Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/685

Briuselis, 2011 m. spalio 12 d.

Pagrindinių ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos aspektų paaiškinimas

Europos Komisija šiandien paskelbė 4 pagrindinių Tarybos reglamentų dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pasiūlymus: 1) dėl tiesioginių išmokų, 2) dėl bendro rinkos organizavimo sistemos, 3) dėl kaimo plėtros, 4) horizontaliojo reglamento dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo. Pasiūlyti ir 3 mažesnių reglamentų, kuriuose nustatoma pereinamojo laikotarpio, kol įsigalios naujosios taisyklės, tvarka. Dokumentų rinkinį taip pat sudaro aiškinamasis memorandumas, santrauka piliečiams ir priedai, susieti su įvairiais poveikio vertinimo aspektais.

Pagrindiniai pasiūlymų elementai:

  • Tiesioginės išmokos

Bazinės išmokos schema. Dabar bendrosios išmokos schemą leidžiama taikyti skirtingai: ES-15 šalyse taikomi istoriškai susiklostę referenciniai išmokų dydžiai, išmoka už hektarą arba abiejų sistemų derinys, o daugumoje ES-12 šalių vienkartinių išmokų už plotą schemos (valstybėse narėse galiojantys modeliai aprašyti puslapyje http://ec.europa.eu/agriculture/markets/sfp/pdf/ms_en.pdf). Siekiant išvengti tokios įvairovės, po 2013 m. bus taikoma nauja bazinės išmokos schema. Kaip iki šiol, jai bus taikomos kompleksinės paramos taisyklės (tam tikros aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir kt. taisyklės), tačiau numatytas dabartinių reikalavimų supaprastinimas (žr. toliau). Tikslas žymiai sumažinti taikant dabar galiojančius teisės aktus atsiradusį atotrūkį tarp išmokų lygio skirtingiems ūkiams, skirtinguose regionuose (valstybių narių viduje) ir skirtingose valstybėse narėse. Visos valstybės narės bus įpareigotos iki 2019 m. pradžios pamažu pereiti prie vienodos išmokos už hektarą nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Pagal Komisijos siūlomą daugiametę finansinę programą sumos, kurias valstybės narės gaus tiesioginėms išmokoms, bus pritaikytos taip, kad tos, kuriose išmoka už hektarą nesiekia 90 % ES vidurkio, gaus daugiau tiek, kad skirtumas tarp šiuo metu numatyto dydžio ir 90 % ES vidurkio sumažėtų trečdaliu. Pavyzdžiui, jei valstybei narei dabar už hektarą vidutiniškai skiriama 75 % ES vidurkio, t. y., 15 % mažiau nei 90 %, tai 2020 m. jai bus skiriama 80 %. Komisija įsipareigoja diskutuoti apie ilgalaikį tikslą visiškai suvienodinti“ teisių į išmokas vertę po 2020 m., per kitas finansines perspektyvas, tiesioginę paramą visoje Europos Sąjungoje paskirstant tolygiai.

Ekologinis elementas. Kartu su bazine išmoka kiekvienas ūkis gaus papildomą išmoką už hektarą, jeigu taikys tam tikrą klimatui ir aplinkai palankią žemės ūkio praktiką. Valstybė narė šioms išmokoms skirs 30 % jai numatytų lėšų. Tai privaloma, bet viršutinė riba taikoma nebus.

Numatytosios 3 priemonės yra šios:

  • daugiamečių ganyklų išlaikymas;

  • pasėlių įvairinimas: savo ariamojoje žemėje ūkininkas turi auginti bent 3 kultūras, kurių nė viena neturi užimti daugiau nei 70 % ir mažiau kaip 5 % tos žemės);

  • ne mažiau kaip 7 % žemės naudmenų (neskaitant daugiamečių ganyklų) turi sudaryti ekologiniu požiūriu svarbi vietovė, t. y. laukų ribos, gyvatvorės, medžiai, pūdymas, kraštovaizdžio ypatumai, biotopai, apsauginės juostos, mišku apželdintas plotas.

  • Pastaba. Ekologiniams ūkiams papildomi reikalavimai nekeliami, nes jų ekologinė nauda jau įrodyta.

Gamtinių kliūčių turinčios vietovės. Už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, apibrėžtų kaimo plėtros taisyklėse, valstybės narės ar regionai gali skirti papildomas išmokas – iki 5% valstybei skirtų lėšų. Valstybės narės to daryti neprivalo, ir jų sprendimas nepaveikia kaimo plėtros programoje numatytų mažiau palankių ūkininkauti vietovių schemų. Atsižvelgiant į Audito Rūmų kritiką, mažiau palankių ūkininkauti vietovių apibrėžtis patikslinta taip, kad būtų atsižvelgta į objektyvius biofizinius ir kitus kriterijus.

Jaunieji ūkininkai. Naujiems veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų amžiaus) bazinė išmoka per pirmuosius 5 metus arba kol sukaks 40 metų padidinama 25 %. Tačiau taikomas priedas ribojamas: jis skiriamas ne didesniam nei vidutinio tos valstybės narės ūkio dydžio plotui. Valstybėse narėse, kur ūkiai yra nedideli, nustatoma 25 ha riba. Šiam priedui skiriama iki 2 % valstybei narei numatytų lėšų.

Smulkieji ūkininkai. Kiekvienas ūkininkas, kuris 2014 m. prašys paramos, gali iki 2014 m. spalio 15 d. nuspręsti dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje ir šitaip, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, gauti metinę valstybės narės nustatytą 500–1000 EUR dydžio išmoką (jos dydis bus siejamas arba su vidutine gavėjų išmoka, arba su nacionaliniu išmokos už hektarą vidurkiu, kai ji skaičiuojama 3 hektarams). Todėl šiems ūkininkams ir nacionalinėms valdžios institucijoms sistema labai supaprastės. Schemos dalyviams bus taikomos paprastesnės kompleksinės paramos taisyklės, ir iš jų nereikalaujama ekologinio elemento. (Poveikio vertinimas parodė, kad maždaug trečdalis BŽŪP paramos prašančių ūkių turi 3 arba mažiau hektarų, bet tai sudaro vos 3 % visos žemės ūkio paskirties žemės visoje Europos Sąjungoje). Visa smulkiųjų ūkininkų schemai skirta suma negalės viršyti 10 % valstybei narei numatytų lėšų, ir mokėjimo lygis prireikus galės būti tikslinamas. Taip pat bus skiriamos kaimo plėtros lėšos smulkiųjų ūkininkų konsultacijoms dėl ekonomikos plėtros ir restruktūrizavimo dotacijos regionams, kuriose tokių smulkių ūkių yra daug.

Su produktais susietos paramos galimybė. Norėdamos išvengti galimai neigiamo tiesioginių išmokų skirstymo nacionaliniu lygmeniu poveikio ir atsižvelgti į esamas sąlygas, valstybės narės turės galimybę skirti papildomas riboto dydžio išmokas, susietas su konkrečiais produktais. Leidžiama suma negalės viršyti 5 % valstybei narei numatytų lėšų (jei dabar valstybė narė 0–5 % jai skirtų lėšų teikia skiria susietajai paramai) arba 10 % (jei dabar teikiamos susietosios paramos lygis viršija 5 %). Komisija galės patvirtinti didesnį lygį, jeigu valstybė narė galės įrodyti jo pagrįstumą.

Lėšų perkėlimas iš vieno ramsčio į kitą. Valstybės narės galės iki 10 % joms numatytų ir tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų (1 ramstis) perkelti į kaimo plėtros programas; o valstybės narės, kurios tiesioginėms išmokoms gauna mažiau nei 90 % ES vidurkio, galės į pirmojo ramsčio nacionalines programas perkelti iki 5 % savo kaimo plėtros lėšų.

Kompleksinė parama. Visos išmokos iš valstybių narių tiesioginėms išmokoms numatytų ES lėšų ir toliau bus skiriamos su sąlyga, kad ūkininkas laikysis keleto pamatinių aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, gyvūnų ir augalų sveikatos standartų. Tačiau, siekiant supaprastinimo, įstatymo galią turinčių valdymo reikalavimų skaičius mažinamas nuo 18 iki 13, o geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų skaičius nuo 15 iki 8, pavyzdžiui, išbraukiami su ūkininkais nesusiję elementai. Taip pat siūloma, kad, kai paaiškės, kad visose valstybėse narėse tinkamai taikoma Vandens pagrindų direktyva ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyva, ir kai bus aiškiai nustatyti įpareigojimai ūkininkams, tos direktyvos taptų kompleksinės paramos taisyklių dalimis.

Paramos ribojimas. Vienas ūkis pagal bazinės išmokos schemą galės gauti ne daugiau kaip 300 000 EUR per metus; be to, prašymo sumos nuo 250 000 iki 300 000 EUR dalis bus mažinama 70 %, prašymo sumos nuo 200 000 iki 250 000 EUR dalis bus mažinama 40 %, o sumos nuo 150 000 iki 200 000 EUR dalis 20 %. Tačiau siekiant atsižvelgti į sukuriamų darbo vietų skaičių ūkis galės iki tokio sumažinimo atskaičiuoti praėjusių metų atlyginimų sąnaudas, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Pastaba. Pagal šią tvarką neišmokėtos lėšos lieka tose pačiose valstybėse narėse ir perkeliamos į kaimo plėtros programas, kad jas ūkininkai panaudotų inovacijoms ir investicijoms, ir Europos inovacijų partnerystės veiklos grupėms.

Aktyvūs ūkininkai. Siekdama panaikinti kai kurias teisines spragas Komisija siauriau apibrėžia ūkininko sąvoką. Siekiant, kad išmokų negautų pareiškėjai, kurie nevykdo realios arba apčiuopiamos žemės ūkio veiklos, siūlomoje apibrėžtyje nurodyta, kad išmokos neskiriamos pareiškėjams, kurių gaunamos BŽŪP tiesioginės išmokos sudaro mažiau kaip 5 % visų pajamų, gaunamų iš ne žemės ūkio veiklos, arba kurių žemės ūkio paskirties žemė – daugiausia žemė, natūraliai išlaikoma gyvuliams ganyti ar pasėliams auginti tinkamos būklės, ir jie nevykdo reikalaujamos minimalios veiklos, kaip nustatyta valstybių narių. Numatyta nukrypti leidžianti išlyga dėl tų ūkininkų, kurie praėjusiais metais gavo mažiau nei 5000 EUR tiesioginių išmokų.

Reikalavimus atitinkantys hektarai. Taisyklėse numatoma 2014-uosius nustatyti kaip naujus referencinius žemės ploto metus, tačiau, siekiant išvengti spekuliacijų, bus numatyta sąsaja su 2011 m. dirbta žeme.

  • Rinkos valdymo mechanizmai

Esamos viešosios intervencijos ir paramos privačiam saugojimui sistemos lieka iš esmės nepakitusios, nes tai apsaugos priemonės, kuriomis padedama gamintojams, kai rinkose kyla sunkumų. Tačiau jos bus persvarstytos, kad jos taptų labiau pritaikytos skubiai reakcijai ir veiksmingesnės. Įvedama nauja visiems sektoriams taikoma apsaugos sąlyga, kad Komisija galėtų imtis skubių priemonių bendrų rinkos trikdžių atveju, pavyzdžiui, tokių kaip priemonės, kurių imtasi per 2011 m. gegužės–liepos mėn. kilusią E. coli krizę. Šios priemonės bus finansuojamos iš daugiametėje finansinėje programoje numatyto krizių rezervo.

Kadangi numatyta, kad pieno kvotos ir vynmedžių sodinimo teisės nustos galioti, Komisija ketina panaikinti paskutinę likusią kvotų sistemą – cukraus kvotas. Cukraus kvotų sistema turėtų baigti galioti 2015 m. rugsėjo 30 d. Kadangi dauguma besivystančių šalių naudojasi neribota bemuite prieiga prie ES rinkos, o ES eksportas ribojamas PPO taisyklėmis (tol, kol taikomos kvotos), kvotų panaikinimas yra vienintelis būdas suteikti sektoriui ilgalaikę perspektyvą, ypač, kai tikimasi našumo augimo. Baigus galioti kvotoms, bus galima teikti paramą už privatų baltojo cukraus saugojimą, ir turėtų būti nustatytos standartinės cukraus gamybos įmonių ir augintojų susitarimų nuostatos.

Vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programų įgyvendinimas turi būti pratęstas. Pasiūlymų tekstuose atsižvelgiama ir į galiojančius 2010 m. gruodžio mėn. pasiūlymus dėl pieno sektoriaus (privalomos rašytinės sutartys ir geresnės derybinės pozicijos maisto grandinėje) ir dėl kokybiškų produktų prekybos standartų, įskaitant ūkininkavimo vietos sąvoką.

Norėdama pagerinti ūkininkų derybinę poziciją maisto grandinėje, Komisija siekia geresnio sektorių organizavimo. Gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo taisyklės dabar bus taikomos visiems sektoriams, o tokių gamintojų organizacijų steigimas bus finansuojamas kaimo plėtros lėšomis (žr. toliau). Siekiant supaprastinimo, kai kurios nereikšmingos programos panaikinamos (pagalba už pieno miltelių įmaišymą į gyvulių pašarus, susietoji pagalba už šilkverpius).

  • Kaimo plėtra

Siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai atitiks spalio 6 d. paskelbtą naują bendrąją strateginę programą, kuri taikoma ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui [žr. IP/11/1159]. Kaip ir finansavimo iš kitų fondų atveju, siekiant nustatyti geresnę sąsają su rezultatais, visoms kaimo plėtros programoms reikės nustatyti tikslus pagal toliau nurodytus 6 prioritetus. Maždaug 5 % lėšų bus atidedami į vadinamąjį rezultatų rezervą ir bus skiriamos tik tada, kai bus įrodyta pažanga siekiant šių tikslų.

Išlieka ta pati esminė dabar sėkmingai įgyvendinama kaimo plėtros koncepcija, grindžiama daugiametėmis programomis, kurias rengia ir bendrai finansuoja valstybės narės (arba regionai). Tačiau vietoje trijų krypčių, susijusių su ekonominiais, aplinkosaugos ir socialiniais klausimais, ir minimalių kiekvienai krypčiai nustatytų išlaidų reikalavimų naujuoju programavimo laikotarpiu bus taikomi toliau nurodyti 6 prioritetai. Valstybės narės 25 % jų kaimo plėtrai skirtų lėšų ir toliau turės skirti su žemėtvarkos ir kovos su klimato kaita reikalams. 6 kaimo plėtros prioritetai bus tokie:

  • Žinių perdavimo ir inovacijų skatinimas,

  • Konkurencingumo didinimas,

  • Maisto grandinės organizavimo ir rizikos valdymo rėmimas,

  • Ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir stiprinimas,

  • Tausaus išteklių naudojimo ir perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos skatinimas,

  • Socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir ekonomikos plėtros skatinimas kaimo vietovėse.

Įgyvendindamas pagal šiuos prioritetus nustatytus kiekybinius tikslus (ir atsižvelgdamos į savo specifinius poreikius), valstybės narės arba regionai savo kaimo plėtros programose nustatys priemonių, pasirinktų iš supaprastinto priemonių sąrašo, kompleksus.

Biudžeto aspektu bus nežymiai pakeistas nacionalinių kaimo plėtrai skiriamų lėšų paskirstymas siekiant atsižvelgti į objektyvesnius kriterijus, kuriuos vėliau pagal savo kompetenciją nustatys Komisija. ES bendrojo finansavimo normos bus tokios: 85 % mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose bei mažosiose Egėjo jūros salose ir 50 % kituose regionuose daugelyje išmokų, bet gali būti didesnės inovacijų ir žinių perdavimui, bendradarbiavimui, gamintojų grupių steigimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo dotacijoms ir LEADER projektams.

Be to, naujuoju laikotarpiu valstybės narės galės parengti paprogrames, pagal kurias būtų teikiama didesnė parama siekiant patenkinti jaunųjų ir smulkiųjų ūkininkų, kalnuotų vietovių ir trumpų maisto tiekimo grandinių poreikius.

    Supaprastinto kaimo plėtros priemonių sąrašo pagrindiniai elementai:

  • Inovacijos. Šiai svarbiai temai (konkrečiau Europos inovacijų partnerystei žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje) bus skirtos įvairios kaimo plėtros priemonės, tokios kaip žinių perdavimas ir bendradarbiavimas. Ja siekiama skatinti tausų išteklių naudojimą, našumą, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatinti klimatui palankią ir tvirtą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių plėtrą. To reikėtų siekti stiprinant žemės ūkio ir mokslinių tyrimų sričių atstovų bendradarbiavimą, kad būtų paspartintas technologijų perkėlimas į žemės ūkio praktiką.

  • Žinios – žiniomis grindžiamas žemės ūkis. Stiprinamos ūkių konsultavimo paslaugų priemonės (be kita ko, susijusios su klimato kaitos poveikio mažinimu ir prisitaikymu prie jo, su aplinkosaugos sunkumais ir ekonomikos plėtra bei mokymu).

  • Dotacijas galima gauti restruktūrizavimui, investicijoms, modernizavimui.

  • Jaunieji ūkininkai. Priemonių derinys gali apimti verslo pradžios dotacijas (iki 7 000 EUR), mokymo ir konsultavimo paslaugas.

  • Smulkieji ūkininkai. Verslo pradžios dotacijos iki 15 000 EUR smulkiajam ūkiui.

  • Rizikos valdymo priemonės. Draudimo ir savidraudos fondai pasėlių draudimui ir draudimui nuo oro sąlygų, gyvulių ligų, kurie šiuo metu taikomi pagal 68 straipsnį pirmajame ramstyje, bus išplėsti ir į juos bus įtraukta pajamų stabilizavimo galimybė (pagal kurią, pajamoms nukritus 30 %, bus galima gauti išmoką iš savidraudos fondo, kurios dydis – iki 70 % nuostolių). Už kiekvieną ūkininko įneštą eurą kaimo plėtros fondai skirs dar 0,65 euro.

  • Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos. Organizacijų steigimo parama atsižvelgiant į verslo planą skiriama tik grupėms, apibrėžtoms kaip mažos ir vidutinės įmonės.

  • Agrarinė aplinkosaugos ir su klimato kaita susijusios išmokos. Didesnis lankstumas dėl sutarčių ir pagrindų sutarčių nuostatų, susietas su tinkamu mokymu ir (arba) informavimu.

  • Ekologinis ūkininkavimas. Nauja atskira priemonė informuotumui apie jį didinti.

  • Gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių turinčios vietovės. Naujas gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo metodas, grindžiamas 8 biofiziniais kriterijais. Valstybės narės išlaiko specifinių kliūčių nustatymo lankstumo galimybę iki 10 % savo žemės ūkio paskirties žemės, jie numato išsaugoti ar pagerinti aplinką.

  • Kalnuotos vietovės. Kalnuotose vietovėse ir žemės naudmenose, esančiose teritorijoje į šiaurę nuo 62º platumos, pagalbos dydis gali siekti 300 EUR/ha (padidinta nuo 250 EUR/ha);

  • Bendradarbiavimas. Didesnės galimybės remti technologinį, aplinkosauginį ir komercinį bendradarbiavimą (pvz., bandomieji projektai, bendros aplinkosaugos schemos, sutrumpintos maisto tiekimo grandinės, vietos rinkų plėtra).

  • Pagrindinės paslaugos ir kaimo atnaujinimas. Investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali būti ne tik smulkaus masto.

  • LEADER. LEADER grupių steigiosi parama ir jų strategijų įgyvendinimo parama; lankstumo skatinimas siekiant pasitelkti kitas vietos lygmens lėšas, t. y. kaimo ir miesto vietovių bendradarbiavimas. Pastaba. Visuose struktūriniuose fonduose LEADER dabar yra taikomas kaip bendras bendruomenių vykdomos vietos plėtros metodas.

  • Kiti nauji aspektai

    BŽŪP stebėjimas ir vertinimas. Komisija iki 2017 m. pabaigos, o vėliau kas 4 metus teiks ataskaitą dėl BŽŪP poveikio 3 pagrindiniams prioritetams – perspektyviai maisto gamybai, tausiam gamtos išteklių valdymui ir darniai teritorijų plėtrai.

    Kontrolės supaprastinimas. Kontrolės reikalavimai sušvelninami regionuose, kuriuose per ankstesnes patikras nustatyta gerų rezultatų, t. y. kai tinkamai laikomasi taisyklių. Tačiau regionuose, kur nustatyta problemų, patikrų atliekama daugiau.

Iki metų pabaigos dar bus pateikti atskiri teisės aktų pasiūlymai, kuriais po 2013 m. būtų reglamentuojama pagalbos skurstantiems schema ir įtvirtinamas visiškas tiesioginių išmokų ir kitų bendrosios žemės ūkio politikos subsidijų skaidrumas, atsižvelgiant į 2010 m. spalio mėn. Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kur nurodoma, kad galiojančiomis taisyklėmis pažeidžiamos fizinių asmenų asmens duomenų apsaugos teisės.

Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dokumentai ir informacija apie reformos pasiūlymą paskelbti interneto tinklapyje

http://ec.europa.eu/agriculture/cap-post-2013/legal-proposals/index_en.htm


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site