Navigation path

Left navigation

Additional tools

Valstybės pagalba. Komisija pradėjo konsultacijas dėl paramos kinui. Dažniausiai užduodami klausimai

European Commission - MEMO/11/428   20/06/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/428

Briuselis, 2011 m. birželio 20 d.

Valstybės pagalba. Komisija pradėjo konsultacijas dėl paramos kinui. Dažniausiai užduodami klausimai

Koks šiandien pradėtų konsultacijų tikslas?

2012 m. gruodžio 31 d. baigia galioti nacionalinių, regioninių ir vietos paramos kinui bei garso ir vaizdo pramonei schemų atitikties ES valstybės pagalbos taisyklėms vertinimo kriterijai. Šie kriterijai nustatyti 2001 m. Komisijos kino komunikatu (žr. IP/01/1326). Jų galiojimas buvo pratęstas triskart, pastarąjį kartą – 2009 m. (žr. IP/09/138).

Pratęsdama šiuos kriterijus 2009 m., Komisija nurodė keletą tendencijų, kurias reikėtų išsamiau išnagrinėti peržiūrint valstybės pagalbos taisykles. Buvo paminėti įsipareigojimai finansuoti paramos kinui schemas teritoriniu principu, parama kitoms sritims nei kino filmų ir televizijos laidų kūrimas (pavyzdžiui, filmų platinimui ir skaitmeniniam demonstravimui), taip pat kai kurių valstybių narių konkurencija siekiant panaudoti valstybės pagalbą, kad pritrauktų didžiųjų kino bendrovių (ypač JAV) investicijų.

Šiandien paskelbus klausimų dokumentą žengtas pirmasis žingsnis, kad iki 2012 m. pabaigos valstybės pagalbos taisyklių peržiūra būtų užbaigta.

Kas buvo nustatyta 2001 m. Komisijos kino komunikatu?

ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiama palaikyti bendrąją rinką, kurioje visų ES šalių bendrovės konkuruotų ir prekiautų vienodomis sąlygomis, ir neleisti valstybėms narėms remti tam tikrų pasirinktų bendrovių, nes dėl to nukentėtų jų ES konkurentės. Iš esmės ES teisėje valstybėms ar valstybės įstaigoms draudžiama teikti finansinę paramą konkrečioms bendrovėms ar sektoriams.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatytos kelios šio principo išimtys, ir viena iš jų susijusi su valstybės pagalba, skirta kultūrai remti. Tam tikromis aplinkybėmis, išdėstytomis SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte ir 2001 m. Kino komunikate, tokia pagalba gali būti laikoma suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis.

Kokios valstybės pagalbos kinui bei garso ir vaizdo pramonei teikimo sąlygos?

Nacionalinės pagalbos schemomis negalima diskriminuoti dėl tautybės ir pažeisti laisvo judėjimo vidaus rinkoje principo. Be to, šiuo metu pagal 2001 m. Kino komunikatą jos turi atitikti šiuos konkrečius kriterijus:

  • parama turi būti skiriama kultūros produktams kurti – jos neleidžiama teikti vien su kino kūrimu susijusiai veiklai (pvz., postprodukcijai);

  • turi būti paisoma tam tikrų nustatytų teritorinių išlaidų įsipareigojimų ir pagalbos intensyvumo ribų.

Kodėl Komisija persvarsto kriterijus?

Nuo tada, kai Komisija priėmė šiuos kriterijus, praėjo jau 10 metų. Per tą laiką gerokai pakito technologijos ir vartotojų elgesys. Taigi šiandien paskelbtame klausimų dokumente ne tik nagrinėjama, ar šie kriterijai tinkamiausi, bet ir svarstoma, ar parama kinui neturėtų apimti platesnės veiklos, ne vien kino kūrimo.

Ar Komisijai kyla abejonių dėl būtinybės teikti valstybės pagalbą kinui bei garso ir vaizdo pramonei?

Ne. Nuo 2005 m., kai buvo priimtas Valstybės pagalbos veiksmų planas, naujuose valstybės pagalbos teisės aktuose pirmiausia nurodomas tokios pagalbos tikslas, o toliau išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti būtina, proporcinga ir gerai parengta pagalbos priemonė. Todėl vienas pirmųjų šio dokumento klausimų – „Kodėl finansuojame kiną?“. Tokį klausimą keliame ne todėl, kad abejotume viešojo kino finansavimo principo teisingumu. Prieš rengdami valstybės pagalbos šiam svarbiam sektoriui taisykles, norėtume išgirsti įvairių nuomonių apie tai, koks šios paramos tikslas Europos mastu.

2009 m. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės vis labiau varžosi dėl subsidijų, siekdamos pritraukti stambius kino projektus. Ši tendencija išliko. Tačiau išvengti varžymosi dėl subsidijų yra vienas iš Sutarties nuostatų dėl valstybės pagalbos tikslų.

Vieninteliai tokių varžybų nugalėtojai yra didžiosios JAV bendrovės. Nacionaliniai Europos kino gamintojai skaudžiai pralaimi. 2001 m. Kino komunikatu buvo siekiama įgyvendinti paramos Europos kinui schemas, pirmiausia siekiant remti valstybių narių ir Europos kultūrą. Taigi Komisija tiria šią akivaizdžią prieštarą.

Ar tai, kad visos paramos kinui schemos turėtų būti grindžiamos bendrais ES kriterijais, neprieštarauja ES puoselėjamai kultūrinės įvairovės idėjai?

Klausimų dokumente nenumatoma, kad visos paramos kinui schemos bus grindžiamos bendrais ES kriterijais. Jame pabrėžiama būtinybė laikytis subsidiarumo principo, pagal kurį kiekvienas sprendimas turi būti priimamas pačiu tinkamiausiu lygmeniu.

Tačiau Sutartyje nustatyta, kad visoms šioms schemoms taikomos vienodos valstybės pagalbos taisyklės. Pusiausvyrą rasti sunku, bet Komisija tikisi, kad per šias konsultacijas gauti atsakymai padės nustatyti tinkamiausius, plačius ir bendrus kriterijus.

Kodėl filmų finansavimas apskritai laikomas valstybės pagalba – juk dauguma viešosiomis lėšomis sukurtų Europos filmų parodomi tik vienoje valstybėje, užima nedidelę rinkos dalį ir todėl neturi poveikio valstybių narių prekybai ir konkurencijai, arba šis poveikis yra labai nedidelis?

Iš reklaminio sambrūzdžio tarptautinėse kino mugėse, kaip antai Kanų kino mugėje, matyti, kad Europos filmai perkami visame pasaulyje, o jų kūrėjai siekia atkreipti į save dėmesį. Taigi tokiems filmams teikiamas viešasis finansavimas pagrįstai laikomas valstybės pagalba, nes jiems skiriama parama dažnai viršija 200 000 eurų, todėl gali paveikti prekybą ir iškreipti konkurenciją. Tai ypač tikėtina, kai viešasis finansavimas skiriamas stambiems tarptautiniams kino projektams.

Taip pat reikia pažymėti, kad turimi tarptautiniai žiūrimumo ir rinkos dalių duomenys grindžiami tik kino teatruose apsilankiusių žiūrovų statistika. Kaip pažymima klausimų dokumente, dabar žmonės filmus žiūri ne tik kino teatruose. Vidaus rinkos sąlygomis namų kinas, mokama televizija, nemokama televizija, internetas ir kitos platformos suteikia galimybių lengviau pasižiūrėti kitose ES valstybėse narėse sukurtų filmų.

Ar klausimų dokumente nepainiojami du skirtingi dalykai, kuriems taikytini skirtingi kriterijai ir sprendimai: Europos (ar net nacionalinės) kultūros elementų gausaus turinio filmai ir siekis pritraukti stambius kino projektus?

Klausimų dokumente tiesiog atkreipiamas dėmesys į prieštaravimą, galintį kilti įvairioms valstybėms narėms pasirinkus šiuos skirtingus požiūrius. Prieš siūlydama, kaip reikėtų vertinti abiejų tipų finansavimą, kurių kiekvienas turi savų privalumų, Komisija peržiūrės per konsultacijas gautus atsakymus.

Ar išplėtus Kino komunikato taikymo sritį skirti viešąjį finansavimą kinui bei garso ir vaizdo pramonei bus sunkiau?

Ne. Pagal Sutarties nuostatas Komisija turi įvertinti bet kurios viešojo finansavimo priemonės, kuria teikiama valstybės pagalba, suderinamumą su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Priėmus Komisijos komunikatą ar gaires padidėja šio sektoriaus teisinis tikrumas ir pasidaro lengviau rengti paramos kinui schemas.

Nors dabar galiojančios 2001 m. Kino komunikato taisyklės taikomos tik paramai kino gamybos srityje, Komisija iš valstybių narių gauna vis daugiau pranešimų, kuriuose siūloma teikti paramą ir kitai veiklai, pavyzdžiui, filmų platinimui.

Dėl to valstybės narės patiria teisinį netikrumą, taip pat padidėja ir valstybių narių, ir Komisijos administracinė našta. Taigi užtikrinus, kad būsimas Kino komunikatas apimtų didžiąją dalį paramos kinui, palengvėtų administracinė našta, susijusi su pranešimais apie tokią paramą ir Komisijos sugaištu laiku tokiems pranešimams įvertinti.

Kodėl Komisija ketina peržiūrėti teritorinį kriterijų?

Pagrindinis Europos vidaus rinkos principas – laisvas prekių, kapitalo, asmenų ir paslaugų judėjimas. Dėl teritorinių reikalavimų, pagal kuriuos filmo prodiuseriai turi išleisti tam tikrą filmo biudžeto (ar skirtos pagalbos) dalį pagalbą skyrusioje valstybėje narėje, šis laisvas judėjimas gali būti ribojamas. Toks apribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas konkrečioms Europos kino kūrimo aplinkybėms, taip pat turi nepažeisti ES teisės principų. Todėl Komisija ketina peržiūrėti atitinkamus vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į naujausius rinkos pokyčius ir kultūros rėmimo specifiką.

Koks Komisijos vykdomos peržiūros procedūros tvarkaraštis?

Orientacinis tvarkaraštis pateikiamas viešų konsultacijų svetainėje. Jis bus atnaujinamas vykdant peržiūros procedūrą:

  • 2011 m. spalio mėn. – per konsultacijas gautų atsakymų paskelbimas;

  • 2011 m. gruodžio mėn.–2012 m. vasario mėn. – viešos konsultacijos dėl komunikato projekto;

  • 2012 m. balandžio mėn. – per konsultacijas gautų atsakymų paskelbimas;

  • 2012 m. antras pusmetis – naujo Kino komunikato priėmimas.

(taip pat žr. IP/11/757)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website