Navigation path

Left navigation

Additional tools

Tikslingas pinigų panaudojimas. ES biudžeto nauda jums

European Commission - MEMO/11/469   29/06/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/469

Briuselis, 2011 m. birželio 29 d.

Tikslingas pinigų panaudojimas. ES biudžeto nauda jums

Europos Sąjungos biudžetas teikia didelę papildomą naudą 500 milijonų europiečių. Nors biudžetas nėra didelis (maždaug 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų), jis duoda konkrečių rezultatų daugelyje sričių, kai finansavimas ES lygmeniu užtikrina geresnę investicijų grąžą. Šiame informaciniame pranešime pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys dabartinio ES biudžeto naudą.

Turinys

1. Augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas 2

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Energetika 2

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Transportas 4

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Telekomunikacijos ir IRT 6

Investavimas į Europos gyventojus. Moksliniai tyrimai 7

Investavimas į Europos gyventojus. Užimtumas ir socialinių sričių finansavimas 10

Investavimas į Europos gyventojus. Švietimas 12

Investavimas į Europos regionus. Sanglaudos politika 13

2. Europiečių saugumo didinimas Sąjungoje 15

Saugesnės sienos 15

Saugesnis maistas. Žemės ūkis, žuvininkystė ir sveikata 18

Saugesnė aplinka. Veiksmai klimato kaitos srityje ir aplinka 20

Saugesni piliečiai 23

3. Europos vaidmens pasaulyje stiprinimas 24

Prekyba 24

ES plėtra ir kaimynystės politika 25

Išorės veiksmai 26

Paramos vystymuisi politika 28

Humanitarinė pagalba ir krizių valdymas 29

4. ES darbuotojų kuriama ekonominė nauda 30

  • Augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas

Ar esate savęs paklausę, kodėl jūsų greitasis traukinys turėjo staiga sulėtinti greitį nuo 200 km/h iki 90 km/h vien todėl, kad jis ką tik kirto Europos Sąjungos sieną? Kodėl negalima pakeisti tam tikrų dujų srautų krypties, o gyventojai ir įmonės paliekami šalti prasidėjus dujų krizei? Arba kodėl vis dar sudėtinga studijuoti užsienyje ar įgyti profesinę kvalifikaciją, kuri pripažįstama kitoje valstybėje narėje? ES biudžetas gali padėti rasti sprendimų ir sumažinti šias tebesančias spragas bei kliūtis. Jis gali padėti skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą sujungiant Europos infrastruktūros tinklus, investuojant į Europos gyventojus ir investuojant į Europos regionus.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Energetika

Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros kūrimas yra vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020 m.“ elementų ir tausiai išteklius naudojančios Europos tikslas. Baigti kurti tinklus ir panaikinti spragas, trukdžius bei teritorijų atskirtį nuo elektros tiekimo sistemų labai svarbu, kad būtų toliau plėtojama energijos vidaus rinka, užtikrinamas tiekimo saugumas ir transportuojama atsinaujinančioji energija. Tiek piliečiai, tiek įmonės turi būti tikri, kad dujos ir elektra jiems bus tiekiami visada ir už priimtiną kainą. ES finansavimo dalis paprastai yra nedidelė, tačiau ji atsveria kitas viešojo ir privačiojo sektorių investicijas. 2009 m. Europos ekonomikos atkūrimo plane įvertinta, kad svertas būtų maždaug dešimteriopas.

Energijos perdavimo tarp Prancūzijos ir Ispanijos pajėgumo padvigubinimas. ES padengė trečdalį bendros 700 mln. eurų sumos, kurios investavimas leido beveik du kartus padidinti esamos elektros linijos pajėgumą iki 2 800 MW. Ispanijai ir Prancūzijai nepavyko susitarti dėl dvišalių investicijų. Buvo laikoma, kad projektas paprasčiausiai per brangus, palyginti su nauda abiem šalims. ES parėmė projektą, nes jo naudą galėjo pajusti ne tik šios dvi šalys. Pagerinus Ispanijos jungtį su likusia Europos dalimi, Vokietijos, Belgijos, JK ir Italijos piliečiai ir įmonės ateityje galės gauti elektros, pagamintos iš Ispanijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių (saulės baterijų ir vėjo energijos). Tai reiškia, kad Europoje didės atsinaujinančiosios energijos vartojimas, o tai yra gerai klimatui. Be to, atsinaujinančioji energija vartotojams ir įmonėms bus teikiama už priimtiną kainą, nes saulės energijos gamyba Ispanijoje yra žymiai pigesnė nei Šiaurės Europoje vien dėl to, kad šioje šalyje daugiau saulėtų dienų. Be šios jungties Ispanija nebūtų galėjusi eksportuoti visos šalyje pagaminamos saulės ir vėjo energijos.

Dujų srautų krypties keitimas. ES bendrai finansuoja Baumgarteno dujų mazgo Austrijoje modernizavimą ir kompresorių, kurie leistų dujas iš Vokietijos perduoti per Austriją į Slovakiją, Vengriją, Slovėniją ir Kroatiją, sumontavimą. Skirdama 50 proc. bendros 13,4 mln. eurų investuotos sumos, ES iki 2012 m. padidins tiekimo saugumą Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje. Prasidėjus dujų krizei, Vokietija galėtų padėti tiekdama dujas į šias šalis. Tai nebuvo įmanoma per 2009 m. Rusijos ir Ukrainos krizę, nes tuometiniais dujotiekiais dujas buvo galima tiekti tik iš rytų į vakarus, bet ne priešinga kryptimi. Be ES paramos modernizavimas apskritai nebūtų buvęs įmanomas, nes Austrija nebuvo suinteresuota investuoti vien tam, kad kitų šalių vartotojai gautų naudos.

Naujas dujotiekis iš Alžyro į Italiją. ES bendrai finansuoja 3 proc. (120 mln. eurų) naujųjų dujotiekių, kurie ne tik sujungs Alžyro ir Italijos dujų išteklius, bet ir padidins tiekimo, pavyzdžiui, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Rumunijai ir Slovėnijai, saugumą.

Pirmoji Airijos ir Jungtinės Karalystės rytų-vakarų elektros jungtis. ES suteikus 110 mln. eurų paramą, iš Europos investicijų banko (EIB) buvo gauta 300 mln. eurų paskola, o kiti bankai pasiūlė patrauklias skolinimosi sąlygas. ES finansavimas tapo ES pritarimo ženklu ir pabrėžė projekto politinę svarbą ES naikinant teritorijų atskirtį nuo elektros tiekimo sistemų, jas sujungiant su platesniais europiniais elektros tinklais. Iš atsinaujinančiosios vėjo energijos Airija gali pagaminti nemažus elektros kiekius. Per jungtį perteklius gali būti eksportuojamas į JK. Projekto nebūtų buvę galima įgyvendinti be ES finansinės paramos. Projektas bus baigtas 2012 m.

Suomijos ir Estijos elektros jungtis „Estlink-2“. 2010 m. kovo mėn. Europos Komisija suteikė 100 mln. eurų finansinę paramą 650 megavatų galios „Estlink-2“ elektros kabelio, jungiančio Estiją ir Suomiją, kuris turėtų pradėti veikti iki 2014 m., tiesimui. „Estlink-2“ jungtis yra didžiausia investicija į Estijos elektros tinklą. Bendra numatoma projekto vertė bus 320 mln. eurų. Projektą bendrai įgyvendina Estijos ir Suomijos elektros perdavimo sistemų operatoriai. Projektas svariai prisidės prie tolesnės Baltijos ir Šiaurės šalių energijos rinkų integracijos ir trigubai padidins elektros perdavimo tarp šių dviejų šalių pajėgumus. Jis taip pat padidins Baltijos šalių energetinį saugumą.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Transportas

ES transporto politikoje numatytas transporto infrastruktūros ir jungčių sukūrimas siekiant sustiprinti bendrąją rinką, užtikrinti laisvą prekių ir žmonių judėjimą, taip pat prisidėti prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimų ir ES konkurencingumo didinimo. Anksčiau Europos transporto sistemos buvo iš esmės plėtojamos atskirose valstybėse. Dėl to pasienyje ar prie pagrindinių koridorių susidarė netinkamos jungtys arba jų apskritai nebuvo. Silpnos transporto jungtys trukdo ekonomikai augti. Kita vertus, kiekvienas milijonas, kurį išleidžiame per TEN-T fondą europiniu lygmeniu, sukuria penkių milijonų valstybių narių vyriausybių investicijas. Be to, kiekvienas milijonas pritraukia 20 mln. iš privačiojo sektoriaus. Skaičiuojama, kad 20–25 pagrindinių pralaidumo trukdžių pašalinimas sukuriant pagrindinį Europos transporto tinklą 2014–2020 m. turėtų labai didelį poveikį ekonomikos augimui ir galėtų sukurti iki 2,9 mln. darbo vietų. Dar vienas aktualus nūdienos uždavinys yra sąveika. Kitaip tariant įvairių šalių techninė įranga nesąveiki (geležinkelio vėžių plotis, saugos sertifikavimo sistemos, elektrifikavimo sistemos, geležinkelio signalizacija ir pan.). Skrisdamos per šalį lėktuvų įgulos turi kreiptis į tos šalies skrydžių kontrolierius. Dėl šių techninių kliūčių skrydžių kontrolierių veikla dubliuojama, skrydžiai vėluoja. Dėl to itin didėja išlaidos ir neefektyvumas. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Europos transporto politika siekiama sukurti pagrindines jungtis ir pašalinti daugelį pralaidumo trukdžių ir kliūčių, trukdančių laisvam prekių ir žmonių judėjimui. Rezultatai buvo ypač reikšmingi.

ES oro erdvės liberalizavimas iš tiesų pakeitė oro transporto sektorių. Pigių skrydžių bendrovių atsiradimas tiesiog būtų buvęs neįmanomas, jeigu ES nebūtų pradėjusi atverti rinkų paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Dabar ES veikia 20 pigių skrydžių bendrovių, kurių ES vidaus rinkos dalis sudaro 40,2 proc. 1990 m. nebuvo nė vienos tokios bendrovės. Liberalizavus oro erdvę milijonams vartotojų atsivėrė žymiai daugiau galimybių skristi įvairiomis kryptimis daug konkurencingesnėmis kainomis. Liberalizavus rinką ypač išaugo lėktuvų keleivių ir aptarnaujamų maršrutų skaičius. 1992–2010 m. reguliariųjų skrydžių oro linijų skaičius išaugo nuo 135 iki 152, o vidutinis maršrutų Sąjungos viduje skaičius padidėjo 140 proc. nuo 1 680 iki 4 000. Tuo pat metu konkurencija stiprėjo: maršrutų, kuriais skraidina daugiau nei du konkurentai, skaičius padidėjo 415 proc. nuo 93 iki 479 (Šaltinis: „Official Airline Guide“). ES viduje skraidančių keleivių skaičius padidėjo nuo 367 mln. 2000 m. iki 480 mln. 2009 m.

Trūkstamų jungčių tiesimas, infrastruktūros modernizavimas. ES lėšos buvo naudojamos finansuoti trūkstamų jungčių tiesimą bei pagrindinių transporto kelių ir koridorių dalių modernizavimą, kartu iš dalies skatinant dideles valstybių narių investicijas. Vargu, ar savarankiškai veikdama valstybė narė pati galėtų nutiesti šias trūkstamas jungtis, nes tam reikalinga europinė parama ir veiksmų, kartais kelių valstybių narių, derinimas.

Malmė–Kopenhaga. Zundo tiltas – ilgiausias automobilių kelių ir geležinkelio tiltas Europoje. Jis buvo atidarytas 2000 m. liepos 1 d. Projekto vertė – 2,7 mlrd. eurų ir jo biudžetas nebuvo viršytas. Iš ES biudžeto buvo skirta 127 mln. eurų. Traukinių keleivių skaičius sparčiai augo: nuo 2001 m. jis padidėjo 230 proc. iki 11,2 mln. keleivių 2009 m. Tais pačiais metais Zundo tiltu pervažiavo septyni milijonai automobilių. Dėl šios jungties vis daugiau įmonių plėtoja veiklą kitoje Zundo pusėje. Sėkmingiausio bendradarbiavimo pavyzdžiai yra Zundo universitetas ir Zundo mokslo rajonas. Zundo jungtis parodo infrastruktūros svarbą vidaus rinkos veikimui.

Greitųjų traukinių ašis Paryžius–Briuselis–Kelnas–Amsterdamas–Londonas. Pirmasis Europoje tarpvalstybinis greitųjų traukinių tinklas, sujungęs Paryžių, Briuselį, Kelną, Amsterdamą ir Londoną, buvo baigtas 2007 m. Jis leidžia iš esmės sutrumpinti kelionių tarp penkių šalių laiką bei suteikia keleiviams realią alternatyvą oro ir kelių transportui. Kelionės laikas daugiau nei dvigubai sutrumpėjo (pvz., nuo daugiau kaip 3 valandų iki 1 val. 22 minučių Paryžiaus ir Briuselio jungtyje ar nuo daugiau kaip 5 valandų iki 1 val. 50 minučių Londono ir Briuselio jungtyje). Daugeliu atveju naujoji greitųjų traukinių linija visiškai nukonkuravo tradicinius lėktuvų skrydžius. Įgyvendinus projektą oro ir kelių transportą iš esmės pakeitė geležinkelių transportas. Pavyzdžiui, „Eurostar“ ir „Thalys“ keleivių skaičius padidėjo nuo 6,5 mln. 1995 m. iki 15,3 mln. 2009 m. Oro linijos nebesiūlo skrydžių iš Paryžiaus į Briuselį ir atgal, nes kelionė traukiniu trunka trumpiau nei skrydis. Iš ES TEN-T programos buvo skirta 720 mln. eurų, o EIB suteikė 1,8 mlrd. eurų paskolą projektui, kurio vertė – 17,3 mlrd. eurų.

Bendras Europos dangus

Europos dangui ir oro uostams kyla prisotinimo grėsmė. Be didelių investicijų į Europos skrydžių valdymo sistemos (Bendro Europos dangaus) įdiegimą mūsų oro uostai būtų perpildyti. Iki 2030 m. 19 oro uostų dirbs visu pajėgumu aštuonias valandas per parą, kiekvieną metų dieną, aptarnaudami 50 proc. visų atskrendančių ar išskrendančių lėktuvų arba ir vienų, ir kitų. 2007 m. tik penki oro uostai veikė visu arba beveik visu pajėgumu aptarnaudami 17 proc. visų skrydžių. Tačiau Europai ne tik tektų atsisakyti didelės potencialios paklausos dalies. Ji taip pat būtų neapsaugota nuo vėluojančių ir atšaukiamų skrydžių precedento neturinčiu mastu. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių, grūsčių išlaidos iki 2050 m. išaugs maždaug 50 proc. Pagrindinė problema yra ta, kad skrydžių valdymo sistema yra pasenusi, o pagrindinės taikomos technologijos buvo sukurtos dar praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje. Sprendimas yra europinis, o jo pavadinimas – SESAR. Tai bendra Europos Komisijos, EUROCONTROL ir aviacijos sektoriaus iniciatyva, kuria siekiama a) tris kartus padidinti oro erdvės pajėgumus, b) dešimteriopai padidinti skrydžių saugą, c) 10 proc. sumažinti poveikį aplinkai, d) 50 proc. sumažinti skrydžių valdymo išlaidas ir e) 10 proc. sutrumpinti keleivių skrydžio laiką ir iki 50 proc. sumažinti atšauktų skrydžių skaičių.

http://www.youtube.com/watch?v=k-2G_vxso9g

Elektromobiliai yra kuriami ir pateikiami į rinką. Tačiau turime sukurti bendrus pagrindinius elektromobilių įkrovimo punktų visoje ES standartus, kitaip iš Prancūzijos į Vokietiją vyksite be galimybės vėl įkrauti baterijas. Darbai jau prasidėjo. 42 partneriai, atstovaujantys automobilių pramonei, energetikos sektoriui, elektromobilių gamintojams, savivaldybėms ir universitetams bei mokslo įstaigoms, bendromis jėgomis kuria ir pristato bendrai priimtą ir vartotojams patogią įkrovimo infrastruktūros sistemą. Bendras projekto „Žaliasis judumas“ biudžetas – 41,8 mln. eurų, iš kurių 24,2 mln. eurų skirs Europos Komisija. „Žaliasis judumas“ suvienys vykdomas regionines ir nacionalines elektromobilių iniciatyvas, darydamas įtaką rezultatams, ir padės palyginti skirtingą technologinę metodiką, siekiant populiarinti Europos rinkai tinkamiausius sprendimus.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Telekomunikacijos ir IRT

Žemesnės kainos, didesnis kokybiškų paslaugų pasirinkimas. Europos vartotojai ir įmonės dabar turi didesnį kokybiškų telefono ryšio paslaugų, kurios yra žymiai pigesnės, pasirinkimą. Tai yra tiesioginis padidėjusios konkurencijos rezultatas, ES liberalizavus telekomunikacijų rinką. Dabar gyventojai gali rinktis iš kelių telekomunikacijų operatorių ir turi teisę pasirinkti kitą operatorių per vieną darbo dieną (išlaikydami tą patį numerį). Dėl to fiksuotojo telefono ryšio skambučių kainos šalies teritorijoje nuo 1998 m. sumažėjo daugiau nei 60 proc. 2006–2010 m. judriojo ryšio paslaugų kainos krito ne mažiau kaip 30 proc.

Tarptinklinis ryšys. Komisijos parengti teisės aktai, kuriais nustatomos viršutinės kainų ribos, padėjo nuo 2005 m. 73 proc. sumažinti tarptinklinio judriojo ryšio kainas ES. Šios ribos buvo mažinamos kiekvienais metais, o paskutinis sumažinimas įvyks 2011 m. liepos 1 d. Be to, vartotojams ir verslininkams nebereikia baimintis didžiulių sąskaitų už duomenų atsisiuntimą judriojo ryšio tinklais, nes mėnesinė sąskaita už duomenų atsisiuntimą negali viršyti 50 eurų, nebent su klientu aiškiai susitariama kitaip. Komisija siekia užtikrinti, kad iki 2015 m. tarptinklinio ir nacionalinio fiksuotojo ryšio tarifai susilygintų. Todėl 2011 m. liepos mėn. Komisija pasiūlys naujas tarptinklinio ryšio taisykles, kurios įsigalios 2012 m. liepos 1 d.

Bendroji skaitmeninė rinka. Europos Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja kurdamos bendrąją skaitmeninę rinką. Europos interneto bendrovės gali tik klestėti aplinkoje, kurioje nėra sienų, tačiau šiuo metu Europa yra nacionalinių interneto rinkų kratinys. Todėl Europos vartotojai neturi galimybės naudotis bendrosios skaitmeninės rinkos pranašumais. Net 60 proc. mėginimų pirkti internetu kitose šalyse nepavyksta. Tik 8 proc. ES pirkėjų internetu perka kitoje šalyje. Dažnai vartotojai negali internetu teisėtai atsisiųsti muzikos iš kitos ES šalies. Jeigu Europai nepavyks sukurti bendrosios skaitmeninės rinkos, ji per artimiausius 10 metų gali prarasti savo konkurencinį pranašumą. Siekdama užtikrinti, kad taip neatsitiktų, Komisija stengiasi sumažinti bendrosios rinkos susiskaidymą ir ją sustiprinti.

Itin spartus internetas. Plačiai prieinama itin spartaus interneto prieiga už konkurencingą kainą yra „skaitmeninis deguonis“, reikalingas Europos augimui ir gerovei didinti. Todėl ES siekia iki 2013 m. visiems europiečiams suteikti bazinį plačiajuostį ryšį ir užtikrinti, kad iki 2020 m. i) visi europiečiai turėtų galimybę naudotis žymiai spartesniu nei 30 Mbps interneto ryšiu ir ii) 50 proc. ar daugiau namų ūkių Europoje naudotųsi spartesniu nei 100 Mbps interneto ryšiu.

Mobilieji telefonai ir plačiajuostis ryšys. 3G ir 4G. Pasinaudodamos ES lėšomis, Europos įmonės tapo pasaulinėmis judriojo ryšio ir belaidžių technologijų bei standartų lyderėmis. Europinis 3G standartas naudojamas daugiau nei 600 mln. mobiliųjų telefonų visame pasaulyje. ES lygmens 120 mln. eurų investicija prieš 10–15 metų sudarė sąlygas šiandien klestėti 250 mlrd. eurų vertės prekių ir paslaugų rinkai, kurioje naudojama 3G telekomunikacijų įranga. Pasinaudodami ES lėšomis mokslininkai sukūrė pirmą 4G pagrįstos judriojo ryšio tinklo infrastruktūros koncepciją. 4G – tai naujausia belaidė technologija, kuria užtikrinamas 10 kartų spartesnis judrusis internetas nei dabartiniai 3G judriojo ryšio tinklai. 4G ne tik užtikrins spartą, kuri reikalinga plačiajuosčio ryšio paslaugoms, artimiausius 100 metų, bet ir skatins ekonominį augimą. Vertinama, kad 2016 m. 4G ryšio tinklais naudosis 500 mln. vartotojų. Rinkos analitikai prognozuoja, kad iki 2013 m. operatoriai visame pasaulyje į 4G įrangą investuos beveik 6 mlrd. eurų.

Investavimas į Europos gyventojus. Moksliniai tyrimai

Kai kurie moksliniai tyrimai yra ne tik labai brangūs, bet ir turi būti atliekami itin dideliu mastu norint gauti prasmingų rezultatų. Nepaprastai svarbu užtikrinti kuo didesnį jų ekonominį naudingumą. Kai tam tikri moksliniai tyrimai atliekami bendradarbiaujant ES lygmeniu, pavyksta išvengti dubliavimosi ir bendrai naudojamasi gebėjimais bei turimomis žiniomis – taip sukuriama didesnė pridėtinė vertė, nei būtų galima sukurti tik nacionalinėmis lėšomis. Vienas ES bendrosios programos lėšų euras padidina šakos pridėtinę vertę 7–14 eurų. Ilgalaikis makroekonominis dabartinės Septintosios bendrosios programos (maždaug 8 mlrd. eurų per metus) poveikis – 900 000 darbo vietų, įskaitant 300 000 darbo vietų mokslinių tyrimų srityje, ir 0,96 proc. BVP prieaugis, 1,57 proc. eksporto padidėjimas ir 0,88 proc. importo sumažėjimas.

Tik sujungusi išteklius – panaudojant ES finansavimo programas ir toliau koordinuojant nacionalinį finansavimą – ES gali sukaupti būtinų pajėgumų mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, kurie leistų imtis iniciatyvos sprendžiant didžiausius šiandienos ir rytdienos Europos ir pasaulio uždavinius. Tarp tokių uždavinių ir klimato kaita, energetinis ir apsirūpinimo maistu saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, sveikatos priežiūra ir senėjanti visuomenė.

Pažanga, padaryta sprendžiant šiuos uždavinius, ne tik tiesiogiai pagerins milijonų europiečių gyvenimą, ji suteiks Europai konkurencinį pranašumą ateities pramonės šakose, kuriant produktus ir paslaugas, kurias norės įsigyti kitos šalys, sprendžiančios tuos pačius uždavinius. Tai savo ruožtu reiškia, kad Europoje bus kuriamos tvarios ir kokybiškos darbo vietos.

Įgyvendinant Europos ekologiškų automobilių iniciatyvą (EEAI), platus elektromobilių naudojimas Europoje tampa komercine realybe. Kartu parengus 51 mokslinių tyrimų projektą pagal šią iniciatyvą, stambiems įrangos gamintojams, kaip antai „Siemens“, kartu su pirmaujančiais automobilių gamintojais („Volkswagen“ ir „Renault“) pavyko įtikinti pagrindines suinteresuotąsias šalis judėti ta pačia kryptimi. EEAI padeda spręsti tokius klausimus kaip Europos standartai, elektros paskirstymo tinklai, pažangiosios IRT technologijos, spartesnis įkrovimas, ilgiau tarnaujančios baterijos bei lengvesni ir stipresni automobilių komponentai. Senkant naftos ištekliams ir didėjant spaudimui automobilių gamintojams būti ekologiškesniems, daugelis šalių kelia plataus užmojo elektromobilių populiarinimo tikslus. Kinija sieks, kad 2020 m. 50 proc. naujų parduodamų automobilių sudarytų elektromobiliai. Pasaulinė rinka bus didžiulė, tad Europa turi tapti stambia jos dalyve, nes elektromobilių technologijos gali sukurti precedento neturinčių įdarbinimo galimybių ir paskatinti augimą. Iš viso į EEAI bus investuota 5 mlrd. eurų, iš kurių 4 mlrd. eurų skirs Europos investicijų bankas, o 1 mlrd. eurų – ES mokslinių tyrimų programa. Europa šio naujojo sektoriaus lydere gali tapti tik bendradarbiaudama, nustatydama bendrus standartus ir pasiekdama susitarimą dėl suderinamų ir viena kitą papildančių technologijų kūrimo.

ES finansavimas skatina privačiąsias investicijas. ES rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, pagal kurią finansavimas skiriamas stambiems ir rizikingiems projektams, galimai atnešiantiems didelės ekonominės ir socialinės naudos, atveju paskolų apimtis yra 12 kartų didesnė už ES indėlį, o papildomos investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas yra 30 kartų didesnės už ES indėlį.

Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui vykdant tikslinius mokslinius tyrimus, kurių vertė – apie 1 mln. eurų, buvo sumažinta galvijų spongiforminės encefalopatijos tyrimų kaina, o tiesioginė ES subsidija vienam tyrimui sumažėjo nuo 20 iki 7 eurų, todėl Bendrijos biudžetas 2002–2006 m. sutaupė maždaug 250 mln. eurų.

2009 m. buvo pradėta įgyvendinti pirmoji bandomoji iniciatyva derinant nacionalines mokslinių tyrimų programas ir finansavimą neurodegeneracinių ligų, visų pirma Alzhaimerio ligos, tyrimams skatinti. Joje šiuo metu dalyvauja 23 šalys. Geresnis mokslinių tyrimų veiklos koordinavimas ES padės Europai veiksmingiau spręsti su šiais klausimais susijusias socialines problemas.

Sutelkti mokslinius tyrimus išteklius ir žinias yra nepaprastai svarbu, jeigu norime veiksmingai konkuruoti su JAV ir Japonija, nes abiejų šalių gyventojų skaičius, todėl ir viešojo bei privačiojo sektorių biudžetai, skiriami moksliniams tyrimams ir inovacijoms, yra žymiai didesni nei bet kurios pavienės ES šalies. Prie šių lenktynių prisijungė besiformuojančios ekonomikos šalys ir sparčiai vejasi kitas dalyves. Nors 1995–2008 m. ES investicijos į mokslinius tyrimus išaugo 50 proc. realia išraiška, JAV tokios investicijos padidėjo 60 proc., o keturiose žinioms imliausiose Azijos šalyse (Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Taivane) investicijos išaugo 75 proc. Investicijos auga dar sparčiau (145 proc.) BRIS šalyse (Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Pietų Afrikoje), o Kinijoje augimo tempas – 855 proc. Jeigu toks tempas išliks, iki 2014 m. Kinija pralenks ES pagal išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

Investavimas į Europos gyventojus. Užimtumas ir socialinių sričių finansavimas

Kiekvienais metais Europos socialinio fondo (ESF) parama pasiekia maždaug 10 mln. europiečių ir padeda 2 mln. gyventojų įsidarbinti. Vienas iš keturių gyventojų, įsidarbinusių 2000–2008 m., darbą rado po ESF mokymų. Gaudamos ES paramą, valstybės narės papildomai investuoja į gyventojus, Daugiau paramos skirdamas skurdesnėms šalims, Europos socialinis fondas (ESF) padeda valstybėms narėms žymiai daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, nes tai būtina norint pasivyti pažangiausias šalis. 2007–2013 m. vienam Lenkijos gyventojui tenka 250 eurų ESF paramos, o vienam Danijos gyventojui – 50 eurų. Nuo 2000 m. valstybės narės gavo 80 mlrd. eurų paramą iš ESF – t. y. maždaug 10 proc. viso Europos Sąjungos biudžeto. Be to, dar 40 mlrd. eurų buvo skirta iš nacionalinių biudžetų ir privačiųjų šaltinių. 2000–2008 m.1 ESF parama buvo skirta maždaug 76 mln. gyventojų ir 1,7 mln. organizacijų. Kiekvienais metais Europos socialinio fondo (ESF) parama skiriama maždaug 10 mln. europiečių ir padeda 2 mln. piliečių įsidarbinti. Kiekvienais metais jaunimas sudaro beveik ketvirtadalį gyventojų, gaunančių ESF paramą, todėl didėja jaunimo užimtumo lygis, verslumas ir judumas, mažėja mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir auga gebėjimų lygis. (2009 m. 3,1 mln. iš 11,0 mln.).

Nuo įkūrimo 2006 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) gavo 77 paraiškas iš 19 šalių dėl beveik 353 mln. eurų kvalifikacijos kėlimo ir darbo paieškos paramos kone 75 000 darbo netekusių europiečių. Iš EGF finansuojamos priemonėms, kurios yra daug platesnio masto nei įmonės įsipareigojimai, kai atleidžiama daug darbuotojų. 2009 m. įsidarbino daugiau kaip 40 proc. atleistų asmenų, gavusių EGF paramą.

Taikant naująją mikrofinansų priemonę PROGRESS, ES finansavimas padeda pritraukti tarptautinių finansų įstaigų lėšų, todėl galima mikrofinansinė parama rizikos grupėms ir verslumo plėtojimui, socialinei ekonomikai ir mikroįmonėms visoje ES. Iki 2013 m. pabaigos Sąjungos indėlis į mikrofinansų priemonę bus 100 mln. eurų (2010–2013 m.). Komisijos vertinimu, Sąjungos indėlis galėtų padidėti iki 500 mln. eurų vertės mikrokreditų, jeigu pavyktų pritraukti kitų tarptautinių finansų įstaigų, pavyzdžiui, Europos investicijų fondą (EIF).

Reaguojant į ekonomikos krizę, papildomi išankstiniai mokėjimai iš ES biudžeto leido skubiai įlieti į ūkį 6,25 mlrd. eurų sumą 2009 m. (1,76 mlrd. eurų ESF ir 4,5 mlrd. eurų ERPF paramos), tad valstybės narės galėjo skubiai išleisti daugiau pinigų įgyvendindamos prioritetinius projektus, padėdamos MVĮ bei paramą skirdamos labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

Vokietijoje ESF finansuojama federalinė programa padėjo sutrumpintą darbo laiką dirbantiems asmenims įgyti naujų kvalifikacijų.

„MG Rover“ atvejis (Jungtinė Karalystė)

Anglijoje įgyvendinamo projekto „Better West Midlands“ paramos paketas užtikrina specialiai pritaikytas paslaugas, kurios atitinka ir darbdavių, ir asmenų poreikius. Teikiamos asmeninės konsultacijos ir parama, sudaromos galimybės įgyti įgūdžių ir gauti mokymą. Europos socialinio fondo lėšos padėjo suteikti didesnę paramą ir daugiau mokymų darbuotojams, kurie gali būti arba yra atleidžiami, iki jų išėjimo iš esamo darbo. Siekiama padidinti jų gebėjimą pereiti tiesiai į kitą darbą. Projektas padės maždaug 14 500 darbuotojų, dirbančių Vakarų Midlandso grafystės gamybos ir kitų sektorių įmonėse.

EGF parama daugiau kaip 3 000 Vokietijos darbuotojų

2007 m. birželio mėn. Vokietija paprašė EGF paramos po to, kai Taivano mobiliųjų telefonų gamintojas „BenQ“ nutraukė finansinę paramą savo dviem patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, jos tapo nemokios ir darbo neteko 3 303 darbuotojai. Šios įmonės veikė Miunchene (Bavarija), Kampe-Lintforte ir Bocholte (Šiaurės Reinas-Vestfalija). Iš visų atleistų darbuotojų, 2 528 nusprendė pereiti į perkėlimo bendrovę ir pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. EGF padėjo pailginti laikotarpį nuo 12 iki 17 mėnesių ir pagerinti paramos priemonių kokybę. Su laiku į darbo rinką vėl integravosi 1 879 (arba 74 proc.) EGF paramos gavėjų.

Investavimas į Europos gyventojus. Švietimas

ES kasmet skiria 2,5 mlrd. eurų, arba 1,8 proc. viso ES biudžeto, švietimui, jaunimui, kultūrai, kinui ir mokslininkų judumui. Ši gana nedidelė biudžeto dalis užtikrina puikius rezultatus ir didelę pridėtinę vertę valstybėms narėms, kuriose nėra taikomos panašios finansavimo sistemos. Tarptautinio studentų judumo organizavimas ir švietimo įstaigų (pvz., universitetų, mokyklų ir pan.) bendradarbiavimas yra žymiai efektyvesnis ES lygmeniu nei dvišalių iniciatyvų labirintas. Pinigai, kurie investuojami per ES programas, paprastai yra pradinis įnašas, pritraukia daugiau viešųjų ir privačiųjų lėšų ir padeda įsibėgėti daugeliui dėmesio vertų projektų. Pasitvirtino, kad ES finansavimo grąža gali būti labai didelė.

Įgyvendindama Mokymosi visą gyvenimą programą, ES 2007–2013 m. investuos apie 7 mlrd. eurų į tarptautinio judumo mainų ir tarpvalstybinius projektus. Kasmet maždaug 300 000. Europos moksleivių ir studentų, mokytojų ir dėstytojų turi galimybę kelti kvalifikaciją arba mokytis užsienyje, o apie 20 000 švietimo įstaigų gali dalyvauti tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose. Be to, programa padeda mažinti takoskyrą tarp švietimo įstaigų ir darboviečių, visų pirma sudarydama galimybes atlikti praktiką įmonėse. Nuo 1987 m. per programą „Erasmus“ 2,5 mln. studentų gavo paramą studijoms arba dalykinei praktikai užsienyje. Tyrimai parodė, kad „Erasmus“ programos dalyviams lengviau prisitaikyti ir jie turi daugiau motyvacijos, o patirtis gerina jų perspektyvas darbo rinkoje. Be to, „Erasmus“ padėjo kurti palyginamas universitetines programas ir paskatino studijų užsienyje pripažinimą (Bolonijos procesas). Kasmet išnaudojamas visas programos biudžetas ir tenka atmesti maždaug 50 proc. paraiškų.

Pagal programą „Marie Curie“ ES kasmet sudaro galimybes 8 000 mokslininkų padirbėti užsienyje ir skatina mokslo bei verslo partnerystę. Europos inovacijos ir technologijos institutas yra pirmasis bandymas ES lygmeniu sustiprinti vadinamąjį žinių trikampį: švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Institutas vis daugiau dėmesio skiria inovacijų atotrūkiui stiprindamas ES konkurencingumą ir skatindamas kurti darbo vietas.

Kultūra. Kultūros ir kūrybos sektoriai sudaro 4,5 proc. ES BVP ir 3,8 proc. darbo vietų, ir šie rodikliai yra geresni nei daugelio kitų pagrindinių sektorių. Programos MEDIA parama filmų platinimui didina šios pramonės konkurencingumą ir padeda mažosioms įmonėms, taip sudarydama galimybes įsidarbinti. Galima vertinti, kad MEDIA paramos kino sektoriuje dauginamasis poveikis yra 13 eurų, uždirbtų iš kiekvieno investuoto euro.

Stažuočių įmonėse judumas (praktika)

Stažuotės įmonėse arba praktika bendrovėse ar organizacijose yra sparčiausiai auganti veiklos sritis pagal Mokymosi visą gyvenimą programos „Erasmus“ paprogramę. 2009–2010 m. finansavimas buvo skirtas daugiau kaip 35 000 stažuočių užsienyje, o tai daugiau kaip 17 proc. metinis augimas. Stipendijos sudaro galimybę mokiniams užsienyje stažuotis nuo trijų iki dvylikos mėnesių. Darbas užsienio bendrovėje padeda studentams geriau prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, išsiugdyti specialių įgūdžių ir stiprinti aukštųjų mokyklų bei įmonių bendradarbiavimą.

Investavimas į Europos regionus. Sanglaudos politika

Sanglaudos politika padeda skurdesniems regionams pasivyti turtingesnius ir prisijungti prie vidaus rinkos. Tai į ateitį orientuota investicijų politika, kuri akivaizdžiai naudinga visai Europai, nes padeda kurti darbo vietas ir skatina augimą kitose valstybėse narėse.

Pavyzdžiui, ES itin išaugo valstybių narių eksportas į regionus, gaunančius sanglaudos paramą. Sanglaudos politikos ir augimo ES ryšys akivaizdus. Tyrimai parodė, kad visų 25 ES narių BVP 2009 m. buvo 0,7 proc. didesnis dėl sanglaudos politikos investicijų 2000–2006 m. laikotarpiu. Manoma, kad šis rodiklis išaugs iki 4 proc. iki 2020 m. Prognozuojama, kad bendras grynasis poveikis vien tik ES 15 šalių BVP sudarys 3,3 proc. iki 2020 m. Kitaip tariant, investavimas į regionus užtikrina Europos vystymąsi. Augimas viename, galbūt skurdesniame regione, skatina įsigyti prekių ir paslaugų iš kito, turtingesnio regiono. Tai skatina plėtotis vidaus rinką, sudarančią 60–80 proc. valstybių narių eksporto – tai žymiai daugiau nei eksportas į tokias trečiąsias šalis kaip Kinija, Indija ar JAV.

Sanglaudos politikos įgyvendinimas 2000–2006 m. užtikrino 2,1 euro grąžą iš kiekvieno investuoto euro. Prognozuojama, kad iki 2020 m. vieno investuoto euro grąža bus 4,2 euro. Sanglaudos politika taip pat padėjo padidinti užimtumo lygį. 2009 m. duomenimis, dėl 2000–2006 m. įgyvendinamos politikos dirbančiųjų skaičius buvo 5,6 mln. didesnis arba buvo vidutiniškai 560 000 didesnis kasmet nei be sanglaudos politikos.

Dėl užsitęsusio ūkio nuosmukio ir skolose skęstančiose šalyse sanglaudos politikai tenka esminis vaidmuo užtikrinant ekonominį ir socialinį atsigavimą, skatinant investicijas tokiuose augančiuose sektoriuose kaip energijos vartojimo efektyvumas, taip pat padedant žmonėms mokytis ir gerinti kvalifikaciją ieškant darbo.

Sanglaudos išlaidos naudingos kelioms valstybėms narėms

2009 m. Lenkija, kuri dabartiniu programavimo laikotarpiu yra didžiausia sanglaudos politikos paramos gavėja, atliko tyrimą,2 siekdama įvertinti, kokią naudą gavo 15 ES šalių dėl sanglaudos politikos įgyvendinimo Lenkijoje. Remiantis įmonių iš 15 ES šalių, su kuriomis buvo pasirašytos sutartys, apklausa, tyrimas rodo, kad maždaug 8 proc. bendros sutarčių apimties Lenkijoje teko 15 ES šalių bendrovėms, o Vokietijos įmonės sudarė pačią svarbiausią grupę. Paprastai šios įmonės sėkmingai dalyvavo stambesniuose Lenkijos projektuose.

Lahčio švariųjų technologijų grupė (Suomija)

ES parama įgyvendinant šį projektą turėjo katalizatoriaus poveikį. Ji paskatino inovacijas ir aplinkosaugos technologijų kūrimą suvienydama mažas ir dideles įmones, švietimo įstaigas ir regiono valdžios institucijas. Grupė teikia paslaugas, kurios padeda 200 dalyvaujančių įmonių užmegzti ryšius ir įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje.

Lahčio mokslo ir verslo parkas, kuris koordinuoja grupės veiklą, tapo pirmaujančiu aplinkosaugos technologijų centru Suomijoje. 2005–2007 m. į šį regioną buvo perkelta maždaug 20 švariųjų technologijų bendrovių ir organizacijų. Šiam projektui iš ES biudžeto buvo skirta 1,5 mln. eurų. Parko teikiamos verslo plėtros ir perkėlimo paslaugos pritraukė daugiau kaip 30 mln. eurų investicijų ir sukūrė apie 170 naujų darbo vietų regione.

Naujas požiūris į atsinaujinančiąją energiją Giusinge (Austrija)

Giusingas – nedidelis miestelis pietryčių Austrijoje – yra į ateitį orientuotos atsinaujinančiosios energijos politikos įgyvendinimo vietos lygmeniu, skatinančio viso regiono ekonominę plėtrą, pavyzdys. Miestelis, naudodamas medieną iš aplinkinių miškų biomasės šiluminėje elektrinėje, pagamina daugiau elektros energijos nei gali suvartoti ir gali tiekti elektrą visam regionui. Vien atsinaujinančiosios energijos sektoriuje buvo sukurta daugiau kaip 50 įmonių, o nuo 1995 m. Giusingas išmetamo anglies dioksido kiekį sumažino 100 proc.

Dėl pigios šilumos (30 proc. pigesnės) buvo sukurta daugiau kaip 1 000 naujų darbų vietų miestelyje ir jo apylinkėse, įskaitant 100 darbo vietų naujame pramoninio komplekso biurų pastate, kuriame įsikūręs Europos atsinaujinančiosios energijos centras. Siekiant padėti skleisti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių srityje sukauptą patirtį buvo įkurtas regioninių, nacionalinių ir tarptautinių partnerių tinklas.

Šiam projektui iš ES biudžeto buvo skirta 461 000 eurų.

  • Europiečių saugumo didinimas Sąjungoje

Europiečiai kasdien susiduria su tūkstančiais mažesnių ir didesnių tarpvalstybinių problemų. ES turi sukurti tokią teisės, teisių ir teisingumo erdvę, kuri palengvintų kasdienį mūsų piliečių gyvenimą. Pastarojo meto įvykiai prie ES išorės sienų pietiniame Viduržemio jūros regione parodė, kad Europa turi ne tik skirti neabejotiną paramą demokratijos įtvirtinimui arabų šalyse, bet ir aktyviau bendradarbiauti ir rodyti daugiau solidarumo priimant dešimtis tūkstančių į Europą plūstančių migrantų. Be to, aplinkosaugos problemos nesibaigia ties mūsų sienomis ir jas geriausia spręsti taikant europinius veiksmus ir paramą. Perėjimas prie ekologiškesnės ekonomikos bus lengvesnis, kai ES veiksmai ir parama padės skatinti investicijas į ekologines inovacijas, tausų išteklių naudojimą ir veiksmus klimato kaitos srityje. Džiugina ir tai, kad ES maisto produktų pasirinkimas didelis. Tam reikalingos europinės maisto saugos, vartotojų teisių apsaugos, gyvūnų sveikatos sistemos ir taisyklės. Taip pat būtina užtikrinti, kad rizikingi produktai nepatektų į mūsų Sąjungą. Tai geriausiai užtikrintų bendradarbiavimas muitinės kontrolės srityje.

Saugesnės sienos

Pabėgėlių perkėlimo iš Maltos į kitas ES valstybes nares bandomasis projektas (EUREMA). Komisija Europos pabėgėlių fondo (EPF) lėšomis finansavo du pabėgėlių perkėlimo iš Maltos į kitas ES šalis projektus: vienam bandomajam projektui, kurį įgyvendinti padėjo Prancūzija, buvo skirta 770 000 eurų, o kitam vis dar įgyvendinamam projektui EUREMA (Europinis perkėlimas iš Maltos) – beveik 2 mln. eurų. Projektą EUREMA įgyvendina Maltos valdžios institucijos, padedamos dešimties valstybių narių (Prancūzijos, Vokietijos, JK, Portugalijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos), kurios įsipareigojo į savo teritoriją perkelti beveik 260 Maltoje įstrigusių pabėgėlių. Projektą įgyvendinti taip pat padeda Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir Tarptautinė migracijos organizacija. Europinėmis lėšomis padengtos išlaidos ir sudarytos galimybės valstybėms narėms priimti pabėgėlius, pasiūlyti jiems geresnę ateitį ir palengvinti migrantų srauto naštą Maltoje, kuri dažnai yra sudėtinga dėl šalies geografinės padėties.

Tokios agentūros kaip Europolas arba FRONTEX padeda valstybėms narėms bendradarbiauti vietoje, pavyzdžiui, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kontroliuojant ES išorės sienas arba užtikrinant atviros Europos erdvės saugumą. Jungtinių tyrimų grupių, kurių veiklą koordinuoja Europolas (2011 m. biudžetas – 83 mln. eurų), įkūrimas padėjo sėkmingai vykdyti operacijas prieš tarptautines nusikalstamas grupuotes, susijusias su narkotikų kontrabanda ar pinigų padirbinėjimu. 2008 m. Europoje konfiskuota maždaug 77 tonos kokaino, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2003 m. Kadangi rinka yra europinė, atsakas irgi turi būti europinis.

Šengeno erdvės sukūrimas reiškia, kad viena valstybė narė kontroliuoja jai tenkančią išorės sienų dalį visų kitų vardu. ES turi pajėgti paremti tas valstybes nares, kuriose susidaro sudėtingos situacijos dėl jų geografinės padėties, judėjimo srautų ir migracijos maršrutų. Už tai atsako agentūra FRONTEX (2011 m. biudžetas – 78 mln. eurų), kurią pasiekia vis daugiau valstybių narių reikalavimų. 2011 m. birželio mėn. buvo susitarta stiprinti FRONTEX.

Skubios pasienio pagalbos būriai (RABIT) Graikijoje. Vykdant operaciją, kuri tęsėsi nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. kovo 2 d., kiekvieną savaitę beveik 200 gerai parengtų kviestinių pareigūnų iš 26 valstybių narių padėjo savo kolegoms Graikijoje kontroliuoti pasienio zonas ir nustatyti sulaikytų nelegalių imigrantų tapatybes. FRONTEX valdomas skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimas taip pat padėjo Graikijos valdžios institucijoms rinkti informaciją apie migracijos maršrutus ir tarpininkų tinklus, kurie išnaudoja į beviltišką padėtį patekusius nelegalius imigrantus. Prieš operaciją spalio mėn. Graikijos ir Turkijos sausumos pasienyje buvo sulaikyti 7 607 asmenys. Per keturis mėnesius trukusią operaciją buvo sulaikyta daugiau kaip 11 800 migrantų, o nelegalaus patekimo į šalį atvejų sumažėjo daugiau kaip 70 proc.

Bendra operacija „Hera“, kurią koordinuoja FRONTEX, yra didžiausia Europoje paieškos ir gelbėjimo operacija. Ji išsaugojo daugybę gyvybių neleisdama nelegaliems migrantams mažose, kelionėms jūra netinkamose valtyse leistis į pražūtingą kelionę vandenynu iš Vakarų Afrikos (Senegalo, Mauritanijos ir Žaliojo Kyšulio) į Kanarų salas. Viena po kitos vykdomos operacijos „Hera“ leido beveik visiškai uždaryti nelegalios migracijos iš Vakarų Afrikos maršrutą (2006 m. buvo pasiektas pikas, kai į Kanarų salas atvyko kone 32 000 migrantų). Tačiau kova su žmonių kontrabandos ir prekybos žmonėmis tinklais yra sunkesnė. Organizuotos nusikalstamos grupuotės siekia pelno, o jų taikomi metodai darosi vis sudėtingesni ir rafinuotesni. Pradėjus vykdyti operacijas „Hera“, žmonių kontrabandos kelias sistemingai pasislinko: nuo centrinio Viduržemio jūros regiono į rytinį Viduržemio jūros regioną palei Graikijos ir Turkijos sieną.

Muitinė. Daugeliui europiečių baiminantis, kad iš Japonijos gali būti importuotos apšvitintos prekės ir maisto produktai po incidento Fukušimos elektrinėje 2011 m. kovo mėn., Europos muitinei teko didžiausia atsakomybė užtikrinant, kad nebūtų viršytos apšvitos normos ir į ES nebūtų įvežti užteršti produktai.

ES muitų sąjunga veikia daugiau nei 40 m. ir jos sukurta papildoma nauda neapsiriboja Europos muitinės politikos sritimi. Ja ne tik užtikrinamas muitų ir žemės ūkio muitų surinkimas ES valstybėse narėse ir į ES biudžetą (daugiau kaip 20 mlrd. eurų per metus), bet ir padedama valstybėms narėms rinkti PVM, akcizo mokesčius ir kitas pajamas, užtikrinama eksporto kontrolė siekiant išvengti neteisėto PVM ar akcizų susigrąžinimo. Be to, yra tiesiogiai kontroliuojama ir įgyvendinama kita ES politika: transporto, žemės ūkio, sanitarinių ar aplinkosaugos priemonių. Muitų sąjunga taip pat užtikrina tiekimo grandinės saugumą, kovą su kontrabanda ir sukčiavimu bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugą pasienyje.

Bendros 27 valstybių narių išlaidos, kurių šios patirtų siekdamos gauti tokių pačių kovos su sukčiavimu, prekybos lengvinimo ir vienodo teisės aktų taikymo rezultatų, būtų mažiausiai keturis kartus didesnės nei išlaidos, kurias patiria Komisija teikdama tas pačias paslaugas. Trumpai tariant, kiekvienas euras, kurį išleidžia Komisija, padeda 27 valstybėms narėms bent 4 eurais susimažinti išlaidas.

Muitinės programa, kurios biudžetas 2008–2013 m. – 324 mln. eurų, yra svarbi ES priemonė, užtikrinanti sklandų muitų sąjungos, o ne 27 skirtingų įgyvendinančių administracijų, veikimą. Be kita ko, programa leidžia nacionalinėms muitinėms per vieną sekundę sklandžiai sutvarkyti po 7 muitinės deklaracijas importui ir eksportui, o per metus – iš viso 211 mln. deklaracijų.

Visą Europą apimantis saugus kompiuterių tinklas, sujungiantis visas muitų ir mokesčių administracijas, kainuoja 11 mln. eurų per metus. Valstybėms narėms nebereikia kurti dvišalių tinklų, todėl kiekviena jų kasmet sutaupo po 35 mln. eurų.

Centrinė IT sistema (TARIC), kuri sudaro galimybes visus ES tarifus ir prekybos priemones kasdien skelbti internete, yra dar vienas didžiulės masto ekonomijos, kurią galima pasiekti ES lygmens valdymu, pavyzdys. Nuo 2007 m. Komisija šiai sistemai sukurti išleido 3,7 mln. eurų. Jeigu visoms valstybėms narėms būtų reikėję kurti atskiras sistemas, bendros išlaidos siektų apie 80 mln. eurų, t. y. būtų 20 kartų didesnės.

Dar vienas pavyzdys iš muitų srities yra ūkinės veiklos vykdytojų duomenų sistema, kurioje saugoma informacija apie 2,5 mln. juridinių asmenų, įregistruotų 27 ES valstybėse narėse, kurie bendrauja su muitinės tarnybomis. Kadangi veikia bendra sistema, įmonės taupo laiką ir išteklius, nes vykdant veiklą joms nebereikia registruotis kiekvienoje valstybėje narėje. Ūkinės veiklos vykdytojų duomenų sistemos sukūrimas Komisijai kainavo 5 mln. eurų, jeigu valstybės narės būtų kūrusios tokias sistemas atskirai, jos būtų išleidusios 25 mln. eurų!

Saugesnis maistas. Žemės ūkis, žuvininkystė ir sveikata

Apsirūpinimo maistu saugumas yra strateginės svarbos klausimas Europos Sąjungai ir kiekvienai valstybei, o dauguma ES piliečių mano, kad tai yra gyvybiškai svarbus klausimas. Todėl tam skiriama didelė biudžeto lėšų dalis, nes 70 proc. viešojo finansavimo žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Europoje yra skiriama iš ES biudžeto.

Politika padeda siekti pačių įvairiausių tikslų. ES kaimo vietovės sudaro 77 proc. ES teritorijos (47 proc. užima žemės ūkio paskirties žemė ir 30 proc. miškai) ir jose gyvena maždaug pusė ES gyventojų (ūkininkaujančios bendruomenės ir kiti gyventojai). 13,7 mln. ūkininkų gamina maistą 500 mln. europiečių, prižiūri mūsų kraštovaizdį, vaidina pagrindinį vaidmenį apsaugant aplinką, saugant biologinę įvairovę ir kovojant su klimato kaita, kad kaimo vietovės išliktų gyvybingos. Aukšto lygio vartotojų teisių apsaugos standartai užtikrina, kad piliečiai valgytų kokybišką maistą.

BŽŪP biudžetas nėra didelis, nors jis ir sudaro gana nemažą ES biudžeto dalį.

Žemės ūkio politikos finansavimas per BŽŪP sudaro mažiau nei 1 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų visose valstybėse narėse. Palyginimui, ES ir valstybės narės tris kartus daugiau išleidžia gynybai ir beveik penkis kartus daugiau moksliniams tyrimams, kurie nėra suderinti.

Bendros ES išlaidos sudaro maždaug 55 mlrd. eurų per metus, tad vienam gyventojui tenka apie 110 eurų per metus, 2,20 eurų per savaitę arba 30 centų per dieną – tiek kainuoja viena cigaretė.

Kadangi žemės ūkis yra vienintelis sektorius, visų pirma finansuojamas iš Europos Sąjungos biudžeto, išlaidos europiniu lygmeniu iš esmės pakeičia nacionalines išlaidas – taip nėra kitos politikos atveju. Tuo paaiškinama, kodėl šios išlaidos sudaro didelę ES biudžeto dalį. Šiemet jos sudarė 40 proc. viso ES biudžeto, bet ši dalis palaipsniui mažėja nuo 1984 m., kai ji buvo 71 proc. (ir buvo tik 10 valstybių narių). 2013 m. ji bus 39 proc. (esant 27 valstybėms narėms). Ši mažėjimo tendencija tęsis ir po 2013 m.

Jeigu nebūtų vienos bendros politikos, 27 skirtingos nacionalinės politikos būtų brangesnės ir mažiau veiksmingos, taip pat skirtųsi intervencijos lygiai, ir keltų didelis konkurencijos iškraipymo pavojus. Reformos padėjo Europos žemės ūkiui tapti labiau į rinką orientuotu sektoriumi, nes valstybių atsargos beveik išseko ir maistas nebėra išmetamas.

Taip pat vykdoma bendros žuvininkystės politikos reforma. Sąjungai tenka išimtinė kompetencija jūrų biologinių išteklių išsaugojimo srityje ir dalinė kompetencija įgyvendinant likusią politikos dalį. Jūrų politikos ir žuvininkystės srityse įgyvendinamais bandomaisiais projektais MARSUNO ir „BluemassMed“ siekiama efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio jūrų stebėjimo visoje ES. Viduržemio jūros baseine šešių pakrantės valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina projektą „BluemassMed“. Projekte MARSUNO dalyvauja devynių Europos šiaurinių jūrų baseinų valstybių narių, ir Norvegijos valdžios institucijos. Todėl „BluemassMed“ ir MARSUNO svariai prisideda ieškant būdų, kaip išvengti dvigubo brangaus duomenų rinkimo, nes jo būtų galima išvengti, jeigu minėtosios valdžios institucijos tinkamai palaikytų ryšį. Projekto „BluemassMed“, kurį koordinuoja Prancūzija, vertė – 10,2 mln. eurų, iš kurių ES indėlis yra 3,6 mln. eurų. Projekto MARSUNO, kurį koordinuoja Švedija, vertė – 3,05 mln. eurų, iš kurių ES indėlis – 1,9 mln. eurų.

Ligų, kuriomis serga gyvūnai ar augalai, ir maisto grandinės užkrato negali sustabdyti jokios sienos. ES kasmet skiria apie 300 mln. eurų metinėms ar daugiametėms programoms, skirtoms įvairioms ligoms kontroliuoti ir išnaikinti. ES maisto saugą užtikrina teisinėmis ir kitomis priemonėmis, kurių visuma sudaro bendrą maisto apsaugos nuo gamybos iki suvartojimo vietos metodiką, t. y. nuo lauko iki stalo. Nors vis atsiranda naujų ligų, kaip antai mėlynojo liežuvio liga, ES sveikatos būklė nuolat gerėjo, kaip ir naujosiose valstybėse narėse, o tai turėjo teigiamos įtakos gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės maisto vidaus rinkos veikimui, ES eksporto galimybės ir vartotojų pasitikėjimui. Parama ES lygmeniu yra svarbi, nes poveikis yra tarpvalstybinis, o išlaidas dažnai tenka padengti vienai valstybei narei. Augalų sveikatos srityje valstybės narės taip pat gali gauti bendro ES finansavimo lėšų išlaidoms, susijusioms su reguliuojamų žalingų augalų organizmų išnaikinimu ir izoliavimu, padengti. Be ES paramos valstybėms narėms labai sunku imtis didelio masto išnaikinimo veiksmų, nes atskirai valstybei narei tenka didelės išlaidos, kurios iš esmės teikia naudos ne tik kitoms valstybėms narėms, bet ir visai Sąjungai.

Pavyzdžiui, klasikinis kiaulių gripas yra pagrindinė kiaulių ir šernų liga, kurios protrūkiai keliose ES valstybėse narėse praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje turėjo skaudžių padarinių. Skaičiuojama, kad tiesioginiai ir netiesioginiai ligos protrūkio Nyderlanduose 1997–1998 m. nuostoliai sudarė maždaug 2 mlrd. eurų. Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio ES skyrė apie 218 mln. eurų skubiam išnaikinimui ir priežiūrai. Sergamumas itin sumažėjo ir per paskutiniuosius dešimt metų nebuvo nė vieno didelio protrūkio, tad liga buvo praktiškai išnaikinta didžiojoje ES dalyje, o padėtis naujosiose valstybėse narėse taip pat žymiai pagerėjo. Tai reiškia, kad, jeigu skaičiuosime vien Nyderlanduose patirtas išlaidas, kiekvienas ES lygmeniu išleistas euras gali sutaupyti 9 eurus ar daugiau, jeigu atsižvelgsime ir į kitų valstybių narių išlaidas. Jungtiniam tyrimų centrui vykdant tikslinius mokslinius tyrimus, kurių vertė sudaro apie 1 mln. eurų, buvo sumažinta galvijų spongiforminės encefalopatijos, kuri dažnai vadinama karvių pasiutlige, tyrimų kaina. Tiesioginė ES subsidija vienam tyrimui sumažėjo nuo 20 iki 7 eurų, todėl Bendrijos biudžetas 2002–2006 m. sutaupė maždaug 250 mln. eurų.

Saugesnė aplinka. Veiksmai klimato kaitos srityje ir aplinka

Daugumos aplinkosaugos problemų, įskaitant klimato kaitą, nestabdo jokios sienos ir jų negalima išspręsti pavienių valstybių narių veiksmais. Šioms problemoms spręsti reikia bendrų pastangų ir partnerysčių su suinteresuotosiomis šalimis, nes vėliau, jeigu jų nespręsime, visai ES gali tekti sumokėti labai didelę kainą.

ES veiksmai klimato kaitos srityje apima ne tik pirmuosius ir didžiausio užmojo privalomus taršos mažinimo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus, bet ir pirmąją bei didžiausią pasaulyje prekybos taršos leidimais sistemą. Niekas nebūtų patikėjęs, kad nacionalinė Belgijos ar Danijos anglies dioksido rinka gali egzistuoti arba veiksmingai prisidėti prie išmetamų teršalų mažinimo, jau nekalbant apie tai, kad galėtų įkvėpti mūsų pasaulinius partnerius pasekti jų pavyzdžiu. Tik kartu Europai pavyks imtis efektyvių veiksmų klimato kaitos srityje, ilgainiui užtikrinant teigiamą jų poveikį – tvaresnį augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Be to, ES veiksmai klimato kaitos srityje mažina mūsų energetikos išlaidas: 2010 m. Europa už importuojamą naftą sumokėjo maždaug 50 mlrd. eurų daugiau nei 2009 m. Tai kone trečdalis sumos, kurią visos ES valstybės narės išleidžia moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimas ir atsinaujinančiosios energijos vartojimo padidinimas reikštų, kad per kiekvieną naftos kainų pakilimą į užsienį nebenutekėtų didžiulės pinigų sumos. Sutaupytas lėšas būtų galima investuoti į Europos mokslinius tyrimus, švietimą ar kitas priemones, skatinančias augimą ir darbo vietų kūrimą.

Ryžtingi ir savalaikiai Europos veiksmai klimato ir energetikos politikos srityje iki 2020 m. sukurtų 1,5 mln. papildomų darbo vietų, pavyzdžiui, modernizuojant pastatus ir kuriant išmanius elektros tinklus Europoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. iškastinio kuro importas padidės du kartus, jeigu nesiimsime tokių kolektyvinių veiksmų. Tokie veiksmai padės iškastinio kuro importą sumažinti daugiau kaip du kartus, palyginti su dabartiniu jo dydžiu. Vidutinės kuro išlaidos sumažės 175–320 mlrd. eurų per metus.

Įkurdama Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą, Komisija sukūrė novatorišką pasaulinį rizikos kapitalo fondą, mobilizuosiantį privačiąsias investicijas į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus besivystančiose ir besiformuojančios ekonomikos šalyse. 2007–2010 m. iš ES biudžeto buvo skirta tik 80 mln. eurų, tačiau tikimasi, kad privačiosios investicijos sudarys apie 300 mln. eurų. ES išlaidos technologinei plėtrai ir ankstyvam diegimui (pavyzdžiui, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos) reiškia, kad yra dalijamasi novatoriškų demonstracinių projektų, kai technologijos išbandomos pirmą kartą, rizika. Rizikos dalijimasis padedant ES biudžetui ir rezultatų pritaikymas nacionaliniu lygmeniu yra sveikintinos priemonės kovoje su klimato kaita, kai taikomos naujos technologijos.

ES aplinkosaugos programa LIFE+ pritraukia partnerystes, kurias kitomis aplinkybėmis būtų sunku sukurti, ir užtikrina veiksmingesnę intervenciją nei pavieniai valstybių narių veiksmai, nes galima sutelkti daugiau išteklių ir kompetencijos. Bendras programos biudžetas yra 2,2 mlrd. eurų (arba maždaug 300 mln. eurų per metus), įskaitant klimato kaitos srities veiksmų finansavimą. Nors programos mastas yra gana nedidelis, atskiri jos projektai dažnai turėjo neproporcingai didelį poveikį.

Įvairiausia nauda aplinkai. Austrijos įgyvendinamas LIFE projektas „Donauufer“ yra geras aplinkos finansavimo europiniu lygmeniu teikiamos įvairiausios naudos pavyzdys. Pagal šį nedidelį projektą buvo restauruoti natūralūs upės krantai bei salpos 3 kilometrų Dunojaus atkarpoje, tačiau rezultatai buvo juntami ne tik projekto apylinkėse. Buvo ne tik pagerintas nykstančių žuvų, augalų ir paukščių rūšių, kaip antai jūrinio erelio, išsaugojimo statusas, bet sulėtinta upės tėkmė. Atlaisvinti salpos kraštai sumažino potvynių pavojų gretimame Hainburgo mieste, taip pat toliau esančioje Bratislavoje (Slovakija). Vėliau su šiuo projektu susipažino daugybė ekspertų, ir jis laikomas pavyzdiniu įgyvendinant panašias iniciatyvas Dunojaus baseine ir kitur. Projektui išleista tik 1,7 mln. eurų (ES bendras finansavimas – 0,7 mln. eurų).

Purvas virsta auksu visoje ES. Nuotekų valymas yra itin svarbus ES aplinkosaugos teisės aktuose, nes akivaizdu, kad vanduo yra bendri ištekliai. Vienas iš nuotekų valymo produktų yra nuotekų dumblas. Europoje kasmet susidaro devyni milijonai tonų nuotekų dumblo, kuriame yra tiek energijos, kiek pakaktų 1,7 mln. namų ūkių elektros ir šildymo poreikiams patenkinti. Tačiau dumblas yra sudėtingas aplinkosaugos klausimas ir yra nemažas poreikis stiprinti visuomenės pasitikėjimą. Įgyvendinant LIFE projektą „MAD but Better“ buvo sukurtas realaus dydžio dumblo valymo procesas, kurį nesunku pritaikyti įvairioms įmonėms, veikiančioms susijusiose atliekų panaudojimo srityse. Projektas tapo geresnio nuotekų tvarkymo katalizatoriumi. Įgyvendinant projektą sukurta technologija tapo standartiniu nuotekų dumblo valymo metodu visoje JK vandens pramonėje. Iki 2007 m. rugpjūčio mėn. JK buvo sumontuoti keturi fermentų hidrolizės įrenginiai, gauta užsakymų dar penkiems įrenginiams. Šio valymo metodo diegimu jau susidomėjo 12 ES valstybių narių ir 26 šalys iš viso pasaulio. Vienas iš metodo pranašumų yra jo pigumas: dumblo šalinimo išlaidos sumažėja iki 210 eurų vienai sausos kietos medžiagos tonai t. y. tik pusė išvežimo į sąvartyną kainos. Be to, šis metodas taip pat leidžia ūkininkams sutaupyti maždaug 175 eurus vienam hektarui, nes dumblas pakeičia trąšas.

Europos žemės stebėsenos programa (GMES) gali padėti pramonei uždirbti maždaug 6,9 mlrd. eurų per metus arba 0,2 proc. metinio ES BVP. Stichinės nelaimės ir žmogaus sukeltos katastrofos Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje, taip pat didėjantys saugumo poreikiai, dar labiau padidino geresnių stebėsenos sistemų būtinybę. Europinė Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) iniciatyva padės rinkti atitinkamus duomenis, pavyzdžiui, apie aplinkos taršą, potvynius, pabėgėlių srautus, miškų gaisrus ar žemės drebėjimus, kurie tenkins valstybės politikos formuotojų poreikius. GMES turi didelį potencialą paslaugų rinkoje veikiančioms įmonėms, kurios galės naudotis nemokamai teikiamais duomenimis. 2006–2030 m. galima GMES nauda sudarytų maždaug 0,2 proc. dabartinio metinio ES BVP. Visų GMES paslaugų, naudojamų visa apimtimi, nauda būtų lygi 130 mlrd. eurų (2005 m. kainomis) arba maždaug 6,9 mlrd. eurų per metus.

Saugesni piliečiai

ES lygmens teisės, teisių ir teisingumo erdvės kūrimas. Europos Komisijos pasiūlymais teisingumo srityje siekiama pateikti praktinius tarpvalstybinių problemų sprendimus piliečiams ir įmonėms: piliečiai galėtų nevaržomai gyventi, keliauti ir dirbti kitoje valstybėje narėje ir žinoti, kad jų teisės bus ginamos visoje Europos Sąjungoje, o įmonės galėtų pasinaudoti visomis vidaus rinkos suteikiamomis galimybėmis. Kadangi tik 0,1 proc. ES biudžeto panaudojama teisingumo srityje, daugelis politikos iniciatyvų teisingumo srityje padeda taupyti lėšas ir gali skatinti augimą.

Duomenų apsauga

Sparti technologinė plėtra ir globalizacija iš esmės pakeitė pasaulį. Komisija siekia užtikrinti, kad šios taisyklės atitiktų naujojo amžiaus uždavinius, atsirandančius dėl globalizacijos ir naujų technologijų. Stipri, nuosekli ir vieninga duomenų apsaugos sistema Europoje sustiprins duomenų apsaugos vidaus rinkos dimensiją. Naujosios taisyklės palengvins įmonių administracinę naštą (pavyzdžiui, teikiant pranešimus, kuriems išleidžiama 80 mln. eurų per metus) ir užtikrins tikrai vienodas galimybes visoms įmonėms, laikančioms asmens duomenis ir veikiančioms skirtingose valstybėse narėse.

Vartotojų teisių direktyva

Vartotojų teisių direktyva atneš apčiuopiamos naudos vartotojams ir įmonėms. Dabartinės taisyklės yra fragmentiškos ir neleidžia piliečiams bei įmonėms visiškai išnaudoti mūsų vidaus rinkos. Siūloma direktyva sustiprins vartotojų apsaugą, nes panaikins paslėptus mokesčius ir įkainius internete. Įmonėms bus naudingas vienas pagrindinių taisyklių, taikomų nuotolinei prekybai ir prekybai ne tam skirtose patalpose, rinkinys, nes taip bus sudarytos vienodos sąlygos ir sumažintos tarpvalstybinių sandorių, visų pirma e. prekybos, išlaidos. Prekiautojų, veikiančių visoje ES, atitikties sąnaudos gali sumažėti net iki 97 proc. patvirtinus tipines sutarčių su vartotojais sąlygas.

Romų integracija

Europoje gyvena 10–12 mln. romų, kurie ir toliau patiria diskriminaciją, atskirtį ir negali naudotis savo teisėmis. Europos šalių visuomenės yra suinteresuotos romų socialine ir ekonomine integracija ne tik todėl, kad romų integracija galėtų atnešti didelę ekonominę naudą. Romai sudaro vis didesnę darbingo amžiaus žmonių dalį. Jų vidutinis amžius yra 25 metų (ES vidurkis yra 40 metų). Bulgarijoje ir Rumunijoje jie sudaro vieną iš penkių naujų darbo rinkos dalyvių. Pasaulio banko tyrimas rodo, kad visavertė romų integracija galėtų būti verta maždaug 0,5 mlrd. eurų per metus kai kurių šalių ūkiui, nes pagerėtų darbo našumas, sumažėtų socialinės išmokos ir būtų surenkama daugiau mokesčių. Būtent todėl Europos Komisija paragino valstybes nares parengti nacionalines romų integracijos strategijas.

Moterys darbo rinkoje

Nors moterys sudaro beveik pusę darbo jėgos ir 60 proc. naujų universitetų absolventų ES, ir toliau nedaug moterų užima pareigas, kurias eidamos galėtų priimti ekonominius sprendimus, ypač pačiu aukščiausiu lygmeniu. Mūsų tikslas – pasinaudoti šiuo nepanaudotu talentu siekiant ekonominių ir socialinių tikslų. Daugiau moterų aukščiausiose pareigose yra naudinga verslui, visų pirma todėl, kad jos priima maždaug 80 proc. sprendimų dėl pirkinių. „Goldman Sachs“ apskaičiavimu, lyčių takoskyros sumažinimas euro zonos bendrąjį vidaus produktą galėtų padidinti iki 13 proc.

  • Europos vaidmens pasaulyje stiprinimas

Ar tikrai manote, kad jūsų šalis yra pakankamai didelė ar svarbi, kad galėtų daryti įtaką globalizacijai arba ginti mūsų interesus ir vertybes pasaulyje? Kuomet pasaulinė tvarka sparčiai kinta ir tokios besiformuojančios ekonomikos šalys kaip Kinija, Indija ir Brazilija įgauna vis daugiau įtakos, Europa turi būti vieninga ir aktyvi partnerė sprendžiant dėl pasaulinio masto veiksmų. Tam, kad galėtų pasinaudoti savo įtaka pasaulinėje arenoje ir ginti savo interesus bei vertybes, Europa turi suvienyti savo išteklius ir veikti vieningai, pavyzdžiui, įgyvendindama bendrą prekybos politiką, padėdama šalims kandidatėms tapti ES narėmis, investuodama į kaimynystės politiką ir padėdama tiems, kam pagalba reikalinga.

Prekyba

ES yra didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Bendra ES prekybos vertė (prekių, paslaugų eksporto ir importo bei tiesioginių užsienio investicijų) sudaro maždaug 3,5 trilijonus eurų per metus (2010 m.). ES prekybos politika siekiama skatinti augimą ir kurti darbo vietas, Europos įmonėms padedant vykdyti veiklą visame pasaulyje. Prekybos politika sujungia Europą su pagrindiniais pasaulinio augimo šaltiniais ir regionais. Daugiau kaip 36 mln. darbo vietų Europoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų prekybos su kitomis pasaulio šalimis. Per artimiausius penkerius metus ES prekybos politika bus siekiama mūsų ekonomiką papildyti maždaug 150 mlrd. eurų. Aktyvesnė prekyba užtikrina didesnę pigesnių prekių įvairovę vartotojams. Vertinama, kad vidutiniam vartotojui tenkanti nauda sudaro maždaug 600 eurų per metus.

Bendra prekybos politika (įskaitant prekybą prekėmis, paslaugomis ir užsienio investicijas) ES lygmeniu yra įmanoma, nes 27 Europos Sąjungos valstybės narės veikia bendroje rinkoje ir turi bendras išorės sienas, t. y. ES su užsienio šalimis prekiauja kaip vienas blokas. Tiek Pasaulio prekybos organizacijoje, kurioje derinamos ir tvirtinamos tarptautinės prekybos taisyklės, tiek dirbdamos su pavieniais prekybos partneriais, ES valstybės narės kalba ir derasi dėl pagrindinių prekybos sandorių per vieną asmenį – už prekybą atsakingą Europos Komisijos narį.

Besiformuojančios ekonomikos šalys vis labiau prisideda prie pasaulinio augimo. Iki 2015 m. 90 proc. augimo vyks už Europos ribų, vien Kinija prisidės trečdaliu. Tikėtina, kad 2030 m. besivystančios ir besiformuojančios ekonomikos šalys sukurs beveik 60 proc. pasaulio BVP (šiuo metu sukuria mažiau nei 50 proc.). Nepaisant besiformuojančios ekonomikos šalių augimo, ES per pastarąjį dešimtmetį pavyko išlaikyti vidutiniškai 17,5 proc. pasaulio prekybos dalį.

Liepos 1 d. įsigalioja ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos sutartis. Laisvosios prekybos sutarties (LPS) įsigaliojimas žymi svarbų ES ir Pietų Korėjos prekybos santykių etapą, nes per dieną ES eksportuotojai sutaupys 850 mln. eurų. Tai plačiausio užmojo prekybos sandoris, kurį yra pavykę išsiderėti ES, ir pirmasis toks sandoris su Azijos šalimi. Tikimasi, kad ES prekyba prekėmis ir paslaugomis pagal LPS padidės 19,1 mlrd. eurų, o per artimiausius 20 metų ES ir Pietų Korėjos dvišalė prekyba išaugs daugiau nei dvigubai, palyginti su augimu, kuris būtų nepasirašius šios sutarties.

ES plėtra ir kaimynystės politika

ES turi geriausias galimybes padėti (potencialioms) šalims kandidatėms pasirengti narystei ir pagelbėti suderinant kaimyninių šalių ekonomiką su ES taisyklėmis ir standartais. Parama glaudesnei integracijai su mūsų kaimynėmis padeda ES siekti savo tikslų įvairiose srityse, kurie itin svarbūs ES klestėjimui ir saugumui, taip pat ekonomikos atsigavimui ir tvariam augimui, kaip antai energetikos ir tinklų infrastruktūra, aplinkos apsauga ir pastangos kovoti su klimato kaita.

Plėtros politika duoda apčiuopiamų rezultatų augimo ir darbo vietų kūrimo srityje visoje ES – ir senose, ir naujosiose valstybėse narėse. Dėl plėtros laimi visos šalys – ir dabartinės, ir galimos būsimos valstybės narės.

Pavyzdžiui, po 2004 ir 2007 m. ES plėtros etapų (12 šalių) Austrijoje buvo sukurta maždaug 150 000 naujų darbo vietų. Pusė Austrijos eksporto dabar nukreipiama į šias naujas valstybes nares. Tiesioginės Austrijos investicijos Vidurio ir Rytų Europos šalyse sudaro maždaug 50 proc. bendrų Austrijos tiesioginių investicijų užsienyje.

Narystės perspektyvos šalyse, kurios yra artimiausios ES kaimynės, aktyviai skatina vykdyti politines ir ekonomines reformas. Teisinės valstybės srityje vykdomos reformos, įskaitant teismų pertvarką, ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu reformos neša naudą ne tik jas vykdančioms šalims, bet ir Europos Sąjungos piliečiams ir ūkinės veiklos vykdytojams. Šios reformos įtvirtina taiką, stabilumą ir demokratiją Europoje, padeda taupyti ES lėšas, kurias būtų tekę išleisti krizių prevencijai, pasienio kontrolei stiprinti ir kovai su nelegalia imigracija.

Europos kaimynystės politika (EKP) buvo sukurta 2004 m. siekiant stiprinti ES ir jos kaimynių gerovę, stabilumą ir saugumą. Siekdami stiprinti partnerystę, vykdome platesnę nei klasikinė užsienio politiką remdami reformas ir modernizavimą, kurie grindžiami mūsų patirties už mūsų sienų projekcija. Ši politika apima įvairiausius transporto, energetikos, mokslinių tyrimų, migracijos klausimus.

Sukūrus Kaimynystės investicijų priemonę (KIP) naujoviškų finansinių priemonių taikymas paskleistas kaimynystės regione. KIP – tai bendra priemonė, per kurią ES biudžetas prisideda prie tarptautinių finansų įstaigų paskolų ir skiriama parama įgyvendinant EKP tikslus ir regionines iniciatyvas (Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga, Rytų partnerystė ar Juodosios jūros sinergija). Nuo pat sukūrimo 2008 m. gegužės mėn., KIP finansuoti skirta beveik 308 mln. eurų parama (245 mln. eurų iš ES biudžeto, 62,5 mln. eurų iš valstybių narių biudžetų), paramos lėšos skirtos 39 projektams, kurių bendra vertė – maždaug 277 mln. eurų, tai padėjo pritraukti daugiau kaip 5 mlrd. eurų paskolų iš Europos finansų įstaigų, o bendros investicijos – daugiau kaip 10 mlrd. eurų. KIP tapo veiksminga priemonė mobilizuojant papildomą paramą EKP šalims (rytuose ir pietuose), taip pat padėjo skatinti rėmėjų veiksmų koordinavimą kaimynystės regione.

Išorės veiksmai

Europos Sąjunga – tai pasaulinė ekonominė ir politinė jėga, turinti regioninių ir pasaulinių saugumo interesų bei atsakomybę. Ji aktyviai dalyvauja ginant žmogaus teises, skatinant deramas darbo sąlygas, ginant kitas visuotines vertybes, tarptautines aplinkosaugos ir socialines konvencijas. Per ES vadovaujamas krizių valdymo misijas ES vis aktyviau dalyvauja konfliktų prevencijoje, krizių valdyme ir taikos kūrime. Be to, ES yra pasiryžusi remti daugiašalę sistemą ir jos reformą. Todėl išorės politika yra svarbi ES veiksmų sritis, kuri buvo sustiprinta pagal Lisabonos sutartį patvirtinus naują institucinę struktūrą. Lyginamasis ES pranašumas yra susijęs su jos dalyvavimu pasaulinėje arenoje, didele patirtimi, viršnacionaliniu pobūdžiu, vaidmeniu padedant koordinuoti ir masto ekonomijomis.

ES yra sudariusi tarptautinius susitarimus su partneriais ir organizacijomis visame pasaulyje, kuriems negali prilygti atskirų valstybių narių susitarimai. Tai visiems jiems suteikia įtakos beveik visose tarptautinių santykių srityse. Kadangi 27 valstybės narės įgyvendina bendrą politiką ir strategijas, pati ES gali spręsti pasaulinius uždavinius, kaip antai skurdo mažinimą, kovą su klimato kaita, migracijos valdymą ir stabilumą. Būdama tarptautinės arenos dalyve, ES yra įgavusi pasitikėjimo ir yra neutrali – to atskiros valstybės narės negali pasiekti, kai tai susiję su žmogaus teisėmis, rinkimų stebėjimu, valdymu ir krizių sprendimu, taip pat neutralumu ir nešališkumu teikiant humanitarinę pagalbą. Be to, ES išsiskiria savo ilgalaikiu ir nuspėjamu dalyvavimu teikiant paramą vystymuisi, taip pat turi gerą reputaciją pasauliniu mastu teikiant pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia.

ES pridėtinę vertę išorės veiksmų srityje galima iliustruoti šiais pavyzdžiais, paimtais iš įvairių situacijų. Dauguma jų pabrėžiamas ES gebėjimas mobilizuoti būtinas finansines ir politines priemones siekiant didelio poveikio konkrečioje situacijoje – tą tokiu pačiu mastu vargu ar galėtų pasiekti pavienės valstybės narės.

Perėjimas

Prasidėjus krizei Šiaurės Afrikoje, ES mobilizavo nemažai politinių ir finansinių priemonių, kurios mūsų kaimynėms galėtų padėti pereinant prie demokratijos. Akivaizdu, kad priemonių tokiam procesui reikia sutelkti nemažai. Tuniso pavyzdys. Nuo metų pradžios šaliai buvo skirta 60 mln. eurų siekiant padėti kovoti su Libijos krizės padariniais Tunise ir Egipte. Be to, ES rengiasi padėti Tunise organizuoti būsimus rinkimus ir 2011–2013 m. bendradarbiavimui su Tunisu ketina papildomai skirti 140 mln. eurų. Taip pat buvo mobilizuotos ir kitos priemonės, skirtos Tuniso pilietinei visuomenei bei demokratijos įtvirtinimui remti. Be to, ES vyksta diskusijos dėl galimo jos kaimynystės politikos pakeitimo. Pridėtinę ES išorės veiksmų vertę sudaro spartus didelės politinės ir finansinės paramos mobilizavimas kartu su bendros intervencijos sistemos nustatymu. 

Saugumas

Sparčiai prastėjant padėčiai Vakarų Sahelyje, regione, kuriame saugumas yra neatsiejamas nuo vystymosi, ES mobilizavo ne tik nemažą finansinę, bet ir vis didėjančią politinę paramą siekdama padėti situacijoje, kuri gali turėti tragiškų pasekmių. Dabartinis ir numatytas ES indėlis reaguojant į strategijoje numatytus saugumo ir vystymosi tikslus – maždaug 450 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama iš Europos plėtros fondo, kitos – iš Stabilumo priemonės. Sahelio stabilumo ir vystymosi strategija turėtų užtikrinti platesnę ir geriau koordinuojamą Europos pagalbą, taip pat turėtų padėti mobilizuoti papildomą finansinę ir politinę pagalbą.

Krizė

Po žemės drebėjimo, kuris 2010 m. sausio mėn. nuniokojo Haitį, ES ir valstybės narės susitarė dėl bendros pagalbos padedant šaliai atsigauti ir atsistatyti. 2010 m. kovo mėn. Niujorke surengtoje paramos teikėjų konferencijoje Haičio atstatymui ES ir valstybės narės įsipareigojo bendrai skirti 1 234 mlrd. eurų, iš kurių ES parama sudarė 522 mln. eurų. Toks bendras įsipareigojimas tikrai pabrėžė ES kaip pagrindinės tarptautinio rekonstrukcijos proceso paramos teikėjų matomumą ir svarbą. Valstybės narės ir ES taip pat kartu ėmėsi programavimo veiksmų ir patikslino bendrą strategiją, apimančią 2011–2013 m. laikotarpį. Šie bendri programavimo veiksmai paremia labiau koordinuotos ir veiksmingesnės ES valstybių narių intervencijos tikslą.

Paramos vystymuisi politika

ES ir jos valstybės narės skiria daugiau kaip pusę paramos vystymuisi visame pasaulyje (56 proc.). ES stengiasi iki 2015 m. pabaigos laiku įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Atsižvelgiant į dabartines ekonomines aplinkybes, būtina derinti paramos vystymuisi teikimą siekiant užtikrinti, kad poveikis būtų kuo didesnis ir būtų išvengta darbo dubliavimosi bei pinigų praradimo. Veikdamos kaip Europos Sąjunga, valstybės narės gali taupyti lėšas – neseniai atlikto tyrimo duomenimis („The Benefits of a European Approach“, HTSPE, 2009 m.), jos galėtų sutaupyti nuo 3 iki 6 mlrd. per metus.

Dirbti su ES taip pat yra pigiau. Administravimo išlaidos, kurios 2009 m. duomenis buvo 5,4 proc., yra mažesnės nei vidutinės pagrindinių dvišalės pagalbos teikėjų administravimo išlaidos. Taikomomis administravimo taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų tinkamai išleidžiami, taikant griežtus kriterijus, kuriuos galima stebėti. Čia labai svarbu skaidrumas ir gera vadyba.

Be to, parama vystymuisi yra investicija, skirta visiems europiečiams. Dėl vystomojo bendradarbiavimo kai kuriuos klausimus galima spręsti iš anksto ir taip taupyti lėšas. Investuodami į besivystančias šalis sprendžiame tokius klausimus kaip migracija, klimato kaita, apsirūpinimo maistu saugumas, piratavimas, seksualinė prievarta ir daugelį kitų. Dažnai yra pigiau šalinti įsišaknijusias skurdo priežastis nei vėliau kovoti su jo simptomais.

Afrikos taikos priemonė (ATP) yra puikus pavyzdys, kaip ES gali imtis iniciatyvos šiuo klausimu, kartu įtraukdama ir valstybes nares. Dauguma valstybių narių nedirba šioje srityje, tačiau per ES jos gali paprastai ir greitai nukreipti savo indėlį. Nuo 2004 m. ES skyrė 740 mln. eurų, padėdama išvengti konfliktų ir skatinti stabilumą įvykus konfliktams.

Maisto priemonė yra dar vienas projektas, kurį galėjo įgyvendinti tik tokia stambi pagalbos teikėja kaip ES. Pagal šią priemonę, kuri buvo sukurta 2008 m. gruodžio mėn. kaip atsakas į kylančias maisto kainas besivystančiose šalyse, buvo papildomai skirta 1 mlrd. eurų projektams ir programoms, kurios 50 tikslinių šalių buvo vykdomos 2009–2011 m. Pagal šią priemonę pagalba jau suteikta maždaug 50 mln. žmonių. Ji rodo Europos gebėjimą reaguoti į pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę tokiu mastu ir tokiomis priemonėmis, kurios valstybėms narėms yra nepasiekiamos.

Lanksti paramos pažeidžiamiausioms šalims priemonė (V-FLEX), kurią Europos Sąjunga sukūrė 2009 m. padėjo nuo 40 iki 80 mln. besivystančių šalių gyventojų, kuriems dėl pasaulinės ekonomikos krizės grėsė visiškas skurdas. Iš 500 mln. eurų sumos, skirtos pagal šį mechanizmą 2009 ir 2010 m., jau išmokėta 434 mln. eurų. Naudos gavo 17 skurdžiausių Afrikos ir Karibų šalių.

Humanitarinė pagalba ir krizių valdymas

Pirmasis Europos Sąjungos atsakas į krizes ir nelaimes yra humanitarinė pagalba ir civilinės saugos pagalba. ES veiksmų šioje srityje, kuriuos koordinuoja Komisija, svarbą rodo visame pasaulyje augantis humanitarinių krizių, gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių skaičius, intensyvumas ir sudėtingumas. 1979–2010 m. gaivalinių nelaimių skaičius visame pasaulyje išaugo penkis kartus. Vien 2010 m. visame pasaulyje įvyko 950 nelaimių (iš jų penkios itin didelio masto), nuo kurių nukentėjo šimtai milijonų žmonių. Pavojus gresia ir Europai, nes čia vis dažniau kyla potvyniai ir miškų gaisrai, žemės drebėjimai ir susidaro ekstremalios oro sąlygos. Vertinama, kad 2010 m. humanitarinių krizių ekonominis nuostolis sudarė maždaug 100 mlrd. eurų. Tikėtina, kad ateityje ši problema tik didės. Prognozuojama, kad iki 2015 m. nuo nepalankių oro sąlygų nukentėjusių žmonių skaičius išaugs iki 375 mln. per metus. Kai Europos Sąjunga bendromis jėgomis sprendžia šiuos didėjančius uždavinius skirdama humanitarinę ir civilinės saugos pagalbą, mūsų veiksmai ir investicijos yra veiksmingesni, efektyvesni ir tinkamesni nei valstybių narių individuali pagalba, nes joms būtų sunku pavieniui reaguoti į krizių Europoje ir užsienyje padarinius.

ES yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja visame pasaulyje ir skiria maždaug 50 proc. oficialios humanitarinės pagalbos. Komisija yra antra pagal dydį pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja. Vien dėl savo dydžio, ES humanitarinės pagalbos biudžetas veiksmingai didina pastangų, kurios būtų pavienės, vertę ir skatina tinkamą darbo pasidalijimą. Vienas pavyzdys yra vadinamųjų pamirštų krizių – nelaimių ar konfliktų, kurios nepatenka į svarbiausių žinių santraukas ir kurių aukoms reikalinga tarptautinė pagalba – vertė. Pavyzdžiui, Europos Komisija prisidėjo atkreipdama tarptautinės bendruomenės dėmesį į krizę Sahelio regione (Burkina Fasas, Čadas, Malis, Mauritanija ir Nigerija), kenčiančiame nuo nuolatinio lietaus trūkumo, politinio nestabilumo, brangaus maisto ir epidemijų, kurios apsunkina ir taip trapių bendruomenių gyvenimą, tačiau nesusilaukia deramo dėmesio užsienyje.

Dažnai atskiros valstybės narės negali veiksmingai reaguoti į tokias sudėtingas krizes kaip nelaimės Haityje, Japonijoje ir Libijoje, arba pagalbos kaina būtų per didelė. Kita vertus, Europos Sąjunga, mobilizuodama savo bendrus išteklius ir turimus nacionalinius gebėjimus, turi pakankamai priemonių, patirties ir kompetencijos reaguoti veiksmingai ir ekonomiškai. Vienas pavyzdys yra Sąjungos pagalba Japonijai po ją 2011 m. kovo mėn. ištikusios trigubos nelaimės, kai pagal Civilinės saugos mechanizmą buvo koordinuojamas pagalbos teikimas ir pristatymas (nuo apklotų iki vandens ir spinduliuotės matuoklių), o Komisija valstybių narių teikiamą civilinės saugos paramą papildė humanitarine pagalba evakuotiems gyventojams. Dar vienas pavyzdys yra Libija. Per pirmąją pilietinių neramumų savaitę Komisija rado transportą, padėjusį greitai evakuoti 5 800 ES piliečių, juo pasirūpino ir jį bendrai finansavo. Operacijai vykdyti buvo pasitelkti orlaiviai ir laivai. Juos suteikė valstybės narės, o pačią operaciją koordinavo ir bendrai finansavo Europos Komisija. Tą pačią savaitę humanitarinės pagalbos grupės buvo išsiųstos į Egipto ir Tuniso pasienį, kur tūkstančiai žmonių įstrigo bandydami pabėgti nuo smurto į Libijos kaimynines šalis. Komisija buvo pirmoji tarptautinė humanitarinės pagalbos teikėja ir toliau vykdė veiklą Libijoje. Iki Jungtinių Tautų atstovų atvykimo balandžio 9 d. ES humanitarinės pagalbos specialistai Bengazyje koordinavo humanitarinės pagalbos teikimą rytų Libijoje.

  • ES darbuotojų kuriama ekonominė nauda

Ekonominę naudą sudaro ne tik tai, kaip yra kuriama ir įgyvendinama ES politika ir programos, bet ir tai, kad ES institucijose dirba itin kvalifikuoti darbuotojai, kurie rengia ES teisės aktus ir stebi jų laikymąsi, koordinuoja valstybių narių veiksmus, rengia sprendimus dėl susijungimų, kartelinių susitarimų, taip pat antimonopolinius sprendimus, užtikrina, kad ES dirbtų 23 kalbomis ir tvarko finansavimo programas. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių, kaip Europos Komisijos darbuotojai kuria ekonominę naudą.

Ekonomikos ir finansų reikalų bei Vidaus rinkos generaliniuose direktoratuose dirbantys žmonės vaidina itin svarbų vaidmenį kovojant su didžiausia finansų krize per pastaruosius dešimtmečius, ir visų pirma su jos padariniais euro zonoje. Europos Komisija ėmėsi iniciatyvos rengiant kolektyvinį ir išsamų Europos veiksmų planą krizei įveikti. Pavyzdžiui, šešių pasiūlymų, kuriuos Europos Komisija pateikė 2010 m. rugsėjo mėn., paketas užtikrins esminę ekonominės politikos koordinavimo ir priežiūros Europoje pertvarką.

Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato (DG MARKT) darbuotojai parengė pasiūlymus dėl naujos Europos finansų priežiūros sistemos, kurios institucijos darbą pradėjo šiemet. Šios naujos priežiūros institucijos prižiūrės ir koordinuos nacionalinių priežiūros institucijų veiksmus. Šios ES lygmens pastangos užtikrins didesnį efektyvumą, palyginti su ankstesne fragmentiška priežiūra. 2011 m. šiose institucijose iš viso dirbs maždaug 150 žmonių, vėliau per ketverius veiklos metus jų skaičių planuojama padidinti iki maždaug 300. Daugumoje nacionalinių priežiūros institucijų dirba žymiai daugiau darbuotojų (pavyzdžiui, JK Finansinių paslaugų priežiūros tarnyboje dirba apie 3 300 žmonių), tačiau tiek žmonių pakaks numatytoms užduotims atlikti.

DG MARKT darbuotojai taip pat parengė atvirų ir konkurencingų viešųjų pirkimų taisykles, kurios leido sutaupyti maždaug 20 mlrd. eurų. Ši suma yra žymiai didesnė nei išlaidos reguliavimo sistemai, kurios sudaro 5 mlrd. eurų.

Tarptinklinis ryšys. Komisijos darbuotojų parengti teisės aktai, kuriais numatytos viršutinės kainų ribos, padėjo nuo 2005 m. 73 proc. sumažinti tarptinklinio mobiliojo ryšio kainas ES.

Siaubingos naftos tanklaivių „Erika“ ir „Prestige“ nelaimės paskatino ES ryžtingai pakeisti taikomą tvarką ir priimti naujas taisykles bei standartus, apsaugančius nuo nelaimingų atsitikimų jūroje. Be to, Komisijos darbuotojai taip pat prisidėjo rengiant siūlomus teisės aktus, kurie turėtų apsaugoti nuo atsitiktinio naftos išsiliejimo.

Su intelektinės nuosavybės teisėmis Kinijoje susijusios pagalbos MVĮ tarnyba, kurios veiklą bendrai finansuoja Komisija, teikia nemokamą pagalbą ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad apsaugotų ir gintų jų intelektinės nuosavybės teises Kinijoje.

Konkurencijos generaliniame direktorate dirbantys Komisijos atstovai įgyvendina Europos Sąjungos konkurencijos politiką, kuri teikia kelių milijardų eurų vertės tiesioginę ir netiesioginę naudą Europos vartotojams ir įmonėms. Visi šie atvejai yra svarbūs tarpvalstybiniu mastu ir juos geriau nagrinėti ne nacionaliniu, o europiniu lygmeniu. 2010 m. Komisija priėmė 14 antimonopolinių ir kartelinių susitarimų sprendimų bei skyrė 2 873 676 433 eurus baudų. Sumos, kurios sumokamos kaip baudos, mažina valstybių narių mokėtiną įnašą į ES biudžetą. Apskaičiuota, kad vien dėl Komisijos sprendimų dėl kartelinių susitarimų 2010 m. nauda vartotojams buvo ne mažiau kaip 7,2 mlrd. eurų (o galbūt ir 10,8 mlrd. eurų). 2010 m. Komisija priėmė 274 sprendimus dėl įmonių susijungimų, iš kurių 16 sprendimų numatytas reikalavimais šalims kaip nors pakeisti siūlomus susijungimo planus. Apskaičiuota, kad vien dėl Komisijos sprendimų dėl įmonių susijungimų 2010 m. gauta naudos – ne mažiau kaip 4,2 mlrd. eurų (o galbūt ir 6,3 mlrd. eurų). 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą, Europos Komisija išnagrinėjo maždaug 4 500 bylų. Remiantis konservatyvia prielaida, kad vidutiniame susijungime dalyvauja keturios valstybės narės, per 20 metų išvengėme 18 000 nacionalinių bylų. 2010 m. Komisija taip pat priėmė 435 sprendimus dėl valstybės pagalbos, kurių daugelis buvo esminė ES kovos su finansų ir ekonomikos krize plano dalis.

Remdamasi Teisingumo generalinio direktorato parengtais teisės aktais, Europos Komisija inicijavo teismų sprendimų pripažinimą ES lygmeniu. 2010 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė atsisakyti egzekvatūros – sudėtingos ir brangios procedūros, pagal kurią pripažįstami ir vykdomi teismų sprendimai valstybių narių nagrinėjamose civilinėse ir komercinėse bylose. Komisijos siūloma reforma skatins laisvą teismo sprendimų apyvartą. Atsisakius egzekvatūros procedūros, bet kurioje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas bus pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Egzekvatūros procedūra įmonei ar asmeniui vidutiniškai kainuoja maždaug 2 000 eurų, jeigu ES nagrinėjama nesudėtinga byla, nuo 1 100 eurų Bulgarijoje iki 3 800 eurų Italijoje. Sudėtingesnėse bylose kaina gali pasiekti 12 700 eurų. Taikant šią procedūrą taip pat reikia vykdyti tarpinį procesą, kuris kartais gali užtrukti iki 12 mėnesių. Lisabonos sutartis leidžia visiškai pasitikėti ir pasikliauti teismų sprendimais, priimtais civilinėse ir komercinėse bylose visose 27 ES valstybėse narėse.

Veikiant vidaus rinkai, skirtingos mokestinės taisyklės gali kliudyti veiksmingam verslui. Pavyzdžiui, Taryba, remdamasi Komisijos darbuotojų parengtais pasiūlymais, 2010 m. liepos 13 d. priėmė direktyvą, pagal kurią užtikrinama, kad mokesčių institucijos priimtų e. sąskaitas, išrašytas kitose valstybėse narėse. Iki šiol tam trukdė nacionalinių e. sąskaitų išrašymo taisyklių skirtumai. Komisijos vertinimu, e. sąskaitų naudojimo PVM skaičiavimams kliūčių pašalinimas galėtų leisti įmonėms per metus sutaupyti iki 18 mlrd. eurų.

Pagrindinė Prekybos generalinio direktorato darbuotojų veikla yra derybos dėl daugiašalių ir dvišalių prekybos susitarimų, kurie Europos bendrovėms atveria duris į naujas rinkas. Kiekvienais metais Prekybos generalinio direktorato ES prekybos derybininkai vyksta į maždaug 2 000 komandiruočių ieškodami naujų rinkų ir siekdami gerinti prekybos sąlygas įmonėms. Prekybos generaliniame direktorate dirba mažiau nei 750 darbuotojų, dirbančių Briuselyje ir ES delegacijose visame pasaulyje. Palyginti su panašiais prekybos politikos departamentais JAV, Kanadoje ar Japonijoje, tai yra labai kuklus skaičius. Pagal bendrą ES prekybos politiką šaliai nebereikia pradėti 27 atskirų prekybos derybų maratonų, jai nebereikia 27 atskirų derybininkų grupių, priverstų keliauti į 27 šalių sostines ir derėtis. Todėl bendra ES prekybos politika yra veiksminga ir efektyvi, nes užtikrina realią ekonominę naudą. Dar vienas Komisijos prekybos generalinio direktorato darbuotojų uždavinys – užtikrinti, kad mūsų prekybos partneriai veiktų sąžiningai ir laikytųsi ES bei PPO taisyklių, o prieš tuos, kurie pažeidžia taisykles, būtų imtasi teisinių priemonių ES vardu. Importuotojams, nesilaikantiems ES rinkos taisyklių, taikome papildomus muitus. Be to, generalinis direktoratas ES įmonėms siūlo įvairių paslaugų siekdamas užtikrinti, kad jos visokeriopai pasinaudotų bendra ES prekybos politika, pavyzdžiui, patekimo į rinką interneto duomenų baze ES eksportuotojams, eksporto pagalbos tarnyba besivystančioms šalims ir specialiomis patekimo į rinką grupėmis ES ir kitose pasaulio šalyse, kurios stengiasi pašalinti nesąžiningos prekybos kliūtis, su kuriomis susiduria ES įmonės.

Daugiau nei 100 Komisijos humanitarinės pagalbos specialistų yra Europos akys ir ausys ten, kur pagalba reikalinga. Prasidėjus krizei ar ištikus nelaimei, jie įvertina humanitarinės pagalbos poreikį ir tenkina skubius prioritetus. Atskiros valstybės narės tokių galimybių neturėtų. Šie specialistai Komisijai ir valstybėms narėms teikia tiesioginę, nuolatinę ir patikimą informaciją apie humanitarinės pagalbos poreikį (pvz., teikdami ataskaitas apie susidariusią padėtį). Jie taip pat koordinuoja veiksmus su humanitarinės pagalbos partneriais vietoje siekiant išvengti pagalbos dubliavimosi ir spragų. Be to, ES humanitarinės pagalbos specialistai stebi ES finansuojamų projektų įgyvendinimą ir veikia priešakinėse Europos Komisijos griežtos patikrinimų ir audito sistemos gretose.

1 :

Šioje dalyje pateikiami duomenys paimti iš ESF ex post vertinimo, taip pat pateikiami valstybių narių metinėse įgyvendinimo ataskaitose nurodyti 2009 m. duomenys.

2 :

Instytut Badan Strukturnalnych, „Sanglaudos politikos įgyvendinimo Lenkijoje rezultatų naudos 15 ES šalių vertinimas“ („Assessment of the benefits drawn by EU15 countries as a result of Cohesion Policy Implementation in Poland“) (2009 m.).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website