Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/32

Briuselis, 2011 m. sausio 19 d.

Pacientų Teisės į Sveikatos Priežiūros Paslaugas Užsienyje. Klausimai ir Atsakymai

Diabetu sergantis pagyvenęs vokietis keliaudamas po Italiją nori įsigyti vaistų pagal Vokietijoje išrašytą receptą. Ar vaistinėje priims receptą? Lenkė norėtų, kad klubo operacija jai būtų atlikta šalyje, kurioje gyvena ir dirba jos anūkai. Ar tai įmanoma? Portugalas pageidautų, kad kataraktą jam operuotų Ispanijoje. Ar jo patirtos išlaidos bus kompensuotos? Tai tik keletas pacientams rūpimų klausimų, susijusių su jų teisėmis į sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje ir jų teikimo taisyklėmis.

Neseniai priimtame ES teisės akte aiškinamos pacientų teisės į saugias ir kokybiškas paslaugas kitose valstybėse narėse ir į išlaidų kompensavimą. Pacientams, vykstantiems sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį, bus užtikrinamos tokios pačios teisės kaip ir tos užsienio šalies piliečiams. Iš naujojo teisės akto ES vartotojai gaus ir kitokios naudos. Nacionalinėms sveikatos institucijoms bus lengviau bendradarbiauti ir keistis informacija apie sveikatos priežiūros kokybę ir saugumą. Pagalbos sulauks ir pacientai, kuriems reikalingas specialus gydymas, pavyzdžiui, turi būti diagnozuota ar gydoma reta liga. Taip pat bus plėtojamas Europos pavyzdinių centrų tinklas, į kurį savanoriškai bursis Europoje pripažinti specializuoti informacijos centrai. Visos Europos sveikatos priežiūros specialistai galės dalytis geriausia patirtimi ir nustatyti aukščiausius šios srities standartus.

Kokiu mastu bus taikomas teisės aktas?

Paprastai gydytis pageidaujama gyvenamojoje šalyje. Būtent todėl sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje paklausa tesudaro maždaug 1 proc. visų viešojo sektoriaus išlaidų sveikatos priežiūrai (arba apie 10 mlrd. EUR). Nustatant šią sumą atsižvelgta ir į užsienyje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios iš anksto neplanuojamos (kaip antai skubi medicinos pagalba). Tai reiškia, kad planuojamų paslaugų (pavyzdžiui, klubo, kelio ar akių operacijos) į užsienį vyksta mažiau pacientų ir išlaidos yra mažesnės nei minėtasis 1 proc.

Ar bus toliau taikomi galiojantys šios srities teisės aktai, pavyzdžiui, socialinės apsaugos reglamentai?

Piliečiams, kuriems svečiuojantis užsienyje prireiks medicinos pagalbos (įskaitant skubią), toliau bus taikomi galiojantys reglamentai ir bus suteikta reikalinga pagalba.

Jei paslaugos planuojamos, pacientai jau dabar gali prašyti išankstinio leidimo. Jų prašymas negali būti atmestas, jei gyvenamojoje šalyje reikiamas gydymas negali būti suteiktas per pateisinamą laiką.

Kodėl reikia naujo teisės akto?

Ši direktyva nesumažins dabartiniais socialinės apsaugos teisės aktais užtikrinamų piliečių teisių. Nors dabartinės taisyklės, kurios iš esmės grindžiamos socialinės apsaugos susitarimais, o ne pacientų teisėmis, galioja nuo 1971 m., ES piliečių teisės naudotis kitose valstybėse narėse teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir patiems pasirinkti tų paslaugų teikėją iki šiol nebuvo visiškai aiškios.

Vienas iš pagrindinių naujosios direktyvos laimėjimų stacionariosios sveikatos priežiūros srityje yra tai, kad bus užtikrinama pacientų teisė pasirinkti paslaugų teikėją.

Nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas pacientai galės gauti be jokių išankstinių leidimų ar formalumų, o grįžę namo galės prašyti kompensuoti išlaidas. Direktyva taikoma ne tik valstybiniams, bet ir privatiesiems paslaugų teikėjams.

Pacientams bus teikiama informacija apie gausimų tiek stacionariosios, tiek nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą.

Direktyva taip pat siekiama atsakyti į keletą praktinių klausimų, pavyzdžiui, kur rasti informacijos apie konkrečios ligoninės kokybės standartus ar kokia išlaidų dalis bus kompensuota. Europos Teisingumo Teismas patvirtino1, kad teisė į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje įtvirtinta Sutartyje. Naujojoje direktyvoje šios pacientų teisės išaiškinamos nuosekliau, nustatoma vienoda ir nuosekli visiems Europos piliečiams skirta sistema.

Ar prieš vykdamas gydytis į užsienį turiu gauti nacionalinės institucijos leidimą?

Išankstinio leidimo nacionalinės institucijos gali reikalauti trimis atvejais:

1) kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių ligonis praleidžia ligoninėj bent vieną naktį,

2) kai teikiamos specializuotos ir brangios sveikatos priežiūros paslaugos,

3) kai ligos labai rimtos ir ypatingos, todėl svarbu užsienyje teikiamų paslaugų kokybė ar saugumas. Šiais trimis atvejais pacientams gali prireikti kreiptis į nacionalinę sveikatos instituciją, atsakingą už išlaidų kompensavimą, ir prašyti išankstinio leidimo.

Ar prašymas gali būti atmestas?

Nacionalinės sveikatos institucijos gali atmesti prašymą, jei atitinkamos paslaugos ar jų teikėjas pacientui gali kelti tam tikrų pavojų. Be to, prašymas gali būti atmestas, jei atitinkamos paslaugos gali būti tinkamai ir laiku suteiktos paciento gyvenamojoje šalyje. Šiuo atveju valstybė narė privalės savo sprendimą pagrįsti.

Ką daryti, jei mano prašymas atmestas?

Pacientai turi teisę prašyti persvarstyti bet kokį administracinį sprendimą, susijusį su sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje.

Kokia dalis gydantis užsienyje patirtų išlaidų bus kompensuota?

Kompensuojama tokia pati išlaidų dalis, kokia būtų kompensuota už tokio pobūdžio paslaugas, gautas gyvenamojoje šalyje. Valstybės narės, kuriose sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos, privalės informuoti pacientus apie kompensavimo normas.

Jei reikiamos paslaugos mano šalyje neteikiamos, ar galiu jų ieškoti užsienyje?

Taip, jei valstybėje narėje reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos neteikiamos, tos šalies nacionalinės sveikatos institucijos negali atmesti paciento prašymo leisti pasinaudoti tomis paslaugomis užsienyje. Vis dėlto šiuo atveju pacientų išlaidos bus kompensuojamos tik jei atitiks nacionalinį sveikatos apsaugai skirtų lėšų „krepšelį“.

Paprastai tai nėra itin išsamiai reglamentuojama, tačiau jei parengta konkrečių sąrašų (pavyzdžiui, medicinos paslaugų indeksų), reikėtų juos naudoti užsienyje patirtų išlaidų kompensavimo tikslais.

Ar už paslaugas užsienyje turiu susimokėti pats?

Taip, paprastai pacientas pats susimoka už paslaugas, o nacionalinės institucijos kuo skubiau kompensuoja jo išlaidas. Teisės aktuose taip pat numatyta, kad valstybės narės, remdamosi paciento pateikta sąmata, gali iš anksto raštu nustatyti sumą, kuri bus kompensuojama.

Kur rasti daugiau informacijos apie teises į sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje?

Naujajame teisės akte numatyta visose valstybėse narėse įsteigti informacijos centrus, kurie informuos piliečius apie jų teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Šie nacionaliniai centrai ir patys keistųsi informacija, todėl galėtų informuoti pacientus apie paslaugas ir išlaidų kompensavimą, gydymo galimybes, paslaugų teikėjus, žalos atlyginimą ir pan. Taigi vartotojai galės susidaryti aiškesnį vaizdą apie užsienyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą ir priimti pagrįstesnius sprendimus.

Ar galiu perduoti savo sveikatos istoriją tai valstybei narei, kurioje būsiu gydomas?

Paciento kilmės šalis užtikrina, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas užsienio šalyje galėtų susipažinti su paciento sveikatos istorija popieriuje ar elektronine forma, laikydamasis duomenų apsaugos direktyvos nuostatų. Plėtojant glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą e. sveikatos srityje bus užtikrinta, kad sveikatos istorijos duomenys būtų tinkamai suprantami ir aiškinami. Kitaip tariant, su sveikata susijusios informacinių technologijų sistemos bus susietos tarpusavyje. Tai gali ne tik labai padidinti pacientų saugą, bet ir sustiprinti sveikatos sistemų tvarumą.

Ką daryti, jei gydydamasis užsienyje patyriau žalos?

Naujojoje direktyvoje išdėstoma tiek gydymo šalies, tiek išlaidas kompensuojančios šalies atsakomybė, susijusi su skundų nagrinėjimu ir žalos atlyginimu. Reikiamą informaciją pacientams suteiks minėtieji nacionaliniai informacijos centrai.

Kaip galiu būti tikras, kad užsienyje gautas gydymas bus tinkamai tęsiamas gyvenamojoje šalyje?

Numatytos kelios su sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumu susijusios priemonės. Šalis, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrins, kad pacientai gautų sveikatos (gydymo) istorijos išrašo kopiją (popierinę ar elektroninę). Gyvenamoji paciento šalis, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje pacientas naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, užtikrins, kad tolesnis gydymas būtų neprastesnis.

Ar gyvenamojoje šalyje gautas receptas pripažįstamas kitoje ES valstybėje narėje?

Kitoje ES valstybėje narėje išduotas receptas turi būti pripažįstamas paciento gyvenamojoje šalyje ir atvirkščiai. Taip užtikrinama, kad kitoje šalyje pradėtas gydymas būtų tinkamai tęsiamas pacientui grįžus namo. Pacientai gali įsigyti receptinių vaistų bet kurioje šalyje, jei joje duotas leidimas jais prekiauti ir jais yra prekiaujama.

Receptai, kad ir kokioje ES šalyje būtų išduoti, iš esmės jau turėtų būti pripažįstami visoje ES. Deja, praktiškai taip yra ne visada. Naująja direktyva vaistininkams bus suteikta priemonių, padedančių geriau suprasti užsienyje išrašytus receptus – nustatyti, koks vaistas skirtas konkrečiam pacientui ir kas tą receptą išrašė.

Kokios naudos teikia sveikatos technologijų vertinimo tinklas?

Subūrus už sveikatos technologijų vertinimą atsakingų nacionalinių institucijų tinklą, bus sukurta ilgalaikė ES bendradarbiavimo šioje srityje sistema. Papildoma šio tinklo nauda – pagalba sprendimų priėmėjams, kad šie pagrįstai spręstų dėl su sveikata susijusių investicijų ir išlaidų. Bendradarbiavimo tikslas – kaupti objektyvią ir patikimą informaciją apie sveikatos technologijų veiksmingumą. Tai konkretūs veiksmai, kurie padės sveikatos priežiūros institucijoms priimti tinkamus sprendimus.

Ką dar reikia padaryti?

Valstybės narės turi įsteigti bent po vieną nacionalinį informacijos centrą, teikiantį pacientams aktualią informaciją. Jos taip pat turi užtikrinti, kad šie centrai susiburtų į tinklą.

Reikia parengti ir imti taikyti užsienyje gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų ir išlaidų kompensavimo administracines procedūras, įskaitant skundų pateikimo tvarką ir išlaidų apskaičiavimo metodus.

Komisija burs tinklus, skatinsiančius ES bendradarbiavimą sveikatos technologijų vertinimo ir e. sveikatos srityje. Ji taip pat sieks palengvinti užsienyje išrašytų receptų pripažinimą.

Kada įsigalios direktyva?

Valstybės narės minėtas priemones į nacionalinę teisę turi perkelti per 30 mėnesių.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/health/cross_border_care/policy/index_en.htm

1 :

Kohll ir Decker (1998); Ferlini (2000); Geraets-Smits ir Peerbooms (2001); Vanbraekel (2001); Inizan (2003); Müller Fauré ir Van Riet (2003); Leichtle (2004); Watts (2006); Stamatelaki (2007); Elchinov (2010).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website