Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/481

2011 m. liepos 6 d., Briuselis

Informacijos apie maistą teikimo reglamentas. Klausimai ir atsakymai

Kaip žemės riešutams alergiškam paaugliui žinoti, ką gali valgyti su draugais mieste? Iš kur moteriai, norinčiai vartoti mažiau druskos, žinoti, kurį užkandį rinktis? Kaip vartotojai gali sužinoti, iš kurios šalies atvežtą mėsą nusipirko? Ar galite būti tikri, kad, perkant maistą internetu ar iš katalogo, suteikiama ta pati informacija kaip parduotuvėje? Ar galite lengvai surasti ir perskaityti svarbią informaciją maisto produktų etiketėse?

Tai klausimai, į kuriuos kasdien ieškome atsakymo mes patys, mūsų giminės, draugai ir pažįstami. Naujuoju ES teisės aktu nustatomos naujos maisto produktų ženklinimo taisyklės, kurios turėtų padėti išspręsti minėtąsias problemas. Pavyzdžiui, po to, kai įsigalios šis teisės aktas, informacija apie tam tikras medžiagas, galinčias sukelti alergiją ar maisto netoleravimą (pvz., žemės riešutus ar pieną), turės būti nurodoma tiek ant fasuotų maisto produktų, tiek parduodant nefasuotus maisto produktus. Tokią informaciją bus privalu pateikti ir restoranų bei kavinių lankytojams. Fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše pagrindiniai alergenai bus paryškinti. Teisės akte taip pat nustatomas reikalavimas, kad ant daugumos perdirbtų maisto produktų būtų pateikiama tam tikra informacija apie maistingumą. Fasuota kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena turės būti ženklinama nurodant kilmės šalį. Internetu ar kitu nuotolinės prekybos būdu maisto produktų įsigyti norintys vartotojai su svarbia informacija galės susipažinti prieš juos nusipirkdami. Be to, įsigaliojus šiam teisės aktui, maisto produktų etiketes vartotojai galės lengvai perskaityti be didinamojo stiklo.

Kodėl maisto produktų ženklinimą reglamentuojantis teisės aktas keičiamas?

Šiuo metu galiojantis teisės aktas, kuriuo nustatomos bendrosios maisto produktų ženklinimo nuostatos, priimtas 1978 m., o maistingumo ženklinimo taisyklės – 1990 m. Vartotojų poreikiai ir prekybos būdai nuo to laiko labai pasikeitė. ES vartotojai nori daugiau žinoti apie įsigyjamus maisto produktus, taip pat pageidauja, kad juos ženklinant pateikiama informacija būtų paprasta, įskaitoma, suprantama ir neklaidinanti. Daugiau kaip trejus metus rengtas naujasis teisės aktas padės vartotojams renkantis maistą priimti pagrįstus sprendimus, gal net pasirinkti tinkamesnį gyvenimo būdą.

Ką naujosios taisyklės reikš man?

Naujuoju teisės aktu nustatomi bendrieji maisto produktų ženklinimo principai. Juo nustatomos naujos informacijos įskaitomumo taisyklės. Be to, sugriežtinamos veiksmų, kurie galėtų klaidinti vartotojus, prevencijos taisyklės. Todėl naujosios taisyklės turėtų padėti lengviau išsirinkti tai, ko reikia būtent jums. Praktiškai tai pasiekiama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, nustatomi papildomi informacijos reikalavimai: privalės būti pateikiama informacija apie alergiją ar maisto netoleravimą galinčias sukelti medžiagas. Taip pat nustatyti nauji reikalavimai teikti informaciją apie maisto produktų maistines medžiagas. Naujosios mėsos ženklinimo taisyklės leis vartotojams sužinoti šviežios kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmę. Be to, maisto produktų sudedamųjų dalių sąrašuose turės būti nurodytos dirbtinai sukurtos nanomedžiagos.

Kam reikalinga informacija, jei ji surašyta neįskaitomai mažomis raidėmis?

Su šia problema iš tiesų susiduriama dažnai. Kaip tik tai ir yra viena svarbiausių problemų, kurią ketinama išspręsti šiuo reglamentu. Jame reikalaujama, kad privalomoji informacija būtų spausdinama ne mažesniu nei nustatyta šriftu, o neprivaloma informacija (pvz., šūkiai ar teiginiai) nebūtų pateikiama taip, kad kliudytų susipažinti su privalomąja informacija. Išsamesnės informacijos įskaitomumo taisyklės bus nustatytos vėliau.

Noriu maitintis sveikai. Ar naujosios taisyklės man padės?

Taip. Bus privaloma pateikti informacijos apie tam tikras svarbias perdirbtų maisto produktų maistines savybes: energinę vertę, riebalus, sočiuosius riebalus, angliavandenius, cukrų, baltymus ir druską. Taigi galėsite palyginti maisto produktus prieš juos įsigydami ir pasirinkti geriausiai Jūsų asmeninius poreikius atitinkančią mitybą. Informacijos apie tam tikras maistines medžiagas taip pat bus galima rasti priekinėje pakuotės pusėje, todėl perkant palyginti produktus bus lengviau. Šios naujosios taisyklės yra svarbus žingsnis į priekį, o Komisija po tam tikro laiko įvertins padėtį.

Kaip atsižvelgiama į alergiškų žmonių poreikius?

Naujuoju teisės aktu sugriežtinamos galiojančios nuostatos dėl informacijos apie tam tikras medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas ar maisto netoleravimą, teikimo, kad tada, kai vartoja fasuotus ir nefasuotus maisto produktus ir valgo ne namuose, alergiški asmenys gautų informacijos ir būtų apsaugota jų sveikata. Maisto verslo įmonės turės teikti minėtą informaciją apie visus maisto produktus, o nacionalinės valdžios institucijos galės nustatyti tokios informacijos teikimo būdus.

Maisto produktus įsigyju internetu ir iš katalogų. Ar galėsiu susipažinti su svarbia informacija apie įsigyjamus produktus?

Naujajame teisės akte konkrečiai reikalaujama, kad nuotolinėmis ryšio priemonėmis maisto produktus įsigyjantis vartotojas dar nesibaigus pirkimo procesui turėtų galimybę susipažinti su didžiąja dalimi etiketėje nurodomos informacijos. Ši informacija turi būti pateikiama nuotolinės prekybos priemonėje (tinklalapyje ar kataloge) ar kitokiu pirkėjui tinkamu būdu. Nustatant šį reikalavimą išsamiai įvertinti visi maisto produktų tiekimo vartotojams būdai.

Ar dėl naujųjų taisyklių daugiau žinosiu apie maisto, kurį vartoju, kilmę?

Bus privalu nurodyti šviežios avienos, ožkienos, paukštienos ir kiaulienos kilmę. Apskritai, naujosiose taisyklėse paliekama galioti nuostata, kad kilmės šalis arba vieta ant maisto produktų nurodoma savanoriškai, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos nepateikimas gali klaidinti vartotojus. Šie ženklinimo reikalavimai bus pradėti taikyti priėmus įgyvendinimo taisykles, kuriomis bus nustatyti informacijos teikimo būdai, taip pat tai, ar nurodant produkto kilmę turi būti įrašytas valstybės narės pavadinimas, ar trumpinys „ES“, ir tai, į kurį (-iuos) gyvūno gyvenimo etapą (-us) reikia atsižvelgti nurodant kilmę (atsivedimo vieta, auginimo vieta, paskerdimo vieta). Įgyvendinimo taisyklės turi būti nustatytos per dvejus metus.

Kartu nustatomi kriterijai, kuriais galėtų remtis neprivalomą produktų kilmės informaciją norintys pateikti gamintojai. Tokiais atvejais pagal tarptautinius standartus (pvz., Pasaulio prekybos organizacijos ir Codex Alimentarius) kilmės šalis turėtų būti nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu. Pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalis ar vieta taip pat turi būti nurodyta, jeigu tų sudedamųjų dalių ir galutinio produkto kilmės vieta skiriasi. Pavyzdžiui, Belgijoje iš daniško pieno pagaminto sviesto kilmė galėtų būti nurodoma taip: „pagaminta Belgijoje iš daniško pieno“. Šiomis taisyklėmis vartotojai bus saugomi nuo klaidinančių kilmės nuorodų, o maisto tvarkymo subjektai veiks vienodomis sąlygomis.

Iš kur galiu žinoti, kad valgau tikrą, ne padirbtą maistą?

Maisto produktų ir gėrimų klastojimas – didelė problema. Klastojama gali būti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, produktas gali būti skiedžiamas, gali būti pakeičiamos jo sudedamosios dalys ar nurodoma netikra kilmė.

Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad tais atvejais, kai produktas nėra visai toks, koks, atrodytų, turėtų būti, būtų pateikta reikiama informacija, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl to, kaip produktas yra pateiktas ar atrodo. Kai tam tikros sudedamosios dalys, kurios, kaip tikimasi, turėtų būti maisto produkte, pakeičiamos kitomis sudedamosiomis dalimis, pakaitinės sudedamosios dalys turės būti aiškiai nurodytos ne tik sudedamųjų dalių sąraše, bet ir ant pakuotės. Mėsos ir žuvies produktai turės būti ženklinami pateikiant gerai matomą informaciją apie maisto produkto sudėtyje esantį pridėtą vandenį ir bet kokius kitos gyvūninės kilmės baltymus. Be to, kai, atrodytų, tokie maisto produktai yra iš vientiso mėsos ar žuvies gabalo, nors iš tiesų yra sudaryti iš į vieną gabalą sujungtų skirtingų gabalėlių, bus privalu pateikti žymą „sujungti mėsos gabalėliai“ arba „sujungti žuvies gabalėliai“.

Kad nurodant kilmę nebūtų pateikiama klaidinanti ar neteisinga informacija, naujosiose taisyklėse nustatomi tam tikri kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti, kad savanoriškai pateikiamos kilmės nuorodos neklaidintų vartotojų. Kilmės nuorodas skelbiantys maisto tvarkymo subjektai privalo pateikti išsamesnės informacijos, kad žmonės žinotų tikrąją svarbiausių maisto produkto sudedamųjų dalių kilmę, o ne paskutinę šalį, kurioje produktas buvo perdirbtas.

Kodėl į naujojo teisės akto taikymo sritį nepatenka vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai? Kodėl vaikai ir jaunimas nesaugomi nuo alkoholinių kokteilių ir kitų alkoholinių gėrimų?

Alkoholiniai gėrimai patenka ir teisės akto taikymo sritį. Tik laikinai netaikomas reikalavimas nurodyti jų sudedamąsias dalis ir maistingumą. Vis dėlto per trejus metus nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo Komisija specialiai nagrinės šį klausimą ir prireikus pasiūlys keisti taisykles.

Ką dar reikia padaryti?

Komisija parengs specialias privalomojo mėsos kilmės ženklinimo taisykles ir patikslins, kaip taikyti naująsias savanoriško kilmės ženklinimo taisykles. Tai ketinama padaryti per ateinančius dvejus metus.

Kada įsigalios teisės aktas?

Naujieji ženklinimo reikalavimai bus pradėti taikyti po trejų metų nuo oficialaus teisės akto priėmimo. Tačiau prievolė nurodyti maistingumo informaciją pagal maistingumo ženklinimo reikalavimus bus pradėta taikyti tik po penkerių metų nuo oficialaus teisės akto priėmimo, o po trejų metų maistingumo informacija turės būti pateikiama laikantis naujųjų taisyklių.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website