Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/710

Briuselis, 2011 m. spalio 19 d.

Komisijos energetikos infrastruktūros teisės aktų rinkinys

Kodėl mums reikia naujų vamzdynų ir elektros energijos tinklų?

Energetikos infrastruktūra – vamzdynai, elektros energijos tinklai – atlieka esminį vaidmenį mums siekiant visų klimato ir energetikos sričių tikslų.

Kad iki 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, palyginti su galutiniu suvartojamu energijos kiekiu, padidintume iki 20 proc., turime vartotojams tiekti vėjo jėgainių ir saulės energijos jėgainių gaminamą energiją. Todėl mums reikia geriau integruoto ir galingesnio tinklo nei dabartinis.

Kad dėl technologijų iki 2020 m. sutaupytume 20 proc. mūsų suvartojamo energijos kiekio, reikia pažangiųjų skaitiklių ir pažangiųjų tinklų, kurie vartotojams leidžia tiksliai kontroliuoti savo suvartojamos energijos kiekį ir, pakeitus įpročius, taupyti pinigus bei energiją.

Kad ir krizės atveju užtikrintume dujų tiekimą, turime įvairinti šaltinius ir tiesti naujus vamzdynus, kuriais dujos iš naujų regionų būtų tiekiamos tiesiai į Europą.

Kad vidaus rinka veiktų tinkamai, joje vyktų konkurencija ir būtų taikomos sąžiningos bei konkurencingos kainos, tarp valstybių narių reikia nutiesti jungtis, kurios bendrovėms leistų tiekti savo gaminamą energiją visoms valstybėms narėms.

Kiek investicijų reikia Europos Sąjungoje?

Per kitus dešimt metų dujų vamzdynams ir elektros energijos tinklams nutiesti reikės maždaug 200 mlrd. eurų. Tiksliau tariant, reikės 140 mlrd. eurų aukštos įtampos elektros energijos perdavimo sistemoms, energijos akumuliavimo ir pažangiųjų tinklų technologijoms, 70 mlrd. dujų vamzdynams, saugykloms, suskystintų gamtinių dujų terminalams ir dujų transportavimo priešinga kryptimi infrastruktūrai (kad dujos galėtų būti tiekiamos abiem kryptimis) ir 2,5 mlrd. CO2 transportavimo infrastruktūrai.

Tai reiškia, kad dabartines investicijas reikės žymiai padidinti. Palyginti su 2000–2010 m., investicijas į dujų sektorių reikėtų padidinti 30 proc., o į elektros energijos sektorių – 100 proc.

Kodėl Europos Sąjunga turi būti aktyvi šioje srityje?

Manoma, kad 2020 metų tikslams pasiekti reikalingos investicijos nebus atliktos arba nebus atliktos laiku dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

1. Statybos leidimams gauti reikia per daug laiko. Dabar elektros energijos perdavimo oro linijai nutiesti gali prireikti daugiau nei 10 m.

2. Ne visos reikiamos investicijos yra komerciškai perspektyvios. Kai kurios elektros energijos linijos ir dujų vamzdynai gali būti komerciškai neperspektyvūs todėl, kad vien tik rinka neteikia geros investicijų grąžos galimybių. Padėtis skiriasi tuo atveju, jei dujų vamzdyną tiesti planuojama regione, kuriame per metus suvartojama tik apie 10 mlrd. m3 dujų (pavyzdžiui, trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje), ir tuo atveju, jei dujų vamzdynas tiesiamas tokioje šalyje kaip Vokietija, kur per metus suvartojama apie 80 mlrd. m3 dujų. Vis dėlto šios šalys turėtų būti prijungtos prie Europos energijos rinkos, kad būtų skatinama konkurencija, taikomos sąžiningos kainos vartotojams ir būtų užtikrinama, kad dujų krizės atveju galėtų padėti įvairūs dujų tiekėjai.

Kai kuriais atvejais būna susijusios dvi šalys: viena padengia išlaidas, o kita gauna naudos. Taip būna tada, kai įrengiami kompresoriai, kad dujos galėtų tekėti abiem kryptimis ir kad taip per dujų krizę būtų padedama kaimyninei šaliai, arba tada, kai vienoje šalyje nutiesiamos elektros energijos linijos, kad iš kitos šalies būtų tiekiama perteklinė vėjo energija.

Kokios naujienos?

Komisija siūlo atrinkti kai kuriuos bendros svarbos projektus, kurie svarbūs siekiant klimato ir energetikos sričių tikslų. Šio statuso suteikimas projektams teiktų dvejopą naudą:

  • Tiems projektams būtų taikoma speciali leidimų išdavimo tvarka, kuri yra paprastesnė, spartesnė ir skaidresnė nei įprasta tvarka. Kiekviena valstybė narė paskirs vieną atsakingą kompetentingą instituciją (vadinamąjį vieną langelį), kuri būtų atsakinga už visą leidimų išdavimo procesą. Visa leidimų išdavimo procedūra netruktų ilgiau nei 3 metus.

  • Projektams būtų galima skirti ES lėšų (dotacijų, projektų obligacijų ar garantijų). 2014–2020 m. pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę energetikos infrastruktūrai numatyta skirti 9,1 mlrd. eurų.

Ar iki šiol ES finansavo energetikos infrastruktūros projektus?

Tai pirmas kartas, kai ES savo biudžeto lėšomis bendrai finansuoja plačios energetikos infrastruktūros kūrimą. Šiuo finansiniu laikotarpiu (2007–2013 m.) ES daugiausia finansavo galimybių studijas (bendra suma – 155 mln. eurų). 3,85 mlrd. eurų investuota į energetikos projektus pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti, sudarytą atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę. Tai buvo vienkartinės sumos.

Kokie bendros svarbos projektų atrankos kriterijai?

Projektai turėtų atskleisti ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį perspektyvumą ir juos turėtų įgyvendinti bent dvi valstybės narės. Papildomais konkrečių sektorių kriterijais bus užtikrinta, kad įgyvendinant projektus būtų žymiai padidintas energijos tiekimo saugumas, sudarytos rinkos integracijos sąlygos, skatinama konkurencija, užtikrinamas sistemos lankstumas ir būtų galima atsinaujinančiųjų šaltinių energiją perduoti vartotojų centrams bei saugykloms.

Kaip atrenkami bendros svarbos projektai?

Atranka vykdoma dviem etapais:

1. Regioniniu lygmeniu. Projekto iniciatorius atitinkamai regioninei grupei pateiks savo pasiūlymą. Tos grupės, kurias sudaro valstybių narių, reguliavimo institucijų, perdavimo sistemų operatorių ir projektų iniciatorių atstovai, parengs siūlomą sąrašą.

2. ES lygmeniu. Galutinį sprendimą dėl visos Sąjungos bendros svarbos projektų sąrašo priims Komisija. Pirmas sąrašas bus priimtas iki 2013 m. liepos 31 d., o paskui bus atnaujinamas kas dvejus metus.

Kiek lėšų gali būti skiriama projektui?

ES bendrai finansuos iki 50 proc. tyrimų ir darbų išlaidų, o išskirtiniais atvejais, kai projektai yra būtini regioniniam ar visos ES energijos tiekimo saugumui ar solidarumui užtikrinti, kai jiems reikia taikyti novatoriškus sprendimus arba kai sukuriama kelių sektorių sinergija, – iki 80 proc.

Ar visiems bendros svarbos projektams ES finansavimas bus skiriamas automatiškai?

Ne. Kai projektui suteikiamas toks statusas, galima kreiptis ES paramos. Kad būtų svarstoma galimybė skirti dotacijų darbams atlikti, reikės įrodyti, kad jie komerciškai neperspektyvūs. Bendros svarbos projekto statusas nėra ES finansavimo garantija. Tačiau tai reiškia, kad projektui bus taikoma spartesnė leidimų išdavimo tvarka ir kad šiems projektams numatytas specialus reguliavimas.

Pateikite projektų, kurie galėtų būti finansuojami ateityje, pavyzdžių.

ES galėtų finansuoti:

  • jėgainių šiaurės jūrose tinklą, kuriuo vartotojams didmiesčiuose būtų perduodama jūros vėjo jėgainių parkuose pagaminta elektros energija,

  • novatoriškus elektros energijos akumuliavimo projektus,

  • sudėtingus dujų vamzdynų projektus, kuriuos įgyvendinus ES galėtų gauti dujų iš naujų tiekimo šaltinių, pvz., Kaspijos jūros regiono,

  • kompresorių, dėl kurių dujos galėtų tekėti abiem kryptimis, įrengimo projektus. Taip šalys galėtų padėti vienos kitoms dujų krizės atveju.

Kokios naujos priemonės įeina į finansinį energetikos infrastruktūros projektų paketą?

Tos priemonės, be kitų, yra nuosavo kapitalo priemonės (pvz., investiciniai fondai) ir rizikos pasidalijimo priemonės (pvz., paskolos ir garantijos, ypač projektų obligacijos), kurios yra naudingesnės nei dotacijos. Suderinus įvairias paramos formas, teikiamą finansinę paramą bus galima pritaikyti prie konkrečių projekto reikmių. Tikėtina, kad rizikos pasidalijimo priemonės bus tinkamos didesnėms pagal projektus, tokius kaip didelių dujų importo vamzdynų projektai, kuriuose dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, finansuojamoms investicijoms. Labai novatoriškiems projektams, kuriuose yra nemenkos technologinės rizikos, ypač energijos perdavimo jūroje projektams, įgyvendinti gali prireikti dotacijų.

Kaip pagerėtų leidimų išdavimo tvarka?

Energetikos infrastruktūros projektams, ypač elektros energijos srityje, įgyvendinti gali prireikti daugiau kaip dešimties metų. Taip daugiausia yra dėl ilgai trunkančių ir sudėtingų leidimų išdavimo procedūrų, kurioms reikia maždaug 2/3 šio laiko. Europos svarbos projektams bus taikoma spartesnė leidimų išdavimo tvarka, kuri neviršys 3 metų. Be to, projektų iniciatoriams nereikės dėl leidimų kreiptis į kelias institucijas, nes leidimų išdavimo procesą koordinuos ir išsamų sprendimą priims viena nacionalinė kompetentinga institucija.

Dėl siūlomos tvarkos visoje Europoje projekto administracinės išlaidos vidutiniškai sumažės maždaug 30 proc. iniciatoriams ir maždaug 45 % valdžios institucijoms.

Jei leidimai bus išduodami per 3 metus, ar tai reiškia, kad nebus atsižvelgiama į piliečių nuomonę?

Naujosiomis taisyklėmis pagerinama piliečių galimybė dalyvauti projekte ir pareikšti savo nuomonę. Reglamente teigiama, kad piliečiai turi būti įtraukti ankstyvajame leidimų išdavimo etape. Be to, reglamente numatyta, kad tai turi būti padaryta dar PRIEŠ projekto iniciatoriui pateikiant oficialią paraišką gauti leidimą. Todėl projekto planavimo etapu dar galima atsižvelgti į piliečių nuomonę. Dabar daugelyje valstybių narių dažnai vieša konsultacija vyksta PO TO, kai prašymas pateikiamas valdžios institucijai.

Ar bus laikomasi ES aplinkosaugos standartų, visų pirma ar bus saugomos Natura 2000 vietovės?

Bus laikomasi visų aplinkosaugos standartų, visų pirma nustatytųjų Natura 2000 direktyvoje, ir ypač reikalavimų atlikti tinkamą poveikio vertinimą ir kuo labiau sumažinti poveikį saugomoms buveinėms. Be to, naujoji sistema prisidės prie šio vertinimo kokybės gerinimo, nes, geriau įtraukus visuomenę ir suinteresuotąsias šalis, aplinkosaugos klausimai bus nustatomi ir į juos atsižvelgiama ankstesniu šio proceso etapu.

Kalbant apie biologinės įvairovės ir aplinkos išsaugojimą, ir toliau bus taikomi dabartiniai standartai. Tais atvejais, kai labai svarbius projektus bus būtina įgyvendinti nepaisant žalingo poveikio vietovei, bus užtikrinta, kad leidimas būtų išduodamas mažiausiai žalingam modeliui, taip pat įsitikinta, kad nėra alternatyvių modelių ir kad būtų imtasi reikiamų kompensavimo priemonių, numatytų Natura 2000 direktyvoje.

Koks reglamento projekto priėmimo ir susijusio kvietimo teikti paraiškas proceso tvarkaraštis?

Reglamentą Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti iki 2012 m. pabaigos, kad jis įsigaliotų 2013 m. pradžioje. Taip pakaks laiko pirmajam visos Sąjungos bendros svarbos projektų sąrašui sudaryti, kad tuos projektus būtų galima finansuoti pagal 2014 m. įsigaliosiančią Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Daugiau informacijos:

http://ec.europa.eu/energy/infrastructure/strategy/2020_en.htm


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site