Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/235

Briuselis, 2011 m. balandžio 12 d.

Sutrikimai dėl vulkaninių pelenų. Kaip per metus pasirengta krizėms

Siekiant aviacijos sektoriuje pagerinti parengtį krizėms, ypač susijusioms su vulkaniniais pelenais, praėjus metams po 2010 m. balandį įvykusio Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimo, tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmeniu imtasi įvairių tolesnių priemonių, dėl kurių, remdamiesi Komisijos pasiūlymais, susitarė 2010 m. gegužės 4 d. Transporto tarybos posėdyje dalyvavę ministrai. Toliau nurodyti iki šiol pasiekti rezultatai, bet rankų nuleisti neketinama. Europos Komisija, Eurokontrolė ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) dalyvaus balandžio 13–14 d. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rengiamose imitavimo pratybose, kad išbandytų, ar Europai skirto su vulkaniniais pelenais susijusių nenumatytų atvejų ICAO plano ir procedūrų pakeitimai yra veiksmingi. Remdamasi imitavimo pratybų rezultatais ir iki šiol padarytos pažangos vertinimu, birželį Komisija transporto ministrams pateiks ataskaitą.

Už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Per pastaruosius dvylika mėnesių dėtos intensyvios pastangos davė rezultatų – krizių planavimą ir sistemas pavyko patobulinti. Tačiau pastangos dedamos ir toliau. Ugnikalnių sukeliamų ar dėl kitų priežasčių kylančių aviacijos krizių iš esmės neįmanoma numatyti, ir kiekviena jų skirtinga. Visiškai išvengti rizikos neįmanoma, tačiau galime dėti didžiausias pastangas, kad patikimos sistemos būtų parengtos susidoroti su problemomis įvykus nelaimei. Gerokai patobulintos su vulkaniniais pelenais susijusios tarptautinės gairės, padaryta labai didelė pažanga spartinant Bendro Europos dangaus plėtotę ir intensyviai siekta, kad oro susisiekimo bendrovėms būtų teikiama skaidri informacija apie pelenų koncentracijos ribines vertes. Remiantis šį mėnesį rengiamų su vulkaniniais pelenais susijusių imitavimo pratybų rezultatais bus sprendžiama, ką dar galima padaryti. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir į išsamią padarytos pažangos analizę, birželį Komisija pateiks ataskaitą transporto ministrams ir prireikus rekomenduos, kokių papildomų veiksmų imtis.“

Pagrindiniai pokyčiai nuo 2011 m. balandžio:

Persvarstytas Europai skirtas su pelenais susijusių nenumatytų atvejų planas (ICAO)

Po pelenų sukeltos krizės reikėjo nedelsiant imtis koordinuotų Europos lygmens veiksmų, kad būtų persvarstytos dabartinės ugnikalnio išsiveržimo atveju taikomos tarptautinės procedūros (Europai skirtos ICAO gairės). Itin griežtu atsargumo principu grindžiamos galiojančios ICAO gairės per krizę pasirodė netinkamos.

2010 m. gruodį ICAO baigė persvarstyti Europai skirtą su vulkaniniais pelenais susijusių nenumatytų atvejų planą, į kurį įtrauktos standartizuotos orlaivių įgulos įspėjimo išsiveržus ugnikalniui gairės ir procedūros, įskaitant taikytinas galimo oro erdvės uždarymo atvejais.

Šiose gairėse, grindžiamose požiūriu, kurį, remdamasi išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui sukaupta patirtimi, 2010 m. balandžio 17–18 d. savaitgalį skatino priimti Europos Komisija, išskirti trys pelenų pasklidimo lygiai, kuriuos ugnikalnio išsiveržimo atveju ketinama operatyviai taikyti Europoje.

Siekiant išbandyti naująjį nenumatytų atvejų planą ir patikrinti, ar jis veiksmingas, 2011 m. balandžio 13–14 d. bus surengtos ICAO vadovaujamos su ugnikalnio išsiveržimu susijusios pratybos.

Be to, 2010 m. birželį ICAO įsteigė Tarptautinę vulkaninių pelenų darbo grupę ir pavedė jai peržiūrėti visus su ugnikalnio išsiveržimo atveju taikomomis gairėmis susijusius elementus ir, be kita ko, parengti visuotinę saugos rizikos valdymo sistemą, taip pat užtikrinti, kad būtų galima įprastine tvarka nustatyti ribas, kada saugu vykdyti skrydžius oro erdvėje, kurioje pasklidę pelenų. Ši darbo grupė rengia skrydžių valdymo gaires ir valstybinių aviacijos institucijų procedūras. Rezultatus numatoma pristatyti 2011 m. birželį.

Europos oro eismo valdymo integravimo spartinimas įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą

Per krizę paaiškėjo, kad Europos oro eismo valdymo sistemą būtina koordinuoti geriau. Dėl nacionalinio susiskaldymo skrydžių valdymo srityje krizės padariniai buvo didesni ir sunkesni. 2010 m. gegužės 4 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad spartesnis Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimas – didžiausias politinis prioritetas.

Vykdant su Bendru Europos dangumi susijusią veiklą per pastaruosius metus padaryta labai reikšminga pažanga. 2010 m. imtasi šių svarbiausių priemonių:

  • Veiklos tiksliniai rodikliai. 2011 m. vasarį valstybės narės, remdamosi Komisijos pasiūlymais, patvirtino su Bendru Europos dangumi susijusius veiklos tikslinius rodiklius. Tai yra ES ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti oro eismo valdymo pagrindiniai tiksliniai rodikliai, pavyzdžiui, susiję su eismo valdymo efektyvumo standartais, skrydžių atidėjimo lygiais, saugos standartais ir poveikiu aplinkai. Šie standartai yra esminė Bendro Europos dangaus struktūros dalis, taigi pasiektas bendras susitarimas su valstybėmis narėmis yra svarbus žingsnis kuriant Bendrą Europos dangų.

  • Funkciniai oro erdvės blokai. Numatomas Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo sistemos pagrindas – devynios atskiros valstybių narių grupės kaip funkciniai oro erdvės blokai. Valstybės narės turi pačios susitarti ir sukurti atskirus funkcinius oro erdvės blokus, tačiau tam Komisija turėjo priimti funkcinių oro erdvės blokų įgyvendinimo taisykles ir gaires ir taip nustatyti tokių blokų kūrimo tvarką. Remdamosi Komisijos pasiūlymais, valstybės narės tokias taisykles priėmė 2010 m. gruodžio 3 d. vykusiame Bendro dangaus komiteto posėdyje. Iki šiol pagal tarpvyriausybinius susitarimus sukurti trys funkciniai oro erdvės blokai: Jungtinės Karalystės ir Airijos, Danijos ir Švedijos, taip pat FABEC (Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Belgijos ir Šveicarijos). Devyni funkciniai oro erdvės blokai turi būti sukurti iki 2012 m. gruodžio 4 d. Pagal dabartinę programą funkcinių oro erdvės blokų kūrimo tvarkaraščio laikomasi ir tikslai bus iš esmės pasiekti.

  • Nustatant Bendro Europos dangaus bendrus saugos standartus Europos aviacijos saugos agentūros vaidmuo turėtų būti reikšmingesnis. 2010 m. imta gerokai sparčiau įgyvendinti planus išplėsti Europos aviacijos saugos agentūros kompetenciją, kad jai, be kita ko, priklausytų saugos reguliavimas oro eismo valdymo srityje, ir taip dar labiau sustiprinti darnų Europos požiūrį, kad sauga ir toliau turi būti pagrindinis aviacijos prioritetas. Numatoma, kad oficialų sprendimą valstybės narės priims 2011 m. balandį.

  • Tinklo valdytojo paskyrimas. Tinklo valdytojas yra esminė Bendro Europos dangaus sistemos dalis. Tai pagrindinis subjektas, kuris koordinuos kasdienį Europos skrydžių valdymą ir vadovaus koordinuojant reagavimo į būsimas kritines situacijas, kurios turi poveikio aviacijai, veiksmus. 2010 m. sparčiau vykdoma veikla siekiant tinklo valdytoju paskirti Eurokontrolę – priimta tinklo funkcijų įgyvendinimo taisyklė, o valstybės narės pavedė Eurokontrolei sudaryti sąlygas Europos oro erdvę naudoti optimaliai ir koordinuotai.

  • Krizių koordinavimo grupės įsteigimas. 2010 m. įsteigta Europos aviacijos krizių koordinavimo grupė. Kai ši krizių koordinavimo grupė sušaukiama, jai pirmininkauja Komisija ir Eurokontrolė, o jos veikloje dalyvauja ES pirmininkaujančios valstybės narės, oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro erdvės naudotojų ir oro uostų atstovai, taip pat kitos susijusios suinteresuotosios šalys, kurių dalyvavimas laikomas būtinu atsižvelgiant į krizės pobūdį. Krizių koordinavimo grupė yra papildoma įstaiga, kuri ištikus krizei padėtų tinklo valdytojui.

  • Aviacijos platforma. Po krizės Komisija nusprendė įkurti Komisijos pirmininko pavaduotojo S. Kallaso sušaukiamą aviacijos platformą, kurios veikloje dalyvautų pagrindinės Europos lygmens suinteresuotosios šalys ir kuri palengvintų ilgalaikį veiklos koordinavimą su oro transporto sektoriumi, taip pat sudarytų sąlygas imtis veiksmingų su minėtomis krizės valdymo priemonėmis susijusių papildomų veiksmų trumpuoju laikotarpiu. Aviacijos platforma įsteigta kaip aviacijos sektoriaus aukšto lygio grupė, kad teiktų strateginius patarimus dėl oro transporto tvarumo ir Europos aviacijos sektoriaus konkurencingumo ateityje. Jos nariai paragino visapusiškai įgyvendinti Bendro Europos dangaus iniciatyvą, Bendro Europos dangaus iniciatyvos principus taikyti regionuose už Europos Sąjungos ribų ir apibrėžti veiksmingą būsimo Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) įgyvendinimo valdymo sistemą.

  • Bendro Europos dangaus technologijos (SESAR įdiegimas). SESAR yra Bendro Europos dangaus technologinė dalis. 2010 m. imta aktyviau tobulinti SESAR įdiegimo strategijos detales; tuo remdamasi Komisija 2011 m. galės Tarybai pateikti pranešimą apie SESAR įdiegimo etapo valdymo ir finansavimo mechanizmus.

Rizikos vertinimas ir valdymas

Nacionalinėms ir Europos valdžios institucijoms, taip pat oro susisiekimo bendrovėms reikalingos informacijos, būtinos siekiant tiksliai įvertinti skrydžių pasklidus vulkaniniams pelenams riziką, per 2010 m. balandį įvykusią krizę dar neturėta.

Ypač daug nuveikta šiose dviejose srityse: i) pelenų koncentracijos ribinių verčių nustatymo; ii) meteorologinio modeliavimo.

i) Pelenų koncentracijos ribinės vertės

Vykdydama 2010 m. gegužę Transporto tarybos išvadose nustatytą įgaliojimą, Europos aviacijos saugos agentūra sprendė vulkaninių pelenų koncentracijos ribinės vertės nustatymo klausimą. Kaip paaiškėjo, nustatyti vieną pelenų koncentracijos ribinę vertę nepaprastai sudėtinga.

Vis labiau aiškėja, kad iš tikrųjų kiekviena vulkaninių pelenų sukelta krizė gali būti kitokia, o pelenų pobūdis taip pat skirsis. Todėl nustatyti visais atvejais tinkamą ribinę vertę trumpuoju laikotarpiu neperspektyvu. EASA toliau nagrinės šį klausimą, tačiau greitai jo išspręsti tikrai nepavyks. Pasinaudoti kitų kraštų patirtimi neįmanoma, nes tokių ribinių verčių nėra nustatyta niekur pasaulyje, netgi tokiuose regionuose kaip Amerika arba Pietryčių Azija, kur panašūs klausimai sprendžiami ilgesnį laiką.

Tačiau šis klausimas labai svarbus. Šiuo metu EASA stengiasi išspręsti problemą kitaip. Siekiama nustatyti ne visais atvejais tinkamą ribinę vertę, bet teisiškai privalomas priemones, pagal kurias būtų reikalaujama, kad variklių gamintojai teiktų išsamią informaciją apie riziką, susijusią su vulkaninių pelenų poveikiu jų gaminamiems skirtingiems varikliams, ir apie tų variklių atsparumo lygius.

2011 m. rudenį EASA paskelbs pasiūlymą dėl teisiškai privalomų priemonių (t. y. galiojančių EASA tinkamumo skraidyti kodeksų pakeitimų), pagal kurias būtų reikalaujama, kad variklių gamintojai oro susisiekimo bendrovėms teiktų išsamią informaciją apie riziką, susijusią su skirtingu vulkaninių pelenų poveikiu, ir apie atsparumo lygius. Šiuo metu variklių gamintojai to daryti neprivalo. Tokias priemones EASA turėtų oficialiai priimti po konsultacijų laikotarpio, 2012 m. pradžioje. EASA pateiktu pranešimo apie siūlomą pakeitimą pasiūlymu bus reaguojama į būtinybę apibrėžti ir standartizuoti variklių gamintojų teikiamus tinkamumo skraidyti duomenis, kurių reikia vertinant veiklos riziką.

Tai bus didelė pažanga sprendžiant pagrindinę problemą, kaip oro susisiekimo bendrovėms pateikti joms būtiną pagrindinę informaciją apie riziką ir atsparumą pelenų poveikiui, kad būtų galima atlikti reikiamą galimybių skristi pasklidus vulkaniniams pelenams vertinimą. Visų pirma taip „pilkosiose zonose“ skrydžius vykdančios oro susisiekimo bendrovės riziką per bet kokią pelenų sukeltą krizę galėtų įvertinti gerokai tiksliau.

ii) Meteorologiniai produktai

Pastangos sutelktos ir į kitą sritį – tikslų krizės sąlygomis naudojamų meteorologinių produktų suderinimą. Neabejotinai reikia užtikrinti didesnį tikslumą ir tobulesnį modeliavimą. Šioje srityje vykdyta ir su informacijos šaltiniais, kuriais grindžiami modeliai, ir su pačiomis modeliavimo sistemomis susijusi veikla.

Siekiant pagerinti duomenų, kuriais remiantis kuriami modeliai, kokybę, Islandijoje įdiegtos naujos radarų sistemos. Be to, Londono vulkaninių pelenų konsultacinis centras įgijo papildomo matavimų ore pajėgumo – lėktuvą ir priemonių, kurių paskirtis – per bandomuosius skrydžius pelenų debesyje surinkti daugiau ir kokybiškesnių duomenų.

Tai yra itin svarbu siekiant užtikrinti, kad aviacijos sektoriaus atstovai laiku gautų tikslią ir nuoseklią informaciją apie vulkaninių pelenų debesies vietą, dydį, sudėtį, aukštį, numatomą trajektoriją ir judėjimą. Taip būtų sudarytos sąlygos tobulinti veiklos sprendimų priėmimą ir užtikrinti, kad jie būtų tikslūs.

Europos lygmeniu Eurokontrolė sukūrė naują priemonę – oro eismo srautui ir pajėgumui valdyti skirtą Europos krizių vizualizavimo sąveikiąją priemonę (EVITA). Sprendimą atidaryti ar uždaryti savo oro erdvę ir toliau priima valstybės narės, tačiau naudojantis minėtąja priemone galima gerokai veiksmingiau tikruoju laiku vizualizuoti šią informaciją, taigi ši priemonė padės oro susisiekimo bendrovėms priimti veiklos sprendimus ir sudarys palankesnes sąlygas oro erdvės dalyje, kurioje gresia pavojus, geriau valdyti oro eismą.

Bendras keleivių teisių koordinavimas po ugnikalnio sukeltos krizės

Vienas ir pagrindinių prašymų, kuriuos po ugnikalnio sukeltos krizės Komisijai perdavė ministrai, – užtikrinti, kad po vulkaninių pelenų sukeltos krizės su keleivių teisėmis susiję teisės aktai būtų taikomi vienodai. Buvo svarbu užtikrinti, kad keleiviai visoje Europoje galėtų naudotis savo teisėmis, o pramonės atstovai galėtų kliautis visoje Europoje bendru teisės aktų aiškinimu.

Kelias savaites po ugnikalnio sukeltos krizės Europos Komisija koordinavo nacionalinių valdžios institucijų tinklo veiklą, kad būtų susitarta dėl bendrų aiškinamųjų gairių, skirtų nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms, kurios nagrinėja su ugnikalnio sukelta krize susijusius skundus dėl keleivių teisių. Siekdama užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio, Komisija taip pat plačiai bendradarbiavo su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir atskiromis oro susisiekimo bendrovėmis.

Po pelenų sukeltos krizės nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos gavo maždaug 10 000 keleivių skundų. Kadangi skrydžiai buvo atšaukti milijonams keleivių, šis skaičius palyginti nedidelis – per 2010 m. balandį dėl vulkaninių pelenų kilusią krizę atšaukta per 100 000 skrydžių, o dėl to nepatogumų patyrė daugiau kaip 10 mln. žmonių.

Praėjus metams Komisija mano, kad per pelenų sukeltą krizę didžioji dauguma oro susisiekimo bendrovių savo įsipareigojimų laikėsi tinkamai. Reikalavimai išmokėti kompensaciją dėl atšauktų skrydžių, taip pat daugelis su skrydžiais kitu maršrutu ir trumpalaike pagalba susijusių reikalavimų išnagrinėta per pagrįstą laikotarpį. Dauguma skundų, kurių vežėjai nepatenkino ir kuriuos dėl to teko perduoti nagrinėti nacionalinėms institucijoms, yra sudėtingesni – juos pateikė ilgiau negalėję išskristi (dažnai iš užsienio) keleiviai ir todėl jų reikalavimai išties nemaži. Tokius skundus turi įvertinti nacionalinės institucijos, o prireikus jie bus nagrinėjami teisme.

Šį mėnesį (2010 m. balandį) Komisija paskelbs du komunikatus, kuriuose bus įvertinta, kaip taikomas Reglamentas 261/2004 dėl lėktuvų keleivių teisių ir Reglamentas 1107/2006 dėl ribotos judėsenos asmenų, ir nustatyti tolesni veiksmai. Komunikatuose bus atsižvelgta į patirtį, visų pirma įgytą per 2010 m. dėl vulkaninių pelenų ir dėl sniego kilusias krizes, ir apsvarstyta būtinybė stiprinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir persvarstyti tam tikras Reglamento 261/2004 nuostatas.

Europos judumo veiksmų planai

Po ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje ilgam uždarius Europos oro erdvę keleiviai buvo labai suirzę, nes ilgai negalėjo ištrūkti iš oro uostų.

Po vulkaninių pelenų sukeltos krizės transporto ministrai 2010 m. gegužės 4 d. posėdyje tvirtai pritarė Komisijos pasiūlymams sparčiau rengti europinius judumo planus. Ir per ugnikalnio išsiveržimo sukeltą, ir per 2010 m. gruodį dėl sniego kilusią krizę paaiškėjo, kad labai sutrikus vienos rūšies transporto sistemai, kitų rūšių transportu atsiradusią spragą užpildyti nelengva. 2010 m. gruodžio 2–3 d. Transporto tarybos posėdyje Komisija ministrams pateikė išsamų pranešimą apie savo iniciatyvą užtikrinti nepertraukiamą keleivių ir prekių judėjimą netikėtai ištikus transporto krizei ir taip didinti Europos transporto sistemos atsparumą.

Kad galėtų tęsti šią veiklą, Komisija paprašė nacionalinių valdžios institucijų pateikti pastabų dėl įvairių šių pasiūlymų aspektų.

Tolesni veiksmai

2011 m. balandžio mėn. – ICAO rengiamos su vulkaniniais pelenais susijusios imitavimo pratybos

Europos Komisija, Eurokontrolė ir EASA dalyvaus didelio masto ICAO rengiamose krizių valdymo pratybose, kad išbandytų, ar su vulkaniniais pelenais susijusių nenumatytų atvejų ICAO plano ir procedūrų pakeitimai ir patobulinimai veiksmingi. Balandžio 13–14 d. vyksiančiose pratybose dalyvaus per 70 oro susisiekimo bendrovių, 14 oro navigacijos paslaugų teikėjų, 10 nacionalinių reguliavimo institucijų, Londono vulkaninių pelenų konsultacinis centras, taip pat Europos Komisija, EASA ir Eurokontrolė.

Po pratybų bus galima visapusiškai įvertinti atnaujintų su vulkaniniais pelenais susijusiais nenumatytais atvejais Europoje galiojančių ICAO procedūrų taikymo poveikį. Per pratybas bus sušaukta neseniai sukurta Europos krizių koordinavimo grupė ir išbandyta Eurokontrolės sukurta naujoji oro eismo srautui ir pajėgumui valdyti skirta Europos krizių vizualizavimo sąveikioji priemonė. Per pratybas bus vykdoma tik imitavimo veikla, taigi tikriems skrydžiams poveikio nebus.

Per pratybas bus imituojamas Islandijoje esančio Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimas, po kurio vulkaninių pelenų debesis pasklistų į pietus virš Atlanto vandenyno šiaurinės dalies ir Europos oro erdvėje. Pirmąją pratybų dieną valstybės, laikydamosi šiuo metu taikomų nacionalinių procedūrų, paprašys Eurokontrolės atidaryti ar uždaryti jų oro erdvę arba joje apriboti orlaivių skrydžius. Antrąją pratybų dieną bus išbandytas naujasis suderintas Europos požiūris. Šis požiūris atitinka nuo 2010 m. balandžio rengiamą ICAO gairių „Skrydžių valdymas žinomo arba prognozuojamo vulkaninių pelenų debesies pasklidimo sąlygomis“ projektą, pagal kurį oro susisiekimo bendrovės, remdamosi atitinkamos nacionalinės priežiūros institucijos pripažintu saugos rizikos vertinimu, gali nuspręsti, ar vykdyti skrydžius erdvėje, kurioje yra pasklidę pelenų.

Po šių pratybų birželio pradžioje Europos mastu bus atliekamas vertinimas, siekiant apibendrinti įgytą patirtį ir susitarti dėl tolesnių veiksmų.

2011 m. birželio mėn. – Europos Komisijos ataskaita transporto ministrams dėl vulkaninių pelenų ir parengties krizėms. Birželį Komisija transporto ministrams pristatys su vulkaniniais pelenais ir parengtimi krizėms susijusios pažangos vertinimą ir prireikus rekomenduos, kokių papildomų veiksmų imtis.

Komisija ir toliau nuolat stebės padėtį ir pasilieka teisę prireikus imtis atitinkamų iniciatyvų.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site