Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

ES ekonomikos valdymas. Didelis žingsnis į priekį

Commission Européenne - MEMO/11/364   31/05/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/364

Briuselis, 2011 m. gegužės 31 d.

ES ekonomikos valdymas. Didelis žingsnis į priekį

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės priėmė daug svarbių sprendimų, kurie lems tvirtesnį ekonomikos ir biudžeto sričių koordinavimą visoje ES, o ypač euro zonoje. Taip panaikinamas anksčiau egzistavęs dviejų Europos ekonominės ir pinigų sąjungos dalių disbalansas. Tais sprendimais bus užtikrinta, kad valstybės narės glaudžiau koordinuotų savo ekonomikos politiką – krizė parodė, kaip tai svarbu. Todėl ekonominiais ryšiais tarpusavyje susijusios ES šalys turės daugiau galimybių kurti augimo ir darbo vietų kūrimo planus. Tai didelis žingsnis į priekį.

Naujasis ekonomikos valdymas grindžiamas trimis pagrindinėmis atsako į krizę priemonėmis:

1. Bendros ekonominės darbotvarkės stiprinimas vykdant atidesnę ES lygmens priežiūrą.

  • Susitarta dėl ES ekonominių prioritetų. Strategija „Europa 2020“ yra bendra ES ekonominė darbotvarkė, kurioje siekiant per ateinantį dešimtmetį paskatinti kuo didesnį Europos ekonomikos augimą nustatomi aiškūs ES ir nacionaliniai prioritetai ir tikslai. Metinėje augimo apžvalgoje nurodomi ateinančių 18 mėnesių prioritetiniai veiksmai, kurie išreiškiami prie kiekvienos valstybės narės poreikių pritaikytais nacionaliniais tikslais ir priemonėmis. Pakte „Euro plius“ nustatomi papildomi dalyvaujančių šalių įsipareigojimai.

  • Griežtinama ES ekonominės ir fiskalinės politikos priežiūra.
    Komisija pasiūlė Europos Sąjungai suteikti naujų priemonių, kuriomis siekiama išvengti netvarios viešųjų finansų būklės ir didelio atskirų valstybių narių konkurencingumo disbalanso. Pagal šią sistemą numatytos sankcijos – taisyklių nesilaikančioms euro zonos šalims gali būti skiriamos baudos. Tikimasi, kad Europos Parlamentas ir Taryba šių priemonių paketą galutinai įformins 2011 m. birželio mėn.

  • Kasmet tuo pačiu metu bus diskutuojama dėl ES ekonominių prioritetų ir biudžeto politikos. Nauja koordinavimo priemonė, skirta ES mastu vertinti, kaip laikomasi įsipareigojimų, vadinama Europos semestru. Pirmąjį kiekvienų metų pusmetį bus diskutuojama dėl ES ekonominės darbotvarkės (remiantis sausio mėn. Komisijos pateikta metine augimo apžvalga) ir pavasarį valstybių narių nacionalinėse programose nurodytų prioritetų. Birželio mėn. bus skelbiamos atskiroms šalims skiriamos gairės ir duodama laiko į jas atsižvelgti nustatant kitų metų nacionalinius biudžetus ir ekonominę politiką.

2. Euro zonos stabilumo išsaugojimas.

2010 m. į valstybės garantuotos skolos krizę ES reagavo sukurdama laikinus paramos mechanizmus, kuriuos 2013 m. pakeis nuolatinis Europos stabilumo mechanizmas. Šios paramos priemonės padeda išsaugoti euro zonos finansinį stabilumą. Jų naudojimo prielaida – griežto fiskalinio konsolidavimo ir reformų programų vykdymas, o jos parengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su TVF.

3. Finansų sektoriaus trūkumų šalinimas.

ES nustatė naujų taisyklių ir įsteigė naujų agentūrų, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau ir užtikrinama, kad visiems finansų sektoriaus dalyviams būtų taikomas tinkamas reguliavimas ir priežiūra. Šis darbas bus tęsiamas, pvz., šiuo metu vykdomas sistemingesnis ir griežtesnis bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tinkamai veikiantis finansų sektorius yra labai svarbus, kad įmonės ir namų ūkiai turėtų galimybių skolintis.

1. Bendros ekonominės darbotvarkės stiprinimas vykdant atidesnę ES lygmens priežiūrą.

Norint išspręsti ekonominius uždavinius ir užtikrinti spartesnį augimą, Europos Sąjungai būtina bendra sistema. Tai, kad praeityje nebuvo aiškios valstybių narių tarpusavio ekonomikos valdymo sistemos, lėmė disbalansą ir prarastas galimybes – dėl to ištikus krizei visa ES tapo pažeidžiamesnė. Siekdama užtikrinti, kad tai nepasikartotų, Komisija pasiūlė strategiją „Europa 2020“ – ją 2010 m. birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Strategijoje sujungiama bendra ekonominė darbotvarkė (1) ir tvirtesnė ES priežiūros sistema (2), kurios turėtų būti nustatomos ir stebimos sinchroniškai (3).

1.1. „Europa 2020“, metinė augimo apžvalga ir paktas „Euro plius“

Strategija „Europa 2020“*1 yra bendra ES ekonominė darbotvarkė, arba planas, kaip įveikti krizę ir ateinančius 10 metų skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Atsižvelgiama tiek į artimiausio laikotarpio su krize susijusius uždavinius, tiek į būtinybę vykdyti struktūrines reformas ir imtis augimo skatinimo priemonių, kad Europa lengviau atsigautų po krizės ir jos ekonomika taptų atsparesnė būsimiems ekonomikos sukrėtimams.

„Europa 2020“ grindžiama paprastu ir veiksmingu įgyvendinimo mechanizmu, kurį sudaro tikslai, konkretūs prioritetiniai veiksmai ir stebėsena. Strategiją sudaro:

  • Iki 2020 m. įgyvendintini penki tikslai. Numatyti penki 2020 m. tikslai, kuriais siekiama spartinti veiksmus ES ateičiai svarbiausiose srityse: užimtumo, inovacijų, klimato ir energetikos, švietimo ir socialinės įtraukties. Dėl šių tikslų susitarta visos ES mastu, o šiuo metu valstybės narės jų pagrindu nustato nacionalinius tikslus.

  • 75 proc. 20–64 m. amžiaus žmonių turėtų dirbti.

  • 3 proc. ES BVP turėtų būti investuojama į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

  • ES turėtų 20 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį – ji turi sudaryti 20 proc. visos suvartojamos energijos.

  • Mokyklos nebaigusių asmenų turėtų būti ne daugiau kaip 10 proc., ir ne mažiau kaip 40 proc. jaunimo turėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą.

  • Ties skurdo riba gyvenančių asmenų turėtų sumažėti 20 milijonų.

  • Septynios pavyzdinės iniciatyvos. Siekdama užtikrinti strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo pažangą, Komisija pasiūlė septynias pavyzdines iniciatyvas: „Europos skaitmeninė darbotvarkė“2, „Inovacijų sąjunga“3, „Judus jaunimas“4, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“5, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“6, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“7 ir „Europos kovos su skurdu planas“8. Neseniai priimtas Bendrosios rinkos aktas9 yra dar vienas Komisijos veiksmų, kuriais įgyvendinama strategija „Europa 2020“, pavyzdys.

  • 2011 m. numatyta dešimt konkrečių prioritetų. 2011 m. sausio mėn. metinėje augimo apžvalgoje*10 Komisija dar patikslino tolesnius veiksmus ir nustatė skubesnius artimiausių aštuoniolikos mėnesių veiksmus.

  • Trys makroekonominio stabilumo užtikrinimo prioritetai: 1) sutvarkyti viešuosius finansus; 2) imtis veiksmų, kai susidaro didelis einamosios sąskaitos deficitas arba perteklius, ir 3) užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą. Pavyzdys: 2011 m. visos valstybės narės įgyvendina fiskalinio konsolidavimo planus, kuriuose nustatyti griežti nuo šių metų įgyvendintini deficito tikslai ir numatyta per sutartą laiką biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad neviršytų 3 proc. BVP.

  • Keturi struktūrinių reformų spartinimo prioritetai: 1) padaryti darbą finansiškai patrauklesnį, kad žmonės galėtų vėl grįžti į darbą ar susirasti naują darbą, 2) skubiai reformuoti pensijų sistemas, 3) užtikrinti, kad bedarbio pašalpų sistema būtų skatinama dirbti, ir 4) geriau suderinti lankstumą ir saugumą darbo rinkoje. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti bendro Europos socialinio modelio. Tai reiškia, kad reikia į darbo rinką įtraukti žmones, kurie šiuo metu joje nedalyvauja.

  • Trys augimo skatinimo priemonių paankstinimo prioritetai: 1) panaikinti vis dar egzistuojančias bendrosios rinkos veikimo kliūtis, 2) daugiau investuoti į energetikos, transporto ir IT infrastruktūrą, iš dalies naudojantis novatoriškomis finansavimo priemonėmis (įskaitant ES projektų obligacijas), ir 3) suteikti galimybių naudotis nebrangia energija. Be to, skatinant augimą bus spartinamas fiskalinis konsolidavimas ir remiamos struktūrinės reformos.

  • Euro zonos valstybės narės dėl didesnės tarpusavio priklausomybės ir šešios euro zonai nepriklausančios šalys savanorės – Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija – susitarė dėl dar vienos papildomų reformų darbotvarkės – pakto „Euro plius“*. Pakte daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims: konkurencingumui, užimtumui, viešųjų finansų tvarumui ir finansinio stabilumo didinimui.

  • Paktą kovo 24–25 d. patvirtino 2011 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Visos 23 paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo įgyvendinti jame išdėstytas reformas. Jį pasirašyti galės ir likusios keturios valstybės narės.

  • Paktas yra visavertė naujosios ekonomikos valdymo sistemos dalis, o juo prisiimti įsipareigojimai įtraukti į jį pasirašiusių valstybių narių nacionalines reformų programas*.

  • Vienas integruotas įgyvendinimo mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad ES įsipareigojimai būtų veiksmingai įgyvendinami vykdant nacionalines reformas. Valstybės narės įsipareigoja:

  • nustatyti iki 2020 m. pasiektinus nacionalinius tikslus ir taip įsipareigoti prisidėti prie bendrų ES pastangų. Tai padaryta 2010 metais. Komisija stebi pažangą;

  • nacionalinėse reformų programose* ir stabilumo arba konvergencijos programose* nurodyti priemones, kurias ketina įgyvendinti šalyse, kad būtų laikomasi ES lygmeniu priimtų sprendimų. Čia turėtų būti atsižvelgiama tiek į metinę augimo apžvalgą, tiek į esmines pakte „Euro plius“ nurodytas sritis. Šios nacionalinės reformų programos ir stabilumo ir konvergencijos programos turėtų būti pateiktos Komisijai;

  • šias priemones įgyvendinti konkrečiais politiniais veiksmais rengiant nacionalinius biudžetus ir teisės aktus svarstyti nacionaliniams parlamentams.

1.2. Griežtesnė ES ekonominės ir fiskalinės politikos priežiūra

Keletą pastarųjų metų ES negalėjo pasiekti nusistatytų ekonominės ir fiskalinės politikos tikslų iš dalies dėl to, kad priežiūros mechanizmas buvo nepakankamai griežtas. Todėl 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė šešių teisėkūros pasiūlymų paketą11. Tikimasi, kad Europos Parlamentas ir Taryba šiam paketui galutinai pritars 2011 m. birželio mėn. Paketu siekiama trijų pagrindinių tikslų:

- I tikslas. Aktyvesni prevenciniai veiksmai pagal sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą

Valstybės narės privalo vengti perviršinio valstybės biudžeto deficito (didesnio kaip 3 proc. BVP) ir per didelės skolos (didesnės kaip 60 proc. BVP), kad nesukeltų rizikos fiskaliniam tvarumui. Šios taisyklės įtvirtintos Sutartyse ir išsamiau išdėstytos Stabilumo ir augimo pakte*.

Šio tikslo siekiama tiek prižiūrint nacionalinių biudžetų būklę, tiek prižiūrint ir koordinuojant ekonominę politiką (remiantis Sutarties 121 straipsniu). Todėl valstybės narės stabilumo arba konvergencijos programose* kasmet nustato struktūrines reformas ir pastangas, reikalingas fiskaliniam tvarumui užtikrinti.

Į naująją valdymo sistemą įtraukiami trys esminiai pakeitimai:

  • Didesnis skaidrumas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų fiskalinės sistemos visais administraciniais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu ir vietos) atitiktų ES biudžeto sistemą. Tai reiškia, kad su ES standartais bus suderinti visi elementai: nacionalinės viešosios apskaitos sistemos, statistinių duomenų rinkimas ir prognozių sudarymo praktika, ir taip bus galima užtikrinti didesnį skaidrumą ir tarpusavio spaudimą.

  • Griežtesnės taisyklės. Bus reikalaujama, kad valstybės narės, neužtikrinančios viešųjų finansų tvarumo, padarytų didelę pažangą siekdamos vidutinės trukmės biudžeto tikslų, kad būtų laikomasi ne didesnio kaip 3 proc. deficito kriterijaus. Išlaidų augimas turėtų būti susietas su vidutinės trukmės BVP augimo dydžiu, kad visos papildomos pajamos virstų santaupomis, o ne būtų panaudotos išlaidoms didinti. Bus tikimasi, kad šalys, kurių skolos rodiklis viršija 60 proc., kurių skola labai didėja arba kurių ilgalaikiam finansų tvarumui kyla rizika, sparčiau vykdys koregavimą siekdamos vidutinės trukmės tikslo.

  • Geresnis vykdymo užtikrinimas. Sutartų principų nesilaikančias šalis Komisija gali įspėti, net ir prevenciniu etapu. Jei valstybė narė ilgą laiką ir (arba) ypač šiurkščiai pažeidžia taisykles, Komisija parengia rekomendaciją imtis taisomųjų veiksmų. Rekomendaciją priima Taryba, nebent valstybės narės kvalifikuota balsų dauguma balsuotų prieš (t. y. vadinamoji atvirkštinio balsavimo kvalifikuota balsų dauguma procedūra). Tam, kad euro zonos valstybės narės laikytųsi rekomendacijų, įvedamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas (pagrįstas Sutarties 136 straipsniu) – imamas iki 0,2 proc. BVP dydžio palūkaninis indėlis. Ši Stabilumo ir augimo pakto prevencinė funkcija papildomai sustiprinta paktu „Euro plius“ – euro zonos (ir kelios kitos) valstybės narės įsipareigojo Stabilumo ir augimo pakte nustatytas ES fiskalines taisykles perkelti į nacionalinės teisės aktus naudodamosi pasirinkta specialia nacionaline teisine priemone. Ji turėtų būti pakankamai įpareigojanti ir ilgalaikė (pvz., konstitucinis arba bendrasis teisės aktas).

- II tikslas. Aktyvesni taisomieji veiksmai pagal sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą

Kai valstybės narės nesilaiko Sutartyse nustatytų ribinių verčių, pradedama perviršinio deficito procedūra*. Vis dėlto dabartinė fiskalinė padėtis beveik visose valstybėse narėse ir valstybės garantuotos skolos problemos kai kuriose valstybėse narėse rodo, kad dabartinė perviršinio deficito procedūra neveiksminga. Komisija pasiūlė sugriežtinti Stabilumo ir augimo paktą – nustatyti veiksmingesnes vykdymo užtikrinimo priemones ir galimybę skirti baudas valstybėms narėms (kaip apibrėžta toliau). Du esminiai pakeitimai:

  • Griežtesnės taisyklės. Vertinant viešuosius finansus dabar bus taikomas skolos mažinimo kriterijus. Valstybės narės, kurių skola viršija 60 proc. BVP, šią ribą viršijančią skolos sumą turi trejus metus mažinti bent viena dvidešimtąja per metus. Kitaip joms bus pradėta perviršinio deficito procedūra. Kaip apibrėžta Komisijos pasiūlyme, vertinant, ar skola mažinama pakankamai sparčiai, reikėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius.

  • Geresnis vykdymo užtikrinimas. Bus reikalaujama, kad euro zonos šalis, kuriai pradedama perviršinio deficito procedūra, įmokėtų 0,2 proc. BVP nepalūkaninį indėlį. Komisija parengs rekomendaciją tai valstybei narei imtis taisomųjų veiksmų. Rekomendaciją priims Taryba, nebent valstybės narės kvalifikuota balsų dauguma balsuotų prieš (t. y. vadinamoji atvirkštinio balsavimo kvalifikuota balsų dauguma procedūra). Jei pradinės rekomendacijos imtis taisomųjų veiksmų nesilaikoma, šis nepalūkaninis indėlis (žr. toliau) virsta bauda. Bauda bus didinama, jei rekomendacijų nesilaikoma pakartotinai.

- III tikslas. Makroekonominio ir konkurencingumo disbalanso mažinimas

Pastarąjį dešimtmetį valstybės narės vykdė skirtingą ekonominę politiką, dėl to Europos Sąjungoje susidarė konkurencingumo skirtumų ir didelis makroekonominis disbalansas. Bus nustatytas naujas priežiūros mechanizmas, kad šias problemas būtų galima nustatyti ir spręsti daug anksčiau. Pagrindiniai elementai:

  • Aiškaus įspėjimo sistema – išorės ir vidaus rodiklių (maždaug 10) rezultatų suvestinė, skirta įvairiose ekonomikos srityse atsirandančiam disbalansui nustatyti. Naudojami rodikliai laikui bėgant gali kisti. Bus nustatytos ir paskelbtos ribinės vertės. Tokie rodikliai nebus vertinami mechaniškai – Komisija juos vertins remdamasi nuodugniais tyrimais, stabilumo ir konvergencijos programomis ir nacionalinėmis reformų programomis.

  • Griežtesnės taisyklės. Remiantis Sutarties 121 straipsniu bus sukurta nauja perviršinio disbalanso procedūra*. Ji atitinka viešiesiems finansams taikomą perviršinio deficito procedūrą. Jei, Komisijos nuomone, susidaro makroekonominis disbalansas (arba kyla jo rizika), Tarybai siūloma pradėti perviršinio disbalanso procedūrą ir rekomenduoti susijusiai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) priimti taisomųjų veiksmų planą, kuriame būtų numatytas aiškus įgyvendinimo priemonių planas ir terminas. Pažanga bus reguliariai vertinama.

  • Geresnis vykdymo užtikrinimas. Jei euro zonos šalys nesiims naikinti disbalanso, pagal vykdymo užtikrinimo mechanizmus joms bus taikomos tiek baudos (0,1 proc. BVP), tiek nefinansinės priemonės.

1.3. Europos semestras

Anksčiau ES institucijos ekonominę politiką vertindavo pavasarį, fiskalines sistemas – rudenį, o tai, kaip valstybės narės įgyvendina ES lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus, būdavo vertinama tik atgaline data. Dėl ekonominių tikslų iš esmės būdavo sprendžiama dar tiksliai nežinant, kiek pinigų bus galima tam panaudoti.

Nuo šiol valstybės narės su Komisija struktūrines reformas, augimo skatinimo priemones ir fiskalinę priežiūrą svarstys tuo pačiu metu. ES lygmeniu tai bus daroma sausio–birželio mėn. (faktiškai Europos semestras*12 reiškia pirmąjį kiekvienų metų pusmetį). Taip Europa užtikrins, kad ekonominiai sprendimai atitiktų biudžetinius apribojimus, dėl to turėtų padidėti jų veiksmingumas ir jie turėtų būti geriau įgyvendinami nacionaliniu mastu. Be to, į naująjį procesą bus visiškai integruoti pagal paktą „Euro plius“ prisiimti papildomi įsipareigojimai.

Kaip tai bus įgyvendinama?

  • Sausio mėn. Komisija teikia gaires. Komisija kiekvieną ciklą pradės sausio mėn. metine augimo apžvalga*13, kurioje bus aiškiai įvertinama ES ekonominė padėtis ir pateikiamos tolesnių tiek ES, tiek nacionalinių prioritetinių veiksmų gairės. Apžvalgoje bus aptarti trys ekonominės politikos komponentai: makroekonominė ir fiskalinė politika, struktūrinės reformos ir augimo skatinimo priemonės.

  • Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba politiškai tvirtina darbotvarkę. Ši ekonomikos reformų ir fiskalinės politikos programa bus svarstoma ir vienu išvadų rinkiniu tvirtinama Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime. Taip valstybių ir vyriausybių vadovai prisiims atsakomybę už šią bendrą ekonominę darbotvarkę ir biudžeto priežiūros sistemą ir įsipareigos jas tinkamai įgyvendinti savo šalyse.

  • Balandžio–gegužės mėn. teikiamos nacionalinės programos. Tuomet valstybės narės Komisijai ir kitoms šalims pateiks nacionalines reformų programas* ir stabilumo (euro zonos šalys) arba konvergencijos (euro zonai nepriklausančios šalys) programas*. Nacionalinėse reformų programose nustatomos valstybių narių darbotvarkės, kurias sudaro struktūrinės reformos ir augimo bei darbo vietų kūrimo skatinimo priemonės; tomis programomis siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų. Jose apibrėžiami ir trumpalaikiai įsipareigojimai, prisiimti paktą „Euro plius“ pasirašiusių šalių. Kita vertus, stabilumo arba konvergencijos programose nustatomi nacionaliniai viešųjų finansų patikimumo ir tvarumo užtikrinimo planai. Šios abi programos bus rengiamos vienu metu, todėl procesai bus racionalesni ir bus užtikrinamas patikimų viešųjų finansų ir struktūrinių reformų ryšys.

  • Birželio mėn. Komisija teikia rekomendacijas. Tinkamai įvertinusi šias nacionalines ataskaitas, birželio mėn. Komisija Tarybai pateiks atskiroms šalims skirtų rekomendacijų projektus ir nurodys kiekvienos valstybės narės sutartų veiksmų įgyvendinimo pažangą ir trūkumus. Birželio mėn. šias rekomendacijas svarstys Europos Vadovų Taryba, vėliau jas priims Taryba. Į Tarybos pateiktas gaires valstybės narės atsižvelgs rengdamos kitų metų biudžetus. Kaip ir anksčiau, antroje metų pusėje biudžetų projektus vyriausybės teiks svarstyti nacionaliniams parlamentams, nes jie ir toliau turės teisę spręsti dėl biudžeto. Kitaip tariant, naująja sistema nacionalinių parlamentų savarankiškumas niekaip neribojamas.

2. Euro zonos stabilumo išsaugojimas

Ekonomikos krizė labai paveikė viešuosius finansus – visose valstybėse narėse išaugo biudžeto deficitas ir valstybės skola. ES (taikant mokėjimų balanso mechanizmą), TVF ir Pasaulio bankas finansinę pagalbą suteikė trims euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, sutikusioms už tai įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo programas ir struktūrines reformas. Pirmiausia susitarta su Vengrija – nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. jai išmokėta 5,5 mlrd. EUR. 2009 m. sausio mėn. patvirtinta antroji programa, skirta Latvijai. Už tai šiai šaliai suteikta 7,5 mlrd. EUR pagalba. 2009 m. gegužės mėn. dėl trečiosios 5 mlrd. EUR programos susitarta su Rumunija. Rumunijos ir Latvijos programos tebevykdomos.

Nuo 2010 m. daug nerimo kelia valstybės garantuotos skolos raida, dėl to kai kurios euro zonos valstybės narės nebeturi galimybių rinkoje tvariomis priemonėmis tos skolos refinansuoti.

Siekiant užtikrinti visos euro zonos stabilumą ir padėti atskiroms valstybėms narėms, patiriančioms finansinių sunkumų ir (arba) didelį rinkos spaudimą, kaip kraštutinė priemonė nustatyti laikini mechanizmai. Be to, susitarta nuo 2013 m. liepos 1 d. taikyti nuolatinį mechanizmą.

Finansinę pagalbą to prašančiai euro zonos valstybei narei galima suteikti laikantis griežtų sąlygų, įtvirtinamų ekonomikos koregavimo programoje, dėl kurios derasi Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), palaikydami ryšius su Europos centriniu banku (ECB). Turėdama tokius mechanizmus, ES gali imtis euro apsaugos veiksmų net nepalankiausiomis aplinkybėmis. Tie mechanizmai yra ryškus bendrų euro zonos interesų ir solidarumo, taip pat kiekvienos valstybės narės atsakomybės prieš kitas pavyzdys.

- Dvišalių paskolų mechanizmas (skirtas Graikijai). 2010 m. gegužės 2 d. nustatytas specialus mechanizmas, skirtas artėjančiai Graikijos bankroto grėsmei pašalinti. Euro zonos valstybės narės kartu su TVF susitarė Graikijai suteikti trejiems metams 110 mlrd. EUR finansinę pagalbą dvišalėmis specialių palūkanų normų paskolomis. Šias paskolas, kurias svarstė Komisija, ECB ir TVF, nuspręsta teikti tik tuomet, jei Graikija vykdys griežto fiskalinio konsolidavimo programą. Komisija pažangą vertina kas ketvirtį vykdydama išvažiuojamąsias patikras ir finansų ministrams teikdama ataskaitas.

2011 m. kovo 11 d. susitarimu tiek būsimų, tiek jau Graikijai išmokėtų paskolų dalių grąžinimo terminai suderinti su Airijai suteiktos paskolos dalių terminais (vidutiniškai septyneri metai su puse). Be to, nuspręsta tiek būsimų, tiek jau Graikijai išmokėtų paskolų dalių kainą sumažinti 100 bazinių punktų.

- Laikini mechanizmai iki 500 mlrd. EUR (2010–2013 m.). Atsižvelgdamos į nemažėjančią įtampą valstybės garantuotos skolos rinkose, euro zonos valstybės narės ir Komisija 2010 m. gegužės 10 d. nusprendė nustatyti du laikinus kraštutiniu atveju teikiamos finansinės pagalbos kitoms euro zonos šalims, kurioms gali jos prireikti, mechanizmus, tam numatant iki 500 mlrd. EUR. Tai yra Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė*, grindžiama Bendrijos biudžeto garantijomis iki 60 mlrd. EUR, ir Europos finansinio stabilumo fondas* – tarpvyriausybinė organizacija, galinti suteikti euro zonos valstybių narių garantijas iki 440 mlrd. EUR. TVF nusprendė šiuos mechanizmus papildyti galima finansine pagalba euro zonos šalims iki 250 mlrd. EUR.

2010 m. lapkričio mėn. panaudoti naujuosius mechanizmus ir skirti 85 mlrd. EUR pagalbą paprašė Airija, nes dėl ypatingų bankų sektoriaus problemų, sustiprinusių ekonomikos nuosmukio poveikį, staiga pablogėjo šalies fiskalinė būklė. Dėl programos derėjosi Komisija, TVF ir ECB. Be šio pagalbos mechanizmo, Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija nusprendė dar suteikti dvišales paskolas14.

Atsižvelgdama į Airijos patirtį ir norėdama pasirengti patenkinti tolesnius prašymus iki 2013 m., kovo 24–25 d. Europos Vadovų Taryba dar patobulino esminius šių laikinų mechanizmų elementus. Atsižvelgiant į remiamų šalių skolos tvarumą, sumažinta Europos finansinio stabilumo fondo (ir kartu Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės) paskolų kaina, nors ji ir toliau viršija fondo finansavimo sąnaudas (laikantis TVF kainos nustatymo principų). Be to, fondo veiklos organizavimui suteikta daugiau lankstumo: laikydamasis griežtų nustatytos programos sąlygų išimties tvarka jis gali dalyvauti pirminėje skolos priemonių rinkoje (t. y. pirkti naujai išleistas valstybės obligacijas). Galiausiai, kaip rekomendavo Komisija, bus faktiškai užtikrintas visas sutartas 440 mlrd. EUR fondo paskolų teikimo pajėgumas. Bus parengti teisinio susitarimo dėl fondo pakeitimai, kad nacionaliniai parlamentai galėtų užbaigti procedūras iki 2011 m. birželio mėn. pabaigos laikydamiesi visų nacionalinių konstitucinių reikalavimų.

2011 m. gegužės mėn. 78 mlrd. finansinė pagalba suteikta ir Portugalijai, kad ji galėtų įveikti finansinius sunkumus. Du trečdaliai pagalbos bus teikiama iš ES šaltinių: 26 mlrd. EUR iš Europos finansinio stabilumo fondo ir 26 mlrd. EUR – naudojantis Europos finansinės padėties stabilizavimo priemone; dar 26 mlrd. EUR suteiks TVF. Pagalba bus suteikta per trejus metus su sąlyga, kad bus teigiamai kas ketvirtį įvertinama, kaip Portugalija vykdo sutartą programą, kurią sudaro didelio užmojo fiskalinis koregavimas, įvairios augimui ir konkurencingumui didinti skirtos reformos ir finansų sektoriaus stabilumo stiprinimo priemonės.

- Europos stabilumo mechanizmas* (nuo 2013 m. liepos 1 d.). Praėjusį rudenį euro zonos valstybės narės nusprendė nustatyti ir Sutartyje įtvirtinti nuolatinį mechanizmą, kuriuo užtikrinamas struktūrinis atsakas į bet kokius būsimus finansinės pagalbos prašymus po 2013 m.

Europos stabilumo mechanizmas15 bus nuolatinė krizių įveikimo sistema ir atliks tiek Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės, tiek Europos finansinio stabilumo fondo vaidmenį, nes nuo 2013 m. liepos 1 d. teiks išorės finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms. Finansinė pagalba pagal šį mechanizmą bus teikiama nustačius griežtas politines sąlygas pagal makroekonominio koregavimo programą ir kruopščiai analizuojant valstybės skolos tvarumą – tai darys Komisija kartu su TVF ir ECB. Bus reikalaujama, kad pagalbą gaunanti valstybė narė į šį procesą tinkamai įtrauktų privatųjį sektorių atsižvelgdama į specifines aplinkybes ir TVF praktiką. Euro zonai nepriklausančios valstybės narės gali nuspręsti dalyvauti atskirose Europos stabilumo mechanizmo vykdomose operacijose (kaip šiuo metu daroma Airijos programoje).

Dėl mechanizmo sąlygų, įskaitant jo valdymą, kapitalo struktūrą ir paskirstymą, buveinę, priemones ir TVF dalyvavimą, susitarta euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime kovo 11 d., o Europos Vadovų Taryba tas sąlygas patvirtino kovo 24–25 d. Faktinis mechanizmo skolinimo pajėgumas bus 500 mlrd. EUR (bendras pasirašytas kapitalas bus 700 mlrd. EUR, iš šios sumos 80 mlrd. EUR bus apmokėtas kapitalas, o 620 mlrd. EUR – kapitalas pagal pareikalavimą kartu su euro zonos valstybių narių teikiamomis garantijomis).

Siekiant sukurti mechanizmą bus iš dalies pakeista Sutartis dėl ES veikimo (136 straipsnis). Komisijai ir Europos Parlamentui pateikus teigiamas nuomones, 2011 m. vasario ir kovo mėn. dėl šio pakeitimo susitarė Europos Vadovų Taryba (toliau šį pakeitimą turi ratifikuoti valstybės narės).

3. Finansų sektoriaus trūkumų šalinimas

Nuo finansų krizės pradžios 2008 m., siekiant didinti stabilumą, skaidrumą ir pasitikėjimą, ES veiksmai skiriami finansų sektoriaus reguliavimo spragoms šalinti ir šio sektoriaus priežiūrai griežtinti.

  • 2011 m. sausio mėn. nustatyta realiai veiksminga nauja finansų priežiūros struktūra su Europos sisteminės rizikos valdyba, kad makroekonominė rizika būtų nustatoma pakankamai anksti. Be šios institucijos, įsteigiamos trijų sektorių Europos priežiūros institucijos: Europos bankininkystės institucija (Londone), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (Frankfurte) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (Paryžiuje)16.

  • Šiuo metu formuluojamos griežtesnės kapitalo reikalavimų taisyklės bankams, investicinėms įmonėms ir draudimo bendrovėms: bankams ir investicinėms įmonėms skirta ketvirtos redakcijos Direktyva dėl kapitalo poreikio, o draudimo bendrovėms skirta direktyva „Mokumas II“ (įsigalios 2013 m.). Sąlygos geriau valdyti riziką finansų įstaigoms bus sudarytos taikant galiojančias ir naujas atlyginimų ir premijų valdymo finansų įstaigose taisykles ir mažinant paskatas prisiimti trumpalaikę riziką. Laikomasi bendro požiūrio siekiant užtikrinti, kad kiekvienam finansų sektoriaus dalyviui, rinkai ir produktui būtų taikomas tinkamas reguliavimas ir veiksminga priežiūra17. Jau imtasi veiksmų, kad būtų sukurta rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo sistema, parengtos tam tikros taisyklės, kuriomis reglamentuojamos kredito reitingų agentūros, tačiau dar reikia daug nuveikti. Šiuo metu derinama arba rengiama daugiau iniciatyvų18, visų pirma susijusių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, skolintų vertybinių popierių pardavimu, finansų rinkomis ir piktnaudžiavimu rinka. Komisija įsipareigojo iki 2011 m. vasaros pabaigos pateikti visus teisėkūros pasiūlymus, būtinus Didžiojo dvidešimtuko (G 20) Londone, Pitsburge ir Vašingtone prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti.

  • Be to, labai svarbu pakeisti dabartinę atsakomybės vengimo situaciją, kai rimtų sunkumų patiriantys bankai faktiškai tikisi būti išgelbėti vyriausybių. Todėl Komisija per kelis ateinančius mėnesius pasiūlys visapusišką žlungančių bankų likvidavimo sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad bankai galėtų tvarkingai bankrutuoti ir kad mokesčių mokėtojai nenukentėtų dėl bankų patiriamų sunkumų.

Kartu vyksta darbas, kuriuo siekiama užtikrinti bankų sektoriaus gyvybingumą ir įveikti krizę.

  • Viena iš priežiūros priemonių, ES mastu naudojamų galimiems trūkumams nustatyti ir išvengti bankroto arba sistemos sutrikimo, – bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testuojant vertinamas bendras ES bankų sektoriaus atsparumas ir atskirų bankų mokumas hipotetiškai numatomomis nepalankiomis aplinkybėmis. Šiam darbui vadovauja Europos bankininkystės institucija. Kitos suinteresuotosios šalys yra ECB, Komisija ir nacionalinės priežiūros institucijos, kurios už tokį testavimą atsakingos nacionaliniu lygmeniu.

  • Nuo 2008 m. atlikti du testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklai. Kovo mėn. Europos bankininkystės institucija pradėjo naują daugelio ES bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą. Bus atliktas kruopštus tarpusavio vertinimas ir kokybės patikrinimas, o rezultatai bus paskelbti 2011 m. birželio mėn. viduryje. Būtina užtikrinti visišką skaidrumą ir viešinti bankams kylančią riziką. Jei testuojant bus nustatoma pažeidimų ir galima kapitalo stoka, bankai privalės imtis būtinų veiksmų. Prieš paskelbiant naujojo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo rezultatus, valstybės narės paskelbs specialius su pažeidžiamų įstaigų restruktūrizavimu susijusių taisomųjų priemonių planus, įskaitant galimus rinkos sprendimus, kaip antai tiesioginis finansavimas rinkose arba turto pardavimas, taip pat patikimas atskirų įstaigų kapitalo atkūrimo ir prireikus bankų restruktūrizavimo spartinimo sistemas, atitinkančias ES valstybės pagalbos taisykles. Glaudžiai bendradarbiaujant su ECB, Europos sisteminės rizikos valdyba ir Komisija, Europos bankininkystės institucijos tiksliai parengtuose testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijuose atsižvelgiama į rinkos nerimą dėl testavimo griežtumo ir aprėpties. Su valstybės skolos rizika susijusioms bankų prekybos knygose nurodytoms pozicijoms bus hipotetiškai taikomi sukrėtimai.

  • Europos bankininkystės institucija atskirai nuo šio testavimo persvarsto bankų finansavimo struktūras ir jų turto portfelių likvidumą.

ESMINIŲ EKONOMIKOS VALDYMO TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Metinė augimo apžvalga. Kiekvienų metų pradžioje Komisijos pateikiamoje metinėje augimo apžvalgoje nurodomi ES ekonominiai prioritetai, kad per artimiausius dvylika mėnesių būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos. Remdamasi metine augimo apžvalga Europos Vadovų Taryba pavasarį teikia gaires, kurios įgyvendinamos balandžio–gegužės mėn. priimant nacionalinius planus. Pateikus metinę augimo apžvalgą prasideda Europos semestras.

Paktas „Euro plius“. Tai metinę augimo apžvalgą papildanti darbotvarkė, kurioje nustatomos papildomos reformos, kurias įgyvendinti įsipareigojusios euro zonos valstybės narės; paktą pasirašyti gali ir kitos pageidaujančios valstybės narės (tą jau padarė Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija). Pakte, dėl kurio susitarta 2011 m. kovo mėn., daugiausia dėmesio skiriama konkurencingumui, užimtumui, viešųjų finansų tvarumui ir finansinio stabilumo stiprinimui.

Strategija „Europa 2020“. Tai yra bendra ES ekonominė darbotvarkė, tiksliau, dešimties metų reformų strategija, kuria skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas drauge didinant socialinę įtrauktį ir kovojant su klimato kaita. Strategijoje, dėl kurios susitarta 2010 m. kovo mėn., nustatyti penki augimo svertai ir penki užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, energetikos, švietimo ir skurdo mažinimo tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2020 m.

Europos finansinio stabilumo fondas. 2010 m. gegužės mėn. įsteigtas fondas yra tarpvyriausybinė organizacija, galinti suteikti iki 440 mlrd. EUR paskolų euro zonos šalims, kurioms reikia finansinės paramos. Paskolų garantijas suteikia pačios euro zonos valstybės narės. Šį fondą nuo 2013 m. liepos 1 d. pakeis Europos stabilumo mechanizmas.

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė. Naudojantis šia priemone, sukurta taip pat 2010 m. gegužės mėn., galima suteikti iki 60 mlrd. EUR paskolų euro zonos šalims, kurioms reikia finansinės paramos. Šiai priemonei suteikiama Bendrijos biudžeto garantija, bet iš paties biudžeto lėšos faktiškai nemokamos. Šią priemonę nuo 2013 m. liepos 1 d. taip pat pakeis Europos stabilumo mechanizmas.

Europos stabilumo mechanizmas. Nuolatinė ES krizių įveikimo sistema pradės veikti nuo 2013 m. liepos 1 d. Kaip priemonė, kuria naudojantis sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms bus teikiama finansinė pagalba, ji pakeis Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir Europos finansinio stabilumo fondą. Pagalba priklausys nuo griežtų politinių sąlygų ir bus siejama su makroekonominio koregavimo programa. 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl mechanizmo sąlygų. Faktinis jo skolinimo pajėgumas bus 500 mlrd. EUR. Kad būtų galima sukurti mechanizmą, susitarta iš dalies pakeisti Sutarties dėl ES veikimo 136 straipsnį.

Europos semestras. Nuo 2011 m. pirmąjį kiekvienų metų pusmetį vyks intensyvaus politinio tiek ekonominės darbotvarkės, tiek biudžeto priežiūros koordinavimo tarp ES institucijų ir 27 valstybių narių ciklas. Tai yra esminis tvirtesnio ekonomikos valdymo elementas. Semestras prasideda sausio mėn., kai Komisija skelbia metinę augimo apžvalgą, kurioje nustatomi ES ekonomikos reformų ir fiskalinio konsolidavimo prioritetai. Tuomet kovo mėn. šiuos prioritetus svarsto ir tvirtina Europos Vadovų Taryba. Balandžio mėn. valstybės narės Komisijai ir kitoms šalims teikia nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas. Vėliau Komisija dėl šių programų teikia rekomendacijas, o birželio mėn. jas tvirtina Europos Vadovų Taryba ir liepos mėn. oficialiai priima Taryba. Valstybės narės į šias gaires atsižvelgia sudarydamos nacionalinius biudžetus, kuriuos paprastai antrąjį metų pusmetį svarsto nacionaliniai parlamentai – taip pirmą kartą užtikrinama, kad vykstant šiam procesui būtų atsižvelgiama į Europos aspektą.

Perviršinio deficito procedūra. Valstybės narės privalo vengti perviršinio valstybės biudžeto deficito (didesnio kaip 3 proc. BVP) ir per didelės skolos (didesnės kaip 60 proc. BVP). Komisija pasiūlė sugriežtinti galiojančią perviršinio deficito procedūrą, kuria siekiama neleisti vyriausybėms pažeisti šių ribų. Valstybei narei nesilaikant šių ribų, remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba priima sprendimą pradėti perviršinio deficito procedūrą. Reikalaujama, kad euro zonos šalis, kuriai pradedama perviršinio deficito procedūra, sumokėtų 0,2 proc. savo BVP dydžio nepalūkaninį indėlį ir imtųsi taisomųjų veiksmų pagal Tarybos rekomendaciją. Šaliai nesilaikant rekomendacijos, šis indėlis virs bauda.

Perviršinio disbalanso procedūra. Esminis naujo ES ekonomikos valdymo aspektas – priemonės makroekonominiam ir konkurencingumo disbalansui (ypač euro zonoje) nustatyti ir panaikinti. Naudodamasi maždaug dešimties rodiklių rezultatų suvestine, Komisija nustatys įvairiose ekonomikos srityse atsirandantį disbalansą. Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba gali pradėti perviršinio disbalanso procedūrą valstybei narei, kurioje susidaro disbalansas arba kyla jo rizika. Euro zonos šalims iki nurodyto termino pagal sutartą veiksmų planą nepanaikinus disbalanso, gali būti skirtos 0,1 proc. BVP baudos.

Nacionalinė reformų programa. Po kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, balandžio–gegužės mėn., kiekviena valstybė narė Komisijai teikia nacionalinę reformų programą. Joje apibrėžiamos ekonomikos reformos ir augimo skatinimo priemonės, kurių bus imamasi ateinančiais ir vėlesniais metais valstybei narei siekiant tikslų, kurių ji įsipareigojo siekti pagal strategiją „Europa 2020“. Nacionalines reformų programas valstybės narės teikia kartu su stabilumo ir konvergencijos programomis (kuriose daugiausia dėmesio skiriama fiskaliniam konsolidavimui). Atskiroms šalims rengiamas rekomendacijas Komisija grindžia abiem planais.

Stabilumo arba konvergencijos programos. Per kelias savaites po kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo valstybės narės Komisijai teikia viešųjų finansų patikimumo ir fiskalinio tvarumo užtikrinimo planus. Euro zonos šalys teikia stabilumo programas, o kitos valstybės narės – konvergencijos programas. Balandžio–gegužės mėn. Komisija šias programas vertina kartu su valstybių narių nacionalinėmis reformų programomis. Jos parengtas rekomendacijas birželio mėn. tvirtina Europos Vadovų Taryba ir netrukus oficialiai priima Taryba.

Stabilumo ir augimo paktas. Tai yra sistema, kuria ES užtikrina visų 27 valstybių narių ir visų pirma euro zonos fiskalinį tvarumą. Įgyvendinus ES ekonomikos valdymo reformas, dėl kurių oficialiai bus susitarta 2011 m. birželio mėn., paktas taps aiškesnis, griežtesnis ir veiksmingesnis tiek prevencijos, tiek vykdymo užtikrinimo etapais. Pirmą kartą valstybės skolos kriterijus ir valstybės biudžeto deficito kriterijus bus vertinami kaip lygiaverčiai. Bus reikalaujama, kad valstybės narės padarytų didelę pažangą siekdamos vidutinės trukmės biudžeto tikslų, o išlaidų augimas turės atitikti BVP augimą. Komisija teiks rekomendacijas, kad euro zonos šalims, kurios nesiims taisomųjų veiksmų, kad per sutartą laiką būtų pasiekti šie tikslai, skirti 0,2 proc. BVP baudas. Šios baudos bus paskirtos, nebent valstybės narės kvalifikuota balsų dauguma balsuotų prieš.

1 :

* Visi žvaigždute pažymėti terminai paaiškinti prie šio dokumento pridedamame žodynėlyje.

1 Žr. IP/10/225.

2 :

Žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200.

3 :

Žr. IP/10/1288 ir MEMO/10/473.

4 :

Žr. IP/10/1124 ir MEMO/10/408.

5 :

Žr. IP/11/63 ir MEMO/11/43.

6 :

Žr. IP/10/1434, MEMO/10/532 ir MEMO/10/533.

7 :

Žr. IP/10/1541 ir MEMO/10/602.

8 :

Žr. IP/10/1729 ir MEMO/10/687.

9 :

Žr. IP/10/1390, IP/11/469 ir MEMO/11/239.

10 :

Žr. IP/11/22 ir MEMO/11/11.

11 :

Žr. IP/10/1199, MEMO/10/455, MEMO/10/454 ir MEMO/10/456.

12 :

Žr. IP/11/22 ir MEMO/11/14.

13 :

Žr. MEMO/11/11.

14 :

Žr. IP/10/1768.

15 :

Žr. MEMO/10/636.

16 :

Žr. MEMO/10/434.

17 :

Žr. IP/10/1353, MEMO/10/506 ir MEMO/10/660.

18 :

Žr. MEMO/11/6.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site