Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/11/171

Briuselis, 2011 m. kovo 16 d.

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB). Klausimai ir atsakymai

Kas yra bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)?

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė – tai bendros taisyklės, kurias ES veikiančios įmonės galėtų taikyti apskaičiuodamos savo apmokestinamąjį pelną. Tai reiškia, kad įmonei ar įmonių grupei apskaičiuojant savo apmokestinamąsias pajamas reikėtų laikytis tik vienos ES sistemos reikalavimų, o ne taikyti skirtingas kiekvienos valstybės narės, kurioje jos vykdo veiklą, taisykles. Be to, taikant BKPMB, daugiau negu vienoje ES valstybėje narėje veiklą vykdančioms įmonėms reikėtų teikti tik vieną mokesčio deklaraciją už visą Europos Sąjungoje vykdomą veiklą.

Kaip BKPMB būtų taikoma praktiškai?

Taikydamos BKPMB įmonės arba įmonių grupės galėtų konsoliduoti visą pelną ir nuostolį visoje ES – taip būtų pripažįstama jų tarpvalstybinė veikla. Bendra konsoliduotoji mokesčio deklaracija būtų naudojama įmonės mokesčio bazei nustatyti. Ją nustačius, visos valstybės narės, kurioje įmonė veikia, turėtų teisę apmokestinti tam tikra tos bazės dalimi, apskaičiuota pagal specialią trimis vienodos svarbos veiksniais (darbu, turtu ir pardavimu) pagrįstą formulę. Tai būtų daroma per įmonės pagrindinės valstybės narės mokesčių instituciją (t. y. vieno langelio principu veikiančią sistemą).

Pasiūlytoje direktyvoje išdėstytos aiškios procedūrinės taisyklės, kaip įmonės galėtų pasirinkti taikyti BKPMB sistemą, kaip turėtų pateikti savo mokesčio deklaraciją, kaip turėtų būti derinamos susijusios formos ir koordinuojamas auditas. Kiekvienos įmonės arba grupės visos Europos Sąjungoje vykdomos veiklos mokesčio deklaracija būtų teikiama pagrindinės valstybės narės mokesčių institucijai ir ta pati valstybė narė būtų atsakinga už patikrų ir tolesnių su pateikta deklaracija susijusių veiksmų derinimą.

Ką reiškia kiekvienas BKPMB elementas?

Kiekvienas BKPMB elementas aiškinamas taip:

Bendra – visoje ES būtų galima taikyti bendras taisykles.

Konsoliduotoji – konsolidavimas reiškia, kad visas įmonės ar skirtingų valstybių narių įmonių grupės pelnas ir nuostoliai bus sudedami, kad būtų galima nustatyti visos Europos Sąjungoje vykdomos veiklos grynąjį pelną arba nuostolį. Gautas rezultatas būtų panaudotas galutinei įmonės ar grupės apmokestinimo bazei apskaičiuoti.

Pavyzdys. BKPMB grupę sudaro A, B, C ir D įmonės. A ir B įmonių pelnas – po 10 mln. EUR. C įmonės pelnas – 5 mln. EUR. D įmonės nuostoliai – 8 mln. EUR.

Konsoliduotoji šios grupės mokesčio bazė – A+B+C-D = 17 mln. EUR.

(Įmonių) pelno – siejama su įmonių apmokestinimu.

Mokesčio bazė – apmokestinama įmonių pelno suma. Mokesčio bazė apskaičiuojama taip: iš įmonės pajamų atimama neapmokestinama suma ir atskaitomas darbo užmokestis bei nusidėvėjimas. Kiekvienoje valstybėje narėje šiai mokesčio bazei apskaičiuoti taikomos skirtingos taisyklės. Pavyzdžiui, A valstybėje narėje gali būti leidžiama turtą nuvertinti per 10 metų, o B valstybėje narėje nuvertinti galima vos per 5 metus. Arba A valstybėje narėje nuo pelno galima atskaityti visas reprezentacines išlaidas, tačiau B valstybėje narėje to daryti negalima. Bendra ES mokesčio bazė reikštų, kad įmonėms reikėtų atlikti skaičiavimus tik pagal bendras taisykles.

Pavyzdys. Įmonė (pvz., pardavusi prekes) gavo 10 mln. EUR pajamų:

atėmus 3 mln. EUR išlaidų (pvz., darbo užmokesčiui ir parduoti įsigytų prekių išlaidas),

atėmus 2 mln. EUR atskaitymų (pvz., prekių pristatymo transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudas)

= 5 mln. EUR bendra mokesčio bazė.

Kodėl mums Europos Sąjungoje reikia BKPMB?

Taikyti BKPMB įmonėms bus daug pigiau ir paprasčiau, nes bus sukurtos bendros įmonės ar grupės mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklės ir nustatyta vieno langelio principu veikianti sistema mokesčio deklaracijoms pateikti. Dabar įmonėms, norinčioms apskaičiuoti savo apmokestinamąjį pelną, tenka taikyti 27 skirtingus taisyklių rinkinius ir teikti mokesčio deklaracijas kiekvienos valstybės narės, kurioje jos vykdo veiklą, mokesčių institucijoms. Dėl to reikalavimų laikymosi sąnaudos ir administracinė našta didelės, prisitaikyti – sudėtinga. Dabar veikianti vidiniams grupės sandoriams taikoma sudėtinga sandorių kainodaros sistema ypač brangi ir yra didelė našta ES veiklą vykdančioms įmonėms. Dėl jos gali kilti valstybių narių administracijų nesutarimų, o įmonės gali būti dvigubai apmokestintos.

Be to, taikant BKPMB, pelną ir nuostolius leidžiama konsoliduoti ES lygmeniu, todėl būtų visapusiškai atsižvelgta į įmonių tarpvalstybinę veiklą ir išvengta pernelyg didelio apmokestinimo.

Ar BKPMB yra pirmas žingsnis link mokesčio tarifų derinimo?

Ne. BKPMB esmė – ne mokesčio tarifai. Komisija neturi planų derinti valstybių narių pelno mokesčio tarifus. Valstybės narės ir toliau spręs, kokie bus jų pelno mokesčio tarifai, tai jų suvereni teisė. Jeigu neatsiras iškraipymų, mokesčio tarifo skirtumai leis vidaus rinkoje palaikyti tam tikrą mokesčių konkurenciją. Iš tikrųjų dėl BKPMB realus pelno mokestis valstybėse narėse bus skaidresnis, taigi mokesčių konkurencija ES bus teisingesnė. BKPMB taip pat bus daug veiksmingesnė ES konkurencingumo pasaulyje skatinimo priemonė nei bet kuri kita priemonė, susijusi su vienodais pelno mokesčio tarifais.

Ar yra duomenų, rodančių galimą BKPMB naudą?

ES tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms BKPMB aiškiai padės sutaupyti reikalavimų laikymuisi skirto laiko ir sumažinti atitinkamas sąnaudas. Apskaičiuota, kad dabartinės reikalavimų laikymosi sąnaudos galėtų būti sumažintos 7 %, t. y. visoje ES būtų sutaupyta 0,7 mlrd. EUR.

Naujoji sistema taip pat duotų apčiuopiamos naudos įmonėms, kurios nori plėsti veiklą kitose valstybėse narėse. Dabar didelė įmonė, atidarydama naują patronuojamąją įmonę kitoje valstybėje narėje, patiria daugiau negu 140 000 EUR vien tik su mokesčiais susijusių išlaidų. Naudojant BKPMB, jos sumažėtų 87 000 EUR arba 62 %. Vidutinės įmonės gautų dar daugiau naudos: jų plėtros ES vidutinės su mokesčiais susijusios sąnaudos sumažėtų nuo 127 000 EUR iki 42 000 EUR (67 % sumažėjimas). Net jeigu tik 5 % MVĮ nuspręstų veiklą plėsti tokiu pagrindu, bendrai būtų sutaupyta maždaug 1 mlrd. EUR.

Be to, priėmus pasiūlymą leisti įmonėms vienoje valstybėje narėje patirtus nuostolius užskaityti kitur Europos Sąjungoje gautu pelnu mokesčio tikslais (t. y. konsoliduojant), įmonės visoje ES papildomai sutaupytų 1,3 mlrd. EUR.

Taigi BKPMB įmonėms padėtų sutaupyti 0,7 mlrd. EUR dėl sumažėjusių reikalavimų laikymosi sąnaudų, 1 mlrd. EUR dėl sumažėjusių tarpvalstybinės plėtros sąnaudų ir 1,3 mlrd. EUR dėl konsolidavimo.

Kodėl Komisija įmonėms pasiūlė pasirenkamąją BKPMB?

BKPMB būtų pasirenkamoji – taikyti šią suderintą sistemą rinktųsi įmonės, kurioms ji iš tikrųjų būtų naudinga, o kitos įmonės toliau dirbtų pagal savo nacionalines sistemas. Tai racionalus požiūris, nes įmonės, kurios neplanuoja plėsti veiklos už savo šalies ribų ir dėl to visada taikytų tik vieną sistemą, neturėtų be reikalo pereiti prie naujos mokesčio sistemos. Komisija taip pat mano, kad privalomoji BKPMB nebūtų suderinama su subsidiarumo principu, nes tokiu atveju ES priemonėmis būtų tvarkomi ir grynai vidaus reikalai, ir ES lygmens veikla.

Kodėl konsolidavimas yra svarbi šios sistemos dalis?

Konsolidavimas yra svarbus BKPMB aspektas, nes taip visiškai pripažįstama įmonės tarpvalstybinė veikla ES.

Pavyzdžiui, šiandien grupė gali vienos patronuojamosios įmonės A valstybėje narėje pelną pridėti prie kitos patronuojamosios įmonės toje pačioje A valstybėje narėje nuostolių ir apskaičiuoti grynąjį pelną ar nuostolį. Tačiau ta pati grupė negali atsižvelgti į galimus nuostolius kitoje, B valstybėje narėje. Tai reiškia, kad net jeigu grupės patirti nuostoliai vienoje valstybėje narėje didesni už pelną kitur ES (t. y. grynasis nuostolis), jai vis tiek reikės mokėti mokestį valstybėje narėje, kurioje gautas bet koks pelnas. Galimybės sumažinti tarpvalstybinį nuostolį nėra. Taikant BKPMB, grupei būtų leidžiama sudėti visų savo patronuojamųjų įmonių visoje ES pelną ir nuostolius ir gauti grynąją sumą. Tada mokestis būtų mokamas nuo grupės grynojo pelno visoje ES. Tai parodytų tikrąją bendrosios rinkos esmę.

Be to, dėl konsolidavimo nebereikėtų sudėtingos sandorių kainodaros sistemos, kuri dabar taikoma vidiniams tarpvalstybiniams grupės pardavimo sandoriams. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių kainodara yra vienas iš labiausiai įmonių pelno apmokestinimą apsunkinančių ir brangiausių aspektų, jos atsisakymas būtų labai naudingas ES veikiančioms įmonėms ir grupėms.

Kaip Komisija nustatė proporcingo paskirstymo formulę?

Pagal BKPMB sistemą nustačius įmonės mokesčio bazę, ji dalijama (proporcingai paskirstoma) visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, remiantis nustatyta proporcingo paskirstymo formule.

Ši formulė pagrįsta trimis vienodos svarbos veiksniais:

  • Turtu: atsižvelgiama į visą ilgalaikį materialųjį turtą, įskaitant pastatus, lėktuvus ir įrengimus. Sąnaudos moksliniams tyrimams ir plėtrai, rinkodarai bei reklamai, kurios patirtos per 6 metus prieš įmonei pradėjus taikyti BKPMB, taip pat bus įtraukiamos, siekiant įvertinti nematerialųjį turtą per 5 metus.

  • Darbu: atsižvelgiama į du darbo veiksnius: 50 % darbo užmokesčio sąnaudų ir 50 % darbuotojų skaičiaus.

  • Pardavimu: jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kur prekės siunčiamos (į paskirties vietą). Paslaugų atveju – kur paslaugos fiziškai suteikiamos.

Pavyzdys.

A, B ir C įmonės sudaro BKPMB grupę. Konsoliduoji mokesčio bazė yra 900.

A įmonės kapitalas – 100, darbo užmokestis – 100, ji turi 1 000 darbuotojų, o pardavimai A valstybėje narėje – 10 000.

B įmonės kapitalas – 200, darbo užmokestis – 200, ji turi 2 000 darbuotojų, o pardavimai B valstybėje narėje – 20 000.

C įmonės kapitalas – 300, darbo užmokestis – 300, ji turi 3 000 darbuotojų, o pardavimai C valstybėje narėje – 30 000.

Apskaičiuojama taip:

Viena trečioji 900 – kapitalui: 100/600 – A, 200/600 – B ir 300/600 – C;

½ vienos trečiosios 900 – darbo užmokesčiui: 100/600 – A, 200/600 – B ir 300/600 – C;

½ vienos trečiosios 900 – darbuotojams: 1 000/6 000 – A, 2 000/6 000 – B ir 3 000/6 000 – C;

Viena trečioji 900 – pardavimui: 10 000/60 000 – A, 20 000/60 000 – B ir 30 000/60 000 – C.

A mokesčio bazė = 50 + 25 + 25 + 50 = 150 – apmokestinama A valstybėje narėje A tarifu.

B mokesčio bazė = 100 + 50 + 50 + 100 = 300 – apmokestinama B valstybėje narėje B tarifu.

C mokesčio bazė = 150 + 75 +75 + 150 = 450 – apmokestinama C valstybėje narėje C tarifu.

Įmonės pelnas gaunamas iš pardavimo, darbo ir turto, todėl šie trys veiksniai įtraukiami į proporcingo paskirstymo formulę. Šie trys veiksniai reiškia, kad formulė pagrįsta turimais duomenimis, jais būtų sunku manipuliuoti ir jie parodo, kur iš tikrųjų įmonėje sukurtas pelnas.

Kodėl apskaičiuojant mokesčio bazę atsižvelgiama į nusidėvėjimą? Ar jis, taikant BKPMB, bus derinamas ir kaip?

Nusidėvėjimas – laikui bėgant mažėjanti turto vertė, į kurią atsižvelgiama, kai mokesčio tikslais daromi atskaitymai. Pavyzdžiui, įsigijote 100 000 EUR įrenginį, po penkerių metų jį pardavėte už 20 000 EUR – įrenginys nuvertėjo 80 000 EUR. Jis nenuvertėjo penktaisiais metais – jis po truputį nuvertėdavo kiekvienais metais. Kai įmonė įsigyja turtą, pvz., pastatą arba automobilį, jos apmokestinimo bazė kiekvienais metais apskaičiuojama taip: iš pajamų atimamos išlaidos ir atimama leidžiama šio turto nusidėvėjimo suma. Apskaičiuotas turto nudėvėjimas paskirstomas per tikėtiną jo naudojimo įmonėje laikotarpį ir tokiu pagrindu kiekvienais metais atskaitomas nuo mokesčio bazės.

Kiekvienoje valstybėje narėje taikomos skirtingos nusidėvėjimo taisyklės. Kai kuriose valstybėse narėse galima rinktis atskaitymą paskirstyti per ilgesnį laikotarpį (pvz., 5 % per 20 metų), kitose atskaitymai gali būti numatyti per trumpesnį laikotarpį (pvz., 20 % per 5 metus). Taip siekiama turto sąnaudas paskirstyti per tinkamą metų skaičių ir neiškreipti pelno, pvz., jei visas sąnaudas būtų leista atskaityti pirmaisiais metais.

BKPMB sistema bus nustatytos vienos nusidėvėjimo taisyklės (25 % per 4 metus) sistemą taikyti pasirinkusioms įmonėms. BKPMB netaikančioms įmonėms bus toliau taikomos nacionalinės taisyklės.

Kokia BKPMB nauda MVĮ?

BKPMB suteikia galimybių MVĮ plėsti veiklą ES. Iki šiol šioms įmonėms tai daryti galbūt būdavo per brangu ir sudėtinga. Kadangi paprastai MVĮ neturi tokių pačių išteklių (mokesčių srities specializaciją turinčių teisininkų ir mokesčių ekspertų; konsultantų ir patarėjų) kaip didesnės įmonės, dažnai joms neįveikiama kliūtimi tampa skirtingų taisyklių taikymas apskaičiuojant mokesčio bazę kitose valstybėse narėse. BKPMB leistų MVĮ toliau taikyti vieną sistemą ir bendrauti su viena mokesčių administracija, kaip jos darė iki šiol, net jeigu ir pasirinktų veiklą plėsti kitose valstybėse narėse. Apskaičiuota, kad su mokesčiais susijusių sąnaudų ES veiklą plečiančioms ir BKPMB taikančioms vidutinėms įmonėms sumažėtų 67 %. Komisija pasiūlė tokias naujas taisykles, kad užtikrintų, jog jos būtų pakankamai priimtinos ir MVĮ, ir didelėms įmonėms, būtų suprantamos ir pritaikomos.

Ar BKPMB padės paskatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą bei novatoriškas įmones?

Mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidoms BKPMB sistemoje numatytos palankios taisyklės, kuriomis skatinamos inovacijos: pavyzdžiui, visas mokslo darbuotojų darbo užmokestis atskaitomas tais metais, kai buvo išmokėtas (nepriklausomai nuo to, kada bus gauti mokslinių tyrimų rezultatai), ir leidžiama iš karto atskaityti 100 % moksliniams tyrimams skirtų pastatų išlaidų. Be to, taikoma bendra nudėvėjimo taisyklė, darant labai sparčios techninės pažangos prielaidą, pagal kurią per pirmuosius trejus metus atskaitoma beveik 60 % sąnaudų. Šis metodas geriau parodo spartų ilgalaikio turto ekonominės ir techninės vertės sumažėjimą. Apskritai BKPMB sukuriama geresnė mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinka, negu yra numatyta pagal esamas daugumos valstybių narių pelno mokesčio sistemas.

Ar yra su pasirinkimu taikyti BKPMB ar jos nebetaikyti susijusių sąlygų?

Taip. Įmonės turėtų pasirinkti taikyti BKPMB mažiausiai penkerius metus (siekiant išvengti pasirinkimo ją taikyti ir jos nebetaikyti mokesčių planavimo tikslais). Be to, pasiūlymo priede išdėstyti kriterijai, kuriuos įmonė turi atitikti, kad galėtų rinktis taikyti BKPMB sistemą (pvz., dabar įmonei taikytinų pelno mokesčio taisyklių rūšis; įmonės rūšis ir kt.).

Ar BKPMB galėtų pasinaudoti Europoje veiklą vykdančios ne ES įmonės?

Taip. Ne ES įmonės, kurios turi filialų ar patronuojamųjų įmonių valstybėje narėje, galėtų pasirinkti taikyti BKPMB savo veiklai ES, jeigu atitinka tokius pačius reikalavimus, kurie taikomi ES įmonėms (žr. pirmiau).

Ar BKPMB padės pritraukti tiesioginių užsienio investicijų?

Dėl BKPMB ES gali tapti daug patrauklesne rinka užsienio investuotojams. Pavyzdžiui, dabar trečiosiose šalyse, kaip antai JAV ar Kinijoje, veikiančios įmonės reikalus tvarko pagal vieną nacionalinę mokesčių sistemą. Kai reikia taikyti 27 skirtingų Europos sistemų taisykles, tokia veikla sudėtingesnė ir brangesnė. Dėl bendrų pelno mokesčio bazės taisyklių ir vieno langelio principu veikiančios mokesčio deklaracijų pateikimo sistemos užsienio firmoms bus daug lengviau investuoti ES. Dauguma trečiųjų šalių jau davė Komisijai suprasti, kad BKPMB padėtų ES tapti įdomesne rinka užsienio investicijoms.

Ar taikant BKPMB mokesčio tarifas skirsis nuo nacionalinės sistemos tarifo?

Valstybės narės ir toliau spręs dėl savo pelno mokesčio tarifų, įskaitant tarifus BKPMB taikančioms įmonėms (nes BKPMB nustatoma tik mokesčio bazė, o ne mokesčio tarifas). Valstybė narė galėtų pasirinkti taikyti skirtingą mokesčio tarifą BKPMB, jeigu jos nacionalinė bazė labai skirtųsi ir ji norėtų išlaikyti tą patį realų mokesčio tarifą (t. y. realų sumokėto mokesčio dydį, atsižvelgus į tarifą, bazę ir įvairias atskaitomas sumas). Pavyzdžiui, jeigu BKPMB būtų platesnė negu nacionalinė bazė, valstybė narė galėtų pasirinkti nustatyti mažesnį tarifą pagal BKPMB, kad išsaugotų tą patį realų mokesčio tarifą. Dar viena galimybė valstybėms narėms – kuo labiau savo nacionalines bazes priderinti prie BKPMB, kad būtų galima išvengti didelių abiejų bazių tarifo skirtumų. Kiekvienai valstybei narei reikės nuspręsti, koks požiūris geriausiai patenkins nacionalinius poreikius.

Ar bus apsaugos priemonių, kuriomis valstybės narės apsisaugotų nuo įmonių, kurios perkels turtą siekdamos iš formulės gauti kuo daugiau naudos?

BKPMB pasiūlyme pateiktos griežtos kovos su mokesčio vengimu taisyklės, kad grupės dirbtinai neperkėlinėtų savo pelno iš vienos valstybės narės į kitą. Tačiau įmonės galės naudotis savo judėjimo ir įsisteigimo laisve dėl pagrįstų komercinių priežasčių, kaip ir šiandien (pvz., statyti naują gamyklą kitoje valstybėje narėje).

Kokios kovos su piktnaudžiavimu priemonės įtrauktos į pasiūlymą?

Į pasiūlymą įtraukta bendra kovos su piktnaudžiavimu sąlyga, kuri suderinama su daugelyje valstybių narių jau galiojančiomis sąlygomis. Be to, jame nurodomos konkrečios kovos su piktnaudžiavimu priemonės, pavyzdžiui, vienais atvejais taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, o kitais atvejais taikomos užsienio pajamų neapmokestinimo išimtys.

Ar BKPMB galėtų paskatinti didesnę mokesčių konkurenciją?

Sukūrus bendrą bazę – BKPMB – sistema taps skaidresnė, taigi turėtų būti užtikrinta, kad konkuruotų realus mokesčio tarifas, o ne galimai paslėpti skirtingų bazių elementai. Dėl to mokesčių konkurencija taptų atviresnė ir teisingesnė. Valstybės narės ir toliau nustatytų pelno mokesčio tarifus savo teritorijoje. Tačiau kiekviena valstybė narė spręstų, koks metodas geriausiai tinka derinant nacionalinius biudžeto poreikius ir mokesčių politiką.

Ar dėl BKPMB mokesčio bazė daugumoje valstybių narių būtų išplečiama?

Daugumoje valstybių narių1 BKPMB būtų platesnė negu esama nacionalinė mokesčio bazė. Vidutiniškai bendra mokesčio bazė išplečiama 7,9 %. Dėl šios išplėstos mokesčio bazės valstybėms narėms nereikėtų rūpintis savo mokesčių sistemų tvarumu biudžeto konsolidavimo požiūriu (t. y. išplėsta mokesčio bazė sumažina fiskalinių nuostolių riziką).

Ar dėl BKPMB įmonės iš tikrųjų būtų apmokestinamos daugiau, jeigu pelnas būtų gautas didesnių mokesčių rinkose?

BKPMB būtų pasirenkamoji. Jeigu įmonės nemano, kad sistema joms duos naudos, joms nereikės jos rinktis. Tačiau didžioji dauguma įmonių (80 %) parėmė BKPMB, nes mato jos naudą: sumažintą administracinę naštą, mažesnes reikalavimų laikymosi sąnaudas ir galimybes išvengti nesutarimų dėl sandorių kainodaros (2007 m. KPMG tyrimas „Suderinta pelno mokesčio bazė. Ar Europos įmonės „už“ ar „prieš“? Visos ES požiūrių dėl pasiūlytos bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės tyrimo rezultatai“, Jeffas Waglandas).

Ar šis pasiūlymas suderinamas su subsidiarumo principu?

Taip. BKPMB siekiama šalinti vidaus rinkos kliūtis, kad įmonėms būtų pigiau ir lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Tai galima sėkmingai įgyvendinti tik ES lygmeniu. Reikia ES požiūrio, kad būtų sukurtos bendros taisyklės ir vieno langelio principu veikianti sistema tarpvalstybinėms įmonėms. Kai kurių pagrindinių pasiūlymo elementų (pvz., tarpvalstybinių nuostolių mažinimo, mokesčių bazės paskirstymo pagal bendrą formulę) nebūtų galima pasiekti tik nacionaliniu lygmeniu.

Kokie tolesni žingsniai?

Dabar valstybės narės turi aptarti pasiūlymą ir dėl jo sutarti Taryboje, atsižvelgdamos į Europos Parlamento nuomonę.

See also IP/11/319

1 :

Estija neįtraukta, nes šalyje taikomu paskirstymo mokesčiu apmokestinami tik išmokėti dividendai ir mokesčio bazės apibrėžtis nereikalinga.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website