Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/680

Briuselis, 2011 m. spalio 11 d.

Neprivaloma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė. Dažnai užduodami klausimai

Kokia bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės esmė?

Vartotojai ir įmonės, ypač mažosios, ne iki galo pasinaudoja 500 mln. vartotojų bendrosios rinkos galimybėmis. Dabar 44 proc. europiečių sako, kad neperka užsienyje, nes nėra tikri dėl savo teisių1. Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 55 proc. į kitas ES šalis eksportuojančių įmonių tvirtina, kad sutarčių teisės skirtumai yra viena didžiausių prekybos su užsienio vartotojais kliūčių2.

Bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise siekiama šias kliūtis panaikinti. Ji atvers rinkas įmonėms, o vartotojams suteiks didesnį pasirinkimą ir aukšto lygio apsaugą. Ši teisė supaprastins prekybą, nes bus nustatytos visose 27 ES šalyse vienodos tarpvalstybinių sutarčių normos. Jei prekiautojai savo produktus siūlytų remdamiesi bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise, pirkėjai internetu vienu pelės klavišo spustelėjimu galėtų pasirinkti lengvai taikomą europinę sutartį, užtikrinančią aukšto lygio apsaugą.

Kokių problemų kyla į kitas ES valstybes nares parduodančioms įmonėms?

Tik 9,3 proc. įmonių savo prekes parduoda kitose ES šalyse3. Įmonėms, norinčioms sudaryti tarpvalstybinius sandorius, gali tekti prisitaikyti prie 26 valstybių skirtingų nacionalinių sutarčių teisės normų, jas versti ir samdyti teisininkus, todėl įžengimas į kiekvieną papildomą eksporto rinką joms vidutiniškai kainuoja 10 000 EUR. Interneto svetainių pritaikymas joms gali vidutiniškai kainuoti dar 3 000 EUR.

Ši problema įmonėms kyla sudarant sandorius ne tik su užsienio vartotojais, bet ir su kitomis įmonėmis.

Ypač didelė našta tenka mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sudarančioms 99 proc. visų ES įmonių, nes joms trūksta savų teisininkų ir kitų specialistų, būtinų dirbant su skirtingomis nacionalinėmis sutarčių teisės sistemomis. Su prekyba keliose užsienio rinkose susijusios sąnaudos, palyginti su MVĮ apyvarta, yra ypač didelės. Eksporto į kitą valstybę narę sandorio sąnaudos gali sudaryti iki 7 proc. nedidelio mažmenininko metinės apyvartos.

Eksportuojant į keturias valstybes nares šios sąnaudos galėtų pasiekti 26 proc. jo metinės apyvartos. Kalbant apie ES vidaus prekybą, prekiautojai, kurie vengia tarpvalstybinių sandorių dėl su sutarčių teise susijusių kliūčių, kasmet praranda mažiausiai 26 mlrd. EUR. Tai tiesiogiai veikia ES ekonomiką – prekybą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Dėl įmonės ir vartotojų sandorių 55 proc. įmonių, kurios parduoda užsienio rinkos vartotojams ar norėtų tai daryti, teigė, kad jas stabdo įvairios su sutarčių teise susijusios kliūtys4.

Pagrindinės su sutarčių teise susijusios įmonės ir vartotojų sandorių kliūtys (pagal svarbą įmonėms):

  • užsienio sutarčių teisės turinio išsiaiškinimas – 40 proc.;

  • atitiktis skirtingoms užsienio vartotojų teisių apsaugos normoms – 38 proc.;

  • teisininkų konsultacijos dėl užsienio sutarčių teisės – 35 proc.;

  • tarpvalstybinių sutartinių ginčų sprendimas – 34 proc.

Dėl įmonių tarpusavio sandorių 49 proc. įmonių, kurios parduoda užsienio rinkos vartotojams ar norėtų tai daryti, teigė, kad jas stabdo įvairios su sutarčių teise susijusios kliūtys5.

Pagrindinės su sutarčių teise susijusios įmonių tarpusavio sandorių kliūtys (pagal svarbą įmonėms):

  • užsienio sutarčių teisės turinio išsiaiškinimas – 35 proc.;

  • tarpvalstybinių sutartinių ginčų sprendimas – 32 proc.;

  • teisininkų konsultacijos dėl užsienio sutarčių teisės – 31 proc.;

  • susitarimas, kokią sutarčių teisę taikyti, – 30 proc.

Kokių problemų kyla užsienyje perkantiems vartotojams?

Iš kitos valstybės narės internetu perka tik 7 proc., o iš savo šalies – 33 proc. vartotojų6.

Dabar iš kitos Europos šalies internetu perkantiems asmenims gali būti atsisakyta parduoti arba pristatyti prekę į jų šalį – kasmet taip nutinka 3 milijonams Europos vartotojų. To priežastis – prekybos kitose ES valstybėse narėse kliūtys, dėl kurių įmonės vengia aptarnauti visos ES vartotojus.

44 proc. vartotojų sako, kad neaiškios jų teisės juos atgraso nuo pirkimo kitose ES šalyse7.

Kuo bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė bus naudinga vartotojams?

Vartotojų teisių apsaugos lygis visose valstybėse narėse bus vienodai aukštas. Vartotojai galės pasikliauti bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise kaip kokybės ženklu. Pavyzdžiui, jie galės laisvai rinktis teisių gynimo priemones, jei įsigis prekę su trūkumu. Tai reiškia, kad vartotojai galės, pvz., nutraukti sutartį, reikalauti pakeisti ar pataisyti prekę arba sumažinti jos kainą. Dabar tokio laisvo pasirinkimo dauguma ES vartotojų neturi. Šios teisių gynimo priemonės būtų prieinamos ir vartotojams, nusipirkusiems skaitmeninio turinio produktus, pavyzdžiui, iš interneto parsisiunčiamą muziką, filmus, programinę įrangą ar programas, nepriklausomai nuo to, ar šie produktai saugomi patvarioje laikmenoje, pvz., CD ar DVD.

Tokia aukšto lygio teisių apsauga vartotojus paskatins pirkti prekes kitose ES šalyse.

Dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės prekiautojams bus pigiau parduoti užsienyje ir tai paskatins įmones eksportuoti į daugiau užsienio rinkų. Todėl vartotojai galės pasinaudoti didesne bei geresne pasiūla ir mažesnėmis kainomis. Pirkėjai internetu nebeturėtų gauti tokių dėl nacionalinės sutarčių teisės skirtumų kol kas neretai pasitaikančių pranešimų: „Ši prekė į Jūsų šalį neteikiama“. Apskaičiuota, kad beveik pusė (44 proc.) internete perkančių vartotojų nėra tikri dėl savo teisių. Jei kiekvienas bent kartą nusipirktų prekę iš užsienio šalies, visų šių vartotojų sutaupyta bendra suma būtų 380 mln. EUR.

Vidutinis vartojimo prekių kainų skirtumas įvairiose ES šalyse yra maždaug 24 proc.8 Dėl didesnių kainų ypač nukenčia mažesnių ES šalių, pvz., Maltos, Kipro, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos9, vartotojai. Neseniai atliktas kontrolinio pirkimo (angl. mystery shopper) tyrimas, per kurį aiškintasi populiarių vartojimo prekių pasiūla internete, parodė, kad daugiau kaip 50 proc. atvejų kitose ES šalyse vartotojai tas prekes galėtų nusipirkti bent 10 proc. pigiau10. Pirkdami užsienyje mažiau sumokėtų visų pirma Portugalijos, Italijos, Slovėnijos, Ispanijos, Danijos, Rumunijos, Latvijos, Graikijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Kipro ir Maltos vartotojai11.

Tas pats kontrolinio pirkimo tyrimas taip pat parodė, kad maždaug pusėje ES šalių produktų pasiūla yra mažesnė nei kitose. Atlikus prekių iš 100 populiariausių vartojimo prekių sąrašo paiešką paaiškėjo, kad daugumos prekių internetu savo šalyje (Kipre – 98 proc. atvejų, Maltoje – 98 proc. atvejų, Liuksemburge – 80 proc. atvejų, Lietuvoje – 76 proc. atvejų, Latvijoje – 72 proc. atvejų, Airijoje – 71 proc. atvejų, Belgijoje – 65 proc. atvejų, Estijoje – 61 proc. atvejų, Portugalijoje – 59 proc. atvejų, Suomijoje – 58 proc. atvejų, Slovėnijoje – 54 proc. atvejų, Rumunijoje – 51 proc. atvejų, Graikijoje – 51 proc. atvejų) nusipirkti negalima12.

Kuo ši teisė naudinga įmonėms?

Nors prekyba užsienyje atpigs visoms įmonėms, ypač daug naudos gaus mažosios ir vidutinės įmonės – joms atsiras galimybė plėstis į naujas rinkas. Tarpvalstybinės e. prekybos sąnaudos sumažės, nes įmonėms nebereikės savo interneto svetainių pritaikyti prie kiekvienos ES šalies, kurioje jos prekiauja, teisės. Tai sustiprins e. prekybos sektorių, o visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, kurios sudaro 99 proc. visų ES įmonių.

Apskritai įmonės tvirtino, kad tikėtina arba labai tikėtina, kad jos naudos vieną bendrą ES sutarčių teisę tarpvalstybinei prekybai su vartotojais13 (71 proc. įmonių) ir tarpvalstybinei prekybai su įmonėmis14 (70 proc. įmonių).

Šiandien Komisijos paskelbtų „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, bendrovės teigia, kad, jei būtų galima taikyti vieną bendrą Europos sutarčių teisę, jos eksportuotų daugiau: maždaug pusė sako, kad plėstų savo verslą į dar mažiausiai tris šalis (50 proc. vartotojams parduodančių įmonių ir 48 proc. kitoms įmonėms parduodančių įmonių).

Be to, bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise įmonėms būtų suteiktas teisinis tikrumas – jos galėtų pasikliauti visose 27 valstybėse narėse galiojančiomis vienodomis normomis sudarydamos prekybos sutartis tiek su vartotojais, tiek su kitomis įmonėmis.

Ar bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė pakeis nacionalinę sutarčių teisę?

Ne. Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė egzistuos greta nacionalinės sutarčių teisės. Pardavėjai gali savanoriškai naudotis visose 27 valstybėse narėse vienodų normų rinkiniu. Nepageidaujantieji naudotis bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise tiesiog toliau taikys savo nacionalines normas. Vartotojai visada bus aiškiai informuojami ir turės išreikšti aiškų sutikimą, kad sutinka naudoti bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise pagrįstą sutartį.

Ar bus laikomasi sutarties laisvės principo?

Sutarties laisvės principo laikomasi, nes abi šalys turi sutikti taikyti sutartį. Nė viena šalis nėra įpareigota to daryti. Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė – tai bendros sutarčių normos, antroji sistema, kurią šalys galėtų savanoriškai naudoti tarpvalstybiniams sandoriams. Bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nenorinčios taikyti įmonės dėl jos nepatirs jokių sąnaudų. Ją taikyti nutarusios įmonės tai darys, tik jeigu ekonominė nauda bus didesnė už sąnaudas.

Kaip būtų praktiškai taikoma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė?

1 pavyzdys

Nedidelė šiaurės Portugalijoje įsikūrusi įmonė „Bísaro-Salsicharia Tradicional“ prekiauja vietos kiaulienos produktais. Šiuo metu savo gaminius ji parduoda šešių kitų valstybių narių prekiautojams ir vartotojams. Eksportas į šias šalis sudaro 8 proc. metinės įmonės apyvartos. Užsienio įmonės, su kuriomis ji prekiauja, visada reikalauja sutartyse taikyti jų nacionalinę teisę. Įmonė nori įžengti į Nyderlandų rinką, bet ją stabdo sutarčių ir vartotojų teisės skirtumai nuo Portugalijos teisės. Iki šiol įmonė plėtrai į užsienio rinkas skyrė maždaug 5 proc. savo apyvartos. Įmonės vadovų nuomone, dėl visoje ES taikomos sutarčių teisės sandoriai taptų paprastesni ir sklandesni. Taikydama bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, ji galėtų tikėtis eksportuoti į daugiau šalių – jos metinė apyvarta dėl to išaugtų iki 15 proc.

2 pavyzdys

Laboratorijos „Kosmetyczne Dr Irena Eris“, vidutinio dydžio kosmetika prekiaujančios Lenkijos įmonės, vadovai mano, kad sutarčių teisės skirtumai lemia dideles sąnaudas ir yra svarbi jos prekybos Rumunijoje kliūtis. Įmonei didžiausią poveikį daro mažmenininkų mokėjimų vėlavimo normų skirtumai. Visomis ES kalbomis prieinama bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise suteikiamas bendras išsamus normų, susijusių su mokėjimų vėlavimu (dėl palūkanų normos, mokėjimo termino, nuostolių atlyginimo ir pan.), rinkinys. Lenkijos įmonė ją galėtų taikyti visoms savo sutartims su Rumunijos ar bet kurios kitos ES šalies įmonėmis ir jai nereikėtų atsižvelgti į nacionalinę teisę.

3 pavyzdys

Bulgarijos gyventojas ponas Kalinas žmonai gimimo dienos proga nori padovanoti elektroninių knygų skaitlį. Vietos elektros prekių parduotuvėje jis randa tik trijų modelių e. knygų skaitlių. Pigiausias kainuoja apie 100 EUR, kiti du – apie 250 EUR. Vyrui smalsu, ar yra daugiau galimybių. Draugas jam rekomenduoja dvi gerai žinomas prekybos internetu svetaines. Susižavėjęs siūlomų produktų įvairove, ponas Kalinas nutaria pirkti 160 EUR kainuojantį modelį. Deja, kai reikia nurodyti gyvenamąją šalį, paaiškėja, kad Bulgarija neįtraukta į šalių, kuriose ta interneto bendrovė tiekia savo produktus, sąrašą.

Kitos įmonės prekybos internetu svetainėje vyras randa panašų e. knygų skaitlio modelį už dar patrauklesnę kainą. Tačiau ir vėl kyla ta pati problema: įmonė neleidžia pirkti prekės iš Jungtinės Karalystės interneto svetainės ir nukreipia į svetainę, kurioje prekę siūloma pirkti iš JAV.

Galiausiai ponas Kalinas įsigijo e. knygų skaitlį, bet taip ir nesuprato, kodėl norimą prekę paprasčiau pirkti JAV, o ne Europoje.

4 pavyzdys

Medumi prekiaujantis Vokietijos bitininkas iš Prancūzijos įmonės nusipirko įrenginį. Paaiškėjo, kad jis nekokybiškas. Prancūzijos tiekėjas sutinka pataisyti trūkumą, bet atsisako mokėti už įrenginio atgabenimą iš Vokietijos į Prancūziją. Bitininkas nori išsiaiškinti, kas turėtų už tai mokėti ir ar būtų galima nutraukti sutartį, bet teisininko konsultacija jam daug kainuotų. Bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise būtų nustatytos aiškios abiejų šalių teisių ir pareigų tuo atveju, kai prekė nekokybiška, normos. Be to, bendrojoje Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisėje aiškiai nurodyta, kad gabenimo išlaidos tektų pardavėjui.

5 pavyzdys

Bendrovė, kurios būstinė įsikūrusi Lenkijoje, norėtų plėsti veiklą, bet patiria sunkumų dėl Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos sutarčių teisės skirtumų. Dėl skirtingų prekių pristatymo normų itin sunku parengti sutartis, kurios vienu metu galiotų visose keturiose rinkose. Visomis ES kalbomis prieinama bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise suteikiamos bendros aiškios normos, kurias bendrovė gali taikyti visoms tarpvalstybinėms sutartims ir kurios apima tokius aspektus kaip pristatymo vieta, laikas ir būdas, pardavėjo pareigos, susijusios su prekių gabenimu, šalių teisės ir pareigos, jei pristatoma prieš terminą ar pristatomas klaidingas kiekis.

Kokių tolesnių veiksmų bus imtasi?

Dabar pasiūlymas bus perduotas Europos Parlamentui ir ES Tarybai, kad jie jį priimtų kvalifikuota balsų dauguma laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros. Priimtas reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis dėl vidaus rinkos.

1 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 299a „Požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“, p. 10.

2 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 321 „Europos sutarčių teisė, vartotojų sandoriai“, p. 20.

3 :

Eurostato duomenų bazė DS-056329-1. Prekyba pagal veiklos rūšį ir įmonės dydžio klasę, 2007 m.

4 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 321 „Europos sutarčių teisė, vartotojų sandoriai“, p. 20.

5 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 320 „Europos sutarčių teisė, įmonių tarpusavio sandoriai“, p. 16.

6 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 299 „Vartotojų požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“, p. 15.

7 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 299a „Požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“, p. 10.

8 :

Eurostatas, Statistics in focus Nr. 50/2009.

9 :

Eurostato ataskaita (Borchert 2009 m.), 2 500 vartojimo prekių kainų palyginimas.

10 :

YouGov Psychonomics, Mystery Shopping Evaluation of Cross-border E-commerce in the EU („Tarpvalstybinė e. prekyba ES. Kontrolinio pirkimo vertinimas“), 2009 m. spalio mėn., p. 40.

11 :

YouGov Psychonomics, Mystery Shopping Evaluation of Cross-border E-commerce in the EU („Tarpvalstybinė e. prekyba ES. Kontrolinio pirkimo vertinimas“), 2009 m. spalio mėn., p. 40.

12 :

YouGov Psychonomics, Mystery Shopping Evaluation of Cross-border E-commerce in the EU („Tarpvalstybinė e. prekyba ES. Kontrolinio pirkimo vertinimas“), 2009 m. spalio mėn., p. 38.

13 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 321 „Europos sutarčių teisė, vartotojų sandoriai“, p. 32.

14 :

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 320 „Europos sutarčių teisė, įmonių tarpusavio sandoriai“, p. 29.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site