Navigation path

Left navigation

Additional tools

Bendrosios žuvininkystės politikos reforma. Klausimai ir atsakymai

European Commission - MEMO/11/503   13/07/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/503

Briuselis, 2011 m. liepos 13 d.

Bendrosios žuvininkystės politikos reforma. Klausimai ir atsakymai

Pagrindinis Komisijos pasiūlymų atnaujinti ir supaprastinti bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) tikslas – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tvari žuvininkystė. Įgyvendinant naująją politiką, kurioje numatyta nepereikvoti žuvų išteklių ir žvejybos galimybes nustatyti atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, bus sudarytos sąlygos žuvų ištekliams atsikurti iki tvaraus lygio. ES piliečiams ilgą laiką galės būti stabiliai ir saugiai tiekiami sveiki maisto produktai. Reforma taip pat siekiama, kad žuvininkystės sektorius vėl suklestėtų; numatoma panaikinti jo priklausomybę nuo subsidijų ir atverti naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pakrančių regionuose galimybių.

Kodėl reikia naujos politikos?

Europos žuvininkystės politiką būtina kuo skubiau pertvarkyti. Žvejybos laivais sužvejojama daugiau žuvų negu jų gali saugiai atsikurti, todėl išeikvojami tam tikrų žuvų rūšių ištekliai ir kyla grėsmė jūrų ekosistemai. Šiuo metu pernelyg intensyviai žvejojami trys ketvirčiai žuvų išteklių – 82 % Viduržemio jūros ir 63 % Atlanto vandenyno išteklių. Žvejai sužvejoja vis mažiau žuvų, todėl šio sektoriaus ateitis yra neaiški.

Todėl Komisija siūlo šią politikos sritį pertvarkyti iš esmės. Reforma siekiama sukurti tokias sąlygas, kad tiek žuvims, tiek žvejams situacija ateityje pagerėtų bei pagerėtų jūros aplinkos, nuo kurios priklauso ir vieni, ir kiti, būklė. Reforma padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, o pati žuvininkystės politika bus formuojama kaip platesnės jūrų ekonomikos politikos dalis taip siekiant geriau suderinti ES jūrų ir pakrančių regionų politiką siekiant gerų sektoriaus ekonominių rezultatų, integracinio augimo ir didesnės sanglaudos pakrančių regionuose.

Siūlomos reformos ašis yra tausumas. Žuvininkystės tausumas – tai žvejojimas tokiu mastu, kad ištekliai spėtų atsikurti ir ilguoju laikotarpiu būtų galima sužvejoti daug žuvų. Todėl reikia reguliuoti sužvejojamų žuvų kiekį. Komisija siūlo iki 2015 m. pasiekti tausų žvejojimo lygį, kuris apibrėžiamas kaip didžiausias žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti netrukdant žuvų populiacijai būti produktyviausio dydžio. Toks lygis vadinamas didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu. Toks tikslas, kurį pasaulis turėtų pasiekti 2015 m., nustatytas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, priimtoje 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvarios plėtros.

Remiantis skaičiavimais1, taip naudojant išteklius jų padaugėtų maždaug 70 %. Bendras sužvejojamų žuvų kiekis padidėtų maždaug 17 %, pelno maržas būtų galima padauginti iš 3, investicijų grąža būtų šešeriopa, o bendra žuvininkystės sektoriaus pridėtinė vertė per ateinantį dešimtmetį išaugtų beveik 90 %, arba 2,7 mlrd. EUR.

Žvejojant tausiai žvejybos sektorius taptų nepriklausomas nuo viešosios paramos. Būtų lengviau išlaikyti stabilias kainas skaidriomis sąlygomis, o tai akivaizdžiai būtų naudinga vartotojams. Rinkos sąlygomis veikiantis stiprus, efektyvus ir ekonomiškai gyvybingas sektorius galėtų geriau ir aktyviau valdyti išteklius.

Kokie yra pagrindiniai naujų pasiūlymų elementai?

Daugiametis ekosistemomis grindžiamas valdymas

Norint Europoje atkurti gyvybingą žvejybos ūkį reikia efektyviau saugoti jūrų aplinką. Nuo šiol ES žuvininkystė bus valdoma pagal daugiamečius planus, grindžiamus ekosistemų metodu ir atsargumo principu, siekiant, kad žvejybos veikla mažiau paveiktų jūrų ekosistemą. Žvejybos sektorius turės geresnį ir stabilesnį ilgalaikio planavimo ir investicijų pagrindą. Taip bus apsaugomi ištekliai ir padidės ilgalaikis sužvejojamų žuvų kiekis.

Ateityje daugiamečiai valdymo planai turėtų būti sudaromi ne vienam ištekliui, o visai žuvininkystės veiklai – taip mažiau planų apimtų daugiau išteklių – siekiant iki 2015 m. pasiekti tausų žvejybos lygį. Į planus neįtraukti ištekliai bus valdomi Tarybai nustatant žvejybos galimybes ir kitas apsaugos bei technines priemones iš siūlomų priemonių paketo.

Draudimas išmesti žuvis į jūrą

Apskaičiuota, kad kaip nepageidautinos žuvys atgal į jūrą išmetama 23 % visų sužvejotų žuvų (o tam tikrų rūšių žvejyboje daug daugiau!). Tokia nepriimtina praktika bus laipsniškai panaikinta nustačius konkrečią įgyvendinimo datą ir tam tikras kitas papildomas priemones. Žvejai bus įpareigoti į krantą iškrauti visas sužvejotas komercinių rūšių žuvis. Nustatyto dydžio neatitinkančios žuvys negalės būti parduotos žmonėms vartoti.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų žvejybos laivuose būtų registruojama visa žvejybos ir apdorojimo veikla, kad būtų galima kontroliuoti, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis.

Vadovaujantis tokiu požiūriu bus galima turėti patikimesnių duomenų apie žuvų išteklius, geriau juos valdyti ir efektyviau naudoti turimus išteklius. Be to, taip žvejai skatinami techninėmis priemonėmis vengti sužvejoti nepageidaujamas žuvis, pavyzdžiui, naudoti selektyvius žvejybos įrankius.

Žuvininkystės pelningumas

Nuo 2014 m. bus įvesta ilgesniems kaip 12 metrų laivams ir laivams, kuriuose naudojami velkamieji žvejybos įrankiai, taikoma perduodamų sužvejotino kiekio dalių, vadinamų žvejybos teisėmis, sistema. Remdamosi ES lygmeniu sutartais principais, žvejybos teises skaidriai paskirstys valstybės narės ir jų turėtojas įgis teisę į tos valstybės narės kiekvienų metų žvejybos galimybės dalį. Veiklos vykdytojai galės savo žvejybos teises išnuomoti arba parduoti kitiems tos pačios valstybės (tačiau ne kitų valstybių narių) veiklos vykdytojams. Minimalus tokių teisių galiojimo laikotarpis bus 15 metų, tačiau jos gali būti panaikintos anksčiau jų turėtojui padarius rimtą pažeidimą. Valstybės narės gali sukurti tokių teisių rezervą ir imti už jas mokestį.

Naujoji sistema žuvininkystės sektoriui suteiks ilgalaikę perspektyvą, daugiau lankstumo ir atskaitomybės, ir kartu sumažės perteklinis pajėgumas. Vieni veiklos vykdytojai gali norėti pasididinti savo teises, o kiti gali nuspręsti pasitraukti iš šio sektoriaus veiklos. Apskaičiuota, kad, taikant šią sistemą, iki 2022 m. pajamos galėtų išaugti daugiau kaip 20 %, o įgulos darbo užmokestis išaugtų 50–100 %2.

Parama smulkiajai žvejybai

Smulkiosios žvejybos laivynas pagal laivų skaičių sudaro 77 % viso ES laivyno, bet tik 8 % pagal talpą (laivų dydį) ir 32 % pagal variklių galingumą. Smulkioji pakrančių žvejyba dažname Europos pakrančių regione atlieka svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį. Todėl jai reikia konkrečios paramos. Pertvarkomoje BŽP numatoma iki 2022 m. pratęsti valstybių narių teisę riboti žuvininkystę arčiau kaip 12 jūrmylių nuo kranto. Smulkiesiems žvejams taip pat gali būti netaikoma perduodamų žvejybos teisių sistema. Būsimame žuvininkystei skirtame finansiniame instrumente bus numatytos smulkiesiems žvejams naudingos priemonės, kurios padės vietos ekonomiką pritaikyti prie pokyčių.

Tvarios akvakultūros kūrimas

Geresnė akvakultūros reguliavimo sistema paskatins Europos Sąjungoje gaminti ir tiekti daugiau jūros gėrybių, sumažins priklausomybę nuo žuvų importo ir paskatins pakrančių bei kaimo vietovių augimą. Iki 2014 m. valstybės narės parengs nacionalinius strateginius planus, kuriais bus numatyta pašalinti administracines kliūtis ir palaikyti žuvų auginimo ūkiuose aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius standartus. Bus įsteigta nauja Akvakultūros patariamoji taryba, kuri teiks rekomendacijas su šiuo sektoriumi susijusiais klausimais. Akvakultūros plėtra aiškiai yra ES lygmens klausimas, nes strateginiai vienos valstybės narės sprendimai gali turėti įtakos to sektoriaus plėtrai kaimyninėje valstybėje narėje.

Mokslinių žinių gerinimas

Patikima ir naujausia informacija apie jūros išteklių būklę yra labai svarbi norint priimti gerus valdymo sprendimus ir veiksmingai įgyvendinti pertvarkytą BŽP. Pasiūlyme valstybėms narėms nustatytos pagrindinės duomenų rinkimo, tvarkymo ir Komisijos prieigos prie tų duomenų bei galimybės jais naudotis taisyklės ir įpareigojimai. Valstybėms narėms bus patikėta rinkti, kaupti ir dalytis moksliniais duomenimis apie žuvų išteklius ir žvejybos poveikį jūros baseino lygmeniu. Šiai veiklai koordinuoti bus sukurtos nacionalinės mokslinių tyrimų programos.

Decentralizuotas valdymas

Komisijos pasiūlyme aiškiai nustatyti kiekvieno su šiuo sektoriumi susijusio dalyvio vaidmenys bei įpareigojimai ir numatyta, kad daugiau sprendimų priims patys sektoriaus atstovai. Nebeliks mikrovaldymo iš Briuselio – ES teisės kūrėjai nustatys tik bendrą sistemą, pagrindinius principus, bendruosius tikslus ir veiklos rodiklius bei terminus. Valstybės narės spręs, kokias įgyvendinimo priemones pasirinkti, ir bendradarbiaus regiono lygmeniu. Siūlomomis nuostatomis užtikrinama, kad atitinkamų valstybių narių priimamos priemonės būtų suderinamos ir veiksmingos. Tačiau nustatomas ir atsarginis mechanizmas, pagal kurį Komisija gali imtis veiksmų, jei valstybės narės tarpusavyje nesutaria arba nepasiekia tikslų.

Nauja rinkos politika: sektoriui – daugiau galių, o vartotojams – daugiau informacijos

Vienas iš siūlomų teisės aktų yra skirtas naujai rinkos politikai, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės produktų bendras rinkos organizavimas prisidėtų prie naujosios BŽP tikslų įgyvendinimo. Juo siekiama padidinti šio ES sektoriaus konkurencingumą ir rinkų skaidrumą, taip pat sudaryti vienodas sąlygas visiems Sąjungos rinkoje parduodamiems produktams.

Modernizuojama intervencijos tvarka, nes dabartinė sistema, pagal kurią viešosios lėšos naudojamos žuvims sunaikinti, yra nepateisinama. Ši sistema bus pakeista supaprastintu saugojimo mechanizmu, pagal kurį kainoms nukritus žemiau tam tikro lygio gamintojų organizacijos galės supirkti žuvininkystės produktus ir juos saugoti iki jie vėliau bus pateikiami rinkai. Taikant tokią sistemą bus galima palaikyti rinkos stabilumą.

Be to, gamintojų organizacijoms teks svarbesnis vaidmuo kolektyvinio valdymo, stebėsenos ir kontrolės srityse. Geresnė ES žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkodara padės sumažinti atliekų kiekį, o gamintojai gaus tiesioginius rinkos signalus.

Taikant naujus rinkodaros standartus, susijusius su ženklinimu etiketėmis, kokybe ir atsekamumu, vartotojams teikiama informacija taps aiškesnė, todėl jie galės labiau remti tausią žuvininkystę. Pateikti tam tikrą informaciją etiketėse bus privaloma, pavyzdžiui, bus privaloma nurodyti, ar produktas yra žuvininkystės ar akvakultūros produktas; kiti teiginiai galės būti pateikiami savanoriškai.

Šiuolaikiška ir pritaikyta finansinė priemonė

Naujosios BŽP tausumo tikslams įgyvendinti bus teikiama ES finansinė parama. Finansinė parama bus skiriama tik jei bus laikomasi taisyklių, ir šis principas bus taikomas tiek valstybėms narėms, tiek veiklos vykdytojams.

Jei valstybės narės nesilaikys taisyklių, Sąjungos finansinė parama gali būti laikinai sustabdoma, nutraukiama arba atliekama jos finansinė korekcija. Už rimtus pažeidimus veiklos vykdytojai gali netekti teisės į finansinę pagalbą arba ji gali būti sumažinta. Be to, pasiūlyme numatytas valstybių narių įpareigojimas skiriant finansinę paramą atsižvelgti į veiklos vykdytojų elgesį (ypač į rimtų pažeidimų nebuvimą) netolimoje praeityje.

Pasiūlymas dėl naujos 2014–2020 m. laikotarpiui skirtos finansinės priemonės – Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) – bus pateiktas vėliau 2011 m. Pagal daugiametę finansinę programą Komisija pasiūlė EJRŽF skirti 6,7 mlrd. EUR biudžetą.

Tarptautinės atsakomybės prisiėmimas

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, beveik 85 % pasaulio žuvų išteklių, apie kuriuos turima informacijos, yra naudojami visu pajėgumu arba pereikvojami. Būdama didžiausia pasaulio žuvininkystės produktų importuotoja, ES turi tarptautiniu lygmeniu laikytis tokios pačios politikos kaip savo viduje. Išorės žuvininkystės politika turėtų būti neatsiejama BŽP dalis. Todėl tarptautinėse ir regioninėse organizacijose ES skatins laikytis žuvų išteklių bei jūrų biologinės įvairovės tausumo ir apsaugos principų. Ji išvien su pagrindiniais savo partneriais kovos su neteisėta žvejyba ir sieks mažinti pernelyg didelį laivynų pajėgumą.

Dvišaliuose žuvininkystės susitarimuose su ne ES šalimis, Europos Sąjunga puoselės tausumą, gerą reguliavimą ir skatins laikytis demokratijos principų, žmogaus teisių ir teisės normų. Dabartinius žvejybos partnerystės susitarimus pakeis tausios žvejybos susitarimai, kuriais bus užtikrinama, kad žuvų ištekliai būtų žvejojami tik remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir tik tie, kurių šalis partnerė negali ar nenori žvejoti pati. Pagal tausios žvejybos susitarimus šalims partnerėms bus atsilyginta už teisę naudotis jų žuvų ištekliais, o už tausios žuvininkystės politikos įgyvendinimą bus teikiama finansinė parama.

Ar numatytos naujos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo taisyklės?

Pasiūlymas atitinka naują ES kontrolės tvarką, taikomą nuo 2010 m. 3 ir į jį įtraukti pagrindiniai BŽP taisyklių laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tvarkos elementai. Kadangi įvedamas įpareigojimas į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis ir jokių žuvų neišmesti atgal į jūrą, Komisija siūlo nustatyti tam tikras stebėsenos ir kontrolės prievoles, visų pirma dokumentuoti visą žvejybos veiklą, ir atlikti bandomuosius projektus siekiant išbandyti naujus prie tausios žvejybos prisidedančius žvejybos kontrolės metodus.

Kada reforma įsigalios?

Naujosios taisyklės įsigalios po to, kai už juos balsuos Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas. Ji bus įgyvendinama palaipsniui, nes sektorius turi prisitaikyti ir sulaukti rezultatų, tačiau numatytas aiškus terminas ─ nauji teisės aktai turėtų būti priimti ir įsigalioti iki 2013 m. sausio 1 d.

Taip pat žr. IP/11/873

1 :

Prie Komisijos reglamento dėl bendrosios žuvininkystės politikos pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas.

2 :

Prie Komisijos reglamento dėl bendrosios žuvininkystės politikos pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas.

3 :

Tarybos reglamentai Nr. 1005/2008 ir Nr. 1224/2009.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website