Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/640

2011 m. rugsėjo 28 d., Briuselis

Bendrosios finansinių sandorių mokesčio taisyklės. Dažnai užduodami klausimai

(taip pat žr. IP/11/1085)

1. Pagrindiniai faktai

Kodėl Komisija pasiūlė naują finansų sektoriaus mokestį?

Dėl 2 pagrindinių priežasčių:

  • kadangi nuo dabartinės krizės pradžios finansų sektoriui valstybės suteikė labai didelę finansinę paramą, sektorius turėtų deramai prisidėti prie krizės lemtų išlaidų dengimo;

  • suderinta ES lygmens sistema padės sukurti tvirtesnę finansinių paslaugų vidaus rinką, išvengti konkurencijos iškraipymo ir atgrasyti nuo rizikingos prekybos veiklos. ES įvedus finansinių sandorių mokestį būtų galima siekti, kad toks mokestis būtų įvestas pasaulio mastu.

Kodėl finansinių sandorių mokestį reikia įvesti ES lygmeniu?

Tikslinga nustatyti suderintą mokestį ES lygmeniu siekiant sukurti tvirtą finansinių paslaugų vidaus rinką. Finansinių sandorių mokesčiu būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui, išvengta dvigubo apmokestinimo ir sumažinti konkurencijos iškraipymai ES bendrojoje rinkoje. Pasiūlymo tikslo nebūtų galima deramai pasiekti valstybėms narėms veikiant atskirai.

Ar visuomenė palaiko finansinių sandorių mokesčio įvedimą?

Taip. Naujausiais Eurobarometro duomenimis, 65 proc. Europos piliečių palaiko finansinių sandorių mokesčio įvedimą.

Ar finansinių paslaugų sektoriui šiuo metu taikomos palankesnės sąlygos nei kitiems sektoriams?

Taip. Daugeliu atvejų finansinėms paslaugoms netaikomas PVM (dėl sunkumų apskaičiuoti apmokestinamąją vertę). Dėl to finansinėms paslaugoms taikomi per maži mokesčiai.

Be to, finansų sektoriui būdinga labai didelė pelno marža, o dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis valstybės šiam sektoriui teikia besąlygišką apsaugą.

Kodėl Komisija skatina finansinių sandorių mokestį įvesti pasaulio mastu?

Finansinių sandorių mokestis reikalingas ne tik ES, bet ir pasaulio mastu, nes finansų rinkos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios, o jų aprėptis pasaulinė. Komisija pasiūlė pirma įvesti finansinių sandorių mokestį Europos Sąjungoje, o vėliau ragins jį įvesti pasaulio mastu ir iškels šį klausimą G20 šalių grupės susitikime.

Nuo 2009 m. Komisija kelis kartus G20 šalių grupės susitikimuose (Pitsburge, Toronte) aptarė finansinių sandorių mokesčio įvedimą. Padedant Prancūzijai, kuri šiuo metu pirmininkauja G20 šalių grupei, finansinių sandorių mokesčio įvedimo pasaulio mastu klausimas galėtų būti pateiktas svarstyti kitame lapkričio 3–4 d. Kanuose įvyksiančio G20 šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikime.

2. Sąvokos

Kas yra finansinių sandorių mokestis?

Finansinių sandorių mokestis (FSM) yra finansiniams sandoriams taikomas mokestis, paprastai labai mažu tarifu. Finansinis sandoris – tai bankų arba kitų finansų įstaigų keitimosi finansinėmis priemonėmis (tokiomis kaip vertybiniai popieriai, obligacijos, akcijos ir išvestinės finansinės priemonės) operacija.

Mokestis netaikomas sandoriams, kuriuos mažmeninės bankininkystės veiklą vykdantys bankai paprastai atlieka su namų ūkiais ar verslo subjektais, išskyrus atvejus, kai šie sandoriai susiję su obligacijų ar akcijų pardavimu ar pirkimu.

Kas yra finansų įstaiga?

Siekiant užkirsti kelią mokesčio vengimui Komisijos sprendime nustatyta labai plati finansų įstaigų apibrėžtis. Tai investicinės įmonės, organizuotos rinkos, kredito įstaigos, draudimo bendrovės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdytojai, alternatyvaus investavimo fondai (pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai), finansinės nuomos bendrovės ir specialiosios paskirties įmonės.

Koks skirtumas tarp organizuotoje rinkoje ir nebiržinėje rinkoje vykdomų sandorių?

Daugeliu išvestinių finansinių produktų prekiaujama per organizuotų rinkų biržas. Kad prekyba būtų skaidri, produktai, kuriais prekiaujama biržoje, turi būti standartizuoti.

Nestandartiniais produktais prekiaujama vadinamosiose nebiržinėse išvestinių finansinių produktų rinkose. Išvestiniai produktai, kuriais jose prekiaujama, yra ne tokie standartizuoti ir jais prekiaujama dvišaliu pagrindu.

Ką reiškia apmokestinimo įsisteigimo šalyje principas?

Finansinių sandorių mokestis būtų paremtas finansų įstaigos arba prekiautojo apmokestinimo įsisteigimo šalyje principu. Todėl mokestis būtų taikomas toje valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi su sandoriu susijusi finansų įstaiga. Tai padėtų mažinti persikėlimo riziką, nes būtų apmokestinti visi finansiniai sandoriai, kuriuose dalyvauja ES įsisteigusi finansų įstaiga, net jeigu sandoris įvykdytas už ES ribų.

3. Kaip mokestis bus taikomas?

Kas bus apmokestintas?

Visų pirma finansinius sandorius vykdančios finansų įstaigos, t. y. bankai, investicinės įmonės, draudimo bendrovės, biržos makleriai, pensijų fondai, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai, alternatyvaus investavimo fondai, pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai, ir pan.

Kokiems sandoriams mokestis bus taikomas?

Komisija pasiūlė, kad būtų apmokestinami visi finansų įstaigų sandoriai finansinėmis priemonėmis, jeigu bent viena iš finansų įstaigų yra įsisteigusi Europos Sąjungoje. Atitinkamos finansinės priemonės – tai tokie produktai kaip akcijos, obligacijos, išvestinės finansinės priemonės ir struktūrizuoti finansiniai produktai. Kad ir kur – organizuotoje rinkoje ar nebiržinėje rinkoje – sandoris atliekamas, jis vis tiek būtų apmokestintas.

Kokiems sandoriams mokestis nebus taikomas?

Komisijos siūlomas mokestis būtų taikomas tik sandoriams finansinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad mokestis nebūtų taikomas visiems su privačiais namų ūkiais arba MVĮ susijusiems sandoriams. Pavyzdžiui, mokestis nebūtų taikomas hipotekos paskoloms, MVĮ banko paskoloms ar draudimo įmokoms. Mokestis taip pat nebūtų taikomas neatidėliotiniems valiutos keitimo sandoriams, įmonių ar viešųjų subjektų vykdomoms kapitalo pritraukimo operacijoms (pavyzdžiui, valstybiniam plėtros bankui išleidžiant obligacijas ir akcijas pirminėje rinkoje).

Kodėl Komisija siūlys labai plačią mokesčio bazę?

Komisija finansinių sandorių mokesčio bazę pasiūlė nustatyti kuo platesnę siekdama sumažinti mokesčio vengimo ir finansinių paslaugų rinkos perkėlimo pavojų. Mokesčio bazė būtų nustatoma remiantis finansų įstaigų vykdomos prekybos veikla. Mokestis būtų taikomas sandoriams tokiomis finansinėmis priemonėmis kaip akcijos, obligacijos, jų pakaitalai ir susijusios išvestinės finansinės priemonės.

Kokie siūlomi mokesčio tarifai?

Siekdama sumažinti rinkos sutrikdymo pavojų Komisija pasiūlė sandoriams taikyti labai mažą mokesčio tarifą – prekybai obligacijomis ir akcijomis įvesti 0,1 proc., o prekybai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mažiausią mokesčio tarifą. Valstybės narės galės pasirinkti taikyti aukštesnius tarifus. Mokestį turėtų mokėti kiekviena sandorio šalis.

Kodėl Komisija siūlys šiuos konkrečius tarifus?

Komisija nusprendė siūlyti mažiausius tarifus siekdama sumažinti finansų įstaigų persikėlimo pavojų ir kartu užtikrinti pajamas ES ir valstybėms narėms.

Kur mokestis bus taikomas?

Mokestis būtų taikomas visoje Europos Sąjungos 27 valstybių narių teritorijoje. Jis būtų taikomas visiems finansiniams sandoriams, jeigu bent viena iš sandorio šalių yra įsisteigusi ES valstybėje narėje ir jeigu sandoryje dalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje įsisteigusi finansų įstaiga.

Jeigu ES šalys taiko nacionalinį finansinių sandorių mokestį, šis mokestis turėtų atitikti ES taisykles. Visos ES šalys turėtų laikytis mažiausių įvairiems sandorių tipams nustatytų mokesčio tarifų reikalavimų.

Kaip mokestis už sandorį bus taikomas praktiškai?

Mokesčio dalį mokės abi sandorio šalys įsisteigimo šalyje arba šalyje, kuri tokia laikoma.

Kaip toks mokestis derės su valstybių narių mokesčių sistemomis?

Vienokį ar kitokį finansinių sandorių mokestį jau taiko Airija, Belgija, Graikija, Kipras, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Prancūzija, Rumunija ir Suomija. Šioms šalims gali tekti nacionalines taisykles pritaikyti prie Komisijos siūlomų taisyklių. Tai reiškia, kad valstybės narės turėtų taikyti mažiausią tarifą ir suderinti mokesčių bazę, kaip numatyta ES finansinių sandorių mokesčio taisyklėse. Kitos valstybės narės turėtų įvesti Komisijos siūlomą mokestį.

4. Iš finansinių sandorių mokesčio gaunamos pajamos

Kaip bus naudojamos pajamos iš finansinių sandorių mokesčio?

Kaip ir kiti mokesčiai, finansinių sandorių mokestis papildytų viešuosius finansus. Dalis ES lygmeniu nustatyto finansinių sandorių mokesčio patektų į ES biudžetą, o dalis – į valstybių narių biudžetą. Nors pagal įprastą praktiką, susijusią su ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų panaudojimu, mokestinės pajamos nepriskiriamos konkrečiai politikos sričiai, pažymėtina, kad didelė dalis ES biudžeto lėšų skiriama ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti bei pasaulinio masto uždaviniams, tokiems kaip vystymasis ir klimato kaita, spręsti.

Kaip mokesčio pajamos bus surinktos?

Mokestį finansų įstaigos valstybėms narėms mokės iš karto įvykdytų sandorių pagrindu (iki tarpuskaitos ir atsiskaitymų). Paprastai tokie sandoriai atliekami elektroniniu būdu ir mokestis už juos būtų mokamas tą pačią dieną. Jeigu sandoris vykdomas ne elektroniniu būdu, finansinių sandorių mokestis turėtų būti sumokėtas per tris darbo dienas, siekiant sudaryti sąlygas sandorį sutvarkyti rankiniu būdu, kartu išvengiant nepagrįstai palankesnių finansinių sąlygų sudarymo.

Finansinių sandorių mokestį privalančios mokėti finansų įstaigos turės pateikti mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui. Valstybės narės turės imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui. Konkrečiai jos turės vykdyti finansų įstaigų registraciją, laikytis apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų, mokesčių administratoriui teikti finansinių sandorių duomenis ir tikrinti, kad mokestis būtų tinkamai sumokėtas.

Kiek galės būti surinkta lėšų?

Įvedus 0,1 proc. mokestį sandoriams obligacijomis bei akcijomis ir 0,01 proc. mokestį kitiems sandoriams, kaip antai sandoriams išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, per metus galėtų būti surinkta maždaug 57 mlrd. EUR.

Kodėl Komisija siūlo, kad dalis finansinių sandorių mokesčio įplaukų ateityje taptų ES biudžeto nuosavų išteklių šaltiniu?

Pasiūlyme dėl kitos finansinės programos (2014–2020 m.) Komisija pasiūlė įvesti du naujus nuosavų išteklių šaltinius: finansinių sandorių mokestį ir modernizuotą PVM. Nauja Komisijos administruojama nuosavų išteklių sistema būtų teisingesnė, jeigu būtų nustatytas skaidresnis ES politikos tikslų ir ES finansavimo ryšys. Finansinių sandorių mokestis galėtų smarkiai sumažinti valstybių narių įnašus ir taip padėtų konsoliduoti valstybių narių biudžetą. Apskaičiuota, kad iki 2020 m. naujų nuosavų išteklių pajamos galėtų sudaryti beveik pusę ES biudžeto įplaukų, tuo tarpu valstybių narių BNP grindžiami įnašai sumažėtų nuo daugiau kaip trijų ketvirčių dabar iki maždaug trečdalio visų įplaukų (IP/11/799, MEMO/11/468).

Kam tai bus naudinga ir kaip?

Šis mokestis būtų naudingas visiems piliečiams ir įmonėms dėl papildomų valstybės pajamų, kurios galėtų būti panaudotos ES ekonomikos augimui skatinti ir gerovei kurti. Valstybėms narėms taip pat būtų naudingas šis naujas viešųjų pajamų šaltinis tiek dėl to, kad papildomos pajamos galėtų būti panaudotos jų pačių biudžetui finansuoti, tiek dėl to, kad sumažėtų jų įnašas į ES biudžetą.

Galiausiai finansinių sandorių mokestis galėtų tapti nauju nuosavų išteklių šaltiniu Europos Sąjungai politikos nuostatų įgyvendinimui finansuoti.

5. Rizikos mažinimas

Kaip pasiūlymu mažinama rizika, kad mokestis bus perkeltas vartotojams?

Komisija pasiūlė, kad mokestis būtų taikomas tik finansų įstaigų vykdomiems sandoriams. Siekiama apmokestinti finansų sektorių, o ne jo klientus. Numatoma, kad bus apmokestinama 85 proc. finansų įstaigų vykdomų sandorių.

Vis dėlto, jeigu namų ūkiai ir įmonės pirks ar parduos finansines priemones, finansų įstaigos galės jiems perkelti mokestį. Pavyzdžiui, perkant akcijų už 10 000 EUR bankas galėtų imti 10 EUR mokestį, kurio negalima laikyti nepagrįstai dideliu.

Kokius pavojus šis mokestis galėtų kelti? Kaip siūloma juos mažinti?

Pagrindiniai pavojai susiję su šiais aspektais: kam galiausiai tektų mokesčio našta, galimas finansų įstaigų persikėlimas į kitas šalis, ekonominių iškraipymų pavojus ir galimas konkurencingumo sumažėjimas. Siekdama šiuos pavojus sumažinti Komisija siūlo nustatyti mažą mokesčio tarifą (kuris būtų diferencijuotas pagal produktų grupes), labai plačią mokesčio bazę, pagrįstus teritorinio mokesčio taikymo kriterijus (t. y. finansų įstaigą apmokestinti jos įsikūrimo valstybėje) ir suderintą taikymo apimtį.

6. Tolesni veiksmai

Kas toliau?

Dėl pasiūlymo, po to, kai Europos Parlamentas pareikš savo nuomonę, ES Ministrų Taryboje vienbalsiai turi sutarti valstybės narės. Kartu Komisija sieks finansinių sandorių mokestį įvesti pasaulio mastu ir šį klausimą visų pirma siūlys apsvarstyti su tarptautiniais partneriais G20 šalių grupėje.

Kada siūlomas mokestis įsigalios?

Komisija siūlo, kad mokestis įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau tai priklauso nuo to, kada Taryba priims pasiūlymą.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website