o papildoma ES nauda akivaizdžiausia. Taip pat pateikti keli novatoriški pasiūlymai, kaip antai „Erasmus“ magistrantūros paskolų garantijų sistema ar žinių ir įgūdžių sąjungos. Sukūrus vieną bendrą programą bus paprasčiau taikyti taisykles ir procedūras ir bus galima išvengti nenuoseklumo ir veiklos dubliavimo.

Kodėl reikia keisti ES požiūrį į švietimą ir mokymą?

Tuo metu, kai buvo rengiamos dabartinės programos, aplinkybės buvo kitokios. Šiuo metu ekonomika patiria didelių sukrėtimų, į kuriuos ES reagavo parengdama suderintą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kurios neatsiejama dalis – švietimas ir mokymas.

Europos darbo rinka taip pat kinta. Daugėja darbo vietų, kuriose reikalaujama aukštos kvalifikacijos. Ir priešingai – nekvalifikuotiems darbuotojams skirtų vietų vis mažiau. Manoma, kad iki 2020 m. beveik 35 proc. visų darbo vietų reikės aukštos kvalifikacijos, inovacinių ir prisitaikymo gebėjimų. Vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalį iki 40 proc. (šiuo metu – 32 proc.). Įgyvendinant programą „Erasmus visiems“ bus padedama siekti šių tikslų, nes žmonėms bus suteikta galimybė studijuoti ar mokytis užsienyje ir taip įgyti daugiau ir geresnių įgūdžių .

Kitas svarbus strategijos „Europa 2020“ švietimo srities tikslas yra sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų dalį nuo 14 proc. iki mažiau nei 10 proc. Siekiant šio tikslo pagal programą „Erasmus visiems“ bus remiamas visų pakopų švietimo ir mokymo, įskaitant mokyklinį (nuo ankstyvojo iki vidurinio) ugdymą ir pirminį profesinį rengimą, modernizavimas. Neformalusis švietimas taip pat bus remiamas organizuojant jaunimo mainus ir savanorišką veiklą.

Kaip programa „Erasmus visiems“ padės spręsti jaunimo nedarbo problemą?

Įgyvendinant programą „Erasmus visiems“ jaunimui bus padedama mokytis ir įgyti įgūdžių, padedančių tobulėti ir gerinančių karjeros perspektyvas. Studijuojant užsienyje galima išmokti kalbų ir įgyti prisitaikymo gebėjimų. Tyrimai parodė, kad dalį studijų laiko užsienyje praleidę studentai dažniau nei kiti pirmąjį darbą gauna užsienyje.

Programoje pripažįstama ir neformaliojo švietimo svarba. Iš turimų duomenų matyti, kad norint gauti darbą reikia ne vien diplomo; darbdaviai vis dažniau reikalauja neformaliojo švietimo būdu (pavyzdžiui, dalyvaujant savanoriškoje veikloje) įgyjamų įgūdžių. Iš tiesų 75 proc. asmenų, dalyvavusių Europos savanorių tarnybos veikloje, teigė, kad dėl šios patirties jų karjeros perspektyvos pagerėjo.

Kas bus pagrindiniai paramos gavėjai?

Kaip galima spręsti iš pavadinimo, programoje „Erasmus visiems“ gali dalyvauti visi besimokantys asmenys ir mokytojai per bet kokią švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto instituciją. Pagal ją bus remiama tiek formaliojo, tiek neformaliojo mokymosi veikla.

Ar tiksliniai paramos gavėjai skirsis nuo dabartinių programų paramos gavėjų?

Ne. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio bus skirta visų jaunuolių – moksleivių, studentų, stažuotojų, savanorių – reikmėms, taip pat bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų, informaciją teikiančių darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų rėmimui, nes būtent jie daro didžiausios aprėpties poveikį.

Įgyvendinant bendradarbiavimo projektus bus labiau siekiama į švietimo įstaigų ir jaunimo organizacijų veiklą įtraukti įmones.

Mokyklos bus kviečiamos bendradarbiauti su kitų ES šalių mokyklomis – taip bus padidintas ES paramos poveikis ir skatinamas įvairus bendradarbiavimas, pavyzdžiui, moksleivių ir darbuotojų judumas ir švietimo projektai. Kalbant apie suaugusiųjų mokymą(si), įgyvendinant Programą išaugs bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų judumas ir bus skatinamas glaudesnis tarpvalstybinis organizacijų bendradarbiavimas.

Atsižvelgiant į ribotą sisteminį poveikį, menką naudą ar papildomas ES finansavimo galimybes (pavyzdžiui, iš Europos socialinio fondo), tam tikros dabartinių programų veiklos mastas bus sumažintas arba ji bus išvis nutraukta. Pavyzdžiui, darbo rinkos dalyvių judumo rėmimas galėtų būti ESF prioritetas.

Daugelis valstybių narių turi savo paskolų sistemas. Kokią naudą teikia ES lygmens studentų paskolų garantijų sistema ?

Studentų paskolų sistemos egzistuoja keliose šalyse, tačiau dažnai jos taikomos tik studijoms tos šalies institucijose arba pirmosios pakopos studentams. Daugumai nacionalinių paskolų sistemų būdingi perkeliamumo apribojimai.

Siūloma ES studentų paskolų garantijų priemonė pirmiausia skirta magistrantams, studijuojantiems kitoje Europos šalyje. Magistrantūros studijos paprastai yra brangesnės nei pirmosios pakopos studijos. Ši priemonė papildys nacionalines finansavimo sistemas.

Kokių dar priemonių imasi Komisija, kad padidintų studentų ir kitų jaunuolių judumą?

Finansavimas – svarbu, tačiau siekiant paversti judumą realia ir visiems prieinama galimybe, vien pinigų nepakaks. Reikės bendrų pastangų ir naujos partnerystės siekiant pašalinti nacionalinio ir regioninio lygmens kliūtis. Dalį šių pastangų sudarys siekis didinti informacijos prieinamumą, užtikrinti, kad dotacijas ir paskolas būtų galima perkelti į kitas šalis (t. y. kad jomis būtų galima finansuoti studijas užsienyje) ir gerinti studijų ir mokymosi rezultatų pripažinimą.

Gegužės mėn. ES valstybių narių švietimo ministrai susitarė dėl bendro plano (Tarybos rekomendacijos), kuriuo bus siekiama šalinti mokymosi užsienyje kliūtis.

Kodėl Komisija nusprendė atsisakyti dabartinių judumo programų – „Leonardo da Vinci“, „Comenius“ ir „Grundtvig“ – pavadinimų?

„Erasmus“ yra visuomenei plačiai žinomas pavadinimas, laikomas mokymosi užsienyje ir Europos šalių bendradarbiavimo sinonimu. Rengiant integruotą bendrą programą prasminga vengti pavadinimų gausos ir pasinaudoti prekės ženklo „Erasmus“ populiarumu bei žinomumu.

Kurios šalys galės dalyvauti programoje „Erasmus visiems“?

Programoje „Erasmus visiems“ galės dalyvauti visos ES valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija, ES šalys kandidatės, besinaudojančios pasirengimo narystei strategija, ir kitos Vakarų Balkanų šalys.

Be to, ES nepriklausančios šalys, daugiausia kaimynystės politikos šalys, galės dalyvauti veikloje, susijusioje su studijomis ir mokymusi užsienyje, ir jaunimo veikloje.

Programa „Erasmus visiems“ (2014–2020). Svarbiausi skaičiai

Bendras biudžetas

19 mlrd. EUR (įskaitant 1,8 mlrd. EUR tarptautiniam bendradarbiavimui)

Bendros judumo galimybės

5 mln. asmenų

Studentų judumas

2,2 mln. studentų

Darbuotojų judumas

1 mln. bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir kitų darbuotojų

Profesinis rengimas ir mokymas

735 000 moksleivių

Savanorių ir jaunimo mainų programos

540 000 jaunuolių

Magistrantūros paskolų garantijų sistema

330 000 studentų

Užsienio studentai

135 000 studentų

Jungtinių laipsnių dotacijos

34 000 studentų

Bendradarbiavimo tikslai:

Strateginė partnerystė

daugiau kaip 20 000 partnerystės susitarimų ir 115 000 institucijų

Žinių sąjungos

200 sąjungų, įsteigtų 2 000 aukštojo mokslo institucijų ir įmonių

Įgūdžių sąjungos

200 sąjungų, įsteigtų 2 000 švietimo institucijų ir įmonių


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website