Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/706

Briuselis, 2011 m. spalio 19 d.

Naujas pagrindinis ES transporto tinklas – geresniam susisiekimui Europoje

Europos Komisija šiandien priėmė pasiūlymą dabartinį Europos kelių, geležinkelių, oro uostų ir kanalų margumyną paversti darniu transporto tinklu (TEN-T). Sukūrus naują pagrindinį tinklą bus pašalintos kliūtys, atnaujinta infrastruktūra ir supaprastintos tarpvalstybinės transporto operacijos visos ES keleiviams ir įmonėms. Be to, sukūrus šį tinklą pagerės įvairių rūšių transporto jungtys ir bus siekiama ES kovos su klimato kaita tikslų, nes transporto sektoriuje į aplinką bus išmetama mažiau CO2.

Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Transportas yra nepaprastai svarbus, kad ES ūkinė veikla būtų efektyvi, tačiau šiuo metu trūksta labai svarbių jungčių. Europos šalių geležinkelio vėžės yra 7 skirtingų pločių ir tik 20 iš svarbiausių mūsų oro uostų ir 35 iš pagrindinių uostų tiesiogiai susieti su geležinkelių tinklu. Jei Europa neturės gero susisiekimo, jos ekonomika negalės nei augti, nei klestėti.

Šios politinės priemonės siūlomos po dvejus metus trukusių konsultacijų. Siūloma iki 2030 m. sukurti pagrindinį transporto tinklą, kuris taptų transporto pagrindu bendrojoje rinkoje. Šiandien paskelbtuose 2014–2020 m. finansiniuose pasiūlymuose transportui skirtas finansavimas taip pat glaudžiai siejamas su šiuo pagrindiniu transporto tinklu – dėmesys sutelkiamas į trūkstamų tarptautinių jungčių kūrimą, pralaidumo kliūčių šalinimą ir tinklo tobulinimą.

Naują pagrindinį tinklą TEN-T parems visuotinis tinklas, kurio maršrutai sujungti su pagrindiniu tinklu regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Didžiąją dalį lėšų suteiks valstybės narės, tačiau bus galimybių gauti ir Europos Sąjungos transportui bei regionams skiriamų lėšų, be kita ko, pasinaudoti naujomis novatoriškomis finansavimo priemonėmis. Norima palaipsniui užtikrinti, kad iki 2050 m. didžioji dauguma Europos piliečių ir įmonių nebūtų toliau nei 30 min. atstumu nutolę nuo šio visuotinio tinklo.

Naujuoju transporto tinklu bus užtikrinta, kad:

  • keliauti būtų saugiau ir būtų mažiau spūsčių,

  • kelionės būtų sklandesnės ir greitesnės,

Pagal daugiametės finansinės programos Europos infrastruktūros tinklų priemonę skirti 31,7 mlrd. eurų taps parengiamojo etapo kapitalu, padėsiančiu skatinti tolesnes valstybių narių investicijas, kad būtų baigtos kurti sudėtingos tarpvalstybinės jungtys, kurios kitu atveju galbūt nebūtų sukurtos. Kiekvienas milijonas ES lygmeniu skirtų eurų paskatins valstybių narių vyriausybes investuoti 5 mln., o privatųjį sektorių – 20 mln. eurų.

Prie šio pranešimo pridedami pagrindinio transeuropinio transporto tinklo TEN-T, koks jis turėtų būti 2030 m., ir pagrindinių įgyvendinimo koridorių 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, žemėlapiai.

Pagrindiniai faktai

Naujosios politikos tikslas – sukurti daug mažesnį ir griežčiau apibrėžtą Europos transporto tinklą. Šios politikos principas – finansuoti mažiau projektų, kuriems skirtų ES lėšų pridėtinė vertė būtų akivaizdi. Be to, valstybėms narėms bus keliami griežtesni reikalavimai bendrosioms specifikacijoms, kurios galios ir kitose valstybėse narėse, ir teisiniai įsipareigojimai baigti įgyvendinti projektus.

Tinklas TEN-T yra dviejų lygmenų: jį sudaro pagrindinis tinklas, kuris turi būti baigtas kurti iki 2030 m., ir jį papildantis visuotinis tinklas, kuris turi būti sukurtas iki 2050 m. Visuotinis tinklas aprėps visą Europą ir susies visus regionus. Pagrindinio tinklo kūrimo prioritetas – svarbiausios TEN-T transporto jungtys ir mazgai, kurie turi pradėti visiškai veikti iki 2030 m. Abu lygmenys aprėpia visų rūšių transportą: kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transportą, įvairiarūšes platformas.

TEN-T gairėse nustatyti bendrieji TEN-T infrastruktūros reikalavimai ir griežtesni reikalavimai pagrindiniam tinklui. Taip bus užtikrinta, kad tinklo transporto operacijos vyktų sklandžiai. Be to, šia politika skatinama diegti eismo valdymo sistemas, kad būtų galima kuo racionaliau naudoti infrastruktūrą, didinti efektyvumą ir taip mažinti išmetamą CO2 kiekį.

Kurti pagrindinį tinklą bus lengviau naudojantis koridorių metodu. Pasitelkus 10 koridorių bus galima darniai plėtoti pagrindinio tinklo infrastruktūrą. Šie koridoriai, susiję su bent 3 rūšių transportu, 3 valstybėmis narėmis ir 2 tarpvalstybinėmis atkarpomis, suburs atitinkamas valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis, pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojus ir naudotojus. Visas suinteresuotąsias šalis suburs vadinamieji transporto koridorių centrai, kuriems pirmininkaus Europos koordinatoriai. Tai bus pagrindinė koordinavimo, bendradarbiavimo ir skaidrumo užtikrinimo priemonė.

See http://ec.europa.eu/transport/index_en.htm for core network maps, national maps, projects lists.

Pagrindiniai faktai ir skaičiai, dažnai užduodami klausimai

  • Efektyvi ES ūkinė veikla neįsivaizduojama be transporto.

  • Numatoma, kad iki 2050 m. krovinių vežimo sektorius išaugs 80 %, o keleivių – daugiau kaip 50 %.

  • Augimui būtina prekyba, o prekybai – transportas. Tos Europos vietos, kuriose nebus gero susisiekimo, negalės klestėti.

Naujas pagrindinis tinklas skaičiais

Sukūrus pagrindinį tinklą:

  • 83 pagrindiniai Europos uostai bus sujungti geležinkeliais ir keliais;

  • 37 svarbūs oro uostai bus geležinkeliais sujungti su dideliais miestais;

  • 15 000 km geležinkelio bus atnaujinti, kad taptų greitojo geležinkelių transporto linijomis;

  • bus įgyvendinta 35 pagrindinių tarpvalstybinių pralaidumo kliūčių mažinimo projektų.

Tai suteiks naują postūmį bendrajai rinkai, nes naujuoju tinklu bus užtikrinamas iš tiesų laisvas prekių ir asmenų judėjimas Europos Sąjungoje.

Naujo pagrindinio tinklo finansavimas

Numatoma, kad pagrindinio tinklo kūrimas pirmuoju finansavimo etapu 2014–2020 m. kainuos 250 mlrd. eurų (žr. pridedamą projektų sąrašą). Pagrindinis tinklas turi būti baigtas kurti 2030 m.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę kitu 2012–2020 m. finansiniu laikotarpiu transporto infrastruktūrai bus skirta 31,7 mlrd. eurų. 80 % šių pinigų bus skirta remti toliau nurodytiems projektams.

  • Pirmenybiniams pagrindinio tinklo projektams ir 10 pagrindinio tinklo įgyvendinimo koridorių. Finansavimas bus skirtas ir nedideliam kiekiui kitų sričių projektų, kurių vykdymas ES lygmeniu labai padėtų įgyvendinti pagrindinio tinklo projektą.

  • Su informacinėmis technologijomis susijusiems horizontaliesiems projektams, pavyzdžiui, SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo sistemos technologijų dalis) arba ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistema), kurios turi būti naudojamos visuose pagrindiniuose transporto koridoriuose. Tai itin svarbu, nes viena iš pagrindinio tinklo naujovių – griežtesnis reikalavimas transporto sistemoms atitikti esamus ES standartus, pavyzdžiui, investuoti į bendras geležinkelių signalizacijos sistemas.

Likusios lėšos gali būti skiriamos ad hoc projektams, įskaitant visuotinio tinklo projektus.

Kaip galiu žinoti, kuris mano šalies transporto projektas bus finansuojamas?

Laikomasi principo, kad visos šalys turi turėti prieigą prie tvirto pagrindinio Europos transporto tinklo, kuris užtikrintų laisvą asmenų ir prekių judėjimą. Prie šio tinklo prisijungs visos Europos šalys.

Europos susisiekimo reglamento priede pateiktas projektų, kurie laikomi kito finansinio laikotarpio (2014–2020 m) ES finansavimo prioritetais, sąrašas (žr. šio dokumento priedą ...(link)).

Šiems projektams 2014–2020 m. gali būti skiriamas ES transporto srities finansavimas, nes:

  • jie atitinka metodinius kriterijus, kuriais grindžiamas pagrindinis tinklas (žr. toliau pateiktą informaciją apie metodiką ir kriterijus),

  • turi didelę ES pridėtinę vertę,

  • gali būti įgyvendinti 2014–2020 m.

Valstybės narės turės pateikti Komisijai išsamius pasiūlymus, kuriais remiantis bus skiriamos lėšos. Tai turėtų būti padaryta 2014 m. pradžioje. Konkreti projektams skirtų ES lėšų suma priklausys nuo to, kokie bus valstybių narių pasiūlymai. Europos Sąjungos įnašas į pagrindinių transporto infrastruktūrų plėtrą vidutiniškai sudarys apie 20 % investicinių sąnaudų bet kuriuo 7 metų biudžetiniu laikotarpiu. Parama individualiems tyrimams gali siekti 50 %, o tarpvalstybinių projektų tyrimams ir statybos darbams – 40 %. Kitas lėšas skirs valstybės narės, regioninės institucijos ir galbūt privatūs investuotojai.

O jei mano projektas nėra pagrindinio tinklo projektas? Kas yra visuotinis transporto tinklas? Kas jį finansuoja ir kaip jis veikia?

Vadinamasis visuotinis transporto tinklas papildys pagrindinį transporto tinklą regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Šis visuotinis tinklas yra neatsiejama TEN-T politikos dalis. Jį visų pirma valdys pačios valstybės narės, dalis finansavimo galės būti skirta pagal transporto ir regioninės politikos priemones.

Tai – subsidiarumas. Siekiame, kad palaipsniui ir ne vėliau kaip 2050 m. didžioji dauguma Europos piliečių bei įmonių nebūtų toliau nei 30 min. atstumu nutolę nuo šio visuotinio tinklo.

Naujųjų TEN-T gairių užmojis gerokai platesnis nei ankstesniųjų, nes jose nustatomi specialūs reikalavimai (įskaitant ir keliamus visuotiniam tinklui), kad su laiku, iki 2050 m., didelėse visuotinio tinklo dalyse būtų taikomi visiškai sąveikūs ir veiksmingi standartai geležinkeliams, elektriniams automobiliams ir kt.

Kokie griežtesni reikalavimai keliami pagrindiniam tinklui?

Pagrindinio tinklo projektams, kuriems skiriamas finansavimas, nustatyti svarbūs dviejų rūšių reikalavimai: a) taikytini techniniai reikalavimai ir b) nauji teisiniai reikalavimai baigti projektus.

Techniniai reikalavimai

Suprantama, kad techniniai reikalavimai, ypač keliami pagrindiniam tinklui, turi būti suderinti. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistema (ERTMS), t. y. pagrindinės traukinių kontrolės ITS sistemos, turi būti taikoma visur. Taip pat ir kelių eismo saugos standartai – tunelių ir kelių eismo saugos reikalavimai – turi būti taikomi visame tinkle, turi būti naudojama ir ITS (pažangiųjų transporto sistemų) technologija. Be to, jei bus statomos elektrinių transporto priemonių infrastruktūros įkrovos stotelės, logiška, kad jos turi atitikti bendrus standartus, kad automobiliai galėtų būti įkraunami visame tinkle.

Teisiniai reikalavimai

Į TEN-T gaires įtrauktas naujas griežtas teisinis reikalavimas, pagal kurį valstybės narės, kuriose įgyvendinamiems pagrindinio tinklo projektams skiriama lėšų, yra teisiškai įpareigotos baigti tuos projektus ne vėliau kaip 2030 m. – tuo metu turi būti baigtas kurti pagrindinis tinklas. Šiuo teisiniu reikalavimu valstybės narės turėtų būti paskatintos vykdydamos transporto projektus laikytis tvarkaraščio.

Iš kur bus gauti 250 mlrd. eurų, kurių reikia pagrindiniam tinklui?

Pagal daugiametės finansinės programos Europos infrastruktūros tinklų priemonę transportui skirti 31,7 mlrd. eurų taps „parengiamojo etapo kapitalu“, padėsiančiu skatinti tolesnes valstybių narių investicijas, kad būtų baigtos diegti sudėtingos tarpvalstybinės jungtys, kurios kitu atveju galbūt nebūtų diegiamos.

TEN-T finansavimas turi labai stiprų sverto poveikį. Iš pastarųjų metų patirties matyti, kad 1 milijonas Europos lygmeniu išleistų eurų paskatins valstybes nares investuoti 5 mln. eurų, o privatųjį sektorių – 20 mln. eurų.

Prie šių dėl sverto poveikio gautų lėšų dabar gali būti pridėtos naujos privačiojo sektoriaus lėšos, gaunamos pagal novatoriškas finansavimo priemones, pavyzdžiui, iš projektų obligacijų.

Bendro finansavimo esmė. Kiek pinigų skiria valstybės narės ir kiek – ES?

Transporto infrastruktūrai reikia didžiulių investicijų, ir didelę jų dalį visuomet skirs valstybės narės. Europos uždavinys investicijų ir koordinavimo srityse – suteikti pridėtinės vertės šalinant sudėtingas pralaidumo kliūtis, diegiant trūkstamas jungtis ir remiant tikro Europos transporto tinklo kūrimą.

Paprastai TEN-T pagrindinio tinklo projektų ES bendro finansavimo dalis bus:

  • iki 50 % ES bendro finansavimo tyrimams,

  • iki 20 % darbams (pavyzdžiui, tiriamieji darbai svarbiame tunelyje).

  • Yra galimybių skirti daugiau bendro finansavimo lėšų tarpvalstybiniams geležinkelių ir vidaus vandenų kelių jungčių projektams (iki 40 %).

  • Kai kuriems ITS projektams, pavyzdžiui, ERTMS, gali būti skirta daugiau bendro finansavimo lėšų – iki 50 % – siekiant padėti valstybėms narėms pereiti prie tokių sistemų.

Kaip išrinkti pagrindinio tinklo projektai?

ES transporto srities lėšas pirmiausia buvo siekiama nukreipti taip, kad būtų sukurtas tikras Europos tinklas, o ne vien pavieniui šalinamos pralaidumo kliūtys.

Todėl, remiantis išsamiomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, buvo parengta nauja metodika. Tikslas – sukurti Europos tinklą, kuris pagrindinius socialinius ir ekonominius centrus bei „vartus“ sujungtų su trečiosiomis šalimis (uostai, oro uostai ir sausumos jungtys), ir infrastruktūrą, būtiną bendrajai rinkai sustiprinti, konkurencingumui ir ekonominiam vystymuisi paremti.

Metodiką sudaro keli etapai. Pirmiausia atrenkami pagrindiniai transporto mazgai, atitinkantys tam tikrus statistinius kriterijus, pavyzdžiui, sostinės ir kiti svarbūs socialiniai bei ekonominiai centrai, pagrindiniai uostai bei oro uostai (remiantis apimties ir teritoriniais kriterijais) ir vartai į trečiąsias šalis. Antra, šie mazgai susiejami sausumos transporto – geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir kelių – jungtimis (kai kurios jungtys jau egzistuoja, kai kuriose vietose jų trūksta, o kai kuriose kyla pralaidumo kliūčių). Trečia, parengiama išsami pagrindinių transporto srautų – keleivių ir krovinių – analizė. Tai itin svarbu, kad būtų galima apibrėžti prioritetines pagrindinio tinklo dalis ir išsiaiškinti, kur pirmiausia reikia gerinti ir kurti infrastruktūrą arba šalinti pralaidumo kliūtis.

Tuo remiantis buvo apibrėžtas strateginis pagrindinis tinklas, sujungiantis strategiškai svarbius mazgus bei daugiarūšio transporto maršrutus, kuriuo atsižvelgiama į pagrindinius eismo srautus.

Visi pagrindinio tinklo projektai yra ES bendro finansavimo prioritetas. Tačiau 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu ypač svarbiu laikomas tokių tarpvalstybinių projektų finansavimas, kurių ES pridėtinė vertė didžiausia.

Kas yra koridoriai ir kodėl jų reikia?

Iš patirties matyti, kad labai sunku koordinuotai įgyvendinti tarpvalstybinius ir kitus transporto projektus įvairiose valstybėse narėse, o kurti skirtingas sistemas bei jungtis ir sudaryti daugiau pralaidumo kliūčių – labai lengva.

Pagrindinė TEN-T gairių naujovė – 10 pagrindinio tinklo įgyvendinimo koridorių, kurių paskirtis – padėti kurti pagrindinį tinklą. Kiekvienas koridorius turi aprėpti bent trijų rūšių transportą, tris valstybes nares ir dvi tarpvalstybines atkarpas.

Siekiant suburti visas susijusias suinteresuotąsias šalis ir valstybes nares bus įsteigti transporto koridorių centrai. Koridoriaus centras – tai valdymo struktūra, kurioje bus parengti ir įgyvendinti koridoriaus plėtros planai, kad galėtų būti veiksmingai sujungti visame koridoriuje atliekami darbai – vykdomi įvairiose valstybėse narėse ir esantys skirtinguose įgyvendinimo etapuose. Pagrindinio tinklo 10 pagrindinių koridorių centrams pirmininkaus Europos koordinatoriai.

Kaip naujuoju TEN-T siekiama aplinkos tikslų?

TEN-T – svarbi transporto politikos priemonė siekiant bendro tikslo iki 2050 m. 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį (žr. anksčiau šiais metais paskelbtą baltąją knygą „Transportas 2050“). Iš esmės TEN-T tinklas – tai daugiarūšio transporto tinklas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas didelę keleivių ir krovinių dalį vežti ne keliais, o geležinkeliais ir kitų rūšių transportu. Visi TEN-T projektai pirmiausia turi būti griežtai įvertinti poveikio aplinkai požiūriu, kad jiems būtų galima skirti ES lėšų. Tam jie privalo atitikti visus ES aplinkos teisės aktais nustatytus planavimo ir tvarumo reikalavimus.

Pagrindiniai TEN-T politikos faktai. TEN-T, arba Transeuropinių tinklų, politikos tikslas – sukurti transporto infrastruktūrą bei jungtis, kurios sustiprintų bendrąją rinką, užtikrinti laisvą prekių ir žmonių judėjimą ir remti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą bei ES konkurencingumą. Anksčiau Europos transporto sistemos buvo kuriamos daugiausia nacionaliniu pagrindu. Todėl transporto jungčių pasieniuose arba pagrindiniuose koridoriuose nebuvo arba jos buvo prastos. Silpnos transporto linijų jungtys trukdo augti ekonomikai. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pagal TEN-T politiką ES lėšos buvo skiriamos pagrindiniams Europos infrastruktūros projektams plėtoti. Esama daugelio reikšmingų sėkmės pavyzdžių (žr. nuorodą). Tačiau ypač atsižvelgiant į sudėtingą dabartinį finansinį laikotarpį, būtina perskirstyti ES transporto srities lėšas, jas nukreipiant į tas sritis, kuriose būtų gauta didžiausia pridėtinė vertė, kad būtų galima sukurti tvirtą pagrindinį Europos tinklą.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site