Navigation path

Left navigation

Additional tools

Briuselis, 2011 m. gegužės 13 d. Iniciatyvai „Judus jaunimas“ skirta greitoji „Eurobarometro“ apklausa

European Commission - MEMO/11/292   13/05/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/292

Briuselis, 2011 m. gegužės 13 d.

Briuselis, 2011 m. gegužės 13 d. Iniciatyvai „Judus jaunimas“ skirta greitoji „Eurobarometro“ apklausa

53 proc. Europos jaunimo nori dirbti kitoje šalyje

Daugiau nei pusė Europos jaunimo (53 proc.) teigė, kad nori ar norėtų dirbti kitoje Europos šalyje. Trumpalaikį darbą užsienyje rinktųsi šiek tiek daugiau apklaustųjų (28 proc.) nei ilgalaikį (25 proc.). Dirbti užsienyje norėtų labiau vaikinai (56 proc.) nei merginos (49 proc.), labiau 15–19 metų amžiaus jaunuoliai (63 proc.) nei 30–35 metų asmenys (42 proc.). Be to, darbą užsienyje dažniau linkę rinktis aukštesnės kvalifikacijos nei tik pagrindinį išsilavinimą įgiję asmenys (atitinkamai 55 proc. ir 33 proc.). Tai, kad daugiau nei pusė jaunimo norėtų dirbti užsienyje, geras ženklas Europos darbo rinkai, nes šiuo metu ES darbo jėgos judumas tėra vos 3 proc.

Jaunimo noras dirbti kitoje Europos šalyje

14 proc. Europos jaunimo yra mokęsi užsienyje

Labiau tikėtina, kad užsienyje liks dirbti ten mokytis išvykę asmenys. Kas septintas (14 proc.) iš apklaustųjų Europos jaunuolių teigė, kad yra mokęsis arba mokosi užsienyje. Taip atsakė 3 proc. respondentų Turkijoje, 39 proc. Kipre ir 41 proc. Liuksemburge.

Užsienyje mokęsis jaunimas

Iš 14 proc. užsienyje besimokiusių asmenų 43 proc. studijavo auštosiose mokyklose, o 26 proc. – stažavosi bendrovėse, tebebūdami aukštųjų mokyklų studentai. 43 proc. užsienyje lankė mokyklas (pagrindines ir vidurines), o 33 proc. dalyvavo profesinio rengimo ir mokymo (PRM) programose. 21 proc. stažavosi pagal PRM programas.

Pagrindinės jaunimo mokymosi užsienyje priežastys

Į klausimą, ar yra gyvenę užsienyje, dažniausiai teigiamai atsakė aukštųjų mokyklų absolventai ir studentai, o miestiečių mokytis į užsienį vyko beveik dukart daugiau nei kaimo gyventojų (atitinkamai 21 proc. ir 12 proc.).

65 proc. už mokymąsi užsienyje mokėjo iš privačių lėšų

Beveik du trečdaliai apklaustųjų (65 proc.) už ilgiausią užsienyje pragyventą laikotarpį mokėjo iš privačių lėšų arba santaupų. 15 proc. už mokslą mokėta iš ES programų, pvz., „Erasmus“, lėšų. 19 proc. tokią paramą paminėjusių respondentų buvo aukštųjų mokyklų studentai, o 9 proc. – vidurinių mokyklų moksleiviai ar PRM programų dalyviai.

Jaunimo ilgiausio užsienyje praleisto laikotarpio finansavimo šaltiniai

Šalyse, kuriose vykdyta apklausa, gauta labai įvairių jaunimo, mokslui gavusio šalies ar regiono paskolas ar stipendijas duomenų. Norvegijoje, Liuksemburge ir Islandijoje beveik pusė apklaustųjų teigė gavę tokio pobūdžio finansavimą, o 17-oje šalių (iš 31) tokių jaunuolių buvo mažiau nei 20 proc.

Jaunimo ilgiausiam užsienyje praleistam laikotarpiui skirto finansavimo šaltiniai

Šalies ar regiono studijų paskolos ir stipendijos


Pagrindinė buvimo užsienyje nauda – įgyti bendrieji įgūdžiai

Jaunimas mano, kad pagrindinė mokymosi užsienyje nauda – bendrieji įgūdžiai, kaip antai geresnės šnekamosios užsienio kalbos žinios, kultūrų pažinimas, gebėjimas prisitaikyti ir asmeninio bendravimo įgūdžiai. 18-oje šalių iš 31, kuriose vykdyta apklausa, didžiausia apklaustųjų dalis nurodė manantys, kad pagerinti užsienio kalbos įgūdžiai yra svarbiausias arba antras pagal svarbą gyvenimo užsienyje privalumas.

Pagrindinė jaunimo ilgiausio užsienyje praleisto laikotarpio nauda

Pagrindinė kliūtis – pinigai

Didžioji Europos jaunimo dalis nėra mokęsi užsienyje. Iš norinčių, bet neišvykusių jaunuolių 33 proc. kaip pagrindinę priežastį nurodė lėšų trūkumą ir dideles gyvenimo užsienyje išlaidas. Ketvirtadalis teigė negalį išvykti dėl šeiminių priežasčių. Šią priežastį kur kas dažniau rinkosi merginos nei vaikinai (atitinkamai 31 proc. ir 19 proc.). Beje, pagrindinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai (38 proc.) šią priežastį rinkosi dažniau nei kitų išsilavinimo grupių respondentai (24–28 proc.).

Priežastys, dėl kurių jaunimas nėra mokęsis, dirbęs ar vykdęs savanorišką veiklą užsienyje


Daugiau Europos jaunimo norėtų ateityje pradėti nuosavą verslą

43 proc. Europos jaunimo teigė, kad ateityje norėtų pradėti nuosavą verslą, o 42 proc. ši galimybė nedomino. Norinčiųjų pradėti nuosavą verslą tarp 15–19 metų amžiaus jaunuolių kur kas daugiau (50 proc.) nei tarp 30–35 metų asmenų (34 proc.), kur kas daugiau norinčiųjų yra ir tarp PRM programų dalyvių ir aukštųjų mokyklų studentų. 6 proc. atsakiusiųjų teigė jau pradėję nuosavą verslą. Labiausiai šia galimybe domisi Bulgarijos jaunimas (74 proc.), mažiausiai – italai (27 proc.). Priežastys labai įvairios, pvz., vienas iš septynių respondentų teigė, kad tai pernelyg rizikinga, o 13 proc. – pernelyg sudėtinga.

Jaunimo noras pradėti verslą

Narystė organizacijose

Beveik pusė (46 proc.) Europos jaunimo yra sporto klubų, jaunimo klubų ar kitų jaunimo ar kultūros organizacijų nariai.

Narystė sporto klubuose, jaunimo klubuose arba kultūros organizacijose

Dalyvavimas savanoriškoje veikloje

Beveik ketvirtis jaunimo (24 proc.) teigė per 12 mėnesių iki apklausos dalyvavę organizuotoje savanoriškoje veikloje.

Dalyvavimas organizuotoje savanoriškoje veikloje

Dalyvavimas rinkimuose

Aštuoni iš dešimties apklaustųjų (79 proc.) teigė per pastaruosius trejus metus balsavę vietos, regiono, šalies ar Europos lygmens politinės valdžios rinkimuose.

Dalyvavimas vietos, regiono, šalies ar Europos lygmens rinkimuose

Apklausos būdas

2011 m. sausio 26–2011 m. vasario 4 d. atliekant greitąją iniciatyvai „Judus jaunimas“ skirtą „Eurobarometro“ apklausą (Nr. 319 a+b) telefonu apklausta 57 000 vaikinų ir merginų iš Europos šalių. 15–35 metų amžiaus jaunimas iš 27 ES valstybių narių, Kroatijos, Islandijos, Norvegijos ir Turkijos atsakė į įvairius klausimus apie išsilavinimą, mokymą, judumą ir užimtumą. Klausimai apie dalyvavimą visuomeniniame gyvenime buvo skirti 15–30 metų amžiaus 27 ES valstybių narių gyventojams.

Daugiau informacijos

Su greitosios „Eurobarometro“ apklausos ataskaita galima susipažinti http://ec.europa.eu/public_opinion.

IP/11/567


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website