Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/197

Briuselis, 2011 m. kovo 28 d.

MEMO. Transportas 2050. Svarbiausi iššūkiai ir pagrindinės priemonės

Kodėl tai svarbu

Transportas labai svarbus mūsų ekonomikai ir visuomenei. Judumas būtinas ekonomikos augimui skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti. Transporto sektoriuje tiesiogiai dirba apie 10 milijonų žmonių ir sukuriama maždaug 5 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Veiksmingos transporto sistemos – būtina Europos įmonių gebėjimo konkuruoti pasaulio ekonomikoje sąlyga. Europos įmonėse logistikos išlaidos, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo, sudaro 10–15 % galutinio produkto kainos. Transporto paslaugų kokybė turi didelį poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Kiekvienas namų ūkis transporto prekėms ir paslaugoms vidutiniškai išleidžia 13,2 % savo biudžeto.

Svarbiausi iššūkiai

Judumas ateityje didės. Tačiau Europos transporto sektorius šiuo metu yra kryžkelėje. Mūsų transporto sistemai kyla šie svarbiausi iššūkiai:

  • Per ateinančius dešimtmečius naftos ištekliai seks, ir vis daugiau naftos bus gaunama iš nestabilių pasaulio šalių. Numatoma, kad naftos kaina iki 2050 m. padidės daugiau nei dvigubai, palyginti su 2005 m. lygiu (59 USD už barelį 2005 m.). Dabartiniai įvykiai rodo, kad naftos kainos labai svyruoja.

  • Transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumas padidėjo, tačiau 96 % jo energijos poreikių vis dar tenkinami naudojant naftą.

  • Spūstys Europai kasmet kainuoja maždaug 1 % bendrojo vidaus produkto (BVP).

  • Būtina smarkiai sumažinti pasaulio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų galima apriboti klimato kaitą iki 2 ºC. Apskritai, kad pasiektų šį tikslą, iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį ES turi sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

  • Didelį susirūpinimą kelia ir kelių, ir oro transporto spūstys. Numatoma, kad, palyginti su 2005 m., krovinių vežimo veiklos apimtis 2030 m. padidės maždaug 40 %, o iki 2050 m. – kiek daugiau nei 80 %. Keleivių vežimo veiklos apimtis augtų kiek mažiau nei krovinių: iki 2030 m. – 34 %, o iki 2050 m. – 51 %.

  • ES rytinėje ir vakarinėje dalyse nevienodai išvystyta infrastruktūra. Naujosiose valstybėse narėse šiuo metu nutiesta tik apie 4 800 km greitkelių, nėra specialių greitųjų geležinkelių linijų, o paprastųjų geležinkelių linijų būklė dažnai prasta.

  • ES transporto sektorius sparčiai besivystančiose pasaulio transporto rinkose patiria vis didesnę konkurenciją.

Išsamią pagrindinių statistinių transporto duomenų apžvalgą žr. Transportas 2050. 50 faktų ir skaičių.

Transportas 2050. Pagrindinės priemonės

Dokumente Transportas 2050. Bendros transporto erdvės kūrimo veiksmų planas išdėstytos strategijos tikslas – pradėti esminius struktūrinius pokyčius siekiant pertvarkyti transporto sektorių.

Kelis ateinančius metus (2011–2014 m.) jai įgyvendinti bus imtasi tokių pagrindinių priemonių:

  • Esminė geležinkelių reguliavimo sistemos peržiūra (2012–2013 m. geležinkelių teisės aktų rinkinys). Dokumento Transportas 2050. Bendros transporto erdvės kūrimo veiksmų planas pagrindas – poreikis pertvarkyti geležinkelių sektorių taip, kad jis taptų patrauklesnis ir kad iki 2050 m. būtų galima sėkmingai patenkinti labai padidėjusios keleivių ir krovinių vežimo vidutiniais atstumais (>300 km) rinkos dalies paklausą. Kartu siekiama iki 2030 m. trigubai padidinti dabartinio greitųjų geležinkelių tinklo ilgį. Tam reikės iš esmės keisti geležinkelių reguliavimo sistemą: atverti keleivių vežimo valstybių viduje paslaugų rinką; sukurti bendras krovinių vežimo geležinkeliais koridorių valdymo struktūras; struktūriniu požiūriu atskirti infrastruktūros valdytojus nuo paslaugų teikėjų; taip pat gerinti reguliavimo aplinką, kad geležinkelių sektorius pritrauktų daugiau privačiojo sektoriaus investicijų. Komisija 2012–2013 m. pateiks plataus užmojo geležinkelių sektoriui skirtų teisėkūros iniciatyvų rinkinį.

  • Iš tiesų bendrai Europos transporto erdvei sukurti būtinas pagrindinis strateginės infrastruktūros tinklas. Komisija 2011 m. pateiks naujų pasiūlymų dėl pagrindinio Europos daugiarūšio transporto tinklo (paskelbs TEN-T transeuropinio tinklo gaires, žemėlapius ir finansavimo pasiūlymus). ES finansavimas bus teikiamas taikant vieną bendrą sistemą, siekiant nuosekliai naudoti TEN-T, sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas. Susiejus finansavimą su tam tikromis sąlygomis bus užtikrintas dėmesys ES prioritetams ir naujų technologijų diegimas (naujų transporto priemonių įkrovimo ir (arba) degalų pildymo punktai, naujos eismo valdymo technologijos).

  • Kad būtų sukurta gerai veikianti daugiarūšio transporto sistema, būtina pašalinti trūkumus ir kliūtis kitose svarbiausiose tinklo dalyse – 2011 m. priimant oro uostams skirtų teisės aktų rinkinį siekiant gerinti oro uostų veiksmingumą ir pajėgumą, Komunikatą dėl vidaus vandenų transporto siekiant pašalinti kliūtis ir pagerinti vidaus vandenų kelių veiksmingumą ir Europos elektroninių laivybos sistemų (angl. e-Maritime) iniciatyvą siekiant užtikrinti pažangią laivininkystę be popierių – tai būtų dalis pastangų sukurti tikrą „Mėlynosios juostos“ zoną be kliūčių laivininkystei. Komisija taip pat dės pastangas, kad pašalintų kelių kabotažo apribojimus (2012–2013 m.)

  • Kad būtų sukurta sąžininga finansavimo aplinka, reikalingas naujas požiūris į transporto mokesčius. Transporto mokesčių sistemą būtina pertvarkyti taip, kad būtų plačiau taikomas principas „moka teršėjas“ ir „moka vartotojas“. Pagrindinės ateinančių metų priemonės, be kitų, bus šios:

  • Gairių dėl infrastruktūros išlaidų taikymo lengviesiems automobiliams paskelbimas (2012 m.). Antru etapu – pasiūlymas sukurti visų kelių transporto priemonių (išskyrus turinčių eurovinjetę) sąnaudų internalizavimo sistemą, aprėpiančią infrastruktūros išlaidas ir socialines spūsčių išlaidas, CO2 (jei neįtraukta į kuro mokestį), vietinę taršą, triukšmą ir avarijas. Valstybės narės šiuos mokesčius galės taikyti savo nuožiūra, tačiau nusprendusios juos taikyti valstybės narės tai galės daryti tik pagal bendrą ES sistemą.

  • Kitų transporto rūšių išorės sąnaudų internalizavimas.

  • Kad būtų užtikrintas stabilus transporto srities finansavimas, turi būti taikomas principas, pagal kurį iš transporto naudotojų gautos pajamos būtų skiriamos integruotam ir veiksmingam tinklui kurti (pvz., dalis transporto mokesčių turi būti reinvestuojama į transportą, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės transporto infrastruktūrai būtinas finansavimas).

  • Laipsniškas Europos elektroninių rinkliavų sistemų diegimas, pvz., nuo 2012 m. spalio mėn. bus galima naudotis sunkvežimiams skirta Europos elektroninės rinkliavos paslauga, o po dvejų metų ši paslauga bus teikiama visų rūšių transporto priemonėms; sunkvežimių vairuotojams bus užtikrinta galimybė per vieną paslaugų teikėją visoje Europoje elektroniniu būdu sumokėti skirtingo dydžio rinkliavas už važiavimą greitkeliais. Ji galėtų pakeisti daug skirtingų sistemų, kuriomis šiuo metu naudojamasi 21 valstybėje narėje, taikančioje kelių mokesčius. Principas labai panašus į mobiliųjų telefonų – mokestis iš bet kurios Europos vietos siunčiamas jūsų nacionaliniam operatoriui ir (arba) valdžios institucijai. Naudojant elektroninių rinkliavų sistemas mokesčius galima nesunkiai koreguoti atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas (piko valandos, labiau aplinką teršiančios transporto priemonės).

  • ES strateginis transporto technologijų planas (2011 m.). Moksliniai tyrimai ir veiksmingas naujų technologijų diegimas bus labai svarbūs mažinant transporto sukeliamą taršą ES ir kitose pasaulio šalyse, turint omenyje miesto, tarpmiestinį ir tolimojo susisiekimo transportą. 2011 m. ES strateginis transporto technologijų planas bus viena iš pagrindinių iniciatyvų siekiant iš naujo peržiūrėti ir nustatyti naujus prioritetus, susijusius su transporto mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmais.

  • Pirmenybė bus teikiama netaršioms, saugioms, tyliai veikiančioms visų rūšių transporto priemonėms – pradedant kelių transporto priemonėmis ir baigiant laivais, baržomis, riedmenimis ir orlaiviais. Pagrindinės sritys, be kitų, bus šios: alternatyvus kuras, naujos medžiagos, naujos varomosios sistemos ir IT bei eismo valdymo priemonės, skirtos sudėtingoms transporto sistemoms valdyti ir integruoti. Strateginiame transporto technologijų plane bus išdėstyta: kur norima nukreipti didžiąją dalį moksliniams tyrimams skiriamų lėšų; kokia turėtų būti diegimo strategija, kad rinkoje būtų skatinamas ir užtikrinamas naujų technologijų įsisavinimas; kaip nustatyti būtinus ES standartus, kad būtų užtikrintas nuoseklus diegimas visoje Europoje.

  • 2012 m. Komisija paskelbs Netaršių transporto sistemų strategiją, kuri bus Strateginio transporto technologijų plano dalis; strategijoje bus išsamiau aptartos konkrečios priemonės, skirtos skatinti ir sudaryti geresnes sąlygas naudoti netaršias transporto priemones, taip pat bus pateikta išsamesnės informacijos apie kuriamus ES lygio netaršių transporto priemonių naudojimo standartus, t. y. variklių įkrovimo infrastruktūros sąveikumo taisykles, taip pat kuro papildymo infrastruktūros gaires ir standartus.

  • Trijų dalių miestų transporto strategija. Pagrindinė strategijos Transportas 2050 dalis yra susijusi su tikslu iki 2050 m. miestuose atsisakyti įprastais degalais varomų automobilių ir pereiti prie elektromobilių, vandenilinių automobilių, hibridinių automobilių, labiau naudotis viešuoju transportu ir skatinti miestuose važiuoti dviračiais arba vaikščioti. Dėl miestų transporto daug atsakomybės paliekama valstybėms narėms; atskiri miestai nuspręs, kokios transporto priemonės jiems tinkamiausios. Vis dėlto, siekdama padėti miestams pereiti prie švaresnio transporto:

  • Komisija nustatys savanoriškai taikomas procedūras ir finansinės pagalbos nuostatas, skirtas judumo mieste auditui ir judumo mieste planams; išnagrinės regioninės plėtros ir sanglaudos fondų susiejimo su miestais ir regionais, pateikusiais judumo mieste planus, galimybes.

  • Komisija pateiks pasiūlymus, susijusius su ES miesto kelių naudotojų apmokestinimo tvarka ir prieigos ribojimo schemomis ir skirtus vis daugiau šias schemas nusprendusių naudoti valstybių narių, kurios nori sumažinti spūstis ir keisti miestų transporto modelius. Taip bus užtikrinta, kad skirtingos schemos bus nuosekliai taikomos visoje ES ir jose nebus diskriminacijos.

  • Miestai pavieniui negali ieškoti su netaršiais automobiliais susijusių technologinių sprendimų. Šioje srityje ES daugiausia dėmesio skirs ES moksliniams tyrimams, siekiant parengti ES masto diegimo strategijas ir sukurti reikiamas rinkos sąlygas, kad miestuose būtų lengviau įsisavinamos švaresnės transporto priemonės – perėjimas prie netaršių lengvųjų automobilių yra svarbiausias Strateginio transporto technologijų plano prioritetas.

  • Kalbant apie ilgojo atstumo transporto rūšis (šioje srityje ir toliau vyraus oro ir vandens transportas), daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui didinti ir taršai mažinti:

  • visapusiškai modernizuojant Europos skrydžių valdymo sistemą (angl. SESAR) iki 2020 m. 1, taip sukuriant Bendrą Europos dangų ir užtikrinant trumpesnius bei saugesnius skrydžius ir didesnį pajėgumą. Pirmasis žingsnis – valstybėms narėms bendradarbiaujant iki 2012 m. numatoma sukurti funkcinius oro erdvės blokus. Vien dėl Bendro Europos dangaus skrydžių sumažės 10 %, dėl to bus sunaudojama gerokai mažiau kuro ir bus gerokai mažesnė tarša.

  • Panašūs esminiai eismo valdymo pagerinimai yra labai svarbūs siekiant visų transporto rūšių didesnio veiksmingumo ir mažesnės taršos. Tai reiškia, kad bus diegiamos pažangios sausumos ir vandens transporto valdymo sistemos (ERTMS, ITS, RIS, SafeSeaNet ir LRIT2).

  • Kitos pagrindinės aviacijos ir jūrų transporto priemonės, be kitų, bus šios: švaresnių variklių naudojimas, taip pat tvaresnio kuro rūšių kūrimas ir perėjimas prie jo (žr. Strateginį transporto technologijų planą); Europos bendrosios aviacijos erdvės, kuriai priklauso 58 šalys ir 1 milijardas gyventojų, sukūrimas iki 2020 m; taip pat darbas su tarptautiniais partneriais ir tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizacija (angl. IMO), kad pasaulio mastu būtų skatinamas Europos konkurencingumas ir siekiama klimato srities tikslų.

  • Jūrų transporto srityje siekiant bent 40 % sumažinti taršą, susijusią su bunkerinio kuro naudojimu, reikia imtis veiklos ir techninių priemonių, apimančių naujų laivų projektavimą, ir naudoti mažai anglies dioksido išskiriančius degalus. Atsižvelgiant į pasaulinį laivininkystės pobūdį, kad šios priemonės būtų veiksmingos, jas reikia kurti tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija.

  • Aktyvus kelionių daugiarūšiu transportu planavimo ir integruotos bilietų pardavimo sistemos skatinimas. Bendra Europos transporto erdvė priklauso nuo veiksmingų ir sąveikių Europos masto sistemų, skirtų kelionių daugiarūšiu transportu planavimui ir bilietų pardavimui.

  • Artimiausiu metu bus dedama daug pastangų siekiant pradėti įgyvendinti ES priemones, būtinas kelionių daugiarūšiu transportu planavimui palengvinti – ketinama pradėti nuo pagrindinių standartų, reikalingų tam, kad būtų lengviau ES mastu planuoti keliones geležinkeliais (2012 m.), taip pat imtis būtinų teisinių priemonių siekiant užtikrinti, kad paslaugų teikėjai turėtų prieigą prie kelionių ir eismo informacijos tikruoju laiku.

    Kokybiškos visų transporto sektorių paslaugos priklauso nuo keleivių teisių srities teisės aktų konsolidavimo ir įgyvendinimo užtikrinimo. Kai bus sukurta teisinė visų rūšių transporto keleivių teisių sistema, Komisija paskelbs oro transporto keleivių teisių taikymo ataskaitas, o vėliau 2011 m. parengs bendro visų rūšių transporto keleivių teisių aiškinimo gaires.

Pirmiau pateiktas sąrašas nėra išsamus; taip siekiama atkreipti dėmesį į kai kurias pagrindines priemones, kurios bus įgyvendinamos 2011–2014 m. diegiant esminius struktūrinius pokyčius, reikalingus integruotai Bendrai Europos transporto erdvei sukurti.

Visą iniciatyvų, numatytų dokumente Transportas 2050. Bendros transporto erdvės kūrimo veiksmų planas, sąrašą – daugiau nei 40 priemonių, skirtų kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vandens transportui – galima rasti svetainėje

http://ec.europa.eu/transport/index_en.htm.

1 :

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa, plg. http://ec.europa.eu/transport/air/sesar/sesar_en.htm.

2 :

Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, Intelektinės (kelių) transporto sistemos, upių informacijos paslaugos, ES jūrų informacinės sistemos SafeSeaNet ir Tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo sistema.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site