Navigation path

Left navigation

Additional tools

Energijos apmokestinimo direktyvos persvarstymas. Klausimai ir atsakymai

European Commission - MEMO/11/238   13/04/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/11/238

2011 m. balandžio 13 d., Briuselis

Energijos apmokestinimo direktyvos persvarstymas. Klausimai ir atsakymai

Kas yra Energijos apmokestinimo direktyva?

Energijos mokesčiai taikomi visose ES valstybėse narėse ir ES lygmeniu yra tam tikru mastu suderinti. 2003 m. priimtos dabartinės Energijos apmokestinimo direktyvos pagrindinis tikslas buvo išvengti konkurencijos iškreipimo vidaus rinkos energetikos sektoriuje. Joje nustatytos bendros taisyklės dėl apmokestinimo objektų, taip pat kada ir kokias išimtis galima taikyti. Minimalūs tarifai daugiausia apskaičiuojami pagal suvartotos energijos kiekį ir nustatyti šildymo reikmėms naudojamiems produktams, elektros energijai ir variklių degalams. Valstybėms narėms palikta laisvė savo nuožiūra nustatyti nacionalinius tarifus, kurie gali viršyti šiuos minimalius tarifus.

Kodėl Komisija nori persvarstyti šias taisykles?

Dabartinė Energijos apmokestinimo direktyva atgyveno, nes neatitinka aukštesnių ES tikslų energetikos ir kovos su klimato kaita srityse. Kita persvarstymo priežastis – būtinybė spręsti vidaus rinkoje atsiradusias problemas. Galiausiai dabartinė jos taikymo sritis nedera su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos (ATLP) sistemos, kuri yra didžiausia tarptautinė prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimais sistema, taikymo sritimi.

Visų pirma, dabartiniai minimalūs energetikos produktams taikomi tarifai daugiausia grindžiami sunaudotu kiekiu (EUR/1000l) ir nustatyti remiantis valstybių narių tradiciškai taikomais tarifais. Tai lemia nesąžiningą kuro šaltinių konkurenciją ir nepagrįstas mokestines lengvatas tam tikrų rūšių kurui. Pavyzdžiui, dabar minimalūs tarifai yra tokie, kad anglims taikomas mokestis mažiausias, o etanoliui – didžiausias. Pagal dabartinę Energijos apmokestinimo direktyvą ypač nepalankios sąlygos sudarytos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, nes jiems taikomas toks pat mokestis kaip ir energijos šaltiniams, kuriuos tokie atsinaujinantieji energijos ištekliai turėtų pakeisti (pavyzdžiui, biodyzelinui taikomas toks pat mokestis kaip ir dyzelinui ir pan.). Kadangi šis mokestis apskaičiuojamas pagal sunaudotą kiekį, o ne pagal energinę vertę, produktams, kurių energinė vertė mažesnė, pavyzdžiui, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, taikomas didesnis mokestis nei kurui, su kuriuo tokie produktai konkuruoja. Komisijos persvarstyta direktyva padėtų spręsti šią problemą, nes joje numatyta energijos mokestį susieti su energine verte.

Antra, dabartinėje Energijos apmokestinimo direktyvoje visai neatsižvelgiama į būtinybę mažinti anglies dioksido (CO2) kiekį ir taip kovoti su klimato kaita. Iš tikrųjų, kaip jau minėta, tam tikrų rūšių iškastinis kuras apmokestinamas mažesniais mokesčiais nei švaresnis kitų rūšių kuras. Pagal ES sistemą valstybės narės galėtų taikyti anglies dioksido mokestį, kad lengviau siektų savo tikslų anglies dioksido kiekio mažinimo srityje, nesibaimindamos, kad dėl to sumažės jų konkurencingumas ES rinkoje.

Galiausiai persvarstyta Energijos apmokestinimo direktyva, kurioje numatytas anglies dioksido mokestis, padėtų užtikrinti, kad dėl skirtingos valstybių narių politikos nebūtų kuriamos kliūtys ir nebūtų iškreipiama vidaus rinka. Valstybės narės jau pradeda taikyti nacionalinius anglies dioksido mokesčius, tačiau dėl tų mokesčių taikymo metodikos įvairovės gali atsitikti taip, kad tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms bus taikomas dvigubas apmokestinimas ir jos patirs didelių atitikties užtikrinimo išlaidų. Jei ES lygmeniu būtų laikomasi vienodų anglies dioksido apmokestinimo principų, visoms ES įmonėms būtų sukurtos vienodos konkurencijos sąlygos ir palengvinta tarptautinė jų veikla. Anglies dioksido mokesčiai nebūtų taikomi atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, tad šie ištekliai įgytų pranašumą ir galėtų lengviau konkuruoti su įprastinių rūšių kuru.

Kokie pagrindiniai siūlomos naujos Energijos apmokestinimo direktyvos tikslai?

Persvarstytos direktyvos tikslas – restruktūrizuoti energijos apmokestinimo metodiką ir taip sudaryti palankias sąlygas kurti tausiu energijos vartojimu pagrįstą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir išvengti problemų vidaus rinkoje.

  • Klimato kaita. Pasiūlyme numatyta į energijos mokesčius įtraukti anglies dioksido mokestį ir taip energijos apmokestinimą suderinti su ES kovos su klimato kaita srities įsipareigojimais. Bus nustatyta anglies dioksido, kurį į aplinką išskiria į ES ATLP sistemą neįtraukti sektoriai, kaina: kuo daugiau deginant tam tikrą kurą bus išmetama anglies dioksido, tuo didesnis bus anglies dioksido mokestis. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos ekologiškesniems energijos šaltiniams ir intensyviau siekiama ES tikslų sumažinti anglies dioksido kiekį, padidinti energinį našumą ir skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

  • Energinis našumas. Energijos ištekliai riboti, ir į šį faktą reikia atsižvelgti nustatant mokesčius. Susiejus mokesčio dydį su energine kuro verte būtų sukurta stiprių paskatų visuose sektoriuose efektyviau naudoti energiją.

  • Vidaus rinka. ES lygmens anglies dioksido apmokestinimo sistema padėtų suvienodinti valstybėse narėse taikomą aplinkai palankių mokesčių politiką, todėl įmonėms būtų garantuotas didesnis teisinis saugumas ir sumažėtų atitikties užtikrinimo išlaidos. Be to, pasiūlyme atskirti sektoriai, kuriems taikoma ES ATLP sistema ir kuriems ji netaikoma – tai padės išvengti dvigubo apmokestinimo.

  • Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas. Valstybės narės galėtų nuspręsti pertvarkyti mokesčius taip, kad mokesčių sistema būtų palanki ekonomikos augimui – padidinti energetikos produktams taikomus mokesčius ir sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, kaip numatyta 2020 metų strategijoje.

Su kokiais pokyčiais susijęs naujasis pasiūlymas?

Energijos mokesčiai bus sudaryti iš dviejų dalių: viena bus apskaičiuojama pagal anglies dioksido kiekį, o kita – pagal energinę vertę.

Anglies dioksidas. Visiems sektoriams, kuriems netaikoma ES ATLP sistema, bus nustatytas bendras minimalus mokestis už išmetamą anglies dioksidą (20 EUR/t CO2). Taip šiems ūkio sektoriams, kuriems netaikoma ES ATLP sistema (namų ūkiams, transportui, smulkiajam verslui ir žemės ūkiui) bus nustatyta anglies dioksido kaina. Šis anglies dioksido mokestis nebūtų taikomas atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams.

ENERGIJA. Minimalūs energijos mokesčių tarifai bus apskaičiuojami pagal energinę kuro vertę (EUR/GJ), o ne pagal sunaudotą kiekį. Tai reiškia, kad kuras bus apmokestinamas pagal generuojamos energijos kiekį, taigi bus savaime atlyginama už didesnį energinį našumą. Su energine verte susieta mokesčio dalis padės pašalinti esamus konkuruojančių energijos šaltinių (pavyzdžiui, benzino ir dyzelino) rinkos iškraipymus, o vartotojams bus garantuotas sąžiningesnis apmokestinimas, nes energijos vartojimo srityje energinė kuro vertė yra svarbesnė už sunaudotą kiekį. Vienas gigadžaulis bus apmokestinamas vienodai, kad ir koks būtų naudojamas produktas.

Abi sudedamosios dalys – anglies dioksido ir energinės vertės – lemtų bendrą produkto apmokestinimo dydį. Valstybės narės turės teisę nustatyti minimalius ES tarifus viršijančius mokesčius ir pačios sukurti šių mokesčių struktūrą: pavyzdžiui, jos galės nuspręsti virš minimalios normos padidinti tik su energine verte susijusią mokesčio sudedamąją dalį, o ne su anglies dioksidu susijusią mokesčio sudedamąją dalį, arba atvirkščiai. Tačiau tuomet tokie patys tarifai ir struktūra turi būti taikomi visų rūšių kurui, kuris naudojamas tais pačiais tikslais (variklių degalams ar kitokiam kurui).

Nustačius ilgus pereinamuosius laikotarpius energinės vertės apmokestinimui visiškai suderinti (iki 2023 m.), paliekama laiko pramonei prisitaikyti prie naujos apmokestinimo struktūros.

Kokia pasiūlymo taikymo sritis?

Su energine verte susijusi mokesčio sudedamoji dalis bus taikoma visų rūšių kurui, kuris naudojamas transporto ir šildymo reikmėms. Energijos mokesčiai nebus taikomi energetikos produktams, kurie naudojami ne kaip kuras (pavyzdžiui, jei jie naudojami metalurginiuose procesuose) – šiuo atžvilgiu direktyvos taikymo sritis išliks nepakitusi.

Su anglies dioksidu susijusi mokesčio sudedamoji dalis papildys apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nes bus taikoma į šią sistemą neįtrauktiems sektoriams (transportui, namų ūkiams, žemės ūkiui ir smulkiajam verslui). Taip visiems anglies dioksidą išmetantiems pramonės įrenginiams bus siunčiamas vienas anglies dioksido kainos signalas.

Kodėl dabar?

Priežastys, dėl kurių šiam Komisijos pasiūlymui dabar yra tinkamas laikas, yra kelios. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės dabar rengia ir įgyvendina savo 2013–2020 metų ES energetikos ir kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo strategijas, šis pasiūlymas pateiktų aiškų atsakymą į klausimą dėl galimo mokesčių vaidmens siekiant tų tikslų. Antra, Energijos apmokestinimo direktyva persvarstyta taip, kad papildytų trečiąjį ES ATLP sistemos etapą (2013–2020 m.), kuriame bus nustatytas didžiausias leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekis ir bus pereita nuo leidimų paskirstymo prie jų prekybos aukcione. Todėl labai svarbu pasiūlymą pateikti jau dabar, kad Parlamentas ir Taryba turėtų laiko dėl jo susitarti.

Vidaus rinkos požiūriu taip pat svarbu, kad bendra anglies dioksido apmokestinimo sistema būtų nustatyta jau dabar. Valstybės narės pradeda taikyti savo anglies dioksido mokesčius, ir jų metodai gali skirtis. Dėl nacionalinių politikos strategijų įvairovės galėtų kilti sunkumų tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms, taip pat gali būti iškreipta konkurencija ES rinkoje. Todėl nustatyti ES lygmens sistemą geriau dabar, nes vėliau gali reikėti atlikti sudėtingas nacionalinės teisės pertvarkas.

Pagaliau persvarstyti Energijos apmokestinimo direktyvą numatyta strategijoje „Europa 2020“ , ir tai daroma 2008 m. kovo mėn. išsakytu Europos Vadovų Tarybos prašymu. Be to, persvarstyti direktyvą nuspręsta atsižvelgus į JT Klimato kaitos konferencijos, surengtos 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Kankūne (Meksika), rezultatus. Įgyvendinant persvarstytą direktyvą bus lengviau siekti tvaraus augimo ir bus sudarytos palankesnės sąlygos kurti tausiu išteklių naudojimu pagrįstą ekologišką ir konkurencingesnę ekonomiką. Kadangi daugelis valstybių narių šiuo metu kuria politines išėjimo iš finansų ir ekonomikos krizės strategijas, persvarstyta Energijos apmokestinimo direktyva taip pat suteikia galimybių suderinti aplinkos srities ir ekonominius tikslus. Pagal šią direktyvą to pageidaujančios valstybės narės galėtų dalį mokesčių naštos perkelti nuo darbo ar kapitalo ir pradėti taikyti mokesčius, skatinančius tausoti aplinką ir efektyviai vartoti energiją. Daugelis įvairių suinteresuotųjų šalių, Europos Parlamentas, kai kurios valstybės narės, nevyriausybinės organizacijos ir dalis verslo bendruomenės ragina Komisiją pateikti šį pasiūlymą kuo greičiau.

Kaip šis pasiūlymas didins energinį našumą?

Komisija įsipareigojo didinti energinį našumą, kad ES taptų konkurencingesnė ir būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas, taip pat įsipareigojo pasiekti aukštesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Apmokestinimas – tai veiksminga priemonė paskatinti vartotojus tausiau vartoti energiją. Energetikos produktų apmokestinimas pagal jų energinę vertę yra veiksmingiausias būdas paskatinti tausiau vartoti energiją, nes toks apmokestinimas siunčia vartotojui aiškų kainos signalą, susietą su tikrąja naudojamo produkto energine verte.

Kalbant apie sudedamąją mokesčio dalį, susijusią su energine verte, pasiūlymu taip pat bus padidinta minimalių tarifų svarba: bus užtikrinta, kad įmonėms nebebūtų galima taikyti už minimalius mažesnių tarifų. Be to, galimybė taikyti sumažinto tarifo mokesčius (jie vis dėlto turės būti didesni už minimalius tarifus) turės būti aiškiai susieta su energinio našumo tikslų siekimu, pavyzdžiui, taikant įmonių susitarimus su patikrinamais energijos taupymo tikslais.

Kaip naujajame pasiūlyme bus atsižvelgta į taršą?

Pasiūlyme numatyta į ES ATLP sistemą neįtrauktam kurui taikyti su anglies dioksidu susijusią mokesčio sudedamąją dalį ir taip į mokesčių sistemą įtraukti anglies dioksidą, išsiskiriantį deginant kurą. Kadangi anglies dioksido išmetalų sklaidai sienų nėra, šią problemą racionalu spręsti pasitelkiant bendrą ES mokesčių sistemą. Kita vertus, būtų tikslingiau, jei vietos taršos problemų sprendimo priemones Komisija leistų valstybėms narėms rinktis savo nuožiūra. Iš tikrųjų, šioms problemoms spręsti galėtų būti taikomi ne energijos mokesčiai, o kitos priemonės, pavyzdžiui, kelių mokesčiai ar spūsčių mokesčiai.

Kodėl Komisija siūlo minimalius tarifus, o ne visiškai suderintus energijos mokesčius?

Minimalių tarifų strategiją kaip kompromisinį variantą nuspręsta pasirinkti 1993 m., siekiant apriboti vidaus rinkos iškraipymus ir kartu palikti valstybėms narėms galimybę lanksčiau taikyti mokesčius, atsižvelgiant į savo biudžeto reikmes. Nors bendroji strategija tebėra aktuali, svarbu, kad ES teisės aktuose nustatyti minimalūs tarifai išliktų prasmingi ir, atsižvelgiant į ekonominius, politinius ir tarptautinius pokyčius, būtų reguliariai atnaujinami.

Koks persvarstytos Energijos apmokestinimo direktyvos poveikis variklių degalams?

Jos poveikis priklausys nuo įvairių veiksnių, įskaitant jau taikomų mokesčių dydžius ir tai, kokią mokesčių struktūrą, atsižvelgdamos į naujus minimalius tarifus, pasirinks valstybės narės. Pagrindinis poveikis visoms valstybėms narėms bus tas, kad jos nebegalės taikyti rinką iškreipiančių benzino ir dyzelino mokesčių. Dabar visose valstybėse narėse, išskyrus Jungtinę Karalystę, vienam dyzelino litrui taikomas mažesnis mokestis nei benzinui, nors dyzelino energinė vertė ir išskiriamo anglies dioksido kiekis yra didesnis. Todėl susidarė tokia padėtis, kai rinkos kainų signalams numatytas vaidmuo nebeatliekamas: nors dyzelino kaina didesnė (iki mokesčių) už benzino kainą (dėl pernelyg didelės dyzelino paklausos Europos Sąjungoje), dėl taikomų mokesčių degalinėse šis santykis pasikeičia. Todėl, nors Europos Sąjungoje dyzelino trūksta, dyzelino paklausa tik dar labiau didėja. Įgyvendinus pasiūlymą šis rinkos iškraipymas bus pašalintas: po pereinamojo dešimties metų laikotarpio, per kurį rinkos subjektai galės pritaikyti savo pramoninius procesus, benzinui ir dyzelinui, taip pat kitiems variklių degalams bus pradėtas taikyti neutralus apmokestinimas. Tokį apmokestinimą dauguma valstybių narių galės įvesti padidindamos dyzelino mokesčius arba sumažindamos benzino mokesčius.

Kokios apmokestinimo sąlygos bus taikomos alternatyviems variklių degalams, pavyzdžiui, suskystintoms naftos dujoms ir suslėgtoms gamtinėms dujoms?

Suskystintas naftos dujas ir suslėgtas gamtines dujas populiarinančios valstybės narės šiems produktams dažnai taiko labai mažus mokesčius. Tačiau bendras šių rūšių variklių degalų paplitimas kol kas yra gana nedidelis. Nuoseklumo dėlei visiems variklių degalams, įskaitant suskystintas naftos dujas ir suslėgtas gamtines dujas, turėtų būti taikomi tokie patys energinės vertės ir anglies dioksido mokesčiai. Tai reiškia, kad mokesčiais bus savaime atlyginama už kiekvienos rūšies kuro santykinį pranašumą, susijusį su anglies dioksido išmetalais, tačiau kitokių konkurencinių pranašumų nebus suteikta. Tačiau, kadangi dabar šiems produktams taikomi mokesčiai dažnai yra gana nedideli ir greičiausiai dar reikės laiko, kol šie produktai galės kaip lygiaverčiai konkuruoti su tradiciniais variklių degalais, naujoje direktyvoje numatyti ilgi pereinamieji laikotarpiai mokesčių tarifams suderinti. Todėl suskystintoms naftos dujoms ir suslėgtoms gamtinėms dujoms valstybės narės dvylika metų gali ir toliau taikyti palankias apmokestinimo sąlygas.

Koks pasiūlymo poveikis biodegalams?

Šiuo metu biodegalams taikomi mokesčiai apskaičiuojami pagal sunaudotą kiekį ir jiems taikomas toks pat mokestis kaip ir kurui, kurį jie turi pakeisti – todėl jų konkurencinė padėtis nepalanki. Pasiūlyme numatyta biodegalus apmokestinti pagal jų energinę vertę (paprastai mažesnę). Be to, atsižvelgiant į mažesnį juos naudojant išskiriamo anglies dioksido kiekį, jiems nebus taikomas anglies dioksido mokestis. Tačiau tokios palankios apmokestinimo sąlygos taikomos tik biodegalams, atitinkantiems susijusius tvarumo kriterijus, apibrėžtus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (2009/28/EB) 17 straipsnyje ir Kuro kokybės direktyvos (2009/30/EB) 7b straipsnyje.

Koks bus poveikis šildymo reikmėms naudojamam kurui?

Šildymo reikmėms naudojamam kurui naująja direktyva taip pat bus panaikintos energetikos produktams taikomos rinką iškreipiančios sąlygos: valstybės narės bus įpareigotos taikyti tokio pat dydžio mokestį už vieną išmesto anglies dioksido toną ir už vieną gigadžaulį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, anglims, kurias naudojant išmetama daugiausia anglies dioksido, taikomas itin mažas mokestis turės padidėti.

Be to, išmetamo anglies dioksido kiekiu pagrįstos mokesčio sudedamosios dalies įvedimas reiškia, kad apskaičiuojant šildymo produktų mokesčius bus pagaliau atsižvelgiama į šių produktų poveikį klimatui. Kadangi visos įmonės, kurioms taikoma ES ATLP sistema, bus savaime atleistos nuo šio mokesčio, pasiūlymu taip pat bus sukurtos vienodos konkurencijos sąlygos į ATLP sistemą įtrauktiems ir į ją neįtrauktiems įrenginiams. Taip bus užtikrinta, kad visi teršėjai padėtų mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Kaip bus apmokestinama elektros energija?

Iš principo, persvarstytoje Energijos apmokestinimo direktyvoje elektros energijos apmokestinimo sąlygų keisti nenumatyta. Kaip ir anksčiau su energine verte susijęs mokestis bus imamas energijos vartojimo vietoje, o minimalus tarifas liks nepakitęs.

Anglies dioksido mokestis gali būti taikomas tik kurui, kuris naudojamas elektros energijai gaminti, nes elektros energijos vartojimo vietoje anglies dioksidas neišskiriamas. Tačiau elektros energijos gamybai taikoma ES ATLP sistema, todėl elektros energijai su anglies dioksidu susijusi mokesčio sudedamoji dalis nebus taikoma. Vis dėlto su anglies dioksidu susijusi mokesčio sudedamoji dalis bus taikoma mažiems elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriems ATLP sistema netaikoma dėl jų dydžio.

Ar pasiūlymas padarys poveikį branduolinei energijai?

Pasiūlymas nepadarys poveikio branduolinės energijos apmokestinimo sąlygoms. Branduolinių elektrinių gaminama elektros energija apmokestinama šios elektros energijos vartojimo vietoje kaip ir iš kitų šaltinių gauta elektros energija. Branduolinio kuro mokesčiai, pavyzdžiui, tokie, kokius neseniai įvedė Vokietija, nepatenka į Energijos apmokestinimo direktyvos taikymo sritį, todėl jiems persvarstyta direktyva poveikio nepadarys.

Kokį poveikį naujasis pasiūlymas padarys namų ūkiams?

Namų ūkiams tenka 10 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio, taigi šį sektorių valstybės narės turės įtraukti į savo strategijas – taikytinas priemones jos galės pasirinkti savo nuožiūra (pavyzdžiui, taikyti anglies dioksido mokestį arba reikalauti pakeisti šildymo sistemas). Aplinkos politika kartais daro poveikį namų ūkių, ypač tų, kurių pajamos nedidelės, biudžetui. Todėl akivaizdu, kad plataus užmojo aplinkos politikoje turėtų būti numatytos tvirtos garantijos, ir ši politika turėtų būti derinama su socialinėmis priemonėmis. Siūlomų naujų energinės vertės ir anglies dioksido mokesčių poveikis daugiausia priklausys nuo to, kaip valstybės narės nuspręs paskirstyti iš šio mokesčio gautas pajamas. Pavyzdžiui, dalis pajamų vienkartinių išmokų pavidalu galėtų būti skirta namų ūkių (ypač namų ūkių, kurių pajamos nedidelės) išlaidoms kompensuoti. Dalis iš energijos mokesčio gautų pajamų taip pat galėtų būti veiksmingai perskirstyta, siekiant kuo labiau sumažinti poveikį namų ūkiams. Daugelis anglies dioksido mokestį jau įsivedusių valstybių narių kartu ėmėsi ir veiksmingų socialinių priemonių.

Be to, pasiūlyme numatyta, kad būsto šildymo reikmėms naudojamiems energetikos produktams valstybės narės ir toliau galės pasirinkti taikyti mažesnio tarifo mokestį. Tačiau, kitaip nei dabar galiojančioje direktyvoje, pagal kurią mažesnio tarifo mokestį galima taikyti tik gamtinėms dujoms, anglims ir elektros energijai, tokią išimtį valstybės narės galės vienodomis sąlygomis taikyti visų rūšių kurui, kuris naudojamas būsto šildymo reikmėms (įskaitant gazolį ir anglis). Po dvejų metų Komisija pateiks tokios išimties taikymo poveikio ataskaitą.

Ar pasiūlyme atsižvelgta į tam tikrų sektorių ypatumus?

Vienas iš persvarstytos Energijos apmokestinimo direktyvos tikslų yra užtikrinti, kad energijos mokesčiai visoje ES būtų taikomi nuosekliau ir veiksmingiau. Todėl naujojoje mokesčių sistemoje bus išskirti tik į ATLP sistemą įtraukti sektoriai, kurie jau moka už išmetamą anglies dioksidą, ir į ATLP sistemą neįtraukti sektoriai, kurie turės mokėti anglies dioksido mokestį.

Tačiau, siekiant išvengti neigiamo poveikio, tam tikros specialios taisyklės siūlomos sektoriams, kuriuose esama anglies dioksido nutekėjimo pavojaus (t. y. pramonės šakoms, kurios išmeta šiltnamio dujas ir būtų suinteresuotos perkelti savo gamybą iš ES, kad išliktų konkurencingos). Jiems bus taikomas anglies dioksido mokesčio kreditas, apskaičiuotas pagal jų energijos vartojimo pokyčius. Persvarstytoje direktyvoje ir toliau tam tikru mastu bus atsižvelgta į ypatingą žemės ūkio sektoriaus padėtį, atsižvelgiant į tai, kad išliks galimybė visai netaikyti su energine verte susijusios mokesčio sudedamosios dalies su sąlyga, kad bus prisiimti tam tikri įsipareigojimai saugoti aplinką ir didinti energinį našumą.

Galiausiai, siekiant išvengti radikalių pokyčių tam tikrų energetikos produktų (pavyzdžiui, dyzelino, žr. aukščiau) naudotojams, pasiūlyta taikyti tam tikrus pereinamuosius laikotarpius.

Koks bus poveikis importuojamoms prekėms?

ES apmokestinus gamybos procese išmetamą anglies dioksidą, ES ir trečiųjų šalių, kuriose panašios priemonės netaikomos, gamintojams gali būtų taikomos nevienodos sąlygos. Daugumai šiltnamio dujas išmetančių pramonės šakų, kuriose yra anglies dioksido nutekėjimo pavojus, taikoma ATLP sistema. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ES priėmė sprendimą išdalyti tokiems sektoriams daugiau nemokamų leidimų ir taip sumažinti anglies dioksido nutekėjimo pavojų, užuot importuotiems produktams taikius pasienio anglies dioksido mokestį. Todėl persvarstytoje Energijos apmokestinimo direktyvoje importuotiems produktams nenumatyta taikyti pasienio anglies dioksido mokesčio. Į ATLP sistemą neįtrauktos pramonės šakos, kurioms bus taikomas anglies dioksido mokestis, paprastai yra mažesnės, mažiau konkuruoja tarptautiniu mastu ir jose yra mažesnis anglies dioksido nutekėjimo pavojus. Tačiau į pasiūlymą įtraukta nuostatų dėl įrenginių, veikiančių sektoriuose, kuriuose gali būti anglies dioksido nutekėjimo pavojus (pavyzdžiui, sektoriuose, kuriuose suvartojama daug energijos ir kurie aktyviai prekiauja pasaulio mastu, pavyzdžiui, daug mineraloginių procesų naudojančiuose sektoriuose) – tokių pat kaip nuostatų kaip ir dėl į ATLP sistemą įtrauktų pramonės šakų, kuriose yra toks pavojus. Tokie sektoriai gaus anglies dioksido mokesčio kreditą, apskaičiuotą pagal tradicinį energijos vartojimo lygį – taip jie bus apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos ir kartu bus suinteresuoti mažinti išmetalus vietoje.

Kokios pagal Energijos apmokestinimo direktyvą dabar taikomos išimtys ir kokios bus taikomos ateityje?

Valstybės narės ir toliau turės nemažai galimybių lanksčiai taikyti mokesčius taip, kad būtų siekiama energetikos ir klimato kaitos politikos tikslų.

  • Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad po pereinamojo laikotarpio visiems variklių degalų produktams būtų nuosekliai taikomi energinės vertės ir anglies dioksido mokesčiai. Todėl ilgainiui (iki 2023 m.) biodegalams, suslėgtoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms taikomos išimtys bus pamažu panaikintos. Tai reiškia, kad 2023 m. kiekvienam produktui bus galima taikyti išimtis tik tuo atveju, jei tokios išimties taikymą bus galima pagrįsti jo išskiriamo anglies dioksido kiekiu.

  • Dabar galiojančiose taisyklėse numatyta, kad tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali sumažinti kurui, kurį įmonės naudoja šildymo reikmėms, taikomą mokestį: daug energijos suvartojančioms įmonėms – iki nulinio tarifo, o kitoms įmonėms – iki pusės ES minimalaus apmokestinimo lygio. Siekiant sumažinti konkurencijos tarp valstybių narių iškreipimą ir išvengti su valstybės pagalba susijusių problemų, persvarstytoje direktyvoje numatyta leisti valstybėms narėms savo nuožiūra mažinti mokesčius, tačiau tik su sąlyga, kad tokie sumažinti mokesčiai atitiks bent ES nustatytus minimalius mokesčio (ir su energine verte, ir su anglies dioksidu susijusių mokesčio sudedamųjų dalių) dydžius. Kita vertus, ES ATLP sistemoje dalyvaujančios įmonės savaime bus atleistos nuo anglies dioksido mokesčio; be to, bendrovės, veikiančios sektoriuose, kuriuose yra anglies dioksido nutekėjimo pavojus, gaus privalomą anglies dioksido mokesčio kreditą. Valstybės narės privaloma tvarka taikys abi taisykles – taip bus siekiama išvengti rinkos iškreipimo.

  • Būsto šildymo produktams valstybės narės galės dar lanksčiau netaikyti mokesčių: dabar jos gali netaikyti mokesčių tik kai kuriems produktams (dujoms, anglims, koksui ir elektros energijai), o pagal naująją direktyvą mokesčių bus galima netaikyti visų rūšių kurui (įskaitant alyvą), kuris naudojamas šildymo reikmėms – taip bus siekiama užtikrinti, kad energetikos produktams taikomos apmokestinimo sąlygos būtų nuoseklios. Savo reguliariai rengiamoje ataskaitoje Komisija aptars tokios išimties taikymo poveikį ir įvertins, ar ji atitinka energetikos ir klimato kaitos politikos tikslus.

  • Žemės ūkio sektoriui ir toliau bus taikomi mažesni mokesčiai, nors jie dabar bus susieti su aplinkosaugos tikslais – taip bus siekiama užtikrinti, kad ir žemės ūkio sektorius padėtų taupyti energiją.

  • Valstybės narės ir toliau turės galimybę taikyti palankesnes apmokestinimo sąlygas tais atvejais, kai tai bus būtina dėl aplinkosaugos priežasčių, pavyzdžiui, taikyti palankesnes sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijai arba itin efektyviai bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai.

  • Šiandien pateikiamame pasiūlyme nenumatyta keisti išimčių, kurios dabar taikomos tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto sektoriuje – taip nuspręsta dėl esamų tarptautinių įsipareigojimų ir konkurencijos iškreipimo pavojaus, kuris atsirastų, jei valstybės narės imtųsi vienašalių veiksmų. Tačiau šių išimčių taikymas bus dar kartą apsvarstytas reguliariai Komisijos rengiamoje direktyvos taikymo ataskaitoje.

  • Devynioms naujoms valstybėms narėms (Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai) iki 2020 m. bus taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį joms nereikės taikyti anglies dioksido mokesčio. Toks pereinamasis laikotarpis taikomas dėl mažesnio šių šalių bendro pajamų lygio.

Ar, atsižvelgiant į išorės pokyčius, pavyzdžiui, infliaciją ar anglies dioksido kainos pokyčius, minimalūs tarifai bus koreguojami?

Taip. Tai bus vienas pagrindinių pasiūlymo privalumų. Atsižvelgiant į išorės pokyčius, pavyzdžiui, infliaciją ar anglies dioksido kainos didėjimą arba mažėjimą, minimalūs tarifai bus koreguojami. Todėl persvarstytoje Energijos apmokestinimo direktyvoje geriau atsispindės šie išorės veiksniai. Su energine verte susijęs minimalus mokesčio tarifas išlaikys savo tikrąją vertę ir bus koreguojamas kas trejus metus, atsižvelgiant į bazinės infliacijos lygį (produktų, išskyrus maisto produktus ir energiją, kainų infliacijos lygį). Direktyvoje numatyta reguliariai peržiūrėti su anglies dioksidu susijusį minimalų mokesčio tarifą, kad jis atitiktų ES ATLP sistemoje taikomą anglies dioksido kainą ir kad būtų kuo labiau sumažintas į ATLP sistemą įtrauktų ir į ją neįtrauktų bendrovių konkurencijos iškreipimas.

Kurios šalys jau įvedė anglies dioksido mokestį?

Šiandien anglies dioksido mokestį yra įsivedusios Danija, Airija, Suomija ir Švedija. Tačiau nacionaliniai šio mokesčio tarifai labai skiriasi ir neatspindi ES ATLP sistemoje taikomos anglies dioksido kainos.

Kada persvarstyta Energijos apmokestinimo direktyva įsigalios?

Persvarstyta direktyva bus pradėta taikyti nuo 2013 m., kad sutaptų su trečiojo ES ATLP sistemos etapo pradžia. Valstybėms narėms numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis, kad jos turėtų laiko restruktūrizuoti savo mokesčius ir kad nacionalinės administracijos, įmonės ir energetikos sektorius turėtų laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Nustačius ilgus pereinamuosius laikotarpius energinės vertės apmokestinimui visiškai suderinti (iki 2023 m.), paliekama laiko pramonei prisitaikyti prie naujos apmokestinimo struktūros.

Dar žr. IP/11/468


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website